Kokia kaina nestandartinių krovinių pervežimui į Angliją?

Žinai, prieš kokius dvidešimt metų man pirmą kartą teko vežti sunkvežimio kabiną atskirai nuo važiuoklės. Tada ir supratau, kad standartinių dėžių logistika – viena, o nestandartinių krovinių pervežimas į Angliją – visai kas kita. Dabar žmonės klausia manęs: kokia kaina nestandartinių krovinių pervežimui į Angliją? O aš atsakau – nuo aštuonių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, bet tai kaip klausti, kiek kainuoja mašina. Viskas priklauso nuo svorio, gabaritų, kaip greitai reikia ir ar tavo daiktas galės įlįsti pro uosto vartus. Tai čia bandysiu paaiškinti taip, lyg sėdėtume prie kavos – tiesiai, be filtrų.

Pirmiausia – kas per bėda tas tavo "nestandartinis" daiktas?

Ar mano senelis traktorius, kurį paveldėjau iš dėdės Anglijoje, jau yra nestandartinis krovinys?

Jei jis važiuoja savo eiga – ne, tada tiesiog reikia vairuotojo ir platformos. O jei nebevažiuoja, be rato, o dar ir su nuleistu tiltu... tada taip, tampa nestandartiniu. Tiesa, kartais klientai man sako: "bet juk tai tik nedidelis traktoriukas". Na, nedidelis – reiškia svoris gal tik trys tonos, bet gabaritai per dideli standartinei paletei. Tada jau reikia atviros puspriekabės arba žemo kėbullo. Ir kaina... na, apie tą kainą mes dar pakalbėsime. Kartą vežiau tokį – klientas Londone pats bandė jį užkrauti keltu kaip keleivinę mašiną. Nepavyko. (čia turėjau omeny – ne keltu kaip keleivinę mašiną, o uoste bandė registruoti kaip automobilį, bet suprasi).

O jei aš vežu didelę skulptūrą iš Vilniaus į Londoną – tai irgi nestandartinis krovinys?

Tikrai taip. Skulptūros – vieni grėsmingiausių daiktų, nes jos atrodo tvirtos, bet yra trapios. Čia ne apie kainą, bet apie pakavimą. Kartą vežėme bronzinę žirgo galvą – svoris pūko, bet jei ji kristų... velnias. Anglijoje toks krovinys dažnai važiuoja lėktuvu, bet jei klientas taupo – keliauja keliu per Europą. Tada reikia specialaus rėmo, minkštos pakvietos pagrindo. Reikia ir lydinčio dokumento, kad tai meno kūrinys, o ne laužo metalas. Muitininkai Doverio uoste gali užduoti kvailų klausimų. Būna ir taip.

O dabar apie pinigus – nes visi to laukia

Tai kiek galų gale kainuoja nestandartinių krovinių pervežimas į Angliją? Pavyzdžiui, mano kombainą?

Kombainas... na, žiūrėk. Jei jis išrinktas į dalis ir supakuotas – gal tūkstantis ar pusantro. Jei visas, gyvas, aukštas trimis metrais – gali ir du su puse kainuoti, o gal ir trys. Čia be muito. Vežiau praėjusiais metais John Deere iš Kauno į Birmingemą – klientas galvojo, kad kaina bus kaip už automobilio pervežimą. Ne. Reikėjo specialios priekabos su nusileidžiančiais galais, vairuotojas turėjo ypatingą pažymėjimą. Dar baudą gavome Vokietijoje, nes aukštis buvo per didelis tam maršrutui. Tai ta kaina šiek tiek pašoko. Realiai – nuo 800 iki 5000 eurų, bet retai pigiau nei tūkstantis, jei tikras monstras.

Kodėl vieni vežėjai sako 800, o kiti – 2500? Kur čia gaudyklė?

Gaudyklė... na, ne visada gaudyklė. Kartais tiesiog skiriasi paslaugos. Tas, kuris sako 800 – gal paima tavo daiktą, užmeta ant standartinės mašinos ir linki sėkmės. O tas, kuris prašo 2500 – atsiunčia meistrą matuoti, daro apkrovos planą, draudžia pilną vertę, o jei kas – grąžina pinigus. Aš asmeniškai... hmm... ne, tikrai taip – aš verčiau moku daugiau, bet žinau, kad daiktas atvažiuos sveikas. Buvo atvejis, kai klientas sutaupė dviejų šimtų. Nuostoliai – du tūkstančiai. Nes neapdrausta. Anglijoje pristatymo metu surado subraižytą ekskavatorių. Bobcat, jei tiksliau. Verslininkas verkė.

Ar kaina priklauso nuo to, ar krovinys važiuoja keltu, ar Eurotuneliu?

Kartais taip, bet ne visada. Keltas Doveris–Kalais – pigiau, bet lėčiau. Eurotunelis – brangiau, bet greičiau. Tačiau jei tavo krovinys viršija 4,2 metro aukščio – su juo per tunelį nepravažiuosi. Tada tik keltas. Aš pats esu pamėgęs keltus naktiniams reisams, nes ten ramiau, gali išlipti pasivaikščioti. O klientas sako – "man skubu". Tada reikia mokėti daugiau. Tipinė kelionė į Londoną per Prancūziją kainuoja transporto punkte apie 300–600 eurų vien tik už keltą ar tunelį. Bet čia tik dalis sumos. Dar yra degalai, vairuotojo dienpinigiai, jei reikia savaitgalį palaukti. To niekas neskaičiuoja, o paskui stebisi.

Ar man reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima dalimis?

Paprastai – avansas 30–50 proc., likutis pristatymo metu arba prieš. Su stambiais daiktais vežėjai bijo, nes jei klientas atsisako priimti – kas tada? Aš kažkada vežiau didžiulę frezavimo staklę į Mančesterį. Klientas prarado finansavimą kelyje. Teko ieškoti sandėlio, staklės mėnesį stovėjo. Sąskaita išaugo dvigubai. Todėl dabar mes visada imame užstatą. Kai kurios firmos Londone siūlo mokėti tik gavus. Aš tokioms firmom nepasitikiu. Jei jos nepasiima užstato – arba jos milžiniškos korporacijos, kurios gali sau leisti rizikuoti, arba... na, gal tiesiog pradedantieji, kurie dar neapsiplėšė.

Kaip man sužinoti tikslią kainą, jei aš pats nežinau, koks tiksliai mano agregato svoris?

Tu pats žinai – visi taip sako. "Neseniai svėręs, bet gal kokie du traktoriaus dydžio". Tada mes siunčiame vyrus su svarstyklėmis arba prašome nuotraukos su žmogumi šalia daikto, kad orientuotis. Kartais klientas atsiunčia nuotrauką, kurioje matyti tik rožė. Aš tada rašau: "o kur ta staklė?" Pasitaiko. Realiai, jei svoris nesutampa per dešimt procentų – kaina dažnai nesikeičia radikaliai, nebent tai buvo paslėptas akmuo. Juokauju. Nejuokauju – kartais žmonės veža metalo laužą, vadina "senoviniu arbatiniu servizu". Tada svoris staiga išauga tris kartus. Muitininkai Anglijoj įtariai žiūri į tokius dalykus.

Kelias – ne visada tiesus, nors žemėlapyje taip atrodo

Kiek laiko užtrunka nestandartinių krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Teoriškai – dvi dienos. Realiai – trys, o jei vairuotojas užstrigs pasienyje arba kelyje nutiks avarija – keturios. Aš visada sakau – planuokite keturioms, džiaukitės, jei bus dvi. Nestandartiniai daiktai dažnai kraunami paskutiniai, nes jie netelpa standartinėje eilėje. Vairuotojas turi galvoti kaip dėlioti Rubiko kubą. Kartą vežėme į Bristolį metalinę konstrukciją – turėjo būti penktadienį, atvažiavo antradienį. Kodėl? Šeštadienį draudžiama važiuoti tam tikru svoriu Prancūzijoje. Nieko nepadarysi. Tokie dalykai. Tad jei klausi dėl termino – niekas negali garantuoti absoliučiai.

Ar galiu sumažinti kainą, jei sutinku laukti ilgiau?

Taip, taip ir dar kartą taip. Lankstumas – tavo pagrindinis koziris. Jei sakai: "man reikia rytoj į Londoną" – moki premium. Jei sakai: "gali paimti šią savaitę, atvežti kitą" – kaina krenta 15–20 proc. Nes tada vežėjas sujungia tavo krovinį su kitais. Vadinasi dalinio krovinio principas. Tik su nestandartiniu daiktu sudėtingiau – jis gali užimti vietą dviejų standartinių konteinerių. Bet jei pats daiktas nėra milžiniškas, o tiesiog keistas – pvz., didelis akvariumas – gali tilpti puspriekabės gale tarp kitų dėžių. Tada laimei. Kartą tokį gabeno – dar ir šiltai laikyti reikėjo. Bet tai jau kita istorija.

Ar visada reikia specialaus leidimo vežti nestandartinius krovinius?

Ne visada. Yra ribos. Jei krovinys neviršija 2,55 m pločio, 4 metrų aukščio ir bendras svoris su mašina neperžengia 40 tonų – dažnai nereikia jokių ypatingų leidimų. Bet vos tik kas nors kyšo – prasideda eskorto automobiliai, išankstiniai suderinimai su policija, maršruto planai. Anglijoje pasieniečiai gali būti griežtesni nei kur nors Rytų Europoj. Aš ne visada žinau kiekvieno grafiko niuansų Anglijos viduje – ten tie vietiniai reguliavimai keičiasi kaip oras. Geriau pasitikrinti su vietiniu agentu. Bet jei vežėjas profesionalas – jis tai žino arba turi kam paskambinti. Jei nežino – bėda.

Ar galiu pasitikėti, kad kaina nepasikeis kelyje?

Jei pasirašei fiksuotą sutartį – taip. Jei tik žodinis susitarimas arba "bus pagal situaciją" – rizikuoji. Būna, kad keltų bilietai pabrangsta sezono metu. Arba kelyje privažiuoja papildomi mokesčiai. Tada sąžiningas vežėjas prisiima tai sau, o nevaisingas bando permesti klientui. Aš dirbu pagal principą: jei tai mano klaida ar nematavimas – mokau aš. Jei klientas nepasakė, kad daiktas sugedęs ir reikia specialios platformos – tada koreguojame. Sąžiningumas turi būti abipusis. Kartą kaina pakito, nes klientas pamiršo paminėti, kad reikia temperatūros kontrolės. Kaip pamiršti? Nežinau. Bet paprašiau papildomai šimto. Nes teko keisti mašiną. Būna.

Ką daryti, jei mano daiktas netelpa į standartinį konteinerį, bet nėra toks didelis, kad skirti visą mašiną?

Tada ieškome "juodosios skylės" – vietos tarp kitų krovinių. Kartais vadinama grupiniu arba daliniu kroviniu, tik su papildomais rėmais. Vežiau kartą cirkio rekvizitą – didelę akrobatinę sūpynę. Ji buvo per didelė konteineriui, per maža visai mašinai. Paguldėme ją ant platformos, pritvirtino tarp dviejų statybinių konteinerių. Kainavo pigiau nei atskira mašina. Bet rizikinga – jei kiti kroviniai pasvirę... na, supranti. Tokiu atveju reikia labai gero vairuotojo, kuris pririša kaip reikiant. Kartais sakau klientams: "jei mano vairuotojas tai pamatys ir iš karto supyks – atšauksime krovimą". Nes saugumas svarbiau nei keli šimtai sutaupyta.

Ką reiškia "žemo kėbullo" nuoma ir ar tai brangu?

Žemas kėbulas – puspriekabė, kurios grindys žemiau nei standartinės. Reikalinga, jei daiktas aukštas, bet neturi nuleidžiamo mechanizmo. Aukštis leidžiamas kelyje – 4 metrai. Standartinė mašina su standartine puspriekabe jau pati užima apie 1,3 metro. Tad tavo daiktui lieka 2,7 metro. Jei traktorius su oro filtru viršuje yra 3 metro – jau nebetelpa. Tada žemas kėbulas duoda tą papildomą vietą. Kainuoja brangiau nei standartinė mašina gal dvidešimčia procentų. Bet tai pigiau nei mokėti baudas Europoje arba gliaudyti daiktą dalimis. Kartą stiklinis laivynas... oi, krovinys – važiavo būtent tokiu. Aukštis buvo kritinis.

Popieriai – kad nereikėtų verkti pasienyje

Ar man reikia didelės krūvos dokumentų, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia eksporto deklaracijos Lietuvos muitinei, importo deklaracijos Anglijos muitinei, pakuočių sąrašo, vertės deklaracijos. Jei nestandartinis daiktas – dar ir techninė specifikacija. Kartais paklausia: "o kodėl vežate seną generatorių?" Atsakymas: "nes dirba kartu su manimi dvidešimt metų". Muitininkui tai nerūpi, jam reikia atsakymo "perkraustymo paslauga" arba "naudotas įrenginys su paskirtimi". Kartą Doverio uoste sulaikė krovinį dėl vieno trūkstančio popieriaus lapo. Savaitė stovėjo. Klientas mokėjo sandėliavimą. Po tos istorijos visada darau dvigubą patikrą popieriuje. Ir vis tiek bijau, kad ko nors pritrūks.

Ar turiu mokėti muitus nestandartiniams kroviniams, jei jie – mano asmeninis turtas?

Jei esi pats perkraustantis į Angliją ir daiktai naudoti daugiau nei pusę metų – dažnai nereikia. Bet jei veši įrengimą parduoti, parodai, arba traktorių, kurį tik nusipirkai – muitas gali būti. Standartinė taisyklė: jei turi sąskaitą faktūrą ir daiktas naujas – mokėsi. Jei neturi – muitininkas įvertins pats, ir dažnai brangiau nei tikroji vertė. Anglijos muitinė nemėgsta spėlioti. Aš mačiau atvejį, kai senas metalo presas buvo įvertintas kaip naujas, nes atrodė blizgantis. Klientas turėjo atsiųsti senas nuotraukas iš Google Maps, kad įrodytų, jog tas presas stovėjo jo kieme nuo devyniasdešimtųjų. Juokinga, bet tikra.

Ar reikia specialių draudimų vežant nestandartinius krovinius į Angliją?

Visada. CMR draudimas – tai bazė, bet jis dengia tik kilogramo vertę pagal tarifą. Jei tavo daiktas vertas 50 000, o CMR moka 8 eurus už kilogramą – nuostoliai milžiniški. Turi būti papildomas krovinio draudimas. Blogos įmonės sako: "o mumis pasitikėkit". Nepasitikėk. Aš kaip senas vilkas šitoje rinkoje galiu pasakyti – jei firmos neturi draudimo arba slepia jo sąlygas – spruk. Buvo atvejis, kai vežėjas draugui draugo vežė 1912 metų motociklo balną. Neapdraustas. Avarija Belgijoje. Balnas sudegė. Teismas trunka iki šiol. Taip kad dėl draudimo nesiderėk. Neverta.

Koks popierius patikimiausias – vežėjo CMR ar mano sudaryta sutartis?

CMR konvencija – tarptautinis standartas. Ji saugo tave pagal tarptautines taisykles. Bet sutartis su aiškiai įrašyta verte, terminu ir atsakomybėmis – dar geriau. Aš visada sakau klientams: skaityk smulkųjį šriftą. Yra firmų, kurios rašo: "atsakomybė už nestandartinius krovinius ribojama". Tai reiškia, kad jei tavo daiktas keistas – jie apskritai nieko neatsako. Tokią nesąmonę pasirašęs pats kaltas. Geriau mokėti šimtą eurų teisininkui peržiūrėti sutartį, nei paskui vytis vežėją po Europą ieškant teisybės. Anglijoje teismai brangūs, jei konfliktas tarp tarptautinių šalių.

Kai viskas nepavyksta – iš mano patirties

Kas labiausiai genda kelyje su tokiais kroviniais?

Netvirti tvirtinimo diržai. Nestandartiniai daiktai neturi standartinių krovimo taškų. Vairuotojas priverstas improvizuoti. Kartą vežėme didelę aliumininę valtį. Prispaudėme grandinėmis. Kelyje perkelno dėl vibracijos – grandinė atsileido. Valtis pasislinko trisdešimt centimetrų. Pamatėme tik sustoję degalinėje. Širdis akyje stojo. Prisitvirtino pristabdę. Nuo to laiko naudoju tik specialius tekstilinius diržus su gumos sluoksniu ir niekada negražinu grandinių ant lakštinio metalo. Tokios pamokos brangiausios. Ir dar – padangos. Nestandartiniai svoriai neatleidžia. Blogai prižiūrėta mašina – rizika visiems.

Ar buvo atvejis, kai teko atsisakyti vežti nestandartinį krovinį į Angliją?

Buvo. Kelis. Kartais pamatai daiktą ir supranti – arba jis neatlaikys kelionės, arba mes neturime kaip jo saugiai pritvirtinti. Klientas kaltina: "kodėl kitas vežėjas sutiko?" Atsakymas paprastas: kitas vežėjas meluoja, kad paims, o pomet arba subraižys, arba parašys, kad netilpo. Buvo ketvirtadienis, kai pamačiau, kad klientas nori gabenti stiklinę verandą – keturis tonas sveriančią, be rėmo. Sustabdžiau. Neištemps. Angliją pasiektų trupiniai. Jis supyko, parašė blogą atsiliepimą internete. Po mėnesio atsiprašė, nes kitas vežėjas sugebėjo sudaužyti jau pakeliui Prancūzijoje. Aš jo neatstūmiau – tiesiog pasakiau tiesą. Kartais tiesa skauda.

Ar pasitaiko vežėjų, kurie tyčia apgaudinėja su nestandartiniais kroviniais?

Deja, taip. Yra tarpininkų, kurie pasiima užsakymą, parduoda trečiai šaliai už pusę kainos, o ta trečia šalis atvažiuoja su rišuliniu velniai žino kuo. Kartą mačiau vairuotoją, kuris pirmą kartą matė fiskaro kabiną. Atrodo profesionaliai? Ne. Bet klientas jau buvo sumokėjęs. Nesąmonė. Nestandartiniai kroviniai vilioja amatierius, nes mato didesnę maržą. Jie žada auksines kalnas, o paskui prašo papildomų pinigų "už netikėtas aplinkybes". Jokiu būdu nemokėkite juodaisiais. Tik bankinis pavedimas, tik sutartis. Ir jei kaina per maža, kad būtų tiesa – vadinasi, melas. Čia kaip su technika: jei per gerai, kad būtų tiesa – nebus.

Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas į Angliją?

Pirmiausia – nekrauti. Pasirašai aktą su vežėju. Fotografuoji viską – nuo pakuotės iki daikto. Rašai pretenziją per septynias dienas, geriau per tris. CMR konvencija riboja laiką. Jei iškrausite ir pasirašysite, kad viskas gerai – velnius vėliau pagaus. Aš visada sakau savo klientams: jei matai bent menkiausią problemą – stabdyk. Anglijoje taip pat. Buvo atvejis su ekskavatoriumi – subraižytas bokštelis. Klientas sako: "na, čia tik dažai". O paskui dažymas kainavo 900 svarų. Geras vairuotojas pats tai pastebi ir praneša. Blogas slepia. Ir dar vienas dalykas – kartais pažeidimas atsiranda ne dėl vairuotojo, o dėl blogo pakavimo. Tada ginčas gali užsitęsti mėnesius. Anglijos teismai mėgsta popierius.

Dar keli dalykai prieš renkantis

Kaip išsirinkti normalų vežėją, kai googlini "nestandartinių krovinių pervežimas į Angliją"?

Pažiūrėk ne tik į kainą, bet į tai, kaip jie užduoda klausimus. Jei tavęs nieko neklausia – "tik kiek sveria, kur vežam" – bėk. Geras vedėjas (o ne, turėtų būti "vežėjas") klausia: kaip atrodo, ar yra briaunotų kampų, ar galima ant jo užlipti, ko neišpjaustyti? Atsiprašau, rašau per greitai. Jei jie siunčia žmogų apžiūrai – gerai. Jei matuoja nuotraukoje – irgi priimtina. Dar vienas dalykas – ar jie turi patirties su tavo konkrečiu daiktu. Vežti mašiną į Angliją – viena. Vežti gyvą medį su šaknimis – jau visai kas kita. Aš pats ne viską vežame, kartais nurodau kolegas. Svarbiausia – kad nenuvestų į balą.

Ar verta patiems supakuoti nestandartinį daiktą prieš vežimą?

Kartais taip, dažnai – ne. Jei tai senovinė spinta – geriau palikti profams. Bet jei metalinis presas – gali uždengti fanera pats. Svarbu, kad tvirtinimo taškai būtų matomi. Aš esu matęs, kaip klientas suvyniojo motorolerį į penkis kilometrus lipnios plėvelės. Gražu, bet netvirtai. Vairuotojas nukirto viską peiliu. Tas pensininkas vos neišėjo iš proto. Tad jei pats pakuoji – paklausk vežėjo, ko reikia. Kartais paprastas medinis padėklas po daiktu yra svarbiau nei auksinės pakvietos. Ir žymėk krovinį – kas viduje, koks svoris, kuris šonas viršun. Anglijoje iškrauname neužmirštam, bet pasitaiko skubėjimo.

Kada geriausia pateikti užklausą dėl kainos – prieš savaitę ar prieš dieną?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Savaitė – jau neramu. Mėnuo – idealu. Nestandartiniai kroviniai reikalauja planavimo. Reikia suderinti priekabą, patikrinti maršrutą, gal gauti leidimus. Jei skambini dieną prieš – mokėsi dvigubai, nes vežėjas turi laužyti visus savo planus. Aš asmeniškai mėgstu ramų antradienio rytą, kai galiu peržiūrėti savaitės grafiką. O jei paskambini penktadienio vakarą – mano nuotaika jau kitokia. Nors ir padėsiu, bet kaina atitinkamai. Be to, jei reikalinga speciali įranga, pavyzdžiui, kranas krovimui – jį irgi reikia užsakyti. Anglijoje kranų operatoriai užimti. Planuok.

Kaip elgtis, jei mano daiktas yra labai brangus – pavyzdžiui, meno kūrinys ar antikvaras?

Tada reikalauk atskiro vagono. Nejuokauju. Jei vertė viršija dešimt tūkstančių – neprisiimk rizikos vežti su kuo nors kitu. Reikalingas specialus draudimas, GPS sekimas realiu laiku, o kartais ir vairuotojų pamaina, kad važiuotų be sustojimų. Anglijoje įprasta, kad meno galerijos turi savo patikrintus vežėjus. Jei manai taupyti – rizikuoji. Aš esu vežęs nedidelę, bet labai vertingą statulą. Važiavome tiesiai, be persikrovimų, be nieko. Naktį stovėjome tik apmokėtoje aikštelėje su apsauga. Kainavo brangiai, bet klientas miegojo ramiai. Jei brangu – vadinasi, verta. Taisyklė paprasta.

Išvada

Daugiau nebenoriu vartoti žodžio "kaina", bet jį dar paminėsiu: kokia kaina nestandartinių krovinių pervežimui į Angliją – atsakymas yra "kiek galima padaryti teisingai". Turi rasti žmogų, kuris klausia ir klausinėja, o ne tik sako "brangu". Turi planuoti, draustis ir nepasiduoti pagundai sutaupyti blogiausioje vietoje. Aš per dvidešimt metų daug ko mačiau, bet dar niekada nemačiau, kad labai pigus pervežimas būtų baigęs laimingai. Nepatikėsi – kol nepatiri. Geriau nepatirti.