Kokia kaina vežti baldus mikroautobusu į Angliją

Jau dvidešimt ketvirti metai kai važinėju ten ir atgal. Anglija, Lietuva, Vokietija, Olandija – tie keliai man jau kaip ant delno, gal net geriau, nes delne dar raukšlių atsiranda, o čia aš viską žinau iš šalies. O dėl kainos... žinai, kiekvieną savaitę man skambina po kelis žmones ir pirmas klausimas visada tas pats – kiek kainuoja vežti baldus mikroautobusu į Angliją. Ir aš visada atsakau: priklauso. Ne dėl to, kad noriu būti paslaptingas, o tiesiog taip yra. Mikroautobusas, baldai, Londonas ar koks Skansenas – viskas skaičiuojasi kitaip. Kartais pats nustembu, kiek žmonių galvoja, kad čia kaip taksi: paspaudi mygtuką ir žinai kainą. Ne. Tai bandysiu paaiškinti taip, lyg sėdėtumėm prie stalo, o aš pildau arbatą.

Apie kainą ir kas ją lemia

Kokia vidutinė kaina vežti baldus mikroautobusu į Angliją?

Tiesiogiai – nuo 700 iki 1400 eurų, jei kalbam apie pilną mikriuką nuo Vilniaus iki Londono. Bent jau tokios kainos dabar rinkoje, nors aišku, galima rasti ir pigiau, ir brangiau. Mažesnis kiekis – mažiau. Kartais žmonės man skambina ir sako, kad kažkas siūlo už 400. Gerai, aš ne Dievas, aš nežinau kaip jie taip daro. Galbūt jau važiuoja tuo pačiu maršrutu. Gal jie nežino savo sąnaudų. Aš asmeniškai stengiuosi nesiūlyt tokių kainų, nes paskui arba neveža, arba prasideda istorijos. Degalai dabar brangūs, keltai brangūs, niekas nemoka tau už gražias akis. Ir dar – jei vairuotojas sako, kad už 400 veš viską, paklausk, ar jis žino, kiek kainuoja bilietas per Eurotunelį.

Ar kaina keičiasi, jei ne pilnas mikroautobusas?

Aišku, keičiasi. Jei turi tik sofą, du krėslus ir komodą, tikrai nereikia mokėt kaip už pilną. Tada kalbam apie dalinį krovinį. Čia kaina gali kristi iki 300–600 eurų, priklauso nuo to, kiek tas mikroautobusas dar turi laisvos vietos. Bet žinai, būna tokių pervežėjų, kur prisikrauna po truputį iš dešimties žmonių ir paskui niekas nežino, kur kas dėjo. Aš to nedarau, man nepatinka, kai baldai važinėja po mėnesį. Ne, fiziškai nevažinėja, bet tu supranti ką turiu omeny. Aš mieliau vežu vieno ar dviejų klientų daiktus per kartą. Tokia mano taisyklė.

Ar tikrai verta rinktis asmeninį pervežimą, o ne didelę kompaniją?

Didžiosios kompanijos turi savo pliusų – jos tikrai tvarkingiau pakuoja, kartais netgi suteikia draudimą. Bet žinai ką? Tu moki už prekės ženklą. Kai skambini tokiems didiesiems vardams, kaina į Londoną gali šoktelti iki dviejų tūkstančių ir daugiau. O asmeninis mikroautobusas, tai yra toks kaip aš, mes esam lankstesni. Mes galim sutart dėl laiko, galim pristatyt tiesiai prie durų. Tik reikia atsargiai – ne visi asmeniniai vežėjai sąžiningi. Būna, paima avansą ir dingsta. Tik čia taip, ne visi, aš nenoriu visų sumesti į vieną krūvą, bet akys turi būti atidaros.

Kas dar įtakoja galutinę sumą

Kiek įtakos turi degalų kainos?

Daug. Ne paslaptis – bakas pilnas dyzelio dabar kainuoja kur kas daugiau nei prieš penkerius metus. Ir mes, vežėjai, to nekuriame. Mes tik adaptuojamės. Važiuoji per Prancūziją... oi, atleisk, dabar daugelis važiuoja per Olandiją ir Belgiją, nes kartais greičiau. Bet ten irgi degalai nėra pigūs. Man rodos, dabar kuro sąnaudos sudaro maždaug trečdalį visos kelionės kainos. Jeigu dar reikia grįžtušio tuščio, tada kaina tikrai didesnė, nes niekas nemoka už kelią atgal. Tai kaina vežti baldus mikroautobusu į Angliją tikrai kinta kartu su degalų kainomis, ten jau nieko nepadarysi.

