Kokia kaina siuntinio siuntimui Anglijon mikroautobusu?

Tikriausiai ne kartą googliniai ar klausinėjai draugų, kiek kainuoja siųsti dėžę daiktų į Londoną, Birmingemą ar kokį Mančesterį mikroautobusu. Atsakymas – iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet kai pradedi kapstyti giliau, visko atsiranda. Dirbu šitoje srityje jau keturiolika metų ir galiu pasakyti, kad kaina nėra tik skaičius. Tai – derinys tarp svorio, maršruto, sezono ir to, ar tavo siuntinys netrukdys vairuotojui matyti pro galinį langą. Šitame tekste – ne sausos lentelės, o paprasti paaiškinimai, kaip iš tikrųjų skaičiuojama kaina siuntinio siuntimui Anglijon mikroautobusu ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad nenusisktum poilsio.

Kainos ir kas jas maišo

Kiek maždaug reikia mokėti už vidutinį siuntinį į Londoną mikroautobusu?

Paprastai, jei kalbam apie standartinę dėžę iki dvidešimties kilogramų į Londoną, kaina svyruoja nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų. Tiksliau – apie keturiasdešimt eurų (na, jei neklystu, 35–45, priklauso nuo to, kokia savaitė). Žiemą, kai visi siunčia dovomas, kaina šokteli, nes vietų mažiau. Kartais vairuotojai perka kavą, užtrunka, ir paskui skuba. Turi suprast, kad čia ne paštas. Tai gyvi žmonės, gyvi mikroautobusai, gyvi kamščiai. Nebūna vieno tarifo visam sezonui.

O jeigu mano siuntinys didelis, tarkim, kėdė ar sulankstoma lova – ar čia tas pats?

Nieko ne tas pats. Didelių daiktų nebetelpa į standartinį tarifą. Tuomet skaičiuojama pagal užimamą vietą, o ne svorį. Kartais tas pats svoris, bet jei daiktas plokščias – pigiau nei kubas. Buvęs klientas kartą siuntė sofos kampą. Pasakė – kilogramų trisdešimt. Atėjus paėmimui paaiškėjo, kad jis užima pusę mikroautobuso. Teko primokėt. Kainą pakėlė iki devyniasdešimt eurų. Žodžiu, jei daiktas didelis, visada pasakyk matmenis. Kitaip gausi nemalonų siurprizą ir vairuotojo priekaištų.

Kodėl viena įmonė prašo trisdešimt, o kita aštuoniasdešimt eurų už tą patį maršrutą?

Oi, čia jautri tema. Kai kurios įmonės turi savo mikroautobusus, kitos – perparduoda paslaugą trečiosioms. Yra tokių, kurios žiūri į tave kaip į ambiciją – nori uždirbt daug ir greitai. Pigiausi variantai dažnai reiškia, kad tavo siuntinys bus permestas. Kartais net nepagamins iki paskirties. Štai kodėl aš sakau: jei kaina kelis kartus mažesnė nei rinkos vidurkis, tikėkis blogiausio. Nepikta, tiesiog taip yra. Verslas turi pelną, o jei jo nėra – kažkas kentės. Dažniausiai pats klientas.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu ne į Londoną, o į mažesnį miestą, tarkim, Bristolį?

Taip, skiriasi, bet ne visada. Londonas – pagrindinis mazgas. Mikroautobusai ten važiuoja dažnai, o į Bristolį ar Notingemą – tik jei susirenka siuntinių. Jei tavo siuntinys – vienintelis į tą pusę, gali tekti sumokėt papildomą kilometrą. Būna, kad vežėjas palieka siuntinį Londone, o toliau – kitas vežėjas. Tada kaina mažesnė. Bet jei reikia privažiuot iki durų Bristolyje – mokėk daugiau. Visada klausk, ar į kainą įskaičiuotas pristatymas visą kelią iki namų slenksčio.

Ar brangiau siųsti savaitgalį ar prieš šventes?

Prieš šventes brangiau, o savaitgaliais – paprastai tiesiog neveža. Mikroautobusai kursuoja pagal grafiką, dažniausiai darbo dienomis. Šventiniu laikotarpiu kainos šauna aukštyn ne dėl to, kad kas nors pikta, o dėl to, kad vietų mažiau. Gruodžio pradžioje aš mačiau, kad kaina už dėžę šoka nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt penkių eurų. Ir vietų nėra. Kartais žmonės skambina man ir klausia, ar galiu surasti bet kokią vietą už bet kokią kainą. Atsakau – galiu, bet tau nepatiks suma.

