Kodėl mikroautobusai yra geriausias sprendimas vežant į Angliją?

Tenka kiekvieną savaitę atsakinėti į tuos pačius klausimus. Žmonės skambina, rašo, klausia – o kaip ten, į tą Angliją, kuo geriau vežtis? Aš jau gal dvylika metų kaip su krovininiais mikroautobusais važinėju tarp Vilniaus ir Londono. Mačiau visko – ir kai klientas apsiverkia iš laimės, radęs seną fotografiją, ir kai kažkas nusprendžia, kad „sutalpinsi dar tą šaldytuvą“. Mikroautobusai į Angliją – ne stebuklas, bet pagal kainą, greitį ir tai, kad nereikia nieko perpakuoti į kažkokias dėžes, jie tiesiog laimi. Paaiškinsiu paprastai.

Kainos – ką moki ir kodėl ne verta taupyt

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėk, priklauso nuo to, kiek turi daiktų. Jeigu vienas kambaris plius lagaminai – tai maždaug nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų, jeigu Vilnius–Londonas. O jei dviejų kambarių butas su sofa ir kampu – tada jau aštuoni šimtai ar virš. Kartais žmonės paskambina, sako, o pas kaimyną kainavo du šimtai. Na, ką aš galiu pasakyti – pas kaimyną galbūt ir buvo pigi mikroautobusų pervežimo paslauga į Angliją, bet ar daiktai atvažiavo – nežinau. Mes važiuojam tiesiogiai, ne per aštuonis krautus.

Ar galiu sumokėti tik kai daiktai jau Anglijoje?

Taip neveikia. Nei vienas normalus vežėjas taip nedaro. Mes paimsim avansą – dažniausiai trisdešimt procentų. Yra buvę, kad klientas prašo sumokėti paskui, nes „ai, ten man tėvas sutiks, jis sumokės“. Klausyk, aš devyniolika kartų girdėjau tą istoriją. Kartą sutikau – tėvas nepasirodė. Teko laukti kitą dieną oro uoste. Ne, pinigai prieš tai arba užsakymo metu. Patikėk, tai apsaugo ir tave, ir mus. Nors suprantu, kad internete pilna apgavikų.

Kodėl vieni vežėjai prašo dvigubai mažiau nei kiti?

Tai va čia yra toks dalykas. Yra kompanijos, kurios pasiima tavo daiktus, pakrauna į konteinerį su kieno nors pesticidais ar voniomis iš Lenkijos, ir tavo stalai plaukia tris savaites. Arba ten toks vežėjas paima, o po to neatvažiuoja, nes susirinko penkis užsakymus ir suprato, kad netilps. Mačiau ir taip. Kai kurie kainą meta žemiau tik tam, kad pritrauktų, o paskui išmuša iš rūbų papildomais mokesčiais. Mikroautobusai į Angliją kainuoja kiek kainuoja – jei pigu, klausk kodėl.

Tilumas ir daiktai

Ar 3 kambarių buto baldai tilps į mikroautobusą?

Klausimas. Ar tikrai trys kambariai? Nes kartais žmonės sako trys kambariai, o ten dešimt DVD spintelių ir penkios spintos. Standartinis mikroautobusas ima apie dvidešimt kubinių metrų. Sofa, lova, komoda, stalas – tilps. O jei dar yra dvigulė sofa, trys tabletės – tada jau reikia dviejų reisų arba didesnės mašinos. Aš asmeniškai renkuosi atvažiuoti ir pažiūrėti. Žodžiu, priklauso. Bet dažniausiai – taip, tilps, jei nedidelės gabaritų sofos.

Ką daryti jei daiktų yra daugiau nei man atrodė?

Būna, būna taip nuolat. Atvažiuoji, o ten dar trys krepšiai, kurių niekas neminėjo. Jeigu yra laisvos vietos ir mano grubiosios jėgos (aš turiu tik rankas, beje) gali tai sutalpinti – dažnai sutalpinu. Bet jei reikia antro važiavimo – tada jau kaina kita. Kartą klientė turėjo dar keturias dėžes, pridėjo prie sienos, aš nebežiūrėjau. Ne, žinau, kad reikėjo paklausti. (Nors iš tiesų tada laiko nebuvo, bet čia jau ne pasiteisinimas.) Geriau sąrašą rašyk iš anksto – net jei pats juo netiki.

Ar galiu vežtis augintinį kartu?

Gali. Dažnai vežame šunis, kates, kartą net triušį mačiau. Bet yra niuansas – augintiniui reikia paso, skiepų, chipo. Aš ne veterinaras, bet žinau, kad į Didžiąją Britaniją dabar jau ne ES, reikia papildomų dokumentų. Kartais klientai to nežino, atvažiuoja, o pasienyje spaudžia mūsų rankas. Mikroautobuse gyvūnui vietos yra, jie važiuoja su keleiviais salone. Tik prašau – nešiokite savo kilimėlius, nes aš po to valau plaukus tris dienas.

Ar mikroautobusai gabena ir pianinus?

Pianinai yra problema. Aš nebijau sakyti – jie sunkūs. Stipriai sunkūs. Ir milžiniški. Jei tai elektrinis pