Kokia geriausia kaina siuntiniams į Angliją mikroautobusais?

Įvadas

Jei ieškai, kiek kainuoja siųsti siuntinį į Angliją mikroautobusu, greičiausiai jau matėi milijoną skirtingų kainų ir dabar galvoji – tai kas čia iš viso yra normali kaina? Aš dirbu šioje srityje jau aštuonerius metus, tad galiu tau tiesiai pasakyti: kainos svyruoja labai stipriai, ir dažnai tai, kas atrodo pigiau, iš tikro gali brangiau kainuoti galutinėje sumoje. Šiame straipsnyje (na gerai, čia bus mano paaiškinimas, ne formalus straipsnis) pabandysiu tau išaiškinti, kaip tai veikia, kokios kainos realios, ir į ką reikia žiūrėti, kad neprašautum pro šalį. Nes pasitikėk – aš mačiau ir labai gerus sandorius, ir visiškas katastrofas.

Kainos ir kas jas lemia

Kuo skiriasi mikroautobuso nuo krovininio mikroautobuso siuntimas?

Na čia jau pirmas dalykas, kurį žmonės dažnai painioja. Mikroautobusas – tai paprastai iki 3,5 tonos transporto priemonė, kuri gali vežti ir keleivius, ir krovinius. O krovininis mikroautobusas (kartais vadinamas „van" arba „krovinine mikroautobuso dalis") – tai jau tik kroviniams skirtas gabalas. Kainos skiriasi, nes krovininis paprastai turi daugiau vietos, nereikia mokėti už keleivių dokumentus, ir kartais netgi draudimas kitoks. Bet čia priklauso nuo konkrečios įmonės – kai kurios siūlo tik krovininį variantą, kitos turi abi galimybes. Aš pats dažniausiai rekomenduoju krovininį, jei tikrai veži tik daiktus, nes taip paprasčiau viskas būna. (čia gali būti kitaip kai kuriose šalyse, bet Lietuvoje taip)

Ar mažesnis mikroautobasas visada pigiau?

Ne visada. Čia kaip su taksi – kartais didelis automobilis kainuoja tiek pat, kiek mažas, nes vairuotojas vis tiek važiuoja tą pačią kelią. Daugelis perkraustymo įmonių turi fiksuotas kainas tam tikroms kryptims, nepriklausomai nuo to, ar mikroautobusas pilnas, ar pustuštis. Žinoma, jei veži labai mažai daiktų – galbūt verta pasidomėti, ar nėra galimybės jungtis prie kito siuntinio ir mokėti tik dalį. Bet čia jau reikia derinti iš anksto, o ne dieną prieš išvykimą.

Kaip susiformuoja galutinė kaina?

Čia svarbu suprasti, nes čia ir yra visas reikalas. Pagrindinė kaina paprastai susideda iš: pačio pervežimo (kuro, vairuotojo laiko), dokumentų tvarkymo (jei reikia muitinės popierių – o į Angliją po Brexit reikia), draudimo, ir kartais papildomų paslaugų (krovimas, iškrovimas, pakavimas). Kai kurios įmonės viską surašo į vieną kainą, kitos pateikia atskirai. Gali būti painu, bet iš esmės – jei matai labai mažą kainą, tikėtina, kad kažkas bus pridėta vėliau, arba kažko tiesiog neįskaičiavo. Aš pats visada sakau klientams: geriau mokėti šiek tiek daugiau pradžioje, nei gauti papildomą sąskaitą po to.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Nes vieni veža reguliariai, kiti tik retkarčiais. Vieni turi savo mikroautobusus, kiti samdo per trečius asmenis. Vieni dirba oficialiai, kiti – nelegaliai (taip, tai vis dar egzistuoja, ir aš tikrai nerekomenduočiau). Ir dar – kai kurios įmonės specializuojasi tik tam tikromis kryptimis, tad joms pigiau, nes jos jau turi susidariusius maršrutus. Į Angliją daug kas veža, nes tai populiari kryptis, bet kokybė labai skiriasi.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia tikrai priklauso. Jei matai kainą, kuri yra žymiai mažesnė nei rinkos vidurkis – čia jau raudona vėliava. Aš pats turėjau klientų, kurie rinkosi pigiausią, o po to teko mokėti dvigubai dėl „netikėtų" papildomų mokesčių. Vienas atvejis – žmogus vežė baldus į Londoną, sutiko kainą 400 eurų, o galutinė sąskaita buvo 900, nes pasirodo, kad reikėjo sumokėti už krovininį dokumentą, už draudimą, už krovėją, ir dar kažką. Tai nėra sąžininga, bet taip veikia kai kurie. Tad taip – kartais verta, bet labai atsargiai.