Apie patį siuntinį – ką vežti ir kaip supakuoti

Ar man reikia pakuoti į kartoninę dėžę ar galiu tiesiog paduoti lagaminą?

Geriausia – kartoninė dėžė. Bet jei lagaminas tvirtas ir užtrauktukai laiko, irgi tinka. Tik žinok: mikroautobusai nėra sterilios laboratorijos. Daiktai kraunami vienas ant kito, gali slidinėti ir atsimušti. Kartą klientas atidavė plastikinį maišą. Atidarėme Anglijoje – ten buvo šukių krūva. Nieko ypatingo nebuvo, maišas tiesiog trūko. Dėžė yra dėžė. Apsaugok kraštus, pakišk popieriaus ar burbuliukų. Vairuotojas neprivalo tavo lagamino suvynioti – tai tavo rūpestis visiškai.

Ką daryti, jei aš pasakiau, kad svoris dvidešimt kilogramų, o pasvėrė trisdešimt penkis?

Atsiprašinėsi ir mokėsi skirtumą. Rimtai. Vairuotojai turi svarstykles arba tiesiog ranką, kuri jaučia. Jeigu paėmimo metu paaiškėja, kad sumažinai svorį, tai nemalonus momentas. Buvęs atvejis: moteris siuntė drabužių dėžę. Paskelbė – penkiolika kilogramų. Realiai – trisdešimt du. Teko mokėti dvigubai. Dar pasišaipė vairuotojas. Gal jis neturėjo šaipytis, bet faktas tas, kad sąžiningumas svarbu. Kaina ir taip nėra didelė. Neapsigauk dėl kelių eurų. Už sąžiningumą mokėsi mažiau ilgainiui nei už melą apie svorį.

Ar galima siųsti šaldytuvą ar viryklę mikroautobusu?

Galima, bet su sąlyga. Šaldytuvai turi stovėti vertikaliai, ne gulomis, jei naudotas. Kitaip gali sutrūkti kompresorius. Dėl viryklių – jei dujinė, gali kilti klausimų. Nežinau tiksliai, kaip ten su tokiais daiktais po visų taisyklių pasikeitimų... geriau patikslink pas vežėją. Bet dažniausiai imta ir nuvežta, jei tvirtai supakuota. Kaina didesnė dėl atsargumo. Ir jei šaldytuvas pradės tekėti – kas bus? Kaltų nerasi. Tiek vairuotojas, tiek paėmęs asmuo atsiribos. Verta labai gerai apgalvoti pakavimą arba pagalvoti apie draudimą čia.

O jei aš siunčiu du lagaminus ir rankinę – ar tai trys atskiri siuntiniai?

Tai priklauso. Jei nori, kad vežėjas traktuotų kaip vieną siuntinį – suriš juos arba sudėk į vieną dėžę. Kitaip gali gauti tris atskiras kainas. Kartais klientai sako: "turiu du lagaminus ir kuprinę". Supakuojame į vieną vietą – mokama vienas tarifas. Bet jei kuprinė – atskirai į Birmingemą, o lagaminai į Londoną – tai jau kitos istorijos. Čia logika paprasta: kiek vietos užima, už tiek ir susimoki. Kartais žmonės pyksta, kodėl negaliu sukomplektuot visko į vieną. Galiu, jei logistika sutampa.

Paėmimas, pristatymas ir kiti vargai

Kiek laiko trunka siuntinys iki Anglijos mikroautobusu?

Paprastai nuo trijų iki septynių darbo dienų. Greičiausias maršrutas, kai vežė nuvažiavo tiesiogiai – trys dienos, bet čia išimtis. Standartiškai keturios, penkios. Mikroautobusas važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją. Kartais pasienyje stringa. Buvo toks laikotarpis, kai Doverio uoste eilės dvigubos – siuntinys strigo devynias dienas. Klientas manęs klausė, ar aš ką nors melavau. Ne, tiesiog pasaulis toks. Jei tau duoda garantiją per tris dienas – nežinau, gal įmanoma, bet aš tokių pažadų neduočiau. Geriau nustebinsi greičiu nei atsiprašinėsios.

