Kokia kaina vežant siuntinius į Angliją mikroautobusu?

Daugiau nei du dešimtmečius važinėju maršrutu Lietuva – Anglija ir atvirkščiai, o klausimą apie kainą girdžiu beveik kasdien. Žmonės nori greito atsakymo, bet čia viskas kaip su remontu – kiek kampų, kokių medžiagų, koks plotas. Siuntiniams – tas pats: svoris, matmenys, adresas. Kaina vežant siuntinius į Angliją mikroautobusu gali svyruoti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų, o kartais žmogus sumoka mažiau, jei keliauja drauge su baldais ir krovinys prisideda. Nesu matematikas, kad viską sulipdyčiau į formulę, bet per tiek metų susidariau aiškų vaizdą, kas brangina, o kas padeda sutaupyti.

Pirmas ir svarbiausias – pinigai

Kokia kaina vežant siuntinius į Angliją mikroautobusu?

Čia tas klausimas, kurio bijau išgirsti telefonu, nes negaliu pasakyti skaičiaus neatklausęs kelių dalykų. Šiuo metu standartinė siuntinio, sveriančio apie 20–30 kilogramų, kaina dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 120 eurų. Bet jei siuntinys mažas – kelių kilogramų dėžutė – gali kainuoti ir 40, ir 50 eurų. Kartais vežėjas vyksta beveik tuščias ir paima už pusę kainos. O kartais... na, buvę atvejų, kai žmonės susimoka po 300, nes reikėjo skubiai ir vienam asmeniui. Ne vis teisinga, bet taip jau būna. Geriausia – paskambinti, pasakyti svorį, matmenis, ir tada jau kalbame konkrečiai.

Ar galiu sumokėti mažiau, jei pats atvežu siuntinį į jūsų saugyklą Vilniuje?

Žinoma, taip. Durų pristatymas, ypač jei tai Londono centre ar kur nors Colchester rajone, brangina reisą. Jei atnešate į terminalą Kaune arba Vilniuje, nuskaičiuojame paprastai 15–25 eurus nuo galutinės sąskaitos. Buvęs klientas iš Klaipėdos tai vadina „saviški nuolaida“. (Nors iš tikrųjų tai paprasčiausiai mažiau degalų ir laiko mums.) Tiesa, jei gyvenate už šimto kilometrų nuo mūsų taško, pats važiavimas gali brangiau kainuoti nei ta nuolaida. Šiaip aš pats gyvenu prie pat magistralės, tai man tas pats, bet kitiems verta paskaičiuoti.

Kiek maždaug kainuoja dabar – gal yra kažkokia vidutinė suma?

Vidurkis... hm. Balandžio mėnesį vienas standartinis siuntinys, tarkim, dviejų porų batų dėžė ir dar keli maišai, kainuoja apie 80–90 eurų. Bet vidurkis – tai labai slidus dalykas. Sezoniškumas smarkiai keičia kainodarą: prieš Kalėdas kainos šokteli, nes visi skuba, o vasarą, kai studentai grįžta, konkurencija didesnė ir galima derėtis. Aš asmeniškai stebiu, kad šiemet dyzelio kainos... na, nežinau tiksliai, bet jausmas, kad vežėjai prašo eurą kitą daugiau nei prieš trejus metus. Toks jau laikas.

Kodėl vieni vežėjai prašo 80 eurų, o kiti 250 už tą patį siuntinį?

O čia jau atsiveria didžiosios problemos. Kai kurie vaikinai dirba pilnu legit mikroautobusu, turi draudimą, CMR, licencijas. Kiti – pusiau legaliai su privačiu tranzitu. Tas 250 gali būti tarptautinės perkraustymų kompanijos įkainis su pilnu aptarnavimu, draudimu ir garantija. O 80 – galimo variantas, kai vežėjas vyksta beveik tuščias ir pasiima „pro šalį“. Būna ir vagysčių istorijų, kai per mažą kainą pasikliūva. Aš ne sakau, kad pigu – blogai. Sakau, kad reikia klausti, KODĖL taip pigu. Kartais tai tiesiog laimingas sutapimas, o kartais – raudona vėliava.