Ar sezonas koją kiša dėl kainos?

Visiškai. Rugsėjis, spalis, pavasario pabaiga – tada visi kraustosi. Studentai į Londoną, darbininkai, šeimos. Tada mikroautobusų paklausia didžiausia ir, žinoma, kaina šokteli šiek tiek į viršų. Žiemą pigiau, bet žiemą problemos kitos – sniegas, uždaryti keltai (būna taip, net jei retai). Vienais metais Kalėdos buvo tokios, kad Doverio uoste pragaras, stovėjom 12 valandų. Tai tas nuovargis irgi kainuoja, nors klientui to nematai ant popieriaus. Šiaip aš mieliau vežiu pavasarį ar ankstyvą rudenį – oras geras, ir kainos normalios.

Popieriai, muitai ir kitos bėdos

Kaip dabar su muitais po to Brexit?

Tai va čia yra kebliausia dalis. Dabar, kai UK nebe ES, baldams reikia customs declaration. Jei veži savo asmeninius naudotus baldus, teoriškai muitų neturėtų būt, bet reikia sudaryti packing list, kartais įrodyti, kad tau jie priklauso. Buvo atvejis, kai klientė vežė senovinę spintelę – muitininkai ten užlaikė, nes pagalvojo, kad parduoda. O juk ji ten gyveno, tiesiog persikraustė į Bristolį. Skambinėjom, aiškinom, rodėme nuotraukas iš senojo buto Klaipėdoje. Prasisukom, bet nervų kainuoja. Geriau viską paruošt iš anksto. Aš ne muitininkas, bet žinok – be popierių geriau nevažiuok.

Ar reikia kažkokių specialių leidimų vežti baldus mikroautobusu?

Jeigu tai yra komercinis pervežimas, CMR draudimas ir leidimai. Bet jei veži savo daiktus ar vieno pažįstamo – techniškai tai ne komercinis krovinys. Daugelis vežėjų (aš irgi) dirba individualiai ir mikriukai registruoti kaip keleiviniai. Taip, čia pilka zona. Bet aš jau taip dirbu du dešimtmečius ir žinau, kad jei neišsišokinėji, jei neveži dešimties komplektų sofų per savaitę, muitininkai nekabina. O dėl leidimų... va tiksliai nežinau, kaip ten su Čekija tranzitu – ten ar dar reikia ekologiškų lipdukų? Seniau reikėjo. Gal jau nebe. Reikėtų pasitikrint, bet tiesiai per Vokietiją tikrai laisviau.

Ar galiu pats važiuoti kartu su baldais?

Taip, ir tai netgi sumažina tavo kainą, nes nereikia blaivių vairuotojų ieškot antrai pusei. Bet jei mikriukas registruotas kaip krovininis, keleiviams gali kilti klausimų pasienyje. Tada jau komercinis pervežimas ir leidimai. Aš dažniausiai vežu su keleiviniais mikroautobusais, išimtomis sėdynėmis. Tu sėdi priekyje, baldai gale, viskas kaip draugų kompanija važiuojančia į koncertą, tik vietoj gitarų – šaldytuvas ir komoda. Bet būna muitininkai paklausia, tai reikia mokėt gražiai paaiškinti. Neįsitempus ir nesukant galvos. Aš taip dariau šimtus kartų, viskas ok, tik nesikuisti.

Praktika – kaip paruošti baldus ir ką vežti

Ar reikia išardyti baldus prieš vežant mikroautobusu į Angliją?

Labai rekomenduoju. Žmonės dažnai galvoja, kad sofa įlįs pro duris taip pat kaip ir įgulino į kambarį. Neįlįs. Anglijos butai maži, laiptinės siauros. Aš prisimenu vieną butą East Ham, ten aš su ta sofa bandėm įvaryt per langą beveik. Nevarysim. Išardyta lova, stalas – tai kita kalba. Plokščių pavidalo daiktai. Sutaupysi vietos, sutaupysi pinigų, nes telpa dvigubai daugiau. Jei nežinai kaip išardyti, samdyk meistrą arba pažiūrėk Youtube – ten visko yra. Tik nepalik manęs tempt visko sveiko, prašau, nes aš nesu Ikea meistras.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su mikroautobusu?

Realiai – dvi dienos. Išvažiuoji anksti ryte iš Lietuvos, vakare esi Vokietijoje arba Olandijoje, per naktį kur nors pakeliui pramiegai. Antrą dieną – keltas ir jau Anglijoje. Iki Londono dar porą valandų. Jei vairuoja vienas, negali nuvažiuot be sustojimo, kas 4,5 valandos privalomas poilsis pagal tacho. O jei du vairuotojai, galima ir per parą, bet tada labai pavargę būnam. Ir pavargęs vairuotojas – pavojingas. Kartais keltai vėluoja, valanda kita. O tada jau viskas stringa kaip kamščiuose per piką. Kantrybės reikia.

Ar į kainą įskaičiuoti keltai?

Paprastai taip, jei kalbam apie oferį gautą iš pervežėjo. Bet visada klausk – ar tai su keltu, ar be. Įlapią į Eurotunelį brangiau, bet greičiau. Doverio keltas pigesnis, bet gali eilėse stovėt. Vienas mano klientas norėjo sutaupyt, paėmė tik keltą be pristatymo Anglijoje. Paskui pats turėjo samdytis vaną iš Folkestone. Jam išėjo brangiau, net aš jaučiausi dėl jo nejaukiai, bet jis pats taip pasirinko. Tai va, kaina turi būti aiški – ar tik iki uosto, ar iki namų durų. Aš visada siūlau pigesnį variantą, bet su visu maršrutu suprantamu.

Kas jei baldai netelpa į mikroautobusą?

Būna. Ypač kai žmogus telefonu sako "ai, ten nedaug, tik sofyte ir spintelė". Atvažiuoji, o ten sekcija per du metrus. Tada jau arba reikia dviejų reisų – brangu, arba ieškot didesnės mašinos. Šiaip jau mikroautobusas nėra mažas, ten telpa solidus kiekis. Bet jei yra šaldytuvas, skalbimo mašina ir trys spintos – viršijam ribas. Tada tenka derėtis ant vietos arba atsisakyt dalies. Nesuvalgysi daugiau nei burna. Aš kartais atsivežu priekabą, bet tada jau kita kainų kategorija ir kitoks leidimas, kurio seniau nereikėjo, o dabar nebežinau kaip ten.

Ko bijoti ir ko tikėtis

Kaip su draudimu, jei kas nors dūšta?

Tai va, dūšta... ne, atleisk, rašau greitai. Dūžta (taisau – dūžta). Tai va, CMR draudimas galioja komerciniams pervežimams. Daugelis individualių vežėjų to neturi, jie tiesiog atsargiai važiuoja ir gerai pakuoja. Aš asmeniškai stengiuosi neiškrėsti kliento, bet jei atsitiks eismo įvykis – viskas, draudimas dengia mašiną, o baldus... skirtumas. Gerai, kad turiu civilį, bet pilnas krovinio draudimas kainuoja nemažai ir ne visi jį turi. Klausk apie tai prieš mokėdamas. Jei sako, kad viskas apdrausta – prašyk parašyt ant popieriaus. Nes žodžiai vėjai, o popierius lieka.

Ar galima derėtis dėl galutinės kainos?

Gali bandyt. Jei turi lankstumą dėl datos, galiu paimti tave tada, kai man jau važiuoti reikia. Tada pigiau. Arba jei turi dar vieną draugą Londone, kuris irgi turi daiktų parvežt atgal – čia vadinama "grįžtušis". Tuomet kaina gali krist 20-30 proc. Bet jei skambini ir prašai vežti rytoj, į Londoną, per fabrikų zoną, septintą aukštą be lifto – ne, tada kaina fiksuota. Aš irgi turiu šeimą, irgi noriu uždirbt normaliai. Kartais žmonės nori, kad vežčiau už degalų kainą. Ne, drauge, taip nebus, nes aš irgi valgau duoną.

Ką daryti, jei pervežėjas vėluoja kelias dienas?

Tai yra didžiausia problema su neprofesionalais. Jie pasiima tavo daiktus, paskui sako "vojau, sutrūko stabdžiai" arba "muitai laiko". Savaitė prabėga, tu skambini, o jis nebekelia. Aš tokių atvejų esu matęs per savo karjerą ne vieną. Todėl visada imk kontaktus, sutartį, net jei tai popierius ant kelių rankraščiu. Jei jis neduoda jokios užklausos ar sąskaitos – pagalvok, ar verta rizikuot. Aš pats kartais vėluoju dėl keltų, bet diena, dvi. O ne savaitėmis. Savaitėmis vėluoja tik tie, kurie tavo baldus turi kitur paleidę arba apskritai nebeveža.

Vietiniai niuansai Anglijoje

Ar sunku pristatyti baldus Londone, kur nėra kur sustoti?

Londonas yra košmaras vairuotojui. ULEZ mokestis, kameros, draudimas stovėt ilgiau nei kelias minutes. Jei tu gyveni centre, man teks apsukti ratą po ratą, kol rasiu vietą. Kartais užtrunku pusvalandį. Ir tai kainuoja – brangūs parkavimai arba baudos. Kai kurie rajonai, kaip Brixton ar Hackney, siauros gatvelės. Mikroautobusas nebus lengvas. Tai jei gali, būk namie, atidaryk kiemo vartus, pastatyk kėdes arba paprašyk kaimynų atlaisvint vietą. Ne visada įmanoma, bet labai padeda. Kitaip aš stoviu, o laikrodis tiksi, ir kaina auga, nors tu to nematai.

Kas geriau – pervežėjas iš Lietuvos ar vietinis UK vairuotojas?

Vietinis UK vairuotojas žino Londono eismą, ten užregistruotas, moka ULEZ mokestį. Bet jis dažniausiai neprivažiuos iki Lietuvos pasiimti. Tai gaunasi du vežėjai – vienas iki uosto, kitas Anglijoje. Skaidyk kainą perpus, bet koordinavimas sudėtingas. Lietuvos pervežėjas veža tiesiai, pažįsta kelius iki uosto, bet Londone gali pasiklysti. Aš pats naudoju navigaciją Waze, bet būna tokių aklų gatvių... nu, nesvarbu. Svarbu, kad vežėjas turi patirties. Daug svarbiau nei pilietybė ar registracija. Reikia žmogaus su nervais iš plieno ir kantrybės.

Ar galiu mikroautobuse vežti ir buitinę techniką?

Gali, bet žinok, kad skalbimo mašinos labai sunkios. Kartą vežiau keturias vienu metu, galvojau, kad galas mikriukui. Pasirodo, amortizatoriai atlaikė, bet važiuojant per Belgiją tiltai... o, beje, Belgijoje labai gražios pakelės, ypač naktį, tik šikšnosparnių nematyt. Tai va, technika vežasi gerai, jei tvirtai pritvirtinta. Šaldytuvą geriau transportuoti stovinčią, ne gulintį – kazko ten su freonu ar agregatu, kiekvienas meistras taip sako. Svarbu, kad nebūtų laisvų laidų ir kad indaplovė būtų iš sausinimo. Nes drėgmė kelyje... nu, nemalonus jausmas atidarius.

Ar kaina skiriasi, jei vežiu ne į Londoną, o į Birmingamą?

Žinoma. Nuo Doverio uosto iki Londono dar porą valandų. Iki Birmingamo – keturios ar penkios. Iki Mančesterio ar Liverpulio – beveik aštuonios. Taigi degalai, vairuotojo laikas, poilsis. Kaina auga maždaug po 100–150 eurų už kiekvieną papildomą valandų distanciją. Kartais galima numesti truputį, jei klientas lankstus, bet šiaip arčiau pietinės pakrantės pigiau. Kartą vežiau į Kornvalį... ten tiesiog pasaka, tie kaimeliai, bet kaina buvo didelė, nes kelias ten ilgas ir vingiuotas. Nuostabūs vaizdai, beje. Verta pamatyt, jei turėsi kelių dienų atsargiai.

Kaip atsiskaityti – grynais, pavedimu, dalimis?

Aš asmeniškai renkuosi pavedimą. Grynieji – jie sukuria pagundą nemoket mokesčių, bet čia jau vežėjo sąžinė. Dalimis atsiskaitymas yra normalus: 30 proc. avansas, likutis kai atvežu. Bet būk atsargus, jei pervežėjas prašo kelių šimtų avanso ir atsiuntė tik telefono numerį. Aš pats tokio patirties neturiu kaip apgautas, bet esu girdėjęs. Geriau avansas į sąskaitą, ne į telefono numerį per Google Pay. Ir atsiskaityk tik kai viską apžiūri – ar nėra įbrėžimų, ar trūksta varžtų. Būna, kad trūksta, ir tada sunkiai įrodysi, kad taip buvo iš pradžių.

Kai kas nors nutinka ne taip

Ką daryti, jei baldai atvyko su įbrėžimų?

Fiksuok iškart. Išpakuoji – žiūri. Jei matai pažeidimą, fotografuok. Tada kalbi su vežėju. Jei jis sąžiningas, spręs klausimą. Jei ne – turi problemą. Su CMR draudimu būtų paprasčiau, bet jei jo nėra... tada belieka tik geri žodžiai arba grasinimai, kurie nepadeda. Aš pats visada sakau: prieš pakraunant ir iškraunant padarom foto. Telefonas dabar turi kameras, naudok. Aš neturiu draudimo, kuris padengtų tą braižytą stalviršį, bet jei tai mano kaltė – susitariam kompromisą. Žmoniškas, be teismų ir advokatų, kurie čia per brangiai kainuotų.

Ar galiu atgabenti baldus atgal į Lietuvą iš Anglijos?

Gali, ir tai vyksta dažnai. Studentai grįžta, emigrantai keičia butus. Grįžtamasis pervežimas iš Anglijos į Lietuvą su mikroautobusu kainuoja panašiai, kartais truputį pigiau, nes pakeliui galima paimti grįžtušį. Aš dažnai taip darau – pristatau Londoną, kitą dieną kraunu atgalios. Tai ekonomiška. Tik va, jei grįžti tuščias, kaina neišvengiamai didesnė, nes kas sumokės už tą kelią? Visiškai teisingai – pats klientas, nes niekas kitas nesubsidijuos mano degalų. Bet šiaip vežtis atgal verta, jei turi ką vežti, ypač jei baldai geros būklės.

Paskutiniai patarimai prieš užsakant

Kaip supakuoti, kad niekas nesudūžtų pakeliui?

Antklodės. Kartono lakštai. Burbulinė plėvelė. Nesaupyk čia – jei reikia, nupirk porą rulonų plėvelės. Mano mikriuke visada yra keturi–penki antikvariniai pledai, kuriuos naudoju apsaugai. Jie kvepia kava ir dūmais iš mano mašinos, atleisk, bet saugo gerai. Stiklinės durys, veidrodžiai – privalomai X kas ant stiklo. Kartą vežiau veidrodį be to – sveiki, suskaldei į tiek dalių, kad net galėjo būt šukų rinkinys. Nepakartokit mano klaidos. Kartonas kampams, lipni juosta. Nesakyk, kad baldui nieko nenutiks, jei neapsiuvai. Nutiks, ir dar kaip.

Koks ABSOLIUTUS minimumas kainos, kuriuo galima vežti?

Rimtai? Šiaip jau maždaug 600 eurų būtų tas dugnas viskam, kas reikalauja specialaus nuvažiavimo. Jei kas nors siūlo 300 eurų visam mikriukui iki Londono, klausk savęs – ar jis apskritai ten nuvažiuos? Ar neprašys papildomai prie keltų? Ar neatiduos tavo baldų kur nors viduryje Olandijos? Matyt reikia normalių sąnaudų. Dabar minimali kaina vežti baldus mikroautobusu į Angliją turėtų dengti bent jau keltą ir degalus į vieną pusę. Mažiau – įtartina. Aš neprekiauju pigumu, prekiauju sveika galva ir dar gyvomis rankomis. Jei reikia pigiau, gal rasi, bet paskui gal nesurasi baldų.

Išvada

Žinai, kai skambini dėl pervežimo, nebijok klausti visko. Kiek kainuos, kas įskaičiuota, kas bus jei kas nepasiseks. Kaina vežti baldus mikroautobusu į Angliją nėra tik skaičius – tai ir vairuotojo patirtis, ir sąžinė, ir tavo ramybė. Pasitikrink, palygink, bet nepirk katinu maiše. O jei kils klausimų – skambink. Jei ne man, tai bent jau kam nors, kas jau ne pirmus metus ant šių kelių. Sekmės kraustymuisi ir lengvų parsikraustymų.