Ar mikroautobuso vairuotojas užneš siuntinį į mano butą Londone?

Dažniausiai – ne. Pakrauna, iškrauna ir viskas. Jei gyveni aukštai be lifto, tvarkykis pats. Yra paslauga "iki durų", bet dažnai tai reiškia iki laiptinės durų. Jeigu turi sveikatos sutrikimų – pasakyk iš anksto. Kai kurie vežėjai už papildomą mokestį sutiks užnešti. Bet nereikia tikėtis, kad vyras, kuris prieš kelias valandas dar Olandijoje krovėsi, su entuziazmu lips į tavo ketvirtą aukštą. Tai fiziškai nelengvas darbas. Pasirūpink, kad gavėjas galėtų padėti arba kad butas būtų žemesniame aukšte.

Ar galiu pats atvežti siuntinį į jų sandėlį Kaune ir tada pigiau?

Taip, paprastai pigiau. Paėmimas iš namų kainuoja papildomą degalų ir laiko kaštą. Jei turi galimybę nuvežti į terminalą Kaune arba Vilniuje, sutaupysi dešimt–penkiolika eurų. Kai kurios įmonės neturi terminalo, tik paėmimą iš namų. Tada – nepasispausi. Bet jei yra pasirinkimas – važiuok pats. Verčiau pats paaiškinsi, kas viduje, ir nereiks derintis dėl laiko. Tik paskambink prieš atvažiuodamas. Nėra nieko blogiau, kaip atsivežti dėžę, o ten – užrakinta ir niekas neatsiliepia. Buvo, ne kartą.

Ar žmogus Anglijoje privalo asmeniškai sutikti siuntinį?

Nebūtinai, bet rekomenduojama. Gali palikti duomenis, sutarti su kaimynu. Bet jei daiktas dings, o parašo nebuvo – problemos. Aš patarčiau, kad gavėjas būtų, ypač jei siuntinys vertingas. Kartais vairuotojai paskambina iš anksto. Kartais – tiesiog pasirodo. Buvo situacijų, kai gavėjas išėjo į darbą, o mikroautobusas atvažiavo. Tada siuntinys pargrįžta į saugojimo punktą ir kainuoja papildomai. Jei gali, sutarkite langą – šeštadienio rytą nuo devynių iki dvylikos. Čia labiau gyvenimo organizavimas nei logistika.

Ar reikia mokėti iš anksto ar galima gavus siuntinį Anglijoje?

Dauguma dirba su išankstiniu apmokėjimu. Kai kurie leidžia mokėti dalį prieš, dalį po. Iš karto gavus Anglijoje – retas atvejis. Juk gavėjas gali atsisakyti mokėt, o siuntinys jau nuvežtas. Buvo vienas klientas, kuris labai įtikinėjo, kad patikimas, ir reikalavo mokėjimo gavus. Suradome vežėją, kuris sutiko. Bet kaina buvo dviguba, nes rizika didelė. Paprastai tiesiog pervedi į sąskaitą. Jei firma prašo mokėti grynaisiais be jokio kvito – čia jau signalas kilti antakiams. Geriau vengti tokių.

Kai kas nutinka visai ne taip, kaip planavai

Kas atlieka, jei siuntinys dingo kur pakeliui?

Pirmiausia – panika, antra – skambučiai. Jei turi kvitą ir sutartį, bandai susisiekti. Daugelis mikroautobusų vežėjų nėra korporacijos, todėl draudimas arba atlyginimas – pilka zona. Buvęs atvejis: siuntinys dingo tarp Kauno ir Londono. Vežėjas beveik savaitę neatsiliepė. Paaiškėjo, kad paliko siuntinį perpildyme Lenkijoje. Galiausiai atsirado, bet klientas prarado savaitę nervų. Ne visi taip elgiasi, bet mažos įmonės kartais neturi sekimo sistemos. Rašyk laiškus, fiksuok pokalbius. Ir jei brangu – imk draudimą, nors ir mokėsi daugiau pradžioje.

Kodėl mano televizorius atkeliavo su įskilusiais kampais, nors buvo supakuotas?

Nes pakuotė buvo per silpna arba kažkas užkrovė ant viršaus sunkesnę dėžę. Televizoriams reikia ypatingo atsargumo – originali dėžė arba fabrikinis putplasčio rėmas. Jeigu paguldysi ekraną į paprastą kartoną su laikraščiais, rezultatas bus liūdnas. Mačiau, kaip klientas piktas skambina, kad 50 colių ekranas sudaužytas. Pažiūri į nuotraukas – pakuotė primena makaronų dėžę. Čia ne vien vežėjo kaltė. Nuosprendis – vinys bendros. Bet vežėjas turėjo perspėti, jei matė nekokią pakuotę. Kartais nespėja, kartais neprižiūri. Sunku pasakyti, kur tavo atsakomybė baigiasi ir prasideda mūsų.

Ar mikroautobusai tikrina, kas viduje siuntinio?

Vizualiai – taip, jei mato, kad kažkas įtartina. Tikros patikros, kaip oro uoste – ne. Vairuotojas paklausia, kas viduje, tu sakai – drabužiai. Jis pastato, važiuoja. Jei kiltų įtarimų pasienyje, gali prašyti atidaryti. Dėl to neverta rizikuot. O jei kalbam apie draudimą – daugelis mikroautobusų vežėjų neturi krovinio draudimo, kaip DHL. Jie remiasi gerąja valia. Tai jei dings elektronika, jie atlygins tik jei sąžiningi. O jei ne – ilgai suksiesi. Geriau nešiosk vertingus daiktus be dokumentų ir gerai neaprašinėtos pakuotės. Rizika didelė visada.

Ką reiškia, kai sako, kad mikroautobusas "pilnas" ir atšaukia važiavimą?

Tai reiškia, kad jie pervertino galimybes. Paėmė per daug užsakymų, o vietos nebetelpa. Buvo atvejis – ketvirtadienio vakarą paskambino vairuotojas, kad šio savaitgalio reisas atšaukiamas, nes "sugedo sankaba". Po dviejų dienų tas pats mikroautobusas važiavo, tik jau be mūsų siuntinių. Supratau, kad ne sankaba, o tiesiog pilnas. Ne taip jau retai nutinka. Ką daryti? Laukti kitos savaitės arba permokėti. Ne pats maloniausias scenariojus. Tokioms situacijoms verta turėti atsarginį planą ir vaistų nuo galvos skausmo, nes nervų kainuoja daugiau nei pinigai dažnai.

Kas atsako, jei siuntinys buvo apipeštas arba atidarytas?

Labai sunku įrodyti. Jei pakuotė aiškiai sulaužyta – bandai kabinti ant vežėjo. Bet jei apiplyšęs kartonas – gali būti krovėjų arba perkrovimo kaltė. Aš patariu: fotografuok siuntinį prieš atiduodant ir kai gauni. Jei matomų pažeidimų – surašyk aktą. Daugelis privačių vežėjų neturi standartinių formų, teks improvizuot. Kartais jie pasirašys ant popieriaus gabalėlio. Tai juokinga, bet teisiškai bevertė. Geriausia – turėti el. laišką su aprašymu. Jei vežėjas protingas, žino, kad reputacija svarbi. Jei kvailys – tavo siuntinys jau dingo. Būna įvairiai.

Dar pora dalykų, kuriuos verta žinoti

Ar galima siųsti maisto produktus į Angliją mikroautobusu?

Ne, bent jau ne oficialiai. Po Brexit maisto produktų siuntimas į JK tapo košmaru. Jei tai džiovinta dešra močiutės – realiai niekas netikrins, kol netikrins. Bet jei pasienio veterinaras atidarys ir rasi mėsos gaminių – atsiknisi. Aš asmeniškai nevežiočiau maisto, ypač šviežio. Kartais klientai prašo pridėt šaldytą kibiną. Atsakau: rizika tavo. Vežėjas pasikratys atsakomybės. O baudos ten nemažos. Geriau nusiųsk pinigų ir tegul nuperka Tesco. Taip saugiau. Ir neprisiviliosi problemų su JK muitine, kuri pastaruoju metu dirba kruopščiai ir nemėgsta siurprizų.

Ar mikroautobusas – tai tas pats kas DPD ar kurjerinė tarnyba?

