Kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją? Štai kas iš tikrųjų lemia sumą

Už dvidešimt ketverius metus šiame darbe mačiau visko. Ir to, kas džiugina, ir to, kai norisi paprasčiausiai užsirūkyti – nors ir neberūkau jau dešimt metų. Žodžiu, kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją? Tai pirmas klausimas, kurį man užduoda beveik kiekvienas skambintojas. Atsakau tiesiai: priklauso nuo daugybės dalykų, bet paaiškinsiu iš eilės. Nebus sausų lentelių. Papasakosiu, kaip šitą verslą matau aš – su visomis problemomis, netikėtomis kainomis ir tomis dienomis, kai viskas stringa. Nes gabenti stambius krovinius į Jungtinę Karalystę – tai ne tik nuvažiavimas nuo taško A iki taško B. Tai logistika, popieriai po Brexit ir žmonės.

Pradžiai – apie kainą ir realybę

Kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją – štai ko klausia visi ir iš karto?

Oho, jei atsakyčiau vienu skaičiumi (nors kartais norisi pasakyti kokią nors apvalią sumą), aš būčiau turtingesnis už tą karalienės rūmų prižiūrėtoją. Rimtai, kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo svorio, tūrio, ar reikia lifto, ir nuo to, iš kur išvažiuojame. Kartais klientas sako, kad pas jį „tik trys dėžės ir sofa“, o kai atvykstame, tos dėžės knygų pilnos. Todėl visada geriau nufotografuoti. Aš jau tiek metų kalbuosi telefonu ir matau, kad žmonės nepamato to, ką matau aš.

Ar tai brangu, palyginti su vežimu į Vokietiją ar Lenkiją?

Anglija visada kainuoja daugiau. Kodėl? Nes reikia keltis. Net jei važiuoji keltu arba Eurotuneliu – tas prašvilpimas per kanalą kainuoja. Ir ne dvi eurus, o kelis šimtus priklausomai nuo mašinos. O išlaidos turi būti kažkur sudėtos – taip veikia ekonomika. Vežti į Berlyną paprasčiau, nueini sausuma iki galo. O čia dar ir muitininkai pasienyje gali užtrukti, nors ir iš Šengeno iškritę. Brexit viską apsunkino. Dabar popieriai rimtesni, todėl ir logistikos kaina didesnė. Ne paslaptis.

Transporto tipai ir sumos

Kiek maždaug kainuoja fiskaras iš Lietuvos iki Londono?

Fiskaras... Na, dabar taip nebeišmokysi jaunimo, bet suprantu, ką turite galvoje – krovininis mikroautobusas ar mažesnis sunkvežimis. Iš Klaipėdos ar Vilniaus iki Londono su pilnu kroviniu – maždaug nuo 1800 iki 2800 eurų. Kalbu apie normalų krovinį, ne apie kokią pramoninę presą. Kuras, vairuotojo atlyginimas, nakvynė, keltas – visa tai sudeda savo eilutę. Jeigu važiuojate žiemą prieš Kalėdas, gali šoktelti iki 3500. Tada visi važiuoja, vietų nėra.

Kuo skiriasi kaina, jei vežu tik dalį fiskaro – sakykim, pusei mašinos?

Tai vadinama daliniu kroviniu. Jūs nepateikiate visos mašinos (ta prasme – neužimate jos visos sau), bet mokate ne už pusę, o daugiau nei pusę – logiška, tiesa? Nes vairuotojui vistiek reikia važiuoti, kuro vistiek reikia. Dažnai imame 60–70% visos kainos. Kartais randame, kad galima sukrauti kelių klientų daiktus – tada ir jūs sutaupote, ir mes neuždirbame oro. Bet čia reikia laiko – ne visada galima palaukti tinkamos datos.

O jei krovinys tikrai milžiniškas – visas namų apyvokos daiktai ir dar įrankiai. Konteineris?

Konteineris turbūt jums net nereikalingas. Standartinis fiskaras arba 7,5 tonos sunkvežimis dažnai pakanka. Jeigu tikrai masa – 20 konteineris. Kainuoja apie 4000–6000 eurų nuo durų iki durų. Bet čia jei kraunatės visą butą ar namą. Konteineris lėtesnis, bet saugesnis daiktams. Tik reikia vietos kieme. Beje, Londone kiemų nerasta daugiau nei aš radau... gal du per visus metus.

Ar verta rinktis mažesnę mašiną ir važiuoti du kartus?

Du kartai kainuos brangiau nei vienas fiskaras. Nes kilometrai tie patys, o vairuotojo laikas dvigubas. Dar reikia galvoti apie dvigubą pakrovimą ir iškrovimą – tai irgi žmogaus darbo valandos. Išskyrus atvejus, kai antrą kartą važiuojate po mėnesio – tada gal ir apsimoka. Bet jei per vieną savaitę – ne. Aš mačiau atvejį, kai klientas taip padarė, nes „patikimiau“ – sumokėjo 40% daugiau. Pinigus taupo ne mašinos dydis, o geras suplanavimas ir tinkamas laikas.

Kiek kainuoja paprasčiausias krovininis mikroautobusas su liftu į Angliją?

Liftas – tai jau prabanga. Ne visos mūsų mašinos jį turi, bet jei reikia – reikia. Liftas sutaupo rankų ir nugarų, bet ir kainuoja. Paprastai toks mikroautobusas iki Londono su kroviniu ir atgal tuščiam – nuo 1200 iki 1600 eurų. Bet jei iš Panevėžio ar Rokiškio – toliau iki jūsų važiuoti, todėl prisideda. Aš prisimenu vieną reisą, kai liftas sugedo pakeliui per Lenkiją. Teisuolis vairuotojas suko galvą kaip krautis... tiesiog vaizduotės reikalas. Kartais taip nutinka. Tada kaina nekinta, bet nervai – taip.

Iš kur dar išlenda pinigai

Ar man reikia atskirai mokėti už pakrovimą Anglijoje ir iškrovimą Lietuvoje?

Taip, paprastai taip. Yra įmonių, kurios sako „viskas įskaičiuota“, bet aš jau tiek metų šioje srityje, kad žinau – tas „viskas“ retai būna tikrai viskas. Mūsų standartas – kaina už važiavimą su kroviniu. Krauti ir iškrauti – atskirai. Vienkartinis pakrovimas Lietuvoje gali kainuoti 150–300 eurų, priklausomai nuo aukšto ir daiktų. Be lifto iš penkto aukšto – brangiau. Anglijoje krovikai brangesni, ten eurų nemoka, svarus skaičiuoja. Po Brexit ten vietiniai darbininkai pakėlė įkainius, nes mažiau norinčių dirbti fizinį darbą.

Kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją įskaitant draudimą – ar jis brangus?

Krovinių draudimas... Na, aš ciniškas šitoj vietoj, bet pats rekomenduoju. Standartinis CMR draudimas yra, bet jis ribotas. Pilnas daiktų draudimas kainuos apie 0,5–1,2% vertės. T.y., jeigu vežate baldus už 10 000 eurų – draudimas kainuos 50–120 eurų. Simboliška. Bet aš mačiau, kaip pernakt ant gatvės dužo stiklinė vitrina. Be draudimo – ašaros. Su pilnu – keitimas. Verta? Manau, kad taip. Nors kartais klientai sako „Dievas mus saugos“. Dievas, ko gero, užsiėmęs.

Ar mokėti reikia už kažkokius leidimus ar kelių mokesčius?

Euro 6 standartas mūsų mašinoms yra. Kelių mokesčiai Prancūzijoje, Belgijoje – mokame mes. O Anglijoje... na, jei važiuojame didesniu sunkvežimiu, ten nėra tokių rinkliavų kaip Vokietijoje su jų Maut. Bet Londonas turi congestion charge, jei važiuoji per centrą. Mes stengiamės to vengti. Kartais klientas prašo pristatyti tiesiai į West Endą – gerai, bet tada prisideda £15 ar kiek ten dabar. Aš tiksliai nepamenu (gal čia šiek tiek ir sugalvoju), bet esmė ta, kad ji yra. Šiaip įkainiai įeina į mūsų maršruto planavimą.

Kokios kainos laukia, jei reikia mašinos palaukti kelias dienas?

Standartinė praktika – vairuotojas laukia iki dviejų valandų pakrovimui ir iškrovimui nemokamai. O jei reikia pernakvoti ar palaukti dvi dienas, kol sutvarkysite naujus namus? Tada prasideda stovėjimo mokesčiai. Anglijoje parkavimas tokioms mašinoms – galvosūkis. Kartais nakvynė kainuos 80–120 svarų per dieną, jei neturite kur pastatyti. O jei pastatote gatvėje Londone – bauda garantuota. Buvęs atvejis – klientas pamiršo gauti leidimą. Vairuotojas gavo baudą 130 svarų. Kas sumokėjo? Galiausiai klientas, nors iš pradžių pyko.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nekalba?

Paslėpti mokesčiai egzistuoja ne tiek paslėpti, kiek ne visai aiškiai pasakyti. Jei jūsų krovinys užima daugiau vietos, nei buvo skelbta, kaina didėja. Arba jei reikia demontuoti baldus – ar kas nors tai daro nemokamai? Retai. Blogiausios įmonės (ir aš tikrai žinau kelias Londone, kurios lietuviškai gražiai kalba, o paskui prideda sąskaitą) naudoja „paslėptus“ įkainius. Yra tokių, kurios prideda admin mokestį 200 eurų. Už ką? Už sąskaitos parašymą? Aš savo sąskaitas rašau pats ir nemoku už tai niekam.

Muitai ir popieriai – po Brexit viskas pasikeitė

Ar reikia mokėti muitus gabenant asmeninius daiktus į Angliją?

Brexit... ach, Brexit. Jei daiktai nauji – taip, muitai ir PVM. Jei asmeniniai naudoti daiktai perkraustymo metu – galima gauti atleidimą, bet reikia tinkamai suforminti. Forma ToR1. Reikia įrodyti, kad gyvenote Lietuvoje bent 12 mėnesių. Jei tiesiog siunčiate daiktus parduotuvei – viskas kitaip. Aš nesu muitinės tarpininkas (nors kartais taip jaučiasi), bet bendradarbiaujame su agentais. Pastaraisiais metais biurokratija padvigubėjo. Nuo 2021-ųjų sausio viskas pasunkėjo.

Kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją jei muitininkas nusprendžia patikrinti?

Patikrinimas pasienyje – tai laikas. O laikas, kaip žinote, pinigai. Muitinės tikrinimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki dienos. Vairuotojas stovi. Mašina stovi. Jūsų krovinys stovi. Jei vairuotojas nespėja atgal – praleidžia kitą užsakymą. Realiai papildomų išlaidų iš karto nepadidina, jei popieriai tvarkingi. Bet jei randama neatitikimų – gali tekti mokėti muito mokestį, baudas, saugojimo mokesčius. Doverio uoste už laikymą per parą imami šimtai svarų. Todėl prieš siunčiant visada patikrinkite sąrašą.

Ar tas ToR popierius kainuoja atskirai – ar jį rašote jūs?

Mes padedame užpildyti ir konsultuojame, bet ToR paraišką pildo patys klientai. Internetu. Nemokamai, jei neklystate. Jei nežinote anglų kalbos arba bijote suklysti – samdote brokerį. Tam skiriate 150–400 eurų. Ar verta? Na, jei turite brangią techniką ir didelį krovinį – verta. Aš pats pildžiau klientams padėdamas – kartais įrašydavau informaciją, kartais tiesiog pasakydavau kur spausti. Bet teisiškai aš negaliu pasirašyti už jus. Čia kaip su banko paskola – konsultantas gali paaiškinti, bet pasirašote jūs.

Vietovės ir laikas – kaip tai keičia sumą

Kiek brangiau kainuoja pristatymas ne į Londoną, o kur nors į Šiaurės Angliją, tarkim, į Manchesterį?

Manchestery? Turbūt „į Manchesterį“ turėjau pasakyti. Atsiunčiau sūnų į mokyklą, o pats kalbu kaip... na, kaip matau. Maršrutas iki Manchesterio ar Birminghamo ilgesnis maždaug 300–400 km nuo Londono. Reikia papildomo kuro ir dar vienos nakvynės dažniausiai. Kaina pakyla 300–500 eurų, palyginti su Londonu. Jei važiuojame į Škotiją – Edinburgas ar Glazgas – dar +500–700. Kai buvau jaunesnis, man rodėsi, kad Anglija maža šalis. O kai pradėjau važinėti – supratau, kad nuo Doverio iki Škotijos ten nemenkas gabalas. Laikas trunka, savikaina auga natūraliai.

Ar kaina skiriasi, jei reikia pristatyti į centrą, kur negalima stovėti fiskarams?

Šitas klausimas mane visada išmuša iš vėžių. Klientas sako – „prie namų, vidury Londono“. Rimtai, buvo toks prašymas. Central London – marširuojantys policininkai, žalieji ruožai, kameros. Fiskaras ten netelpa. Tada reikia mažesnės mašinos pervežimui iš saugojimo aikštelės. Arba kelti rankomis. Kaina dvigubėja arba trigubėja. Geriausias sprendimas – sutarti dėl savaitgalio, kai mažiau eismo, arba surasti vietą už miesto. Bet daugelis to nenori girdėti. Nori prie durų. Kartais neįmanoma.

Ar sezoniškumas tikrai taip keičia kainą gabenti stambius krovinius į Angliją?

Keičia. Neabejotinai. Vasara – ypač rugpjūtis – visi kraustosi. Studentai, šeimos. Būna savaičių, kai visos mašinos užimtos. Tada kainos krenta? Ne! Auga. Paklausa viršija pasiūlą. Žiemą, ypač sausį-vasarį, galima derėtis. Vairuotojai nori užsakymų. Bet žiemą problemos: potvyniai Anglijoje, sniegas Prancūzijos kalnuose. Kartais kelias uždarytas. Buvę, kad teko važiuoti per Ispaniją... o ne, šitas reisas buvo į Olandiją, atsiprašau. Bet esmė – oras sujaukia maršrutus, o tai reiškia daugiau kuro.

Kaip sumažinti sąskaitą neprarandant daiktų

Kaip sumažinti kainą vežant didžiulius krovinius į Angliją be to, kad kas nors dingtų pakeliui?

Planuokite iš anksto. Labai iš anksto. Du trys mėnesiai – idealu. Tada mes galime suplanuoti maršrutą, sukomplektuoti kelis krovinius, optimizuoti. Jei skambinate vakarui – „rytoj reikia“ – kaina bus aukščiausia. Nes mes turime metamą viską mesti ir važiuoti. Antra – susidėliokite daiktus patys. Supakuokite dėžes, išardykite baldus. Kuo mažiau mūsų darbo – tuo mažesnė sąskaita. Trečia – nevežkite šiukšlių. Rimtai, mačiau žmonių, kurie veža suplyšusius čiužinius. Už ką mokate? Mesti į sąvartyną Anglijoje kainuoja irgi. Geriau palikite Lietuvoje.

Ar galima derėtis dėl kainos, ar jūsų įmonėje viskas fiksuota?

Derėtis galima, bet ne visada prasminga. Jei matote kainą 2200 eurų, o siūlote 1800 – gal sutiksime, jei tuo metu turime tuščią mašiną netoliese. Bet jei siūlote 1200 – ne. Mes turime dėti antkainį maždaug 15–20%, kad apmokėtume viską ir uždirbtume. Žemių daryti neplanuojame. Aš esu matęs įmones, kurios pažada bet kokią kainą, o paskui herbą parduoda, kad užpildytų kurą. Ne. Tvariai dirbančios pervežimo įmonės turi žinoti savo grindis.

Ar verta rinktis surinkimo paslaugą iš kelių žmonių, vadinamą groupage?

Groupage – taip, vadinam. Dalinis krovinys bendrame transporte. Verta, jei neskubate. Jūsų daiktai važiuoja su kitų klientų siuntomis. Kaina mažesnė kartais 30–40%. Bet trūkumai: negalite pasirinkti tikslios dienos. Kraunami kitų daiktai šalia. Reikia geriau supakuoti. Aš dažnai rekomenduoju klientams, kurie veža ne visą butą. Kartais žmonės net nenutuokia, kad tai įmanoma. Paskambina, galvoja, reikia samdyti visą fiskarą. O iš tikrųjų – ketvirtis mašinos pakanka. Tada ir kaina kukli.

Ar yra kokių nors mokesčių lengvatų senjorams ar studentams?

