Kokia gi ta geriausia kaina krovinių vežimui į Angliją kasdien?

Žinokit, per dvidešimt ketverius metus, kiek save pamenu, pirmas klausimas visada tas pats – „kiek kainuoja?“. Nėra čia ko pykti, visi norim žinoti, kiek teks pakloti už baldų, dėžių ar kartais net viso buto turto nuvežimą į Londoną, Birmingamą ar kur ten Didžiojoj Britanijoje. Bet geriausia kaina krovinių vežimui į Angliją kasdien – tai ne tik skaičius eilutėj. Tai ir laikas, ir saugumas, ir ar tavo daiktai iš tikrųjų išvažiuos rytoj, o ne po savaitės. Pas mane į biuro duris jei kas neateina jau seniai, bet telefonas skamba kiekvieną dieną. Ir štai ką aš paprastai atsakau.

Apie kainas – ką svarbu suprasti iš pradžių

Kiek kainuoja pervežti kelias dėžes iš Vilniaus į Londoną?

Na, žiūrėkit, jeigu trys-keturios standartinės dėžės, kurių bendras svoris iki 30-40 kg, dažniausiai kainuoja tarp 80 ir 150 eurų. Ar tiksliai? Sakau maždaug, nes kaskart truputį kitaip. Viskas priklauso nuo to, kurioj Vilniaus pusėj esat ir ar reikia pristatyti iki durų, ar galit atsivežti į terminalą. Kartais klientas paskambina ir sako – o gal į Mančesterį galima pigiau? Galima, bet tada gali tekti palaukti, kol prisirenka krovinys. Kasdieniai reisai į Angliją vyksta dažniausiai į Londoną ir aplinkui, o iš ten jau distribucija. Tad kaina ir greitis – du skirtingi broliai.

Ar gali būti dar pigiau nei man pasiūlė?

Gali. Visada gali. Bet aš jums nuoširdžiai sakyčiau – kai randat žemesnę kainą, pagalvokit, iš ko ją nulupo. Kartais mašinos būna perkrautos, daiktai tempiami maišuose, vairuotojas be jokios atsakomybės. Buvo atvejis – klientė skambina verkianti, nes radusi „super pasiūlymą“ 40 eur už sofa, o sofa dingo. Nei draudimo, nieko. Geriausia kaina krovinių vežimui į Angliją kasdien sietina ne tik su pinigais, bet ir su galva ant pečių. Pigiau – ne visada protingiau. Kartais tai tiesiog rizika, kuri brangiau atsieina.

Kaip susidaro galutinė siuntos kaina?

Hmm... čia toks dalykas, kurį aš pats kartais pakoreguoju, nes situacija gyvenime keičiasi. Pradžioj žiūrime – tūris, svoris, maršrutas. Tada ar reikia liftu? Atsiprašau, ar name yra liftas ar ne. Kartais senamiesty neišsukam su dideliu furgonu, reikia mažesnės mašinos – tada brangiau. O jei krovinys pavojingas? Ne, ne ginklai. Tiesiog augalai, skysčiai. Tada pasunkėja. Aš dažnai sakau – paskambinkit, papasakokit, ir aš jums paskaičiuosiu. Neformulė, o pokalbis. Taip gaunasi tiksliausia.

Kada mokėti – prieš ar po pervežimo?

Paprastai avansas prieš kelionę, likutis gavus. Bet žinokit, dar pasitaiko pikčių, kurie prašo visko iš karto, o paskui dingsta kaip į vandenį. Aš savo klientams sakau – pusė prieš, pusė kai surenka. Jeigu didelis krovinys, kartais darome 30/70. Svarbiausia, kad sutartis būtų, nors daugelis dėl popieriaus kratosi. Buvo toks atvejis su vienu iš Panevėžio – pasirašėm ant servetėlės (na, ne servetėlės, ant atsispausdinto lapo), bet vis tiek geriau negu nieko. Jis, atrodo, ir pats dėl to juokėsi, bet dėl dviejų parašų jau ramiau miegoti.

