Kodėl rinktis mikroautobusų gabenimą į Angliją greičiau?

Įvadas

Na, jei svarstai, kaip greičiau ir paprasčiau nugabenti daiktus į Angliją, tai čia aš galiu tikrai padėti. Per tuos 12 metų, kai dirbu tarptautiniuose perkraustymuose, mačiau viską – ir gerus, ir blogus variantus. Mikroautobusų gabenimą į Angliją renkasi žmonės, kuriems svarbu laikas, nori išvengti bereikalingų sustojimų ir galiausiai gauti savo daiktus greičiau nei naudojant kitus būdus. Čia nėra jokios magijos – tiesiog kitas požiūris į pačią logistiką. Aiškinsiu viską žingsnis po žingsnio, kaip paprastai, taip kad suprastum, kodėl tai tikrai veikia.

Dažniausi klausimai apie greitą gabenimą

Kuo mikroautobusas greitesnis už sunkvežimį?

Na, čia reikalas toks – sunkvežimiai dažniausiai veža kelių klientų krovinius kartu. Tai reiškia, kad vairuotojas turi sukti į keletą vietų pakrauti, tada vežti viską į sandėlį, rūšiuoti, vėl krauti ir taip toliau. O mikroautobusas paprastai tavo daiktus paima ir veža tiesiai. Vienu žodžiu – mažiau rankų darbo, mažiau laiko prarasta. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai – jei turi tik kelias dėžes, tai tikrai greičiau išeis. [Pataisykit – jei daugiau nei pusė sunkvežimio, kartais sunkvežimis išėna pigiau, nors ir lėčiau.]

Ar tikrai greičiau nei traukinys arba lėktuvas?

Traukiniai ir lėktuvai veža tik tave, o ne daiktus. Na, gerai, galima siųsti kroviniu, bet tada vis tiek reikia susirasti siuntų tarnybą, susipakuoti, palaukti, kol jie paima, tada dar muitinė ir taip toliau. Su mikroautobusu aš pats atvažiuoju, kraunu, vežu. Viskas. Nėra jokių tarpinių sandėlių, bent jau paprastai. Vienas klientas man sakė, kad jo siunta į Londoną mikroautobusu atėjo greičiau nei kitas jo siuntinys per žinomą kurjerių tarnybą – nelabai suprantu kaip, bet faktas.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai kalbant – nuo dviejų iki keturių dienų. Priklauso nuo to, kur tiksliai reikia pristatyti. Jei pvz. į Londoną ar aplink, tai greičiau. Jei į Šiaurės Angliją, gali šiek tiek užtrukti. Bet svarbiausia – tu žinai tikslų laiką iš anksto, o ne lauki kaip su dideliais vežėjais, kur kartais sako "nuo 3 iki 7 dienų" ir nežinia kada tikrai bus. Čia aš visada sakau realią datą, kurią galiu įsipareigoti.

Ar galiu pats rinktis pristatymo laiką?

Taip, čia yra vienas didžiausių pliusų. Su didelėmis įmonėmis dažnai sako – "atvešime per dieną, bet tiksliai nežinome kada". O čia mes suderiname konkrečią dieną ir net laiką. Jei tau reikia vakare po darbo – nėra problemos. Buvo atvejis, kai klientė norėjo, kad atvyktume tiksliai 19:00, nes kitas vairuotojas atvažiuodavo tik iki 17:00, o ji dirbdavo iki 18:00. Pavyko suderinti, viskas gerai.

Kas bus, jei mano daiktai tilps į mažesnį mikroautobusą?

Tai tikrai gali būti pigiau. Aš visada pasiūlyau variantą pagal tai, kiek iš tikrųjų turi daiktų. Kartais žmonės mano, kad reikia didelio mikroautobuso, o pasirodo, kad viskas tilps į mažesnį ir pigiau išeina. Vienas vyras norėjo 3,5 tonos mikroautobuso, o jam užteko 1,5 tonos – sutaupė beveik 200 eurų. Tikrai verta pasiklausti, o ne iškart imti didžiausią variantą.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl svorio?

