Vežame 24 metus
+370 606 04300

+4456 0156 4237

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Angliją ir iš Anglijos krovinius ir siuntas, perkraustymo paslaugos

Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių

Vežame kiekvieną dieną

Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių  vežam nuo durų iki durų

Paimame iš visos Anglijos

Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių, surenkam ir pristatom visoje Anglijos

Pristatome visoje Anglijoje

Paimame iš visos Lietuvos

Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių, surenkam ir pristatom visoje Lietuvoje

Pristatome visoje Lietuvoje


Artimiausi išvykimai
į Angliją:

  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt
iš Anglijos:
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, šiandien
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, rytoj
  • • Lapkričio 24 dieną, antradienį, poryt
  • • Lapkričio 25 dieną, trečiadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Anglijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - visa Anglija..
  • Krovinius vežame į Angliją

    Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Siuntas vežame į Angliją

    Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Automobilių pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 700€/700£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 800€/800£

    Motociklų pervežimas.

    Lietuva → Anglija kaina nuo 200€/200£

    Anglija → Lietuva kaina nuo 250€/250£

    Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
    Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£

    Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją? Ką sužinojau per dvidešimt ketverius metus kelių

    Jau dvidešimt ketveri metai, kai fūros ir mikroautobusai mano gyvenime ritasi per Europą. Ir jei gaučiau eurą kiekvieną sykį, kai klausia: „kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją?“, dabar sėdėčiau Tenerifėje. Atsakymas visada toks pats – tai priklauso. Vieni veža du lagaminus į Londoną, kiti – visą namų ūkį į Birmingemą. Kaina svyruoja kaip oras prie Baltijos. Žemiau bandysiu paaiškinti, kaip skaičiuojasi kainos, kodėl vieni moka šimtus, o kiti – tūkstančius, ir kur galima, o kur neverta taupyti. Tikėjausi parašyti trumpai, bet… žinote, kaip būna.

    Kainos pagrindai ir skaičiavimas

    Kokia kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją, jei turiu tik kelis lagaminus ir dėžę su knygomis?

    Tai vadinasi dalinis krovinys, arba „groupage“. Mes sukrauname tavo lagaminus į fūrą, kurioje jau stovi kitų žmonių daiktai. Paprastai toks vežimas kainuoja nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų, priklausomai nuo to, ar važiuoji iš Vilniaus, ar iš kokio nors Klaipėdos rajono kaimo. Kartais žmonės klausia, kodėl ne pigiau nuskristi lėktuvu – ogi todėl, kad bagažo limitas oro uoste juokingas, o pašto siuntiniai į Londoną dingsta kaip į vandenį. Geriau jau sumokėti tiems, kurie pasirašo priėmimo aktą ir veda sąrašą.

    Kiek kainuoja pilnas buto perkraustymas iš Lietuvos į Londoną?

    Pilnas butas – čia jau dvidešimt–keturiasdešimt kubinių metrų. Įprastai kaina nuo tūkstančio aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų. Kodėl skirtumas didelis? Jei gyveni dešimtajame aukšte be lifto Londone, vairuotojai keiksis pakeliui. Jei reikia supakuoti kiekvieną lėkštutę ir išardyti lovą – pridėk dar tris šimtus. Parkingas Londone fūrai kartais kainuoja trisdešimt svarų per dieną, jei pavyksta rasti vietą. Viskas susideda iš smulkmenų, kurios ne visada akivaizdžios iš pradžių.

    Ar skiriasi įkainiai, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno ar Klaipėdos?

    Iš principo ne dramatiškai, bet realybė tokia: iš Vilniaus važiuoja kur kas daugiau fūrų, todėl ten lengviau sukomplektuoti bendrą krovinį. Iš Kauno gali tekti primokėti papildomus penkiasdešimt–šimtą eurų, jei transportas važiuos pusiau tuščias specialiai dėl tavęs. Nors kartais pasitaiko, kad vairuotojas iš Kauno į Folkestone važiuoja tiesiau nei iš Vilniaus per visus kalnus. Keliai būna keisti, ypač kai navigacija nusprendžia, kad žvyrkelis – tai greičiausias maršrutas į autostradą. Šiaip jau skirtumas ne milžiniškas, bet yra juntamas.

    Ką reiškia „kaina už kubinį metrą“ – ar tai geras būdas skaičiuoti?

    Aš nenoriu sakyti, kad tai visiška kvailystė, bet… jis apgaulingas. Gali matyti šimtą ar šimtą dvidešimt eurų už kubą. Skamba skaidriai, tiesa? Bet jei turi daug lengvų, didelių daiktų – pavyzdžiui, čiužinį, sulankstomą sofą – jie užima daug vietos, o sverti beveik nieko. Fūroje vietos riba tikra. Taigi tik pagal kubus skaičiuoti rizikinga. Geriau, kai įmonė atvažiuoja ir įvertina gyvai, pasisvertina, pamačiusi akis į akį. Kitaip gaunasi, kad sumoki už orą fūroje, o ne už tikrą svorį.

    Kokia darbo tvarka – mokėti prieš tai ar po pervežimo?

    Normalu mokėti dvidešimt–trisdešimt procentų iš anksto kaip užstatą. Likutis – kai daiktai pakrauti arba pristatyti. Jeigu įmonė prašo visos sumos dar nematęs vairuotojo – bėk. Būna tokių atveju, kai žmonės sumokėjo viską, o telefonas paskui krito į tylos režimą. Policija nelabai kuo padės, jei sutartis ant popieriaus servetėlės. Aš asmeniškai žinau du atvejus per pastaruosius metus, kai klientai paskambino man jau po to, kai kiti dingo su pinigais. Liūdnas vaizdas.

    Kas gali pabranginti ar atpiginti

    Kodėl viena įmonė siūlo 800 eurų, o kita – du su puse tūkstančio už tą patį?

    Čia kaip pirkti batus turguje arba specializuotoje parduotuvėje. Pigus pasiūlymas dažnai reiškia bendrą krovinį be garantijų, be draudimo ir su vairuotoju, kuriam tai ne pirmas planas. Brangesnė kaina apima pakavimą, draudimą, tikslines datas ir normalų mikroautobusą su liftu. Kartais pigiau pasibaigia taip, kad daiktus reikia surinkti iš trijų skirtingų taškų, nes vairuotojas viską suplakė. Mačiau tai. Pigiau ne visada reiškia protingiau, ypač kai daiktuose – visas tavo gyvenimas.

    Ar kaina sumažės, jei pats supakuosiu daiktus?

    Teoriškai – taip, sumažės. Praktiškai – rizikuoji. Prieš ketverius metus traukiau fūrą iš Kauno – klientas pats supakavo stiklines lentynas į maišelius iš parduotuvės apatinio prekystalio. Rezultatas? Du šimtai kilogramų stiklo šukių, kurių niekaip nebeatstatysi. Jeigu perkraustytojai pakuoja, draudimas paprastai dengia. Jeigu pats – draudimas dažnai atsišaukia. Taigi pagalvok, ar ta sutaupyta suma verta nervų ir galimų nuostolių. Kartais tiesiog geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai.

    Ką daryti, jei negaliu iškart priimti daiktų – ar yra sandėliavimas?

    Taip, ir tai yra dažnesnė problema, nei galvoji. Anglijos nekilnojamojo turto grandinės stringa dažniau, nei norėtųsi. Žmogus parduoda butą Kaune, o Londone nauji raktai atsiranda tik po dviejų savaičių. Sandėliavimas kainuoja nuo dešimties iki dvidešimt penkių eurų už kubinį metrą per mėnesį. Lietuvoje sandėliai pigesni nei Londone. Kartais paliekame daiktus Klaipėdoje ar Vilniuje, o vėliau atsiunčiama mažesniu reisu – taip būna suorganizuota ne kartą. Svarbu tik žinoti terminą, nes ilgas laikymas suspės kainuoti beveik tiek, kiek ir pats pervežimas.

    Ar metų laikas turi įtakos kainai?

    Žinoma. Rugpjūtis ir rugsėjis – studentų karštligė. Tada fūros lūžta nuo darbo, o kainos šoka į viršų. Žiemą pigiau, bet oras žiaurus. Gruodžio pabaigoje vairuotojai galvoja apie kelią namo ir vengia tolimesnių reisų. Kuo ramiau metas, tuo didesnė tikimybė gauti nuolaidą. Nors vasario mėnuo pasiutęs dėl audrų kelyje. Mano dukrai gimtadienis liepą, ir aš visada prisimenu, kad tą savaitę fūrų mažiau. Net asmeniniai kalendoriai veikia rinką. Keista, bet faktas.

    Ar verta gabenti seną sofą, ar geriau nusipirkti naują Londone?

    Aš dažnai sakau: jei tai IKEA sofa, kurią surinkai prieš trejus metus – palik ją. Anglijoje baldų pasiūla milžiniška, o gabenti senus baldus kartais kainuoja daugiau nei naujas pirkimas. Išskyrus tuos atvejus, kai kalba eina apie senelės komodą. Sentimentali vertė – kitas reikalas. Čia jau tu sprendi, o aš tik nupasakoju matematiką. Kartais pats pristatau sąskaitą ir matau, kad vežti tą sofą brangiau nei jos likusi vertė. Juokinga, bet faktas.

    Transporto būdai – ką rinktis

    Kas geriau: didelė fūra, mikroautobusas ar konteineris?

    Vienas–penki kubiniai metrai – mikroautobusas. Dešimt–penkiolika – mažoji fūra. Daugiau – jau konteineris arba standartinis sunkvežimis. Klausimas dažniausiai būna ne apie tai, ką nori, o kiek turi vietos. Nes mikroautobusas negali tempti dvidešimt kubų, nors kai kurie klientai to norėtų. O jei pasimsi konteinerį trims lagaminams – sumokėsi už tuščios erdvės orą. Kartais klientai nesupranta, kad transporto dydis nėra pasirinkimas iš troškimų sąrašo, o privalomasis fizikos dėsnis. Aš tik vežu, o ne laužau gamtos dėsnius.

    Koks skirtumas tarp konsoliduoto ir individualaus pervežimo?

    Konsoliduotas – tavo daiktai su kitų kroviniu. Pigiau, bet gali laukti savaitę ar tris, kol sukomplektuoja fūrą. Individualus – fūra tik tavo. Gali rinktis datas, bet kainuoja dvigubai. Vieną kartą vežiau studentą į Oksfordą individualiai – studijos prasidėjo po trijų dienų. Sumokėjo solidžiai, bet dėžės stovėjo kambaryje prieš svečius. Bendras krovinys būtų kainavęs trečdalį, bet laikas kartais brangesnis už bet kokią sutaupytą sumą. Taip jau būna.

    Ar galiu siųsti asmeninius daiktus autobusu ar kurjeriniu paštu?

    Galima, bet tik dėžes. Ir tai nerekomenduoju. Mačiau atvejų, kai kurjeriai meta dėžes kaip krepšinio kamuolius link krepšio. Jei viduje porcelianas – nelabai kas gražaus. Baldų per kurjerines tarnybas neprisiinsi. Autobusų siuntos dar blogiau – daiktai pakimba stotelėse, adresai nusivelia, o paieškos virsta telefonų maratonu. Tiesa, jei tai tik drabužiai maiše – kodėl gi ne. Bet nepamiršk, kad dingus siuntiniui ieškojimas kainuoja laiką, o laikas – pinigus. Geriau jau fūra, nors ir atrodo per galinga.

    Ar keltai per Lamanšą smarkiai pabrangina vežimą į Angliją?

    Faktiškai ne, nes kuro mokestiai ir keltas paprastai įskaičiuoti į bendrą įkainį. Bet laikas – taip. Doveris–Kale įprastai trunka pusantros valandos, bet eilės pasienyje, ypač po viso brexit šurmulio, gali tęstis keturias–šešias valandas. Vairuotojas sėdi, kuras dega, o tu galvoji, kodėl tavo daiktai vėluoja pusdieniu. Vis dėlto tai standartinė procedūra, ir normalios įmonės tai numato. Nei pigiau, nei brangiau – tiesiog reikia kantrybės. Aš pats jau pripratęs, bet klientams tai visada staigmena. Karšta kava kelyje padeda.

    Dokumentai, muitai ir ribojimai

    Ar reikia mokėti muitą Anglijoje už savo senus asmeninius daiktus?

    Brexit prieš tai viską supaprastino iki absurdo. Anksčiau – laisvas judėjimas, dabar – popieriai. Jei persikraustai gyventi ir turi vadinamąjį Transfer of Residence statusą, muito ir PVM mokėti nereikia. Bet reikia įrodyti, kad daiktai naudoti. Jei bandysi įvežti naują televizorių kaip „seną“ – muitininkai nepatingi patikrinti. Būna nemalonių pokštų su sąskaitomis, kurias žmonės palieka dėžėse. Neišmintinga. Dabar reikia pasiruošti dokumentus, kurių anksčiau neprašydavo nė vienas sargas.

    Kokie dokumentai reikalingi, kad Anglijoje nemokėčiau papildomo muito?

    Reikia ToR1 formos, naujojo adreso Anglijoje, paso ir daiktų sąrašo. Daiktai turėtų būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius (nors gal trys? Čia jau tiksliai nepamenu, atsiprašau – bet vadybininkas privalo žinoti). Dar svarbu turėti darbo laišką arba nuomos sutartį, rodančią, kad tikrai keliesi gyventi. Mačiau fūras, kurios dvi dienas stovėjo muitinėje, nes klientas pamiršo pasirašyti vieną langelį. Tas langelis kainavo šimtus eurų.

    Ar galima vežti maistą, sodus ar butelį vyno?

    Augalų – tikrai ne. Muitinė konfiskuos neišklausiusi pasiteisinimų. Maistas – taip pat rizikinga. Kai kurie konservai praleidžiami, bet šaldytas maistas, sūriai – ne. Su alkoholiu sudėtingiau: mažas kiekis asmeniniam vartojimui, rodos, galimas, bet viršijus ribą gali kilti problemų. Aš savo klientams paprastai sakau: išgerkite tą vyną išvakarėse, o sodus palikite kaimynams. Mažiau galvos skausmo. Neseniai girdėjau, kad kažkas bandė vežti alyvmedį vazone… ne, tikrai nedarykite to. Muitininkai turi geresnę dieną be mūsų augalų.

    Kas atsitiks, jei fūroje randa kažką neleistino?

    Vieną kartą klientas į dėžę su knygomis įkišo butelį motorinės alyvos. Muitininkai rado, ir visos fūros patikrinimas užtruko septynias valandas. Visi kiti tos fūros kroviniai vėlavo. Baudos, dokumentai, pasiteisinimai. Jeigu nežinai, ar galima – klausk prieš tai. Geriau atviras pokalbis nei paslėptas butelis, kuris apkrauna visus. Ir taip, muitininkai tikrai neatrodo priekabūs be reikalo – jie daro savo darbą. Pamenu, tąkart vairuotojas paskambino man toks piktas, kad ausyse spengė iki vakaro.

    Blogos patirtys ir kaip jų nesugauti

    Kaip atpažinti įmonę, kuri tiesiog nori apgauti?

    Jei nėra biuro adreso – tik mobilus numeris ir graži svetainė – įspėjamasis ženklas. Jei prašo visos sumos dar nematęs vairuotojo – antras signalas. Jei atsakinėja vangiai – trečias. Mačiau, kaip žmonės prarado daiktus ir pinigus. Būna, kad užsisako fūrą, o atvažiuoja kėdėmis prikimštas krovininis džipas, kurio savininkas „pasiskolino“ tavo užsakymą. Tikrasis vilkikas liko kitur, o klientas liko be sofos ir nervų. Labai liūdnai atrodo iš šono.

    Ar galiu pasitikėti labai pigia kaina, kurią radau internete?

    Aš sakau: jei kaina per graži, kad būtų tikra – ji ne tikra. Aštuoni šimtai eurų už pilną butą į Londoną? Rimtai? Tokių atvejų dažnai baigiasi taip, kad fūra neatvažiuoja, arba vairuotojas pareikalauja dar penkių šimtų „už kuro papildymą“. Daiktai laikomi įkaitais tol, kol sumoki. Geriau rinktis vidutinę rinkos kainą. Per mažai – kvapas įtartinas. Per dvidešimt metų išmokau: jei pervežti kainuoja mažiau nei degalai ten ir atgal – kažkas ne taip.

    Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti arba vėlavo dvi savaites?

