Kokia kaina siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais?

Kai manęs klausia, kokia kaina siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais, aš dažniausiai atsakau klausimu: „O ką tiksliai vešim?“ Per dvylika metų šioje srityje mačiau tiek skirtingų situacijų, kad vienintelis teisingas atsakymas – priklauso nuo daug visko. Bet jūs tikriausiai nenorite tokio atsakymo. Norite skaičių, palyginimų ir tiesos apie tai, kodėl vienam pervežimui mokama du šimtai, o kitam keturi. Taigi štai viskas, ką verta žinoti prieš rinkdamiesi, kas veš jūsų daiktus į Jungtinę Karalystę.

Kainos ir mokėjimas – ką iš tikrųjų mokate

Kokia vidutinė kaina siunčiant siuntą į Angliją mikroautobusu?

Sunku pasakyti vieną skaičių, bet jei reikia orientyro – dažniausiai sumos svyruoja nuo euro su keliais centais už kilogramą iki kelių šimtų eurų už visą kubinį metrą. Jei vežate vieną nedidelę dėžę su drabužiais, gali kainuoti 60–120 eurų. Jei pusę kambario baldų – 400–800 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar mašina važiuoja pilna, ar pustuštė. Skambinkite ir pasakokite ką veš, o ne spėliokite pagal senas lenteles internete.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunčiu iš Vilniaus, Kauno ar mažesnio miesto?

Taip, skiriasi, bet ne visada smarkiai. Jei pervežėjas važiuoja nuo Vilniaus, o jūs iš Klaipėdos, tai logiška, kad reikės primokėti už atvažiavimą. Kartais vairuotojas gyvena Šiauliuose ir jam pakeliui – tada gali netgi gauti nuolaidą. Mažesni miestai reiškia ilgesnį privažiavimą, o ilgesnis privažiavimas reiškia daugiau degalų. Dėl to kai kurie pervežėjai atsisuka važiuoti į kaimus, tenka vežti daiktus iki artimiausio didmiesčio sandėliuko.

Kodėl vieni pervežėjai prašo 80 eurų, o kiti 250 už tą patį krovinį?

Ne viskas auksas, kas auksu šviečia. Mačiau situacijų, kai klientas pasakoja, kad vieni pažadėjo pervežti už 80, kiti už 250. Tas pigus variantas baigdavosi taip, kad paskui bandydavo įmesti dar 150 „eismo rinkliavų“. Kita vertus, brangus variantas kartais reiškia tiesioginį reisą su draudimu. Jeigu kaina kvepia per gerai, kad būtų tiesa, paprastai taip ir yra. Kai kurie apskritai neturi licencijų ir važinėja ant lemputės.

Ar galiu derėtis, kai kalbuosi su vairuotoju telefonu?

Galima pabandyti, bet ne visada verta. Kai kurie vyresni vairuotojai, kuriuos pažįstu jau dešimtmetį, dar gali duoti „draugišką“ kainą, jei mašinoje yra laisvos vietos. Bet jaunesni dažnai turi fiksuotą kainą iš kontoros ir derėtis kaip turguje nepavyks. Kartais aš pats stebiuosi, kai klientas bando pasispausti dėl 10 eurų, o jo siuntos vertė – du tūkstančiai. Kas per daug gnaibo kainą, tas dažnai paskui gnaibo ir dėl kokybės.

Ar saugu mokėti visą sumą prieš kelionę, ar geriau po pristatymo?

Niekada nemokėkite šimto procentų į priekį, jei nepažįstate žmogaus ar įmonės. Tai aukso taisyklė, kurią klientai pamiršta, kai pamato Instagram pasiūlymą. Paprastai dirbama 50/50 arba 30/70 – dalis prieš, dalis gavus. Mačiau atvejų, kai žmonės sumokėjo viską, o mikroautobusas tiesiog niekur neišvažiavo. Geriau mokėti banko pavedimu (pataisau – bankiniu pavedimu), nes grynieji dingsta be pėdsakų.

Ar galiu mokėti grynaisiais, ar tik banko pavedimu?

Priklauso nuo to, kas vairuoja. Rimtos įmonės dažniausiai prašo bankiniu, nes turi buhalteriją. Individualūs pervežėjai kartais mieliau ima grynuosius. Aš vis tiek patarčiau padaryti pavedimą. Yra posakis tarp mūsų: jei žmogus bėga nuo mokesčių, tai gal ir nuo atsakomybės nubėgs. Ne visada, bet rizika yra. Kai siunčiate daiktus į Angliją su mikroautobusais, norisi juos pamatyti ten, o ne teisme.