Yra, žinoma. Kiekvienas mikroautobusas turi savo limitą. Bet paprastai – jei veži asmeninius daiktus, baldus, drabužius – niekada neviršijame. Problemų būna tik tada, kai žmonės nori vežti statybines medžiagas arba labai sunkius baldus. Tada reikia žiūrėti atskirai. Aš visada paklausiu, kas bus vežama, kad nereikėtų vėliau aiškintis.

Ar galima vežti baldus kartu su buitine technika?

Žinoma, tai netgi dažniausia atvejis. Būtent dėl to žmonės ir renkasi mikroautobusą – kad viskas tilptų kartu ir nereikėtų dalinti. Vienintelis dalykas – reikia gerai supakuoti techniką, kad per kelionę nieko nenutiktų. Aš pats visada patariu naudoti dėžes su burbulo plėvele, ypač televizoriams ir buitinei technikai. Buvo situacija, kai kliento naujas šaldytuvas atvažiavo su įlenkimu – aišku, ginčas buvo, bet išmokome pamoką. Dabar visada perspėju.

Kaip vyksta pats pakrovimas?

Aš atvažiuoju su mikroautobusu iki tavo nurodytos vietos, mes kartu krauname. Jei reikia, galiu ir padėti krauti – nors tai nėra mano pagrindinė funkcija, bet paprastai žmonės vertina, kai pagelbi. Priklauso nuo to, kiek turi daiktų ir ar turi kas padėti iš tavo pusės. Jei gyveni vienas, tai tikrai pagelbėju, čia nėra jokios problemos. Svarbu, kad būtų prieiga prie namo – jei yra laiptai ar siauras įvažiavimas, gali tekti krauti rankiniu būdu, bet tai niekada nebuvo kliūtis.

Ar reikia kažkokių dokumentų?

Taip, reikia. Pagrinde – sąskaita faktūra arba sutartis, kur nurodyta, kas vežama ir kokia vertė. Jei veži asmeninius daiktus, paprastai reikia pasų kopijo ir galbūt kokio nors sąrašo. Anglijos muitinėje kartais klausia, bet jei viskas tvarkoje – praeina greitai. Vienas mano klientas vežė seną kompiuterį, kurį pirko dar 2015 metais, tai vertė buvo mažesnė nei 50 eurų – muitininkas net nesidomėjo. Bet jei veži naujus daiktus su čekiais, gali prireikti daugiau dokumentų. Čia geriau pasitikslinti iš anksto.

Ar galiu vežti mašiną kartu su daiktais?

Čia jau kitas klausimas. Jei turi omenyje, kad vežu tavo asmeninį automobilį mikroautobuse – tai neįmanoma, fiziškai netilps. Bet galiu pasakyti, kad kartais žmonės veža dalis mašinos – pvz. ratus, variklį, bet tai retas atvejis. Jei reikia vežti automobilį į Angliją, yra kitos paslaugos – auto vežimai, bet tai jau kitas sandoris. Čia aš tiesiog sutelkiu į daiktus.

Kas nutiks, jei kelionėje bus problemų – eismo spūstys, oro sąlygos?

Na, čia jau gyvenimas. Kartais būna spūsčių prie Kalė, kartais blogas oras. Aš visada turiu planą B. Jei matau, kad iki tam tikros vietos neužvažiuosiu laiku, iškart susisiekiu su klientu ir perspėju. Geriau pasakyti tiesą iš karto, negu vėliau aiškintis. Buvo atvejis, kai per sniegą teko palaukti pusę dienos – klientui pasakiau, jis suprato, niekas nepyko. Svarbu komunikacija, o ne žadėti tai, ko neįmanoma įvykdyti.

Ar yra kokių nors dalykų, kurių negalima vežti?

Yra, žinoma. Viskas, kas draudžiama – ginklai, narkotikai, nelegalios prekės. Bet tai savaime aišku. Dėl kitų dalykų – paprastai viskas leidžiama, išskyrus tam tikrus pavojingus krovinius, kuriems reikalingi specialūs leidimai. Jei turi kokių nors abejonių – geriau paklausti iš anksto, nei vėliau problemos. Vienas vyras norėjo vežti dujas balionuose, tai teko aiškintis, ar apskritai galima. Pasirodo, galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Geriau pasitikslinti.

Kaip apmokėjimas vyksta?

Paprastai – dalis iš anksto, dalis prieš pristatymą arba po jo. Priklauso nuo susitarimo. Aš nemėgstu imti viso atlygio iš karto, nes klientui turi būti patogu. Dažniausiai būna 30% iš anksto, likusi suma – kai pristatau. Bet jei klientas pageidauja – galima ir kitaip. Svarbu, kad abi pusės jaustųsi patogiai. Buvo situacija, kai klientė norėjo viską sumokėti iš karto, nes jai taip ramiau – tai irgi OK.

Ar galiu sekti, kur mano daiktai yra?

Taip, dabar tai lengva. Paprastai siundu nuotraukas iš kelio – "štai mes jau Prancūzijoje", "štai įvažiuojam į Angliją". Kartais žmonės nori tiksliai žinoti, kur aš esu – tai taip pat nėra problema. Na, kartais ryšys prastas tunelyje po Lamanšu, bet tai jau techninė detalė. Svarbu, kad žinai, jog tavo daiktai judėja ir viskas gerai.

Ką daryti, jei pastebėsiu, kad kažkas trūksta ar sugadinta?

Čia svarbus klausimas. Visada rekomenduoju prieš kraunant susirašyti, kas yra dėžėse, gal net nufotografuoti. Jei po pristatymo pastebi ką nors – iškart man pranešk, mes išsiaiškinsim. Buvo atvejis, kai klientui trūko viena dėžė – pasirodo, ji liko sandėlyje, nes supainiojome. Išsprendėme, bet tai buvo nemalonu. Dabar esu atsargesnis. Geriau iš karto viską patikrinti, negu po to ginčytis.

Ar galima vežti gyvūnus?

Teoriškai – taip, praktikoje – reikia labai gerai pagalvoti. Gyvūnui reikia specialių dokumentų, narvo, ir kelionė per Kalė nėra pati maloniausia. Aš pats paprastai siūlyčiau naudoti specializuotas paslaugas gyvūnų vežimui, nes ten yra kitokie reikalavimai. Bet jei labai nori – galima aptarti. Vienas klientas vežė savo šunį kartu su daiktais, viskas gerai buvo, bet reikėjo daug dokumentų tvarkyti. Čia jau kiekvienas sprendžia pats.

Ar galima vežti maisto produktus?

Čia jau keblesnis klausimas. Anglijos muitinė yra gana griežta dėl maisto. Visiškai draudžiama vežti mėsą, pieną, kiaušinius – netgi sūrį. Leidžiama kai kurios konservuotos prekės, bet reikia žiūrėti konkrečiai. Geriau maisto produktus palikti namie arba išvežti prieš pat išvykstant ir suvartoti kelyje. Vienas mano pažįstamas vežė savo namų gamybą uogienę – praleido, bet buvo rizikinga. Čia jau kiekvieno sąmoningumas.

Ką daryti, jei reikia saugoti daiktus ilgiau?

Kartais žmonės nori, kad paimčiau daiktus anksčiau, o pristatyčiau vėliau. Tai įmanoma – galiu laikyti sandėlyje, bet tam reikia susitarimo iš ankovo. Paprastai tai kainuoja papildomai, bet jei reikia – nėra problemos. Buvo situacija, kai klientė išvyko į Angliją anksčiau, o daiktus norėjo atvežti tik po mėnesio – sandėlioje laikėme, viskas OK. Svarbu tik iš anksto aptarti sąlygas.

Ar galima vežti į bet kurią Anglijos vietą?

Taip, į bet kurią. Londonas, Mančesteris, Birmingamas, Glazgas – visur galiu pristatyti. Kartais žmonės baiminasi, kad į Šiaurės Angliją bus brangiau arba ilgiau truks – taip, gali šiek tiek skirtis, bet niekada nėra taip, kad nebūtų įmanoma. Svarbu tik žinoti tikslų adresą ir susitarti dėl laiko. Vienas mano klientas gyveno nedideliame kaime Velse, tai teko pasukti protą, bet važiavom ir ten. Viskas įmanoma, reikia tik noro.

Ar vežate į Šiaurės Airiją?

Čia jau kitas reikalas. Į Šiaurės Airiją reikia plaukiojimo – tai brangiau ir trunka ilgiau. Jei tikrai reikia – galiu suorganizuoti, bet tai jau kito tipo paslauga. Paprastai žmonės, kurie persikelia į Šiaurės Airiją, naudoja kitas įmones, kurios specializuojasi būtent ten. Aš galiu rekomenduoti, bet pats ten nevežu. Čia jau tiesiogiai pasakysiu – ne mano sritis.

Kuo jūsų paslauga skiriasi nuo didelių įmonių?

Na, čia galiu kalbėti sąžiningai – didelės įmonės turi daugiau resursų, bet mažiau lankstumo. Jos turi grafikus, tvarkaraščius, o aš galiu prisitaikyti prie tavęs. Be to, čia kalbame tiesiogiai – nėra jokių operatorių, kurie nežino detalių. Aš žinau, ką vežu, žinau, kur vežu, žinau, kada atvažiuosiu. Nereikia skambinti į klientų centrą ir laukti, kol kas nors atsilieps. Vienas mano klientė sakė, kad didelėje įmonėje laukė atsakymo 3 dienas – čia to tikrai nebus.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežu daug?

Galiu pasakyti taip – jei turi tikrai daug daiktų, tai galime derėtis. Bet čia jau priklauso nuo konkretaus atvejo. Paprastai didesniems kroviniams taikoma geresnė kaina, bet ne visada. Buvo situacija, kai žmogus vežė visą namo turtą – tai buvo tikrai didelis užsakymas, tai ir kaina buvo atitinkama. Bet jei turi kelias dėžes – čia jau mažesnės apimties, ir kaina mažesnė. Geriau tiesiog pasiklausti konkrečiai, nei tikėtis nuolaidos dėl principo.

Ar galima patikėti daiktus, jei pats negaliu dalyvauti pakrovime?

Taip, tai įmanoma. Galiu atvažiuoti, kai tavęs nėra, jei turi žmogų, kuris perduos daiktus. Arba galiu paimti raktą, jei pasitiki – čia jau reikalauja abipusio pasitikėjimo. Buvo situacija, kai klientas buvo jau Anglijoje, o aš paimdavau daiktus iš jo buto čia, Lietuvoje. Viskas vyko sklandžiai, bet reikia aiškiai susitarti. Svarbu, kad būtų aišku, kas atsakingas už ką.

Ką patartum žmogui, kuris pirmą kartą veža daiktus į Angliją?

Pirma – nesistenk visko supakuoti per vieną dieną. Antra – susirašyk viską, ką veži, kad vėliau neaiškintumės. Trečia – nesigailėk pinigų geram supakavimui. Ketvirta – pasitikrink, ar tikrai viskas, ką veži, yra legalu Anglijoje. Penkta – susisiek su mumis iš anksto, kad suspėtume suderinti viską. Ir galiausiai – nesijausk kaip kvailys, jei ką nors pamiršai ar supainiojai. Tai normalu, mes juk žmonės, ne robotai.

Išvada

Na, štai ir viskas. Jei dar svarstai, ar rinktis mikroautobusų gabenimą į Angliją – mano patarimas paprastas: jei tau svarbus laikas, aiškumas ir nori kalbėtis su žmogumi, o ne su automatine sistema, tai tikrai verta. Per tuos metus matiau, kaip žmonės džiaugiasi, kad viskas vyko greitai ir sklandžiai. Aišku, būna ir problemų – bet jas sprendžiame. Svarbiausia – nebijok klausti, nes aš čia tam, kad padėčiau, o ne kad parduočiau kažką ir dingčiau. Jei turi dar kokių nors klausimų – rašyk, pasikalbėsim.