Kokia kaina vežti daiktus į Angliją mikroautobusu greitai?

„Kokia kaina vežti daiktus į Angliją mikroautobusu greitai?“ – šitą klausimą gaunu ir trečiadieniais, ir vidury nakties, kai žmonės paniškai rašo telefonu. Dvidešimt ketveri metai kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos parodė, kad paprasto atsakymo čia nėra. Nebent veži vieną kuprinę. O jei turi sofą, dviratį ir keturias dėžes – jau visai kita kalba. Kaina priklauso nuo degalų, maršruto, keltų ir to, ar laiptinėje yra liftas. Šiame pokalbyje atsakysiu kaip draugui – tiesiai, be slidžių frazių. Jei ruošiesi kraustytis – prisėsk, bus naudinga.

Kiek tai kainuoja – apie sumas

Kokia kaina vežti daiktus į Angliją mikroautobusu greitai?

Na, čia toks klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiksliai nė nematęs tavo lentynos. Kaina svyruoja nuo 900 iki 1800 eurų, kartais daugiau, jei reikia važiuoti rytoj ir daiktų kaip iš trijų kambarių buto. Greitis brangina, nes reikia atšaukti planus arba imti antrą vairuotoją. Aš sakau „nuo“, nes maršrutai skirtingi. Vieni važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, kiti mėgsta keltą – nors ten dabar, po pokyčių, nežinau, ar verta, kainos šoktelėjo. Sofai, dviems lagaminams ir dviračiui – maždaug 1200 eurų. Bet tai apytikslė.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Iš esmės – ne, arba skirtumas minimalus, kokius 50–80 eurų. Nes transportas iki sienos – mažiausia problema, lyginant su kelione per Europą. Na, jei bus iš kokio Zarasų arba Ignalinos, tada jau raudona lemputė, nes reikia prieš tai privažiuoti tuščiu reisu. Kartą vežiau krovinį iš Rokiškio – klientai nustebo, kad kaina beveik kaip iš sostinės. Realiai – jei esi per 100 km nuo Vilniaus arba Kauno, didelio skirtumo nėra. Toliau – jau skaičiuojama pagal bendrą atstumą. Žodžiu, didmiesčiai – tas pats.

Ką jūs turite omenyje sakydami „nuo 900 eurų“ – tai pilna kaina?

Žinai, aš nekentiu, kai reklamose rašo „nuo“, o paskui prideda mokesčius. Kai aš sakau 900 – tai pilna kaina iš taško A į tašką B. Bet jei reikia kelti daiktus iš penkto aukšto be lifto – už krovėjus reikės pakloti atskirai. Arba jei pateksi į žaliąją zoną Londone – congestion charge, koks 15 svarų, ne iš mūsų kišenės. Tad „pilna“ kaina būna pilna, bet ekstra paslaugos – tavo pasirinkimas. Aš pasakau taip, kaip yra, be muliavimo.

Ar mikroautobuso nuoma su vairuotoju įskaičiuota į tą kainą?

Žinoma, tu negauni mikroautobuso be vairuotojo, tai ne autonuoma. Jo dienpinigiai, nakvynės kelyje, visos sąnaudos – įskaičiuotos. Nors nakvynės kainos Prancūzijoje dabar per žvaigždes, kartais geriau pamiegoja kabinoje. Bet tai jau mūsų galvos skausmas. Tu moki už paslaugą: mašina, degalai, vairuotojas ir maršrutas iki durų. Nieko daug mokėti nereikia, nebent nori pavaišint vairuotoją (oi, pavaišinti – rašau per greitai) kava. Tai neprivaloma, bet malonu.

Ar reikia mokėti už Eurotunelį atskirai?

Ne, tai įskaičiuota, jei važiuojame pro Folkestone. Keltai į Doverį dažnai brangiau ir ilgiau, ypač penktadieniais. Aš renkuosi tunelį, nes per 35 minutes jau esi Anglijoje. Kartą bandėm sutaupyti su keltu – tris valandas eilėj, klientas piktas. Nuo to laiko – Eurotunelis. Aišku, jei nori pats rinktis, galiu įskaičiuoti keltą, bet kalbam atskirai. Standartiškai – tunelis ir visi kelių mokesčiai mano galvoje.

Kai reikia greičiau nei vakar

Koks yra realiausias laikas, per kurį daiktai gali būti Anglijoje?

Realiai – dvi trys paros nuo pakrovimo. Vieną kartą padarėm per 36 valandas, bet važiavo du vyrai, keitėsi prie vairo, ir tai buvo sausa vasara. Žiemą per Lenkiją gali užtrukti. Sakau „nuo dviejų dienų“, nes toks norma. Skrajojantys pasiūlymai „per 12 valandų“ – arba melas, arba jie turi teleportaciją, kurios aš neturiu. Rimtai, norint greitai, reikia pinigų ir sveiko proto. Per 48 valandas turėtum pamatyti daiktus prie savo durų.

Ar „greitai“ reiškia, kad vairuotojas važiuos be sustojimų?

Ne, ir jei kas tau žadą, kad važiuos be sustojimų 2000 kilometrų – bėk nuo tokių. Vairuotojas privalo sustoti ilsėtis, tai įstatymas, o ne pageidavimas. Kodėl taip sakau? Matęs per TV apie avariją dėl miego prieš dešimt metų – daugiau niekam neleidžiu rizikuot. Po keturių su puse valandos vairavimo – pertrauka. Minimum 45 minutės. Tad „greitai“ nereiškia „pavojingai“. Greičiau gaunasi dėl patyrusių vairuotojų ir gerai suplanuoto maršruto.

O jei man reikia per dvi dienas – ar imanoma?

Imk šitą žodį: imanoma. Tikrai, jei daiktai paruošti, adresas tikslus, mokėjimas atliktas be vėlavimų. Kartais imanoma tik teorijoje, nes tu pats dar neišsikraustei. Praeitą mėnesį klientė skambino penktadienį vakare, reikėjo sekmadienį Londone. Padarėm, nes turėjom tuščią mašiną. Bet tai kainavo 40 proc. brangiau, nes atšaukėm kitą užsakymą. Tad taip – galima, bet skubumas lygu pinigai ir laiminga atsitiktinumas. Aš negaliu pažadėti dangaus, jei tvarkaraštis sausas.

Ar skubus pervežimas visada brangesnis?

Ne visada, bet 90 proc. atvejų – taip. Yra niuansas: jei turiu tuščią mašiną, grįžtančią iš Anglijos, ir tau reikia ten pat – tada skubumas netgi pigesnis. Backload. Bet tokia sėkmė kaip loterija. Dažniausiai brangina dėl antro vairuotojo, greitųjų kelių Prancūzijoje ir permušamų planų. Taigi, jei turi laiko – nešvaistyk pinigų. Jei neturi – moki už prioritetą. Visai kaip eilėj prie parduotuvės, tik čia kilometrai, o ne krepšelis.

Ką daryti, jei mano buto atidavimo data jau po trijų dienų?

Pirma – nepanikuok, nors aš ir pats panikuoju paskutinę minutę. Antra – paskambink šiandien, nes kuo anksčiau žinau, tuo greičiau suku galvą. Kartais padedu su pakavimu, jei klientas paskendo. Kaina bus didesnė, bet gyvenimas taip būna. Trečia – jei nebetelpa mikroautobuse, gali tekti siųsti dalį kurjeriu, o tai beprotiškai brangu. Geriausia – turėti sąrašą. Beje, jei butas nuomuojamas – pasikalbėk su savininku, gal pratesimą duos dienai kitai.

Kaip sutaupyti ir kur neverta

Ar galiu pats padėti krautis, kad nereikėtų mokėti už krovėjus?

Gali, ir netgi prašom pagalbos. Aišku, jei turi nugaros problemų – nesikisk. Su krovėjais būna taip: jei mano vyrai krauna – valanda. Jei kartu – gal pusvalandį. O jei tu vienas neši sofą – užtrunki tris valandas. Ir mano laikas – irgi pinigai. Realiai gali sutaupyti, bet neišlukštenk savęs. Kartą klientas supakavo viską per naktį, paskui norėjo miegoti mašinoj. Nepavyko, teko stabtelt pasienyje. Atsargiai su savo jėgomis.

Ar verta vežtis baldus, ar geriau juos parduoti ir nusipirkti ten?

Šitą klausimą girdžiu jau dvidešimt metų. Atsakymas: nuo baldo vertės. IKEA komoda – nevežk, parduok. Antikvarinė spinta iš močiutės – vešk, kitos nerasi. Paskaičiuok: pervežimas ~1000€. Ar baldai verti daugiau? Jei taip – keliauja. Jei ne – parduok. Būna, kad emocinė vertis užmuša logiką. Klientas veda sofą, kurią Londone nusipirksi už 200 svarų, o pervežimas – 150. Aš stebiuosi tyliai, bet vežu – klientas visada teisus.

Ar yra koks nors metas, kai pervežimas kainuoja pigiau?

Taip, žiemą, ypač sausį. Tada visi persikėlę po Kalėdų, o nauji emigrantai dar neišsiruošę. Rugsėjis ir birželis – pragaras, kainos kyla. Kartą sausį važiavau į Birmingemą – pusė mašinos tuščia, klientui gera kaina. Vasarą visi nori, aš galiu rinktis. Štai taip veikia pasiūla ir paklausa. Jei lankstus su datomis – sakyk, ieškosim palankios savaitės. Kartais savaitgalis brangiau nei savaitės vidurys, nors čia jau nevisada taisyklė.

Ką reiškia „backload" – ar tai pigiau?

Backload – kai mašina grįžta tuščia, ir mes prikrauname tavo daiktais. Pigiau, taip, nes aš jau uždirbau iš ten atvarymo. Problema – laikas. Tu deriniesi prie mūsų tvarkaraščio. Jei tau tinka antradienis, o ne šeštadienis – sutaupysi. Bet jei skubi – backloadas ne tau. Dar dažniau backloadas būna iš Anglijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai, nes daugiau žmonių išsikrausto iš čia. Reikia pasidžiaugti, kai pasitaiko toks variantas.

Ar saugu mokėti visą sumą prieš išvykstant?

Oi, čia svarbu. Atsakymas – ne, nebent pažįsti mane dvidešimt metų. Yra „firmų“, kurios ima avansą ir dingsta. Prieš penkerius metus vaikinas iš Kėdainių prarado 800 eurų – pigiausias skelbimas, sumokėjo, daugiau negirdėjo. Aš imu 20–30 proc. avansą, likučiui – prieš pristatymą. Jei kas prašo 100 proc. į priekį ir neturi biuro – neskambink. Geriau mokėk brangiau už patikimumą. Tai auksinė taisyklė, kurią pamiršta tie, kas skuba taupyti.

Kas gali nutikti kelyje – ne viskas pagal planą

Ar dažnai pasitaiko, kad mikroautobusas stringa pasienyje?

Retai, bet pasitaiko. Ne dėl dokumentų – per senas tokioms klaidoms. Stringame dėl eilių, ypač Vokietijos–Nyderlandų pasienyje. Kartą stovėjom keturias valandas, patikrino kiekvieną ratą – koks nors juodas kubilas įtarimų sukėlė. Gyvenimas. Po Brexit pasienyje pasikeitė, bet ne taip blogai, kaip baimintasi. Dokumentai tvarkingi, kontrabandos nėra – išvažiuosi. O jei sieną kirti penktadienį 18 val. – pasiimk užkandžių. Eilės – ne mūsų draugai.

Ką darote, jei kelyje nusileidžia ratas?

Pirma, keičiam. Turim domkratą ir atsarginį. Antra, skambinam tau, jei užtrunkam. Kartą Olandijoje nusileido ratas piko metu. Policija, švyturėliai, o mes keičiam lyg Formulėje. Užtrukom valandą. Klientas skambina: „kur jūs?“ Sakau – keičiam ratą. Jis paklausė, ar daiktai saugūs. Saugūs, ratai nieko nepaliesti. Tokių dalykų neišvengsi, bet svarbu, kad vairuotojas žinotų, ką daryti. Jei imi pigiausią variantą – gal ten nėra net atsarginio. Būna tokių.

Ar teko vežti daiktus, kurie atkeliavo apdaužyti?

Teko, nors kraujuoju viduje. Kelių duobės Europoje – nejuokai. Kartą vežiau stiklinę spintą – supakavom gerai, bet Vokietijos autostradoje taip supurkštė, kad viduje kažkas trūko. Atsilyginom pagal draudimą, bet emocinės žalos neperkveši. Todėl sakau – jei turi ko nors traškaus, pasakyk. Geriau lėkštes pervežk atskirai, nei vežk per visą žemyną be apsaugos.