Praktiniai pavyzdžiai ir situacijos

Kiek realiai kainuoja siuntinys į Londoną mikroautobusu?

Dabar jau prie konkrečių skaičių. Vidutinė rinkos kaina siuntiniui į Londoną su mikroautobusu (pilnas mikroautobusas arba dalis) svyruoja nuo 600 iki 1200 eurų, priklausomai nuo to, kiek daiktų veži, kokio dydžio mikroautobasas reikalingas, ir ar reikia papildomų paslaugų. Jei veži tik kelis lagaminus ar nedidelį kiekį daiktų – gali būti ir 300-400 eurų, jei randi gerą pasiūlymą ar jungiamąjį siuntinį. Bet jei veži visą namų ūkį – jau kitokia kategorija. Aš pats neseniai tvarkiau perkraustymą iš Kauno į Birmingamą, klientui kainavo apie 950 eurų su pilnu krovimu ir iškrovimu – ir tai buvo normali, sąžininga kaina.

O jei vežu tik kelis daiktus, ar apsimoka mikroautobusas?

Čia jau kitas klausimas. Jei turi tik kelis lagaminus ar nedidelę dėžę – galbūt verta pasidomėti siuntų tarnybomis (DPD, UPS, TNT), kurios gali būti net pigiau. Bet jei turi daugiau nei telpa į vieną mažą automobilį – mikroautobasas jau tampa prasmingas. Dar priklauso nuo to, ar tau svarbu, kad daiktai būtų vienur ir greitai, ar gali laukti. Aš turėjau klientą, kuris vežė tik kompiuterį ir kelis drabužius į Mančesterį – jam mikroautobasas būtų buvęs per brangu, geriau išėjo su paprasta siunta. Bet jei veži baldus, buitinę techniką, visokius didelius daiktus – tada jau kitaip skaičiuojasi.

Kaip su muitinės dokumentais po Brexit?

Čia jau svarbus dalykas, nes nuo 2021 metų Anglija (tiksliau – Jungtinė Karalystė) yra nebe ES, tad reikia muitinės dokumentų. Tai reiškia, kad bet koks siuntinys į Angliją turi būti deklaruotas, ir reikia tam tikrų popierių. Kai kurios perkraustymo įmonės šią paslaugą įskaičiuoja į kainą, kitos ima papildomai. Paprastai tai papildomas mokestis nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kiek dokumentų reikia tvarkyti. Svarbu žinoti, kad jei įmonė sako, kad „dokumentų nereikia" arba „viskas bus gerai" – greičiausiai meluoja arba patys nežino, ką daro. Aš pats visada rekomenduoju pasitikslinti iš anksto, nes paskui gali būti problemų ties siena.

Ar galima sumažinti kainą derinant dėl jungiamųjų siuntinių?

Taip, ir tai gali būti tikrai gera išeitis. Jungiamasis siuntinys – tai kai tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame mikroautobuse. Tu moki tik už savo dalį, o vežėjas užpildo likusią vietą. Tai gali būti 30-50% pigiau nei vežti vienam. Bet čia yra keli minusai: pirma – reikia derinti grafiką, antra – kartais gali tekti palausti, kol bus pilnas mikroautobasas, trečia – kartais būna painiavos su daiktais. Aš pats siūlyčiau taip daryti tik jei neskuba ir jei pasitiki įmone. Yra gerų įmonių, kurios tai daro profesionaliai, bet yra ir tokių, kur tiesiog sukiša viską į vieną krūvą ir po to sunku susigaudyti.

Paslaugos ir papildomi mokesčiai

Ar krovos paslauga įskaičiuota į kainą?

Dažniausiai – ne. Arba tik dalinai. Daugelis įmonių nurodo kainą už patį pervežimą, o krovimas ir iškrovimas yra atskirai. Kartais tai būna fiksuota kaina (pvz., 50 eurų už aukštą), kartais skaičiuojama pagal laiką. Svarbu iš anksto pasitikslinti, nes jei manai, kad kaina yra galutinė, o po to atvažiuoja papildoma sąskaita – nemalonu. Aš pats visada sakau klientams: jei jums reikia krovos – pasakykite iš karto, ir mes įtrauksime į kainą, kad po to nebūtų staigmenų. Vienas kartas buvo toks: žmogus susitarė dėl 500 eurų, o po to jam pasakė, kad krova bus dar 200, nes „jis gi nematavo, kad bus tiek daug daiktų". Čia jau blogai, bet pasitaiko.

Ką reiškia „pilnas perkraustymas" ir kiek tai kainuoja?

Pilnas perkraustymas – tai kai įmonė atvažiuoja, supakuoja visus tavo daiktus, pakrauna, veža, ir iškrūva naujoje vietoje. Tai brangiausia, bet ir patogiausia variantas. Kaina paprastai prasideda nuo 1500-2000 eurų į Angliją, jei kalbame apie pilną namų ūkį. Bet jei turi mažiau daiktų – gali būti ir pigiau. Svarbu žinoti, kad pilnas perkraustymas paprastai apima ir draudimą, ir visus dokumentus, ir viską. Tai brangiau, bet ramiau. Aš turėjau klientų, kurie norėjo sutaupyti ir patys pakuotis, bet po to paaiškėjo, kad pervežėjas neapdraus jų daiktų, jei jie patys pakuos. Tad čia reikia žinoti, ką gauni.

Ar galima gauti kainą su draudimu?

Draudimas paprastai yra atskira paslauga, bet daugelis perkraustymo įmonių jį siūlo kaip dalį savo paslaugos. Čia svarbu pasitikslinti, ką tas draudimas apima – ar tai tik pagrindinis draudimas, ar tikrasis, kuris dengia ir žalą, ir praradimą. Kartais įmonės siūlo „bazinį draudimą" už mažą papildomą mokestį, bet jis gali dengti tik labai ribotą atvejų skaičių. Aš pats visada rekomenduoju pasidomėti, koks tiksliai draudimas įeina, nes paskui gali būti labai nemalonu sužinoti, kad tavo daiktai buvo apdrausti tik nominaliai. Vienas mano pažįstamas vežė baldus į Bristolį, mikroautobusas apvirto, ir pasirodo, kad draudimas dengė tik 30% vertės. Tai buvo nemoku.

Kas nutinka, jei mano daiktai dingsta ar sugenda?

Čia jau rimtas klausimas. Jei veži su oficialia įmone, kuri turi licenciją ir draudimą – tada yra kur kreistis. Bet jei veži su „žmogumi iš skelbimo" – tada gali būti labai sunku ką nors įrodyti. Aš pats patarčiau visada rinktis įmonę, kuri turi aiškią sutartį ir gali parodyti savo licenciją. Ir dar – visada daryk nuotraukas prieš pakrovimą, išsaugok sąskaitas, žinok, ką veži. Kartais žmonės veža vertingus daiktus ir net nežino, kad jie buvo apdrausti tik iki tam tikros sumos. Čia reikia žiūrėti smulkiai.

Laikas ir terminus

Kiek laiko trunka pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Paprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo to, kur iš Lietuvos ir kur į Angliją važiuoji. Iš Vilniaus į Londoną greičiausiai galima suspėti per 2 dienas, jei važiuojama be didelių sustojimų. Bet jei tai jungiamasis siuntinys arba jei vežama su sustojimais kitose šalyse – gali užtrukti ir iki savaitės. Svarbu žinoti, kad jei tai tik mikroautobasas su tavimi (t.y. tu pats važiuoji kartu su daiktais) – tai gali būti greičiau, bet jei tai tik siuntinys be tavęs – gali tekti palaukti. Aš pats visada sakau: jei reikia greitai – mokėk daugiau, jei gali palaukti – sutaupysi.

Ar galima greičiau, jei moku daugiau?

Taip, daugelis įmonių siūlo greitesnį pristatymą už papildomą mokestį. Paprastai tai būna 20-30% brangiau, bet gauni garantuotą terminą. Tai gali būti svarbu, jei, pavyzdžiui, persikėlėi į naują butą ir tau reikia baldų konkrečiai datai. Bet čia vėl – reikia pasitikslinti, ar tai tikrai bus greičiau, ar tiesiog bus greičiau pažadėta. Aš pats turėjau atvejį, kai žmogus sumokėjo už greitesnį pristatymą, bet daiktai atvažiavo vėliau nei su įprastu. Tai buvo blogai, bet pasitaiko.

Kas lemia terminus – orai, eismas, savaitės dienos?

Viskas. Orai – žiemą gali būti slidu, ir važiuojama lėčiau. Eismas – jei važiuoji per Vokietiją ar Prancūziją piko metu – gali užtrukti. Savaitės dienos – savaitgaliais dažnai būna pigiau, bet ir eismo daugiau. Šventės – čia jau atskira tema, Neseniai prieš Kalėdas visi vežėjai buvo užimti iki maksimumo, ir kainos buvo didesnės. Aš pats patarčiau planuoti iš anksto, jei žinai, kad reikės vežti – geriau užsisakyti prieš mėnesį, o ne savaitę prieš. Bet gyvenime taip ne visada išeina, žinau.

Kur ieškoti ir kaip rinktis

Kur geriausia ieškoti perkraustymo įmonių į Angliją?

Internete, žinoma. Bet čia reikia būti atsargiam. Yra didelės įmonės, kurios turi savo tinklalapį, aiškias kainas, atsiliepimus. Yra mažesni vežėjai, kurie veikia per skelbimus. Ir yra „tarpininkai", kurie suranda vežėjus už jus, bet tada dar ims savo maržą. Aš pats rekomenduočiau pradėti nuo kelių vietų: pirma – palygink kelis pasiūlymus (bent 3), antra – pasiskaityk atsiliepimus (bet ne visada jais tikėk, nes kartais jie būna sufabrikuoti), trečia – paskambink ir paklausk. Per pokalbį daug sužinosi – ar žmogus žino, ką daro, ar tiesiog nori greitai parduoti.

Kaip atskirti gerą įmonę nuo blogos?

Gera įmonė turi aiškią kainodarą, atsako į klausimus, turi sutartį, gali parodyti savo licenciją ir draudimą. Bloga įmonė arba asmuo dažnai siūlo labai mažą kainą, nesutinka rašyti sutarties, sako „viskas bus gerai" ir panašiai. dar vienas ženklas – jei jie labai greitai sutinka su bet kokia kaina, kurią pasiūlyai, greičiausiai jie vis tiek uždirbs, o tu kažką praleidai. Aš pats visada sakau: jei per pokalbį jauti, kad kažkas ne taip – pasiklausyk savo intuicijos. Buvo kartų, kai žmonės man sakė, kad jie jautė, kad kažkas negerai, bet vis tiek sutiko, ir po to gailėjosi.

Ar verta rinktis įmonę su didžiausiais atsiliepimais?

Atsiliepimai yra naudingi, bet jais reikia mokėti naudotis. Pirma – žiūrėk, ar jie tikri. Antra – žiūrėk, ar yra neigiamų atsiliepimų ir kaip įmonė į juos reaguoja. Trečia – atsiliepimai gali būti senų, o dabar situacija pasikeitė. Aš pats žinau kelias įmones, kurios prieš kelis metus buvo labai geros, bet dabar jau nebe. Ir atvirkščiai – yra naujų įmonių, kurios dirba puikiai, bet dar neturi daug atsiliepimų. Tad čia reikia galvoti, o ne tiesiog žiūrėti į žvaigždutes.

Ką daryti, jei randu labai pigų pasiūlymą?

Sustok. Pagalvok. Pasidomėk. Paprastai, jei kaina yra per gera, kad būtų tiesa – ji ir nėra tiesa. Bet kartais būna ir tikrų nuolaidų – pvz., jei įmonė turi tuščią mikroautobusą, kuris vis tiek važiuja, tai gali būti pigiau. Aš pats siūlyčiau visada paklausti, kodėl taip pigiai, ir pasitikrinti, ar viskas įskaičiuota. Geriau užduoti daug klausimų iš pradžių, nei po to turėti problemų.

Problemų sprendimas

Ką daryti, jei daiktai neatvyko laiku?

Pirmiausia – skambink į įmonę ir aiškinkis. Jei tai vienos dienos vėlavimas – gali būti normali situacija, ypač jei buvo oro sąlygos ar eismo problemos. Bet jei vėluoja jau kelias dienas – jau reikia aiškintis rimčiau. Turėk sutartį, turėk visus popierius, žinok, su kuo kalbi. Jei įmonė neatsako arba nieko nedaro – gali kreistis į vartotojų teises, bet tai jau ilgas procesas. Aš pats patarčiau visada rinktis įmonę, kuri turi aiškų kontaktą ir greitai atsako. Jei jie neatsako į skambučius prieš tai – ko tikėtis po to?

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti?

Čia jau reikia veikti greitai. Pirma – dokumentuok viską: nuotraukos, video, aprašymas, kas sugadinta. Antra – pranešk įmonei raštu (el. paštu, žinute, kuo nors, kas bus įrodyma). Trečia – jei tai buvo draudžiama – kreiskis į draudimo kompaniją. Bet čia svarbu žinoti, kad jei tu pats blogai supakavai daiktus – tai gali būti tavo atsakomybė. Aš pats visada sakau: jei nori, kad būtų apdrausta – leisk įmonei supakuoti, arba bent jau pasidomėk, kokie jų reikalavimai pakuotei. Vienas kartas buvo toks: žmogus pats supakavo lempas į kartono dėžes be jokio amortizatoriaus, ir stebėjosi, kad jos sudužo. Čia jau jo kaltė.

Ar galiu reikalauti kompensacijos?

Taip, jei įmonė yra atsakinga ir jei turi draudimą. Bet čia vėl grįžtame prie to, ką aptarėm anksčiau – svarbu, kad būtų aiški sutartis, aiškus draudimas, aiškūs veiksmai. Jei vežei su nelegaliu vežėju – kompensacijos gali būti neįmanoma gauti. Aš pats patarčiau visada pasidomėti iš anksto, kokia yra įmonės politika dėl žalos, ir jei tau kažkas neaišku – geriau rinkis kitur. Nes paskui bus vėlu.

Kas nutinka, jei mano siuntinys įstrigo muitinėje?

Po Brexit tai jau įmanoma, ir tai nėra retas atvejis. Jei dokumentai nėra tvarkingi, jei prekės nėra deklaruotos teisingai, ar jei reikia papildomų mokesčių – siuntinys gali būti sulaikytas. Čia reikia spręsti su įmone, kuri veža – jie turėtų žinoti, ką daryti. Bet jei jie patys nežino – tada gali būti problemų. Aš pats turėjau atvejį, kai kliento siuntinys buvo sulaikytas dėl to, kad buvo neteisingai nurodyta vertė. Po to teko mokėti papildomai, ir tai buvo nemalonu. Tad vėl – geriau iš anksto viską sutvarkyti.

Papildomi patarimai

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Angliją?

Geriausia – prieš kelis mėnesius. Bet jei reikia greitai – tada jau kitos taisyklės. Jei planuoji iš anksto – gali rinktis, derinti kainas, laukti gerų pasiūlymų. Jei reikia skubiai – mokėsi brangiau. Dar svarbu žinoti, kad tam tikri metų laikai yra brangesni: vasaros mėnesiai, prieš šventes, prieš mokslo metų pradžią. Aš pats patarčiau, jei gali, rinktis kovo-balandžio mėnesius arba rugsėjį-spjūtį – paprastai tada kainos šiek tiek mažesnės.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet ne visada. Jei tai didelė įmonė su aiškia kainodara – greičiausiai ne. Bet jei tai mažesnis vežėjas arba jei turi daug daiktų – galima bandyti. Aš pats esu matęs, kaip žmonės derėjosi ir gavo 10-15% nuolaidą. Bet čia jau priklauso nuo situacijos. Svarbu nepersistengti – jei per daug derėsies, gali gauti blogą paslaugą. Čia reikia rasti balansą.

Ką dar reikia žinoti prieš siunčiant siuntinį į Angliją?

Dar keli dalykai: pirma – jei veži baldus, kurie buvo naudoti, gali reikėti mokėti muitinės mokestį, jei jų vertė viršija tam tikrą sumą. Antra – jei veži naujus daiktus, kuriuos ketini parduoti – tai jau prekyba, ir reikia kitų dokumentų. Trečia – jei veži mašiną kartu su daiktais – tai jau visiškai kita kategorija, ir kainos kitokios. Aš pats visada sakau: jei ką nors veži, ko nesi tikras – pasiklausk iš anksto. Geriau paklausti, nei po to turėti problemų.

Išvada

Taigi, jei ieškai geriausios kainos siuntiniams į Angliją mikroautobusais – žinok, kad vidutinė kaina svyruoja nuo 600 iki 1200 eurų, bet gali būti ir pigiau, jei randi jungiamąjį siuntinį, arba brangiau, jei reikia pilno perkraustymo su krova ir dokumentais. Svarbiausia – nesirenk tik pagal kainą, pasidomėk įmone, pasitikslink, kas įeina į kainą, ir visada turėk sutartį. Nes aš per tuos metus mačiau ir labai gerų, ir labai blogų pavyzdžių, ir geriausia, ką galiu pasakyti – rinkis sąžiningą vežėją, net jei jis šiek tiek brangesnis. Nes galutinėje sumoje taip išeina pigiau. O jei turi dar klausimų – žinok, kad visada gali paklausti, ir aš stengsiusi atsakyti, ką žinau.