Kas pabrangina, o kas atpigina

Ar skaičiuojate pagal svorį, tūrį, ar pagal tai, kiek vietos užima?

Mikroautobuse vieta – tai auksas. Mes žiūrime į tūrį daugiau nei į svorį. Buvęs atvejis: moteris vežė čiužinį. Svėrė kaip plunksna, bet užėmė pusę salono. Mokėjo kaip už du sunkius lagaminus. Kita vertus, metalinis įrankių rinkinys, sveriantis 50 kg, bet telpantis po sėdyne – kainuos mažiau nei didžiulis tuščias lagaminas. Toks jau logistikos dėsnis. Čia ne Ryanair, kad tik svorį matuotumėm. Nors... na, Ryanair irgi matuoja matmenis. Tai va, panašiai.

Ar brangiau, jei siuntinį reikia pristatyti iki durų Londone, o ne iki jūsų saugyklos Birmingame?

Taip, ir ne tik šiek tiek. Londonas – pragariškas maršrutas mikroautobusui. Aš pats vengiu penktadieniais įsukti į centrinę dalį, nes prarandu tris valandas. Todėl durų pristatymas Londone gali branginti 30–50 eurų. Birmingamas jau kitas reikalas – ten lengviau sustoti, mažiau eismo ribojimų. Kaimo vietovėse Devonše... ne, ten dar sunkiau, bet žmonės dažnai sutinka kažkur netoli su automobiliu atvažiuoti. Būna ir taip, kad klientas pats iš Londono važiuoja pas mus į saugyklą Lutoną. Tada visi laimingi.

Ką daryti, jei mano daiktai užima daugiau vietos, nei sakiau užsakydamas?

Hmm. Čia nemaloni situacija ir ji pasitaiko dažniau, nei norėčiau. Jei mikroautobusas dar nepilnas, dažniausiai susitariame vietoje – mokate skirtumą. O jei jau liko tik viena skylė, o jūs atvežėte dvi dėžes vietoj vienos... na, tenka palikti vieną kitam reisui arba mokėti papildomai už antrą vietą. Buvęs atvejis prieš porą metų Panevėžyje – vaikinas prigraudino, kad lagaminas „tik truputį didesnis“. Teko dalį krovinio perkrauti į kitą mašiną. (Tokių dalykų nenori niekas, bet realybė yra kokia yra.)

Ar elektrinis paspirtukas ar dviratis kažkaip keičia kainą?

Keičia, ir dar kaip. Elektrinis paspirtukas – tai baterija, o baterijos keliauja pagal specialias taisykles. Mikroautobusuose mes juos vežame, bet reikia žinoti, kaip tinkamai sutvirtinti ir izoliuoti. Kaina šokteli maždaug 20–40 eurų už papildomą saugumą. Dviratis paprasčiau – tiesiog nukrauname, užfiksuojam. Ai, žinote, kažkada vežiau vieną paspirtuką, baterija buvo pažeista, ir... na, geriau nepasakosiu, bet nuo tada tikrinam dvigubai. Tiesiog paminėkite iš anksto – taip bus saugiau visiems.

Mokėjimai, kuriuos verta suprasti iš karto

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galiu sumokėti, kai gausiu siuntinį Anglijoje?

Dauguma normalių vežėjų, tarp jų ir mes, prašome 30–50 proc. avanso. Likutis – prieš pristatymą arba už pristatymą, jei esate patikimas klientas. Yra tokių, kurie prašo viską iš anksto – nieko blogo, jei tai stabili firma. O jei koks Ivanas iš Facebook grupės prašo visą sumą per Revolutą prieš tai niekur nematęs... nemanau, kad taip verta daryti. Buvę atvejų, kai žmonės sumoka 200 eurų, o numeris kitą dieną nebeveikė. Aš nesakau, kad visi neaiškūs vežėjai – sukčiai. Bet rizika yra didesnė.

Ar į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, ar gali būti staigmenų?

Jei vežate asmeninius daiktus, kurie jums priklauso ir yra naudoti, paprastai jokių muitų nėra – Brexitas sukėlė šurmulio, bet asmeniniai daiktai vis dar praleidžiami. Tačiau jei siunčiate naują dviratį parduoti arba dešimt dėžių prekių – tai jau komercinis krovinys. Muitai Anglijoje... na, ten jau jų reikalas, bet kartais sustabdo ir klausia. Aišku, gerai pasidomėkite su vežėju prieš kelionę. Nemėgstu, kai žmonės sako „vėliau susitvarkysiu“, o paskui skambina iš muitinės su keblumais. Tada jau vėlu pešti.

Ar kaina gali pasikeisti pakeliui – pavyzdžiui, dėl degalų ar kelių mokesčių?

Jeigu sutartis fiksuota – tai fiksuota. Normali praktika: kaina, kurią pasakėme pirmadienį, galioja ir penktadienį, kai kraunam. Bet tik jei niekas nesikeičia jūsų pusėje. Buvo vienas atvejis, kai vyrukui reikėjo skubiai pasukti pro Prancūziją, nes keltas atšauktas. Ten mokestis už tiltą įsimetė papildomai – 35 eurai. Bet tai buvo force majeure. Šiaip ne. Ai, o dyzelio kainos – jei pakyla per savaitę, mes neperskaičiuojame, nes užsikrovėm prognozę. O jei nukrenta – irgi nemažiname. Toks gyvenimas.

Kas jei mano siuntinys dingsta – ar turiu mokėti už paiešką?

Dingimas – baisus žodis. Jei turime CMR draudimą, atlyginama pagal kilogramą, ir tai dažnai yra centai palyginti su daikto verte. Todėl aš visiems sakau: jei vežate brangią stalinę kompiuterio plokštę arba senelės paveikslą, – drauskite atskirai. Paieška paprastai nieko nekainuoja, jei tai mūsų klaida, bet laikas brangus. Teko kartą visas dvi dienas ieškoti dėžės Gravėsende – radom sandėlio kampe, bet klientas patyrė stresą. Draudimas kainuoja apie 2–3 proc. vertės. Jo nepagailėkit.

Kai nutinka negerai – juk nutinka

Ar teko matyti, kad žmonės permokėdavo tiesiog todėl, kad rinkosi ne tą įmonę?

O taip. Yra tokių vadinamųjų „brokerių“, kurie pasiima užsakymą už 200, o tą patį perduoda kam nors už 120. Jūs permokate 80 eurų už tai, kad kas nors paskambino. Be to, buvo atvejis, kai klientė sumokėjo 400 eurų už „express“ pervežimą, o mikroautobusas važiavo standartiniu reisu – tiesiog jai niekas nepasakė. Tai ne apie konkurentus šnekame, o apie sistemos skylę. Verta klausti: ar jūs patys vežate, ar perduodate? Ar turiu tiesioginį kontaktą su vairuotoju? Tai sutaupo nervų ir pinigų.

Kodėl kartais siuntiniai stringa savaitėmis – ar tai susiję su kaina?

Stringa, ir nebūtinai dėl kainos. Kartais mikroautobusas laukia, kol susirinks pilnas krovinys – juk tuščias važiuot neapsimoka. Jei mokėjote mažiau ir buvote „užkraunamas paskui“, galite laukti. Buvęs atvejis – vyrukas sutiko mokėti 60 eurų vietoj standartinių 90, bet jo siuntinys išvyko tik po dešimties dienų. Jis paskambino pykdamas. Aš jam sakau: brangiau – greičiau, pigiau – laukia eilė. Tokia logistika. (Gerai, gal ne visada eilė, kartais tiesiog neapsimoka varyti pustuščiam.) Tada jau niekuo nepadėsi.

Koks buvo kebliausias atvejis, kada teko aiškintis dėl kainos?

