Kokia kaina buitinės technikos gabenimo į Angliją? – ką tikrai sumokėsite

Žinau, kad atsakinėju į šitą klausimą jau gal dvidešimt trečius metus, bet vis tiek sunku pasakyti konkretų skaičių iš pirmo žodžio. Kaina buitinės technikos gabenimo į Angliją priklauso nuo daugybės dalykų – nuo to, ar vežam šaldytuvą, ar tik mikrobangę, nuo maršruto, sezono, o kartais ir nuo to, kiek laiko tas daiktas stovėjo rūsyje be durų. Žmonės skambina ir nori išgirsti: "kainuos štikta". Bet realybė kitokia. Turiu paaiškinti, kad tai nėra automobilio remontas, kur gali paskambint ir sužinot darbų kainą per penkias minutes. Kiekviena siunta šiek tiek skiriasi. Taip, kaip sėdėtumėm prie kavos ir bandytumėm sudėlioti sąskaitą ant popierinės servetėlės – taip ir pašnekėsim.

Kaina skaičiais – ką tikėtis pačiam pradžiai

Kokia maždaug kaina buitinės technikos gabenimo į Angliją, jei kalbam apie paprastą šaldytuvą?

Nu, šaldytuvas iš Panevėžio į vieną iš Londono rajonų paprastai kainuoja nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. Kartais mažiau, jeigu sutampa – turim tuščios vietos fūroj. O kartais daugiau, jei skubu. Atvežimas iš daugiabučio be lifto? Tada už aukštą gali prijungti dar trisdešimt. Buvo toks atvejis – klientas pasakė, "pas mus liftas yra", o kai atvažiavom, liftas neveikia jau mėnesį. Teko nešt šaldytuvą iš devinto aukšto. Taip ir padidėjo galutinė sąmata. Tad tie skaičiai svyruoja.

Kodėl vieni vežėjai sako 80 eurų, o kiti 400 už tą patį prietaisą?

Oho, čia klasikinis klausimas. Būna, paskambini į tris įmones – viena sako pigiai, kita auksinėmis kainomis, trečia generally nieko neaiškiai. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia dalinį krovinį, laukimo metus ir galbūt neapmokamus draudimus. Tad kainų skirtumai yra didelis, bet reikia žinoti, ką perki. Brangūs – durų iki durų su pakavimu ir viskuo. Kartais mažai žinomas tiekėjas (ar kaip ten jis – vežėjas, atsiprašau, negerai pasakiau) pasiūlo mažą kainą, bet paskui prisideda kuras, mokesčiai, dar kažkas. Aš asmeniškai bijau tų, kurie žada per pusę mažiau už rinkos vidurkį. Tokių istorijų girdėjau, kad paskui technika dingo kažkur netoli Calais.

Svarbiausias klausimas – ar verta vežti seną skalbimo mašiną, ar geriau nusipirkti naują Anglijoj?

Čia ne mano reikalas, bet turiu pasakyt – jei tas Bosch senmodelis dar trina ir tu prie jo prisirišęs, gali varyti. Bet finansiškai dažnai neapsimoka. Pervežimas kainuos, pakavimas kainuos, o ten nusipirksi normalų už du šimtus svarų. Prieš keletą metų vežiau klientui Miele skalbimo mašiną, nes tai buvo brangi, su specifinėm programom. Kitaip buitinės technikos gabenimo kaina į Angliją plius laiko sąnaudos... hm. Jei daiktas pigesnis nei pats transportas, atiduok kaimynui. Sunku, bet tiesa.

Kas dar įmeta savo kapeikas į galutinę sumą

Ar sezonas tikrai keičia kainą – ar čia tik mitas, kad vasarą brangiau?

Mitų čia nėra. Birželį-rugpjūtį visi važiuoja. Fūros pilnos, žmonės kraustosi, vaikai baigia mokyklas, vyksta į universitetus. Tada net ir mikrobangų krosnelės gabenimas gali pašokti dvidešimčia-trisdešimčia procentų. Žiemą, ypač po Naujųjų, tuščioji vieta fūroj lengviau randama, ir konkurencija didesnė. Bet žiūrėk – jeigu tada užsnigs visas Eurotunelis, kainos nebekritinės. Dar 2018-aisiais... ne, gal 2019-aisiais, atsimenu, kelias savaites kilo kainos dėl audrų. Tai taip, sezonas veikia, bet ne visada taip, kaip tikiesi.

Kiek kainuoja gabent elektrinę viryklę iš Kauno į Birminghamą, jei ji nauja ir supakuota?

Nauja ir supakuota – idealus variantas. Mažiau rūpesčių, mažiau draudimo rizikos. Iš Kauno į Birminghamą fiziškai ne arčiau nei į Londoną, bet kartais maršrutai per Vakarų Europą pasitaiko pigesni. Realiai – nuo devyniasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų. O jei dar turi dėžėje visas putas ir originalų kartoną, tai beveik kaip siuntinys per kurjerį, tik didelis. Kai atvežinėjome į Birminghamo priemiesčius, pastebėjau, kad ten adresai painūs – kartais nuorodos praeina ne taip, kaip Google Maps rodo. Bet tai mano bėdos, ne tavo.

Ar kaina bus didesnė, jei technika neveikia ir gali išbėti vanduo?

Ai, taip, čia bėda. Neveikianti technika – nuolatinis galvos skausmas. Ypač šaldytuvai, kurie ką tik išjungti ir dar turi to ledelio apačioj. Vandenį iš jų reikia išleisti gerai. Buvo atvejis – klientas sakė, kad išdžiovino, bet liko stiklinė vandens laistymo sistemoj. Kelionėje supylinėjo ant kartono, kartonas peršlapo, dėžė supuvo pusę kelio. Tada mūsų vaikinai perdaryvo pakavimą kelyje. Tai papildomas darbas. Ir jeigu tai buvo dėl kliento aplaidumo – atsiprašau, bet taip sakom – kaina gali pasikeisti. Ne visada, bet gali.

Pakuotė, draudimai ir tie nepatogūs priedai

Ar galiu sutaupyti, jei pats supakuosiu buitinę techniką?

Gali, bet aš asmeniškai nerekomenduoju visko palikti ant tavo sąžinės, neįžeidžiant. Buitinė technika – sunki, keista formos, turi rankenas, kurios nulūžta. Jei pats supakuosi į du sujungtus maišus ir juosta, bus blogai. O jei turi normalų dvipusį kartoną, putas ir kampų apsaugas – tada taip, sutaupysi dvidešimt-trisdešimt eurų. Bet mes vis tiek turim patikrinti. Kartais klientai pakrauna taip gerai, kad net profesionalas pavydi. O kartais... pamatai ir galvoji, kaip šitas daiktas išvis išgyveno iki mūsų. Pakavimas svarbus. Labai.

Ar draudimas įskaičiuotas, ar už jį mokėsiu atskirai, ir kiek jis kainuoja?

Standartinis CMR draudimas dažnai būna įskaičiuotas, bet jis dengia ne viską. Ypač jei pakavimas silpnas. Yra papildomas krovinio draudimas – kainuoja apie tris-keturis procentus nuo daikto vertės. Tai reiškia, jei veši šaldytuvą už penkis šimtus eurų, už dvidešimt eurų gali miegot ramiau. Aš paprastai siūlau klientams rimtesnį draudimą, jei technika nauja ir brangi. Seną džiovyklą už šimtą eurų... na, čia jau sprendi pats. Kartais žmonės pyksta: "kam tas draudimas, jūs gi profesionalai". Taip, bet aš mačiau ir fūras apvirstas. Ne mūsų, kolegų. Ir tada visi labai nori draudimo.

Ar reikia mokėti atskirai už pakrovimą iš buto ir iškrovimą Anglijos pusėje?

Zinok, priklauso nuo sutarties. Durų iki durų paprastai reiškia ir pakrovimą, ir iškrovimą. Bet jei gyveni penktam aukšte be lifto – oi. Tada pasikalbam atskirai. Kai kurios įmonės ima papildomai už kiekvieną aukštą. Kartais net už tai, kad reikia nešt iki gatvės. Aš manau, kad sąžiningumas yra svarbiausias – jei žinau, kad bus sunku pasiekti, iš karto sakau: "brangiau bus". Ne paslėpsiu, o pasakysiu. Tik štai, kolegos rinkoj kartais pažada "viskas įskaita", o paskui, kai apžiūri laiptinę, pradeda krupčiot. Tai klausk iškarto.

Technikos tipai, muitai ir painūs dalykai

Ar skirtinga buitinė technika skirtingai kainuoja gabenti – pvz., ar orkaitė brangiau už šaldytuvą?

Kartais taip, nors ir skamba keistai. Šaldytuvas didelis, bet orkaitė... na, ji kompaktiška, bet sunki. Ir dažnai reikalinga ketvirtoji pusė – negali dėti ant šono, ne visos. Mikrobangų krosnelė – mažytė, lengva, kartais pigiausia siųsti. O štai indaplovė – lyg vidutinė, bet vėlgi vandens likučiai. Džiovyklė – jos dabar populiarios, bet kainos panašios į skalbimo mašinas. Nebent turi kokią senovinę šaldymo spintą – amerikietišką, dvimetrę. Tada reikia mažesnės fūros vietos, bet specialios. Kaina visada derinama pagal matmenis, svorį ir pažeidžiamumą.

Ar buitinės technikos gabenimas į Angliją dabar dar apmuitinamas dėl to Brexit'o?

O, čia turbūt mano nemėgstamiausia tema. Po Brexit situacija... nu, keista. Jei veši asmeninius daiktus, yra tam tikros kvotos ir taisyklės. Buitinė technika – jei naudota ir tavo nuosavybė ilgiau nei pusę metų – dažnai apeina muitus. Bet jei atrodo kaip prekyba... gali prisikurti problemų. Neseniai vienas vaikinas vežė penkis virdulius, tris kavos aparatus ir viską parduoti. Britų muitinė to nemėgsta. Muitai ten gali būti dvidešimt procentų plius PVM. Aš šimtaprocentinai nežinau visų naujausių atnaujinimų, nes jie keičiasi dažniau nei oras Londone. Reikia tikrinti prieš pat siuntimą.

Kodėl kai kurios perkraustymo įmonės atsisako vežti seną buitinę techniką?

Nes bijo, kad skųsis daiktas, o paskui reikės aiškintis. Sena technika – trapi nervų sistema. Pasukai truputį kitu kampu, kompresorius gali pasakyti "ate". Ir tada klientas šaukia, kad mes suplėšėm, nors daiktas buvo prie katafalko. Be to, seni šaldytuvai turi freono, kurį reikia tvarkyti prieš transportavimą. Jei daiktas pilnai išpūtęs ir nebeturintis parametrų, vertinimas mažas, o galimos problemos didelės. Todėl retkarčiais sakom: "pabandykit vietinėj aukcione, ten pigiau, nei kelionė kainuos". Skamba žiauriai, bet taip yra.

Ar reikia specialaus leidimo vežti dujinę viryklę ar boilerį?

Dujinė viryklė – tai jau ne šiaip buitinė technika. Tai pavojingas krovinys. Turi dujų tiekimo dalis, net jei atjungta. ADR taisyklės... gal ir ne visos, bet tikrai reikia žinoti. Boileriai – ten vandens šildymo rezervuarai, kartais kompresoriaus sistemą turi. Kartais neproblema, jei pilnai nuleista ir išvalyta, kartais reikia sertifikato. Aš asmeniškai su dujom labai nedirbu, nes man yra per rizikinga. Verčiau atiduodu kolegoms, kurie specializuojasi. O jei turi elektrinę viryklę – ramiau, nieko papildomo. Tik prieš tai atsuk.

Kaip sumažinti kainą ir kur slepiasi pagavos

Ar pigiau gabenti vieną didelį daiktą, ar kelis mažus sukomplektuojant?

Ai, čia mėgstamiausia matematika. Vienas didelis šaldytuvas užima fūros kubatūrą. O jei prie jo pridėsi skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę ir du virdulius – antrasis daiktas gali kainuoti dvigubai mažiau, nei jei jį vešit atskirai. Mes vadinam tai "užpildymo kaina". Fūra važiuoja taksi į tą pačią pusę – tuščios vietos užimimas pigiau nei naujo maršruto kūrimas. Buvo, kad klientas norėjo vežti tik indaplovę. Pažiūrėjau – fūra į Manchesterį kitaip važiuoja. Priėmiau dar šaldytuvą iš jo kaimyno. Abu sutaupė po keturiasdešimt eurų. Smagu, kai taip išeina.

Ar galiu pats nuvežti techniką į jūsų terminalą ir tada sumokėti mažiau?

Gali, bet klausimas – ar tikrai turi kuo atgabenti? Jei turi savo mašiną su priekaba, nuvežk. Terminalas mūsų yra ne visada prie miesto centro, kartais už dvidešimt kilometrų. Atvežus, tikrai nuskaičiuosim pakrovimo dalį. Bet žinai, kartais žmonės atvežę pamato, kad technika netilpo pagal mūsų vidinius standartus, ir tada reikia papildomai pakuoti. Darbai vietoj. Turiu pasakyt – ne visada ta sutaupyta suma yra tokia didelė, kokią įsivaizduoji. Bet jei esi iš tų, kurie mėgsta viską kontroliuoti – daryk. Aš tik patariu nepamiršti laiko sąnaudų.

Koks yra pats pigiausias būdas nugabenti buitinę techniką į Angliją?