Svoris, matmenys ir kaip neapsigauti su dydžiu

Kiek maždaug kainuoja siųsti 30 kg dėžę į Londoną mikroautobusu?

Apie 60–120 eurų, jei tai dalinis krovinys. Bet aš čia jau tiksliai nežinau, kokia jūsų dėžė – gal ten 30 kilogramų knygų, o gal to paties svorio plunksų pagalvė, kuri suryja pusę kubo. Kaina daugiau mažiau orientuojasi į tuos skaičius, bet būna savaičių, kai mašinos tuščios ir kaina krenta. Būna rugsėjo pradžia, kai studentai veža viską – tada auga. Jei reikia dviejų žmonių pakelti, bus antkainis.

Už ką moku – už tikrą svorį ar už vietą, kurią užima siunta mašinoje?

Abu dalykai, bet dažniausiai lemiantis yra tūris. Mes vadiname tai kubiniais metrais arba apimties svoriu. Viena dėžė gali sverti 5 kg, bet jei joje kartoninis vežimėlis, tai pagal formules gali atrodyti kaip 40 kg. Taikomas koeficientas – vienas kubinis metras lygus 167 arba 250 kg, priklauso nuo firmos. Jūs mokate už didesnę vertę. Taip jau yra, nes mikroautobuse vieta brangesnė nei leistinas svoris.

Kas nutinka, kai atvažiavus pasiimti paaiškėja, kad turiu daugiau daiktų nei sakiau?

Tai viena klasikiausių scenų. Skambina žmogus: „turiu dvidešimt dėžių“. Atvažiuoji – trisdešimt penkios. Ir dar šaldytukas, kurio „nebučiau minėjęs“. Tada vairuotojas stovi kieme ir skaičiuoja. Paprastai kaina auga tiesiogiai. Jei viršijimas mažas – numoja ranka. Bet jei reikia antros mašinos, situacija keblėja. Geriausias patarimas: pakuojantis išmeskite, ko nereikia, nes kiekviena papildoma dėžė kainuos papildomai.

Kaip išmatuoti daiktus, kad pervežėjas neišsigąstų ir nepasiūlytų dvigubos kainos?

Imate ruletę ir matuojate ilgį, plotį, aukštį. Nereikia iki milimetro – pakanka dešimties centimetrų tikslumu. Būna, kad klientas sako „metro kubas daiktų“, o išeina trys. Tada kaina siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais išauga dvigubai, ir žmogus pyksta ant mūsų. Jeigu nežinote – nufotografuokite viską ant krūvos ir atsiųskite nuotrauką. Tada skaičiuojame mes. Paprasčiausiai taip.

Ar turiu kokio nors „pašto dydžio“ apribojimo, jei veža mikroautobusas?

Teoriškai mikroautobusas gali sutalpinti daug, bet praktiškai vairuotojai vengia viršyti 1200–1500 kg. Jei jūsų baldas sveria daugybę kilogramų, jis tilps, bet jei bagažinė pilna – gali atsisakyti. Kartais žmonės atneša stalo kojas atskirai, galvą atskirai, o vairuotojas nori matyti visą. Yra buvę ir tokių prašymų paimti valtį. Valtys paprastai netelp. Kai siunčiate nestandartus siuntinius, visada pirmiau parodykite nuotrauką.

Dokumentai, muitai ir kodėl dabar viskas sudėtingiau nei prieš dešimt metų

Ar Brexitas pakeitė kainą ir sąlygas siunčiant siuntas į Angliją?

Taip, ir ne į gera. Dabar reikia muitinės deklaracijų, net jei tai asmeniniai daiktai. Kaina transporto per se labai nepasikeitė, bet gali atsirasti delstamųjų kaštų. Pavyzdžiui, jei Doverio uoste eilės ir vairuotojas praleidžia pusdienį, jis gali paprašyti kompensacijos. Yra tokių vairuotojų, kurie elgiasi lyg dar būtų 2015-ieji, ir muitininkai juos pamoko. Nepasimokykite iš jų.

Kokius popierius reikia paruošti, kad muitinė nekankintų kelias valandas?

Lengviausia paruošti packing listą – lapą, kuriame surašyta, kur kas yra, ir nurodyta vertė. Jei siunčiate dovaną, parašykite „gift“. Jei parduotuvės prekė – „sold goods“. Tik nebandykite apgauti muitinės. Buvo klientas, kuris aprašė dviratį kaip „naudotus rūbus, 5 eurai“. Muitininkai atidarė, pažino dviratį ir viską užlaikė. Po to žmogus pats sau prisidūrė galvos skausmo.

Ar EORI numeris reikalingas, kai siunčiu asmeninius daiktus mikroautobusu?

Čia aš jau braškiuosi ant ribos tarp pervežėjo ir muitininko. Man rodos, jei siunčiate asmeninius daiktus nekomercinei paskirčiai – tada nereikia, bet šimto procentų nebepasakysiu, nes taisyklės keičiasi kaip orai ant Keltų. Patartina pasitikrinti su GOV.UK. Aš vežu daiktus, o ne rašau deklaracijas, nors padedu, kiek galiu. Jeigu siunta verslinė – tada tikrai reikia.

Ar muito mokesčiai įtraukti į pervežimo kainą, ar mokama atskirai?

Atskirai. Pervežimo kaina – tai paslauga nukelti daiktus nuo taško A iki taško B. Muito mokesčiai ir PVM – valstybės reikalas. Kartais klientai pyksta ant mūsų, kad „už ką aš mokėjau keturis šimtus“. Mes atsakome: už kelią. Jei siuntos vertė viršija ribą, muitinė gali paprašyti sumokėti procentą. Yra įmonių, kurios siūlo „viską įskaičiuotai“, bet paprastai tai reiškia, kad jie įdėjo savo antkainį.

Kas jei muitininkai nusprendžia tikrinti būtent mano dėžes?

Tikrinimas retas, bet baisus kai nutinka. Jei pažeista pakuotė ar kvapo cigaretės – tada tikrai. Būna ir atsitiktinių patikrinimų. Vairuotojas turi laukti, o laukimo laikas kainuoja. Kai kurios muitinės ima po 20–40 eurų už valandą, jei tenka iškrauti. Buvo atvejis, kai dėl vieno kliento cigarečių visos kitos siuntos vėlavot dvi dienas. Dėl to vairuotojai ir klausia, ko vežate – ne dėl smalsumo.

Pats vežimas – kas dedasi kelyje ir kaip vyksta pristatymas

Kas realiai veža mano siuntą – vairuotojas, kurį pažįstu, ar kažkas kitas?

Dažnai tai visai kitas žmogus. Skambinate į kontorą, su jumis kalba malonus balsas vardu Tomas, o pakrauna kažkas kitas. Mažose įmonėse tas pats žmogus ir vairuoja, yra savininkas. Didesnėse – grandinė: pardavėjas, dispečeris, vairuotojas, pristatymo žmogus. Patariu klausti, kas konkrečiai atvažiuos pasiimti, jei jaučiate, kad svarbu žinoti veidą. Nors dažniausiai visi yra normalūs, tiesiog pavargę nuo kelio.

Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Londoną, ar dar paima kitų žmonių daiktų?

Beveik niekada nėra tiesiogiai. Būna surenka po truputį – vieną siuntą Kaune, kitą Marijampolėje, gal dar iš Lenkijos pasikrauna. Jūsų dėžė gali aplenkti tris šalis. Yra vairuotojų, kurie specializuojasi tik į UK, ir jų maršrutai optimizuoti kaip pizzų pristatymai. Kartais vyksta per Prancūziją, kartais – per Olandiją. Žinot, aš prieš penkerius metus buvau įsitikinęs, kad Olandija visada geriausias kelias, dabar viskas priklauso nuo to, kur greičio kameros ir kur laukia kitas krovinys.

Kiek dienų trunka kelionė nuo durų iki durų su siunta gabenama mikroautobusu?

Dvi–keturios darbo dienos, jei viskas sklandžiai. Būna ir greičiau, jei mikroautobusas pilnas ir važiuoja be sustojimų. Būna ir savaitė, jei sugeda sankaba Lenkijoje ar eilė prie Doverio kaip prie mugės. Aš prisimenu vieną rugsėjį, kai studentai krovėsi visus baldus – kelionės trukdavo šešias dienas. Ir dar klientai rašydavo „o kur mano kėdė“. Žmonės, kelias nėra kaip skrydis su tiksliu laiku. Mikriukas važiuoja keliu, o kelyje lyja.

Ar galiu gauti žinutę apie tai, kur dabar yra mano sofa?

Rimtos įmonės siūlo kokį nors sekimo linką arba bent jau vairuotojo telefoną. Bet su mikroautobusais tai ne taip išplėtota kaip su DHL. Kartais tiesiog žinai, kad „trečiadienį turėtų būti“. Jei vairuotojas vienas, jis negali atsiliepti kas penkias minutes. Aš pats siūlau klientams rašyti ryte ir vakare. Nes tada kyla stresas abiem pusėm. Yra programų, bet ne visi seni vairuotojai jas moka naudoti.

Kas bus, jei aš nebusiu namie, kai atvažiuos pristatyti?

Tada problema jūsų. Vairuotojas nestovės prie kiemo aštuoniolika valandų. Paprastai suderiamas laikotarpis, pvz., trečiadienį tarp 10 ir 14 valandų. Jei nebūsite, gali palikti pas kaimyną, jei sutinkate, arba grąžinti į sandėlį Londone. O sandėlis kainuoja. Kartais vairuotojas sutinka palaukti pusvalandį, bet ne daugiau. Ir dar – kai kurių pervežėjų kaina į Angliją gali pakilti, jei reikės važiuoti antrą kartą. Planuokite dieną protingai.

Saugumas, apgavystės ir kaip neiššauti sau į koją

Kaip atskirti rimtą pervežėją nuo to, kuris pasiims daiktus ir pradings be žinios?

Patikrinkite, ar yra įmonės kodas, realus adresas, o ne vienintelė Facebook nuotrauka su furgonu. Pažiūrėkite, ar atsako į telefoną ir dieną. Rimtas pervežėjas atsiunčia sąskaitą arba bent jau išrašą. Jei rašo „ok draugį atsiusiu maršruta“ ir prašo pervesti visk į privačią sąskaitą – bėkite. Buvo atvejų, kai žmonės sumokėjo avansą, o numeris tapo nebepasiekiamas. Mikroautobusas neatvažiavo. Lyg turgus – reikia sveiko proto ir šiek tiek paranojos.

Ar verta kreiptis į tuos, kurie skelbiasi „vežu kiekvieną savaitę, kaina 50 €"?

Facebook ir skelbimų portalai yra dviejų ašmenų peilis. Yra sąžiningų vairuotojų, kurie pirmą kartą veža, kaina žema, nes nori užsidirbti kelionei. Bet yra ir tokių, kurie paima jūsų siuntą ir parduoda – neišsigalvoju. Arba važiuoja be draudimo. Aš pats mačiau mikriuką, kurio padangos lygios kaip blynai, vežantį šaldytuvus į Birmingemą. Tada supranti, kad ta 50 eurų kaina gali baigtis kartais brangesniu gedimu ant greitkelio.

Ką daryti, jei mano daiktai atvyko sulamdyti, nors moku ne už pigų variantą?

Pirmas žingsnis – fotografuoti PRIEŠ atiduodant. Antras – pakuoti taip, kad siunta išgyventų ne tik mikroautobusą. Jei dėžė minkšta kaip popierius, kaltė dalinė. Bet jei vairuotojas numetė daiktą ir jis sulaužė, turite CMR ir nuotraukas – galite reikšti pretenziją. Tik problema, kad daugelis miniperkraustytojų turi minimalų draudimą, kuris dengia tik dalį. Kartais tenka kreiptis į teisininkus, bet už kelis šimtus eurų tai neapsimoka.

Kodėl kai kurie vežėjai atsisuka vežti elektroniką, baterijas ar augalus?

Dėl draudimo taisyklių ir perkaitimo. Elektronika keliauja atsakingai, o ličio baterijos gali užsidegti. Kai kurie vairuotojai paprasčiausiai nenori rizikos. Augalai – dėl muitų biologinės rizikos. Aš pats vežu tik tai, ką galiu paaiškinti muitininkei akis į akį. Buvo atvejis, kai klientas norėjo vežti šiltnamio stiklą ir hidroponikos rinkinį – atrodė kaip laboratorija. Vairuotojas atsisakė, nes Doverio patikros metu norėjo ramiai pravažiuoti.

Kokia kaina siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais, palyginti su didžiosiomis kurjerių įmonėmis?

DHL, UPS ar DPD yra greiti, stebimi, bet brangūs. Siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais dažniausiai sumažinate kainą trigubai ar net keturgubai, ypač kai vežate ne standartinę dėžutę, o kelis kubus asmeninių daiktų. Tačiau prarandate greitį ir blizgantį sekimo puslapį. Aš sakau taip: jei siunčiate dokumentus ar telefoną – kurjeris. Jei baldus, dviratį ir dvi dideles dėžes – mikroautobusas. Kaina ir lankstumas laimi prieš serviso blizgesį.

Išvada

Bendrai, kaina siunčiant siuntinius į Angliją su mikroautobusais yra kintanti, bet su patikimu žmogumi viskas baigsis gerai. Palyginkite kelis variantus, nepulkite ant mažiausios kainos kaip vėžlys ant salotų, ir visada palikite sau atsargas netikėtiems mokesčiams. Aš per tiek metų supratau: pigiausias pervežėjas kartais kainuoja brangiausiai, o brangus ne visada geriausias. Svarbiausia sąžiningumas abiem pusėm ir kad daiktai sėkmingai pasiektų Angliją.