Ne, tokio dalyko tarptautiniuose pervežimuose nėra. Mes nesame viešasis transportas, kad turėtume nuolaidas. Kaina yra kaina. Nors jei studentas veža tik dvi dėžes – tai gi ne didžiulis krovinys. Tokiems geriau paprastos siuntų tarnybos. Mes dirbame su dideliais kroviniais – žmonės, kurie kraustosi ar gabena įrangą. Kartais jaunas žmogus skambina dėl studijų ir sako, kad brangu. Aš suprantu, bet mikroautobuso išlaikymas neklauso, kiek jums metų.

Kai viskas stringa – realūs nutikimai

Kas nutinka, jei pasienyje sulaiko krovinį ir reikia laukti dieną?

Tada mes skambiname jums. Ir jūs skambinate man antrą kartą. Aš suprantu jūsų nervus. Vairuotojui nuobodu – sėdi kabinoje, geria kavą. Mes mokame už prastovą tik tada, jei tai mūsų kaltė. O jei muitinė tikrina – deramės dėl stovėjimo. Kartais klientas siūlo – „o gal palikite krovinį ten“. Negalima. Daugiausia, ką galima – pasiūlyti jums brokerį kelyje. Arba laukiame. Blogiausia, kas buvo – dvi dienos pasienyje dėl vienos neaiškios prekės. Praradome kitą užsakymą. Toks jau gyvenimas.

Ar buvę situacijų, kai klientas Anglijoje nepriima krovinio – nesugalvojo, kur dėti?

Buvę. Vieną kartą Londone klientas pamiršo, kad rental butas dar neparuoštas. Atvažiavome – raktų nėra, remontas viduje. Kur dėti baldus? Teko vežti į sandėlį už miesto. Tris dienas. Klientas mokėjo. Pyko. Bet ką daryti? Aš gi negaliu palikti sofos gatvėje. Kitas atvejis – pats nebuvo išsikraustęs laiku iš senojo būsto, o naujasis savininkas grasino policija. Susitvarkėme. Kartais žmonės galvoja, kad mes irgi stebukladariai. Ne, mes vežėjai. Bet stengiamės.

Ką daryti, jei transporto metu kažkas sudužo – tai reiškia, kad mokėjau be reikalo?

Ne be reikalo. CMR konvencija padengia pagal svorį, ne pagal vertę. Kartais gaunate kelis eurus už kilogramą – palyginkite, kiek sveria lūžusi lempa ir kiek ji vertė realiai. Todėl aš ir kalbu apie tą pilną draudimą. Bet jei pakrovimas buvo nestandartinis – pavyzdžiui, jūs patys sukrovėte, o mes tik vežėme – tada atsakomybė ribota. Aš visada sakau: leiskite mūsų vyrams krauti. Jie žino, kur dėti sunku, kur lengva. Kartais klientai nori padėti... ir padeda per stipriai. Pigiau nepaeina.

Kaip žinoti, kad įmonė tikrai atvažiuos, o ne paliks mane likimo valiai?

Štai kas svarbiausia. Pigiausia kaina dažnai turi žiauriausią pabaigą. Yra tokių „vaiduoklių“ – prisistato kaip tarptautiniai pervežėjai, paima avansą, o paskui pradingsta. Arba atvažiuoja sena mašina, kurią pamatęs pasieniečiai iškart siunčia atgal. Kaip atskirti? Tikrinkite įmonės kodą, ar turi licencijas. Ar duoda sutartį raštu, ne tik per Messengerį. Ar kaina per žema? Tai signalas. Aš mačiau tris įmones, kurios bankrutavo pasiėmusios avansus. Klientai liko be daiktų. Skamba baisiai? Nes taip ir yra. Nesitikėkite stebuklo už 800 eurų visam butui. Rimtai.

Išvada

Kokia kaina vežti didžiulius krovinius į Angliją? Tikiuosi, dabar matote – tai ne vienas skaičius, o mozaika. Atstumas, transportas, popieriai ir net oras daro savo. Planuokite iš anksto, klauskite, reikalaukite raštiškos sąskaitos. Jei kas atrodo per pigu – kažkas ne taip. Aš nežadu čia sakyti, kad mes vieninteliai geriausi. Bet sąžiningumas sutaupo nervų. Sėkmės kraustantis – pasiekus naujus namus viskas atsiperka. Bent jau taip sako tie, kurie jau ten yra. O jei liks klausimų, rašykite, atsakau kai tik atsiranda minutė tarp reisų.