Prieš trejus metus vieno pono iš Marijampolės siuntinys – trys dėžės knygų. Sako, labai sunku. Svorį nurodžiau mažesnį, nei buvo, nes mano asistentė per skubėjimą apsiriko. Paaiškėjo, kad svoris 120 kg vietoj 60. Mikroautobusas jau buvo pakeliui. Teko skambinti vairuotojui, kuris buvo nepatenkintas kaip karas. Susitarėm papildomai, bet pripažįstu – mano klaida. Klientas sumokėjo skirtumą, gavome klebono rūstybę. Dabar sveriam viską patys ir niekuo netikim.

Ar būna, kad reisas apskritai neišvyksta, nes nesurinkta užsakymų?

Būna, ir tai košmariška ir mums. Mikroautobusui reikia bent pusės krovinio, kad apsimokėtų keltis. Jei surinkome tik du siuntinius, o data jau artėja – kartais perkeliame kitai savaitei arba siūlome klientui brangesnį individualų reisą. Buvo toks lapkritis, kai tris savaites beveik niekas nevažiavo – visi laukė, kol užsipildys. Du klientai iš Lietuvos pykosi, kad stringa. Nesispyriojau, nes ir pats buvau supykęs. Tiesiog neapsimokėjo varyti. Toks verslas, sezoninis, kaprizingas.

Praktiniai dalykai prieš užsakant

Kiek laiko prieš reisą reikia mane užregistruoti?

Idealu – savaitė ar dvi. Ypač jei reisas populiarus, tarkim, prieš rugsėjo pirmąją, kai studentai plūsta. Bet jei skubite, o aš turiu laisvą vietą rytoj – tai rytoj ir išvežame. Buvęs atvejis, kai paskambino vakarop, o ryte mašina jau stovėjo prie Kauno „Akropolio“. Be abejo, skubūs užsakymai gali branginti 10–20 proc., nes tenka perskirstyti. Aš asmeniškai mėgstu dirbti su tvarkaraščiu, bet realybė tokia, kad dažnai tenka improvizuoti. Skambinkite – pasakysiu, ar telpa.

Ar galiu sutaupyti, jei patys supakuosiu daiktus?

Taip, bet pakavimas turi būti bent jau padorus. Buvęs atvejis – vyrukas sudėjo kristalų statulėles į paprastą maišelį iš „Maximos“. Nu gavom skardžių dėžę su popieriumi, bet vis tiek. Pagal mūsų patirtį, jei jūs patys supakuojate į tikras dėžes, užklijuojate, pažymite – mes tik krauname. Taip sutaupote 20–40 eurų už pakavimo paslaugą. Tik nepamirškite ant dėžių rašyti „krūšti atsargiai“ – kartais vairuotojai skuba ir... na, jie geri vyrai, bet 8 valandos vairavimo paveikia.

Ar galiu vežti drabužius maišuose, ar būtina dėžės?

Gali. Mes vežame ir maišuose, ir dėžėse. Tik maišai turi būti tokie, kurie neišbyrės. Kartais žmonės naudoja šiukšlių maišus – nepatariu, nes plyšta. Geriau tie dideli rudos spalvos maišai, arba specialūs kelionių. Ai, dar buvęs atvejis – moteris supakavo į „Ikea“ maišus. Patvarūs, bet slidūs. Vienas nuslinko į kampą, atsivėrė, batai pasklido po visą mikroautobusą iki Doverio. Juokinga dabar žiūrint, bet tada teko stabdyti ir tvarkytis. Dėžės saugiau.

Kiek paprastai trunka kelionė Lietuva – Anglija su siuntiniu?

Su mikroautobusu – greičiau nei su didžiąja krovinine mašina. Paprastai dvi–keturios dienos nuo paėmimo iki pristatymo, priklausomai nuo to, kurioje Anglijos dalyje esate. Jei į Bristolį ar Kerdifą – ilgiau, nes reikia kirsti visą salą. Į Londoną ar Lutoną – dažniausiai per dvi dienas. Buvęs atvejis, kai perkrova Keleto tunelyje užstrigom 6 valandoms. Klientas skambino kas valandą. Aš jau nežinoau, ką sakyti, nes situacija nuo manęs nepriklausė. O jei dar kelias patikras praeini... tiesiog reikia kantrybės.

Ar pervežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą – ar kaina tokia pati?

Taip, vežame abiem kryptimis. Kaina siunčiant siuntinius į Lietuvą iš Anglijos mikroautobusu dažniausiai panaši, kartais euru kitu brangesnė dėl navigacijos ir draudimo Anglijoje. Yra toks dalykas – vadinamieji „tušti reisai“. Jei mikroautobusas grįžta tuščias, o jūs norite krovinio į Angliją – galima derėtis. O jei iš Anglijos... hm, ten dažniau pilni. Šiaip aš pats mėgstu Martyno reisus, nes jis tvarkingas. Bet ne visada jis laisvas.

Aiškinamės dėl... hm, o kodėl gi ne?

Ar galiu į siuntinį įdėti maisto produktų ar augalų?

Techniškai – ne, tai draudžiama. Praktiškai – žmonės deda šaldytą duoną, šakotį, kartais šieną zuikiui (taip, buvęs atvejis). Muitinėje gali patikrinti. Jei randa ką nors biologinio – bus galvos skausmas. Kaina tai nekeičia, bet gali keistis pristatymo laikas, nes sustabdys. Aš asmeniškai neimu maisto, bet žinau kolegų, kurie užmerkia akis. Aš nepuolu jų smerkti. Kiekvienas pats renkasi, kiek rizikuoja. Tobulas pavyzdys – sūreliai. Atrodo, kas čia tokio. O muitininkams rūpi.

Ar mikroautobusu galima vežti ir baldus, ar tik mažus siuntinius?

Galima ir baldus. Sofos, komodos, krėslai – telpa. Tiesa, dideli baldai dažniausiai kainuoja kaip 3–4 siuntiniai. Vienu reisu vežiau visą buto komplektą – sofa, lova, dvi spintelės. Kaina buvo 650 eurų, bet jei būtų vežę atskirai krovininiu – būtų 900. Mikroautobusas pranašesnis lankstumu. Tik atsiminkite – jei baldai neišardomi, jie užima daug oro. Oras mikroautobuse, beje, irgi brangus. Tada skaičiuojame tūrio kainą, ne svorį. Jau minėjau, tiesa? O gal ne.

Ką dar privalau žinoti apie kainą, ko nepaklausiau?

Na va, čia pats sunkiausias klausimas. Kai 24 metus dirbi, tai žinai, kad kiekvienas atvejis unikalus. Mane nervina, kai internete kas nors rašo fiksuotą kainą „nuo 50 eurų“ – tai klaidina. Realiai, siunčiant siuntinius į Angliją mikroautobusu, jūs mokate už paslaugą, žinojimą ir ramybę. Kartais pigiau nusamdo draugą, kuris važiuoja su mikroautobusu atostogauti. Bet jei tas draugas pameta raktus – jūsų problema. Čia – mūsų. Štai kuo skiriasi. O dėl kainos – skambinkit, pasikalbėkim. Aš jau čia.

Išvada

Kaina vežant siuntinius į Angliją mikroautobusu nėra skaičius, kurį galima išrėkti per petį kaip duonos kainą parduotuvėje. Tai visada konkretus skaičiavimas, kuriame dalyvauja svoris, maršrutas, pristatymo būdas ir net oro sąlygos. Pasirinkite vežėją, kuris kalba aiškiai, neparduoda oro ir sutartį patvirtina raštu. Pigiau ne visada blogiau, o brangiau – ne visada saugiau. Skambinkite, klauskite, lyginkite. Aš tikrai ne viską žinau, bet 24 metai kelyje – tai nemažas bagažas patirties, kuriuo mielai pasidalinu.