    Pirmiausia fiksuok viską. Nuotraukos, laiškai, sutartys. Jei yra draudimas – kreipkis per savaitę. Jei draudimo nėra… na, labai sudėtinga bus ką nors išsireikalauti iš neaiškių kompanijų. Dėl vėlavimų – skaityk sutartį. Ar buvo nurodytos fiksuotos datos, ar tik „orientacinės“? Bendruose kroviniuose vėlavimas iki dviejų savaičių – nepatogumas, bet techniškai normalu. Būna, kad žmonės skambina man ašarodami, ir aš tikrai jų neteisiu. Bet būna, kad ir vairuotojai stringa audrose ar pasienyje. Čia – transportas, o ne traukinio grafikas.

    Ar tikrai verta mokėti už draudimą, jei daiktai seni ir nusidėvėję?

    Po paraliais, taip. Aš mačiau fūras, kurios sudegė (retai, bet faktas), ir mačiau, kaip vanduo prateka per prakiurus tentą per audrą. Jei neturi draudimo – neturi nieko. Sena lova gali būti vertinga dėl prisiminimų. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo deklaruotos vertės. Ar tai daug? Palyginti su galvos skausmu, kai tavo vaikystės albumai ištižę – nieko. Daugiausia žmonių galvoja, kad su jais nieco nenutiks, kol nutinka. Tada kartoja tą patį klausimą: kodėl aš nepasidraudžiau? Aš ne draudimo agentas, tiesiog sakau kaip yra.

    Paskutiniai praktiniai patarimai

    Kiek laiko prieš išvykimą verta pradėti planuoti pervežimą?

    Idealu pradėti prieš du–tris mėnesius. Vasaros sezonui – gal net keturis. Mes planuojam reisus į priekį, o paskutinės minutės užsakymai smarkiai apriboja pasirinkimą. Be to, liepos mėnesį mano dukrai gimtadienis, ir aš visada prisimenu, kad tą savaitę fūrų mažiau, nes kolegos išvažiuoja atostogauti. Taigi net asmeniniai kalendoriai veikia rinką. Kuo anksčiau susitari, tuo ramiau. Vėlavimas čia – tavo priešas, o ne mano.

    Kaip teisingai supakuoti daiktus tarptautiniam pervežimui?

    Nenaudokite senų bananų dėžių iš parduotuvės apačios. Na, galima, bet aš mačiau, kaip jos subyra antrame posūkyje. Pirkite dvigubų sienelių dėžes. Apvyniokite indus burbuline plėvele. Ženklinkite viršų ir rašykite „dūžta“. Ir nesudėkite knygų į didžiulę dėžę – kilogramų bus šešiasdešimt, o vairuotojas nešdamas keiksnoja visą tavo giminę. Man irgi teko tempti tokias dėžes. Patikėkite, nereikia. Dar vienas dalykas – tuščias vietas dėžėse užpildykite drabužiais, kitaip bilda ir trupa viskas į gabalus.

    Koks paskutinis patarimas žmogui, kuris dabar skaito šį tekstą?

    Nepirkite tik pagal kainą. Pasikalbėkite su dviem–trimis įmonėmis, paklauskite, ar pakuoja patys, ar turi draudimą, kaip elgiasi vėluojant. Pasikliaukite savo nuojauta. Jei vadybininkas skuba, nutraukia, kalba tik apie pervedimą – rinkitės kitur. Kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją svarbi, bet ne vienintelė dalis. Svarbiausia – kad daiktai ir jūs saugiai pasiektumėte naują namą. O aš duodu žinoti – jei reikia, nufotografuokit daiktus, atsiųskit, ir pasakysiu tiksliau. Kiekvienas atvejis skirtingas.


    Po dvidešimt ketverių metų kelių galiu pasakyti viena: kaina pervežti asmeninius daiktus į Angliją yra svarbi, bet pigiausias pasirinkimas beveik visada brangiai kainuoja gale – arba nervais, arba dingusiais daiktais. Palyginkite kelis pasiūlymus, skaitykite smulkųjį šriftą ir klausinėkite, kol nesuprasite visko. Rinkitės tuos, kurie atsakinėja be vengimo. Sėkmingo persikėlimo – paskambinsit, kai būsit naujame būste.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.