Ar sezoniškumas keičia kainas?

Vasarą ir prieš Kalėdas – brangiau. Nebūtinai dvigubai, bet 10-20 proc. tikrai. Rugsėjį studentai lekia, birželį emigrantai kraunasi. Kasdieniai reisai į Angliją tada būna pilni kaip kruasano parduotuvė sekmadienį. O kai visi nori išvykti tuo pačiu metu, mažiausios kainos nelieka. Žiemą, ypač sausį-vasarį, galima derėtis. Kartais neturim pilno furgono, tada dedam paskutinę kėdę pigiau. Tai toks kaip oro linijų principas, tik su baldiniais furgonais.

Kaip vyksta užsakymas ir pats pervežimas

Ką daryti, jeigu aš ne Londone, o kur ten šiaurėj?

Oi, tai vienas iš tų klausimų... Anglija gi ne tik sostinė, bet aš jau seniai nedirbu su tokiais užrašais priešaky. Ne, juokauju. Aišku atsimenu – Birmingamas, Leiceris, Braitonas. Tik kasdieniai maršrutai dažniausiai važiuoja iki M25 žiedo, o tada jau žiūrim. Į Mančesterį ar Liverpulį gali tekti palaukti dieną kitą, arba mokėti papildomai už pervežimą mažesniu furgonu. Nepykstit, bet kartais tenka klientui pasakyti tiesiai – jei norit tikro kasdienio transporto į Angliją, tenkinkitės Londonu, o ten jau susitvarkysit.

Ar tikrai mašina išvažiuoja kiekvieną dieną?

Sakau „taip“, bet galvoje visada suku – kokia diena? Savaitgaliais ne visada. Šeštadieniais kartais išvažiuojam, sekmadieniais retai. Kasdieniai krovinių pervežimai į Anglija (hmm, turėtų būti „Angliją“, bet rašau jau kaip sukuosi) dažniausiai reiškia darbo dienomis. Yra tokių firmų, kurios sako „kasdien“, o paskui tavo dėžės guli sandėlyje tris dienas, kol susirenka pilnas furgonas. Tai va. Aš mieliau pasakau tiesą – važiuojam pirmadienį, trečiadienį, penktadienį. O jei skubu – randa variantą. Nemėgstu meluoti.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais?

Ne. Na, galima, bet per sunku bus jums ir vairuotojui. Furgonai skirti kroviniams, ne keleiviams. Jei labai reikia, kartais vežame iki pusantros vietos, bet tada spręsim dėl leidimų. Aš asmeniškai to nerekomenduoju. Prieš dvylika metų vežiau vieną ponią, kuri primygtinai prašė. Prisėdo ant sofos tarp dėžių. Prisibeldėm iki Doverio, o ten pasieny... na, apsiverkėm visi. Nelabai smagi istorija. Paprastai geriau pirkti lėktuvo bilietą, o daiktus – patikėti mums.

Kiek laiko iš Lietuvos iki Londono?

Furgonui iš Vilniaus – dvi dienos. Kartais per tris paras, jei problemos kely ar muitinėj. Buvo atvejis – vilkikas apsivertė prie Ashford, eilė valandą dvidešimt. Mes tada apsukom per Vokietiją, bet tai pridėjo pusdienį. Kasdieniai maršrutai į Angliją skaičiuojami su minimaliomis stotelėm. Vairuotojai turi poilsio laiką, negali spausti kaip iš proto. Kartais klientai skambina po 18 valandų: „kur mano sofa?“. Palaukite, žmonės, ji dar tik Kelyje. Nespėja greičiau, nors ir norėtų.

Ar galima sekti, kur yra mano krovinys?

Dabar jau taip, daugelis turi GPS, nors prieš penkiolika metų mes pasiūsdavom SMS: „dar Olene“. Šiuolaikiniai furgonai apginkluoti sekimo įrenginiais, bet aš pasakysiu šventą tiesą – ne visada aš pats žinau tikslų koordinatę, nes programos kartais užstringa. Bet jei labai nerimaujat, paskambinkit vairuotojui. Jis papasakos, kur sustojo, koks oras. Šiaip jis papasakos, ar jau per keltą. Paprastai informacija būna po 20 valandos, nes vairuotojai naktį stato, o ryte vėl juda.

Daiktų pakavimas ir krovinio paruošimas

Ar pakavimo paslauga įskaičiuota į kainą?

Ne, neįskaičiuota. Na, jei du trys daiktai, vairuotojas padės, bet jeigu visas butas – čia jau atskira paslauga. Mes kartais pasiunčiam žmogų iš anksto, bet jis kainuoja. Daugelis nori sutaupyti, susivynioja patys, o paskui stebisi, kad porcelianas įskilo. Aš sakau – arba mokat už pakavimą, arba už riziką. Nėra trečio kelio. Nors... buvo vienas mokslininkas Kaune, kuris viską suvyniojo į laikraščius taip idealiai, kad net aš pavydėjau. Bet tai reta išimtis.

Ko negalima krauti į furgoną?

Na, sprogmenų tai nereikia. Bet rimtai – dažnai, lakai, dujų balionai. Anglijos muitinė gan griežta, o jei kasdien vežate krovinius į Angliją, privalot žinoti, kad jie tikrina dažniau nei į Ispaniją. Kartais klientai įmeta į dėžę dezodorantų, kvepalų – nieko baisaus, bet jei viso buto kvapas bus kaip parduotuvės, gali tekti atidaryti. O ir draudimas ne visada padengia chemikalus. Yra buvę. Geriausia, jei abejojat – paskambinkit. Geriau paklausti, nei vėliau graužtis.

Ar turiu patikrinti, ar niekas nepabiro per kelią?

Žinokit, kai daiktai kraunami į furgoną, jie turi būti stabilūs. Bet kelias... oi, kelias link Dunkerko kartais primena važiavimą per akmenis. Jei dėžė silpna, dugnas gali išbyrėti. Aš visada sakau – užklijuokit dėžes su „H“ raidės konstrukcija. Nežinau kodėl visi klijuoja tiesiai, pragariškai nepatikima. Buvo tokia situacija – iš Klaipėdos vežėm stiklo lentynas. Klientas sakė, „nereikia papildomai“ – supakuojam. Kelyje viena lentyna įskilo. Nepasakyčiau, kad daug, bet supykau ant save.

Ar galiu viską pripakuoti į šiukšlių maišus?

Galit, bet aš jus už tai iškeiksiu (nenaršiai, bet viduj tikrai). Ne, nepriimsime tokių ketvirtadienį, kai visi skuba. Maišai plyšta, daiktai byra, niekas nežino, kas viduje. Ir Anglijoje perkraustymo kompanijos atsisako iškrauti tokius „krovinius“. Jei jau norit sutaupyti ant pakavimo, pirkite bent jau praktikų maišus, ne juoduosius. Kartais pagalvoju – ar žmonės patys nori, kad jų daiktai atrodytų kaip netekę? Geriausia yra tikros dėžės lipnia juosta. Kartono ir daug juostos. Juostos niekada nebūna perdaug.

Kaip pažymėti dėžes, jei važiuoja kelių šeimų daiktai?

Čia svarbu. Kai kasdieniai furgonai į Angliją pilni keturių-penkių užsakymų, sumaiša lengvai įvyksta. Rašykit ne tik pavardę, bet ir telefono numerį ant kiekvienos dėžės. Kartais klientas pyksta – „kam taip viešai?“. Bet jei dėžė atsidurs kito kliento svetainėj Bristoly, be numerio niekaip. Mes turim savo ženklinimą, bet dvipusis skelbimas ant dėžės dar niekada nepamaišė. O jei daiktai vertingi – fotografuokit prieš pakrovimą. Aš tai visada patariu, nors pats kartais pamirštu fiksuot.

Kasdieniai reisai – realybė ir mitai

Ar kasdieniai pervežimai yra greičiausi?

Teoriškai taip. Praktiškai... pažiūrėkit, jei jūsų daiktai pakraunami antradienį ryte, trečiadienį jie jau Doverio uoste ar kelyje, ketvirtadienį pas jus. Bet jei pakraunami antradienį vakare, o vairuotojas turi poilsio normas – gali ir pasivėlinti. Kasdieniai reisai nereiškia, kad jūsų krovinys važiuoja atskirai greitojoj juostoj. Jis važiuoja su kitais. Greitis priklauso nuo logistikos centro darbo, ne tik nuo to, kas parašyta skelbime apie „labiausiai greitą pristatymą“. O ten juk irgi kamščiai būna.

Ką reiškia „tiesioginis pervežimas“?

Oho, čia aš galiu prisipažinti – daugelis klientų nesupranta. Tiesioginis nereiškia, kad furgonas vyksta tik su tavimi. Reiškia, kad nekraustys tavo sofos iš mašinos į mašinos kaip koks keleivis keičiant autobusą. Furgonas važiuoja tiesiai į Londoną, bet viduje būna ir kito žmogaus dėžės. Jei norit tikrai individualaus – tada jau reikia samdyti pilną furgoną, o kaina, žinokit, skiriasi kartais keturgubai. Per dvidešimt metų mažai kas nori mokėti tuos keturis kartus už kelias dėžes.

Ar kasdieniai reisai vyksta ir žiemą?

Važiuojam, bet... problema. Kai sniego pusnyje La Manche pakrantėj, keltai stringa, o mes sėdim pasieny. Kelyje pasitaiko tokios audros, kad vairuotojai stabdo. Buvo pernai – gruodį Kalėdų laikotarpiu – snygis Prancūzijoj, pervežimas į Angliją kasdien pavėlino parą. Klientas skambino piktas. Aš irgi piktas buvau, nes negaliu valdyt oro. Žiemą techniškai kasdieniai reisai egzistuoja, bet gamta kartais meta kozirius, kurių nei viena firma neperžaidžia. Galima suprasti pyktį, bet aš tik žmogus.

Kiek kainuoja pilnas furgonas Vilnius–Londonas?

Šitam klausimui aš ir pats suabejoju, nes kainos žembyn linko paskutiniu metu vienur, o kitur auga. Bet realiai – nuo 1200 iki 1800 eurų už pilną furgoną, priklausomai nuo to, ar penktadienis, ar antradienis. Čia jei darbiniai metrai visi jūsų. Kartais du klientai susitaria per pusę, bet tada jau nebe taip kasdieniškai, kaip paprastai. Na, jūs suprantat, ką turiu omeny. Tas pusinis variantas geras, bet reikia derinti datas. O datos – tai jau mūsų silpnoji vieta, nes visi nori išvykti pirmadienį.

Ar daiktai tikrai nenuvogs?

Aš dirbu su vairuotojais, kuriuos pažįstu metų metus. Bet ne visos įmonės tokios patikimos. Marketplatuose pilna skelbimų – „vežu į Angliją kasdien pigiai“. Kartais ten studentas be jokios licencijos, nieko neregistruoja. Tikimybė, kad kažkas dingsta, maža, bet egzistuoja. Aš pats turėjau nemalonią patirtį su subrangovu prieš gal šešis metus. Dingo projektorius. Radom vėliau, bet stresas buvo. Tai štai – jei kaina absurdaliai maža, pagalvokit, kodėl. Sąžiningas darbas turi savo kainą. Ne visada gražią, bet sąžiningą.

Pasienis, muitinė ir blogos istorijos

Ar reikia kažkokių popierių perkraustymui?