Visai ne. Kurjerinės tarnybos turi sandėlius, sistemas, sekimo numerius, draudimus. Mikroautobusai – dažniausiai privatus verslas, kartais vienas žmogus su automobiliu. Privalumai: pigiau, lanksčiau, didesnius daiktus pasiima. Trūkumai: be sekimo numerio, be garantijų. Aš sakau, jei siunti dokumentus – DPD. Jeigu dvidešimt kilogramų drabužių ir seną monitorių – mikroautobusas protingiau. Bet nepaversk jo FedEx. Skirtingi pasauliai. Kartais žmonės supyksta, kad negali sekti siuntinio realiu laiku. Na, draugie, tu moki keturiasdešimt eurų, ne keturis šimtus. Tai visai kitas lygis ir paslauga.

Ar reikia kokių nors dokumentų siuntiniui, kurio vertė maža?

Dažniausiai ne, jei tai asmeniniai daiktai. Bet jei siunti kaip pardavėjas – reikia sąskaitos, deklaracijos. Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar į JK siunčiant prekes reikia muitinės deklaracijos. Asmeniniai daiktai paprastai praeina kaip perkraustymo dalis. Bet jei siunti penkis vienodus telefonus – jau prekyba. Buvo atvejis, kai jaunuolis siuntė CBD aliejų. Užstrigo muitinėje ilgam. Todėl jei siuntinys atrodo komercinis – reikės rašyti paaiškinimą. Geriau iš karto teisingai aprašyti turinį. Melas čia nepadeda, pasieniečiai įtartini ir turi laiko tikrinti kiekvieną dėžę.

Ar galima gražinti siuntinį atgal iš Anglijos į Lietuvą tomis pačiomis kainomis?

Taip, tiksliai tokios pačios retai kada būna. Atgal iš Anglijos į Lietuvą kartais siuntinių mažiau, todėl vežėjai nori užpildyti tuščias vietas ir siūlo nuolaidą. Bet rugsėjį, prieš mokslo metus, iš ten važiuojančių daugiau. Tada kaina vienoda arba didesnė. Ten labai daug kamščiai pasienyje ir degalų kainos kitokios. Sakyčiau, skaičiuok plus minus dešimt procentų nuokrypį. Visada parašyk keliems vežėjams – vienas turi tuščią vietą tavo dienai. Tai sutaupysi dešimt ar dvidešimt eurų. Verta pasidairyti, neskubėti su pasirinkimu.

Ar kaina priklauso nuo to, kaip greitai man reikia pristatymo?

Žinoma. Standartinis variantas – mikroautobusas važiuos, kai bus pilnas. Jei skubu per tris dienas – kaina kyla. Reikės specialaus reiso arba derintis prie artimiausios datos. Kartais vežėjas pasiūlo: jei palauksi savaitės – keturiasdešimt, jei reikia rytoj – aštuoniasdešimt. Aš tokius siūlymus duodu tik tada, kai turiu tuščią mikroautobusą. Bet tiesa yra ta, kad skubumas viską brangina. Jei neskubi – neprimokėsi. Tai kaip su sanatorijos bilietu – nuo sezono ir tavo kantrybės. Geriau terminai realūs, nes plūdimai nieko nepakeis.

Koks galutinis patarimas, kaip neišmesti pinigų į balą?

Nepulk prie pirmo skelbimo su gražiausia kaina. Paklausk žmogaus, kuris jau siuntė. Jeigu vežėjas atsakinėja tik žinutėmis ir vengia skambučio – jau blogas ženklas. Būna, paskambinsi, o ten žmogus mandagus, žino gatves, paklausia apie aukštą. Tada ramiau. Nesiųsk vertingų daiktų be draudimo ir nepakuok taip, lyg siuntum per paštą Lietuvoje. Anglija toli. Kelias ilgas. Palygink tris skirtingas įmones, perskaityk atsiliepimus. Ir jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – taip ir yra. Tada kaina siuntinio siuntimui Anglijon mikroautobusu bus tavo mažiausia bėda.

Taigi, kaina siuntinio siuntimui Anglijon mikroautobusu nėra vien tik pačiupinėtas skaičius ekrane. Tai visapusiškas vaizdas: svoris, maršrutas, pakuotė, vežėjo sąžiningumas ir tavo kantrybė. Jei nori sutaupyti – ruoškis iš anksto, pakuok tvirtai ir rinkis ne pagal pigiausią skelbimą. Mikroautobusai – puikus sprendimas, jei turi daug daiktų ir nori žmogiško bendravimo. Tik nepamiršk: kelias ilgas, todėl pasirūpink, kad siuntinys atlaikytų kelionę ne tik kainos, bet ir fizinės prasmės atžvilgiu. Sėkmės renkantis!