Be abejo, jūra. Bent jau iki uosto. Keltas į Fishguard ar Felixstowe, o ten pasiimti. Bet. Laiko labai ilgai. Ir turi pats rūpintis uosto formalumais. Dar – jei per mažą siuntą per kurjerinį tinklą, kartais būna akcijų. Bet per jūrą šaldytuvo į salą... truktų savaites. O jei dalinis krovinys kelias per Europą, tai aukso viduriukas ir kainos, ir laiko prasme. Personaliai aš rinkčiausi ne patį pigiausią, o patikimiausią. Mačiau per daug technikos, kuri atvažiavo subraižyta, nes kažkas taupė ant tvirtinimo. Nepatogu girdėt, bet pigiausia ne visada reiškia geras.

Ar yra paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinau tik gavęs sąskaitą?

Sąžiningose įmonėse – ne. Bet rinkoj yra visko. Būna, pasakyta viena kaina, o paskui: kuro priemoka, ekspedijavimo mokestis, muitinės tarpininkas, dokumento sutvarkymas. Aš pats prieš dvidešimt metų dirbdavau su tokiom... oi, čia gal per daug paaiškėsiu. Tiesiog klausk iš anksto: ar tai galutinė kaina? Ar kas nors gali pasikeisti? Jei girdi "tikrai galutinė", įrašyk į susirašymą. Geriau turėt el. laišką nei gražų pažadą telefone. Nes kai tavo šaldytuvas stovi Lenkijoj ir reikia mokėt dar penkiasdešimt eurų, nelabai linksma. O taip, būna.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad kaina "nuo" – ar tai galutinis skaičius?

"Nuo" reiškia pradžią. Kaip romane. Ne pabaigą. Kai girdi "kaina buitinės technikos gabenimo į Angliją nuo devyniasdešimt eurų", tai reiškia, kad kažkam, kažkada, su idealiom sąlygom, galbūt, buvo taip. Bet tau greičiausiai bus šimtas dvidešimt ar daugiau. Tai normalu. Aš stengiuosi sakyt intervalus: nuo šimto iki šimto penkiasdešimt. Arba, jei žinau kad aukštai be lifto, drąsiai sakau: šimtas aštuoniasdešimt. Nes nėra nieko pikčiau už "nuo" pabaigoj. Tai tos mažos įmonės, kurios taip žaidžia... na, jų netrūksta. Aš to nedaryčiau. Nors ir buvau jaunas, kai norėjau pritraukt klientų pigiai. Pamokos, žinote.

Pristatymas Anglijoje ir keblūs atvejai

Ar galiu tiksliai žinoti, kada technika bus pristatyta, kad galėčiau suplanuoti laiką?

Teoriškai taip. Praktiškai – savaitės langas. Fūros važiuoja per visą Europą, pasitaiko kamščiai, dvidešimt keturių valandų poilsis vairuotojams, kartais techniniai gedimai. Pas juos, turiu galvoje. Sako, kad trečiadienį, bet jei pirmadienį vairuotojas užsilenkė padangą prie Liuksemburgo – vėluoja. Aš duodu apytikslę savaitę, o tikslią dieną patvirtinu likus dviem dienom. Ir net tada kartais persukam. Anglijoj dar painu – jei pristatymas į centrą, limuzinų zona Londono vidury, ten laukimo laikas dar brangus. Geriau jei gali priimti ryte, ne piko metu.

Ką daryti, jei gavus techniką Anglijoje ji jau sugedusi arba subraižyta?

Pirmas žingsnis – pasirašyk tik su pastaba. Jei pasirašei "gavau sveiką", tada labai sunkiai ką įrodysi. Antras – fotografuok iš karto, kol vežėjas dar ten. Trečias – mes, rimtos įmonės, turim protokolą. Rašai pretenziją, mes tikrinam CMR, kur ką pamatėm. Jei pažeidimas akivaizdus – atsakome arba draudimas atsako. Bet kartais paaiškėja, kad technika buvo jau nebeveikianti, tik pirkėjas to nepastebėjo prieš tai. Tada ginčai. Aš nemėgstu ginčų. Gerai, kai viskas sklandu. Jeigu vežėjas atsainiai numeta daiktą ant žolės ir pasišaipo – (atsiprašau, taip būna) – skambink iškart jo vadovui.

Ar buitinės technikos gabenimas į Angliją kainuoja skirtingai, priklausomai nuo to, kur – Londonas, ar mažas kaimelis Šiaurėje?

Taip, maršrutas. Londonas, Birminghamas, Manchesteris – dideli taškai, kur fūros važinėja dažnai. Mažas kaimelis Cumbrijoje ar Škotijos pasienyje – reikia detour. O detour = laikas + kuras. Kartais klientai sako: "nu, dar truputį pačiupinėkit iki Aberystwyth". Tai yra keturi šimtai kilometrų į šoną. Ne pigu. Anglija nėra tokia maža, kaip žemėlapyje atrodo. Ypač kai ten kamščiai M25 aplink Londone. Kartais geriau atsiimti artimiausiame terminale, nei mokėti už paskutines penkiasdešimt mylių brangiau negu už visą kelią iš Lietuvos.

Kiek laiko trunka visas procesas nuo pakrovimo iki pristatymo duris?

Priklauso. Kelių dienų, jei skubus ir pasamdei visą fūrą. Savaitės, jei dalinis krovinys ir renkame kitus daiktus. Dar plius muitinės formalumai, nors dažnai jie dabar elektroniniai. Aš skaičiuoju keturias-šešias darbo dienas į Londoną, šešias-aštuonias į šalies gilumą. Buvo atvejų, kai per tris dienas padarėm, nes fūra važiavo tiesiai ir tuščia tik viena vieta. Ir buvo atvejų, kai dėl kliento dokumentų trūkumo savaitę stovėjo pasieny. Tai negaliu garantuoti kaip Ryanair skrydžio. Fūros ne lėktuvai, nors norėtųsi.

Trumai ir praktiški dalykai

Ar technikos amžius ir modelis daro įtaką gabenimo kainai?

Tiesiogiai – ne. Mes nežiūrim, ar tai 2024 metų Samsung, ar 1998-ųjų Snaigė. Bet netiesiogiai – taip. Nes jei tai sena ir nepatikima, klientas labiau nerimauja, nori geresnio pakavimo, draudimo. O modernūs prietaisai, ypač su ekranais, jautresni transportavimui. Smart šaldytuvas su WiFi – nu, ne, jis fiziškai nesiskiria, bet klientai būna psichologiškai jautresni. Kaina nesikeičia pagal metus, bet kai kurie vežėjai gali atsisakyti labai senų dėl gedimų rizikos. Aš neatsisakau, bet perspėju: jei suges vežant, ne mes kalti, jei jis prieš tai jau braškėjo.

Ką daryti, jei buitinė technika yra įmontuota į virtuvės baldus – ar ją galima išgabenti atskirai?

Reikia ardyti. O ardymas = laikas = pinigai. Jei nori, kad mūsų vaikinai išimtų iš kampo, atsukinėtų dureles, atsilaužtų plintusą – galim, bet kainuos. Arba pasampei vietinį meistrą Lietuvoj, jis išardo, o mes pasiimam laisvą orkaitę. Aš patarčiau antrą variantą, nes transportininkai nėr baldų ardytojai. Nors, tiesa pasakius, esu matęs kolegų, kurie apsisega geriau negu kai kurie meistrai. Bet geriau neeksperimentuot. Yra ir kitas variantas – vežti visą kampą. Tada jau perkraustymo kainos, ne technikos.

Ar galiu gabenti mažą buitinę techniką kartu su kitais asmeniniais daiktais ir pasidalinti kainą?

Tai apskritai populiariausias variantas. Gabenti tik mikrobangų krosnelę į Angliją viena šiek tiek neracionalu. Bet jei kraustaisi, veši baldus, dėžes ir prie to pridedi skalbimo mašiną – puiku. Kaina skaidosi. Svarbu tik techniką tinkamai paruošti – atjungti, išdžiovinti, supakuoti atskirai. Neduok pirštinių ir virdulių į vieną maišą su skalbimo mašina. Viena klientė taip padarė – norėjo sutaupyt dėžių. Rezultatas: virdulio rankena įsimušė į būgną, laminatas subraižė skalbyklės dureles. Graudu buvo matyt. Bet kainos perskyrimas – taip, tai protinga.

Išvada

Žodžiu, kaina buitinės technikos gabenimo į Angliją – tai ne skaičius iš sąrašo, o visų detalių dėlionė. Maždaug šimtas-du šimtai eurų dažniausiai nugula ant popieriaus, bet visada yra "bet". Jei ką ir pamokė šitie dvidešimt keturi metai, tai kad pigiausias pasiūlymas retai kada yra draugas. Geriau paklausk penkis kartus, nei parašyk blogą atsiliepimą po metų. Jei rasi patikimą žmogų, kuris atsakys net į kvailus klausimus – laikyk jo. Aš tai to stengiuosi.