Jeigu asmeniniai daiktai – paklista C-3 forma arba kartais inventory sąrašas. Aš buvau priverstas permokyti vieną kolegą, kuris vežė be sąrašo. Doverio muitinė – ne pokštininkai. Jie gali atidaryti furgoną ir tikrinti. Geriausia kaina krovinių vežimui į Angliją kasdien kartais maskuoja aplaidumą dokumentuose. Jei daiktai nauji, be naudojimo žymių, muitai gali paklausti – o gal ketinat parduoti? Tada jau PVM ir kitos linksmybės. Mes pildom dokumentus, bet jūs turit pasakyti tiesą – ką vežat.

Kas būna, jei muitinė sulaiko krovinį?

Baisiausia, ko galima tikėtis – delsimas. Savaitė, dvi. Kartais reikia papildomų paaiškinimų. Buvo atvejis su automobilių detalėm – klientas sakė, kad naudotos, o jos blizgėjo kaip naujos. Muitininkai padarė išvadą, kad bando įvežti prekybai. Stabdys iki kol išsiaiškino. Aš nekentiu tokių situacijų, nes ten visi tik instrumentai, o aš čia negaliu pakeisti nieko. Tad jei vežat daiktus sau – neblizginkit. Ir tikrai nelaikykit pardavimui skirtų etikečių ant drabužių. Labai jau nekviestas dalykas.

Ar galiu įdėti daiktų draugui, kuris gyvena Anglijoje?

Gali, bet jei jų vertė didesnė nei dovana, gali būti problemų. Aš dažnai sakau – jei tai pirkiniai, siųskit per normalų paštą. O jei asmeniniai – geriau veškite kaip savo. Draugo vardas ant dėžės nieko nepakeičia. Kartais žmonės bando apgauti sistemą – „aš vežu magiškai mažą kainą sau, o iš tikrųjų parduodu“. Aš to nedaryčiau. Ne dėl to, kad esu šventas, o dėl to, kad muitinėje gali tekt aiškintis ilgiau, nei planuot atostogauti. Ir tai nervina visus. Patikėkit.

Kodėl vieni pervežimai stringa, o kiti – ne?

Atsitiktinumas? Ne, ne visai. Tai dažniausiai nuo sąžiningumo priklauso. Jei vairuotojas pavargęs, jei dokumentuose klaida, jei kely avarija – stringa. Bet kai kurios įmonės tiesiog žaidžia su kroviniais. Tavo daiktai gali gulėti sandėlyje savaitę, nes „laukiame pilno furgono“. Kasdienis pervežimas turi būti kasdienis, ne savaitinis pasižadėjimas. Aš stengiuosi, kad viskas eitų pagal planą, bet pripažįstu – per dvidešimt keturis metus kartais ir pas mus koks reisas vėluodavo dėl per daug prisiimtų užsakymų. Tikrai taip yra.

Kaip atskirti rimtą įmonę nuo sukčių?

Žiūrėkit, jei tik telefonas, o jokio fizinio adreso – jau įtartina. Jeigu kaina per maža ir reikalauja visą sumą iš anksto – bėkit. Rimti tarptautinių perkraustymų vežėjai turi licencijas, EC centražą, draudimus. Aš pats kartais pabundu naktį ir sugalvoju, kad gal ne viską sutvarkiau dienos metu. Bet rytą patikrinu. O sukčiai... jie nepatikrina. Jie pradingsta su avansu. Buvo garsus atvejis su perkraustymo firma – ne, neatskleisiu pavadinimo, bet 2018-ais nuskambėjo. Skaudu žmonėms buvo.

Išvada

Tai va, jei atvirai, geriausia kaina krovinių vežimui į Angliją kasdien yra tokia, kurią mokat ne tik iš piniginės, bet ir iš savo laiko bei nervų. Per ketvirtį amžiaus šitam darbe supratau – pigiau ne visada reiškia blogiau, bet jei kaina per menkutė, kažkas ne taip. Renkitės tas įmones, kurios atsako telefoną net vakare, pripažįsta savo klaidas ir nežada auksų. O jei norit tikslaus skaičiaus – skambinkit, paklauskit, aš jums be užuolankų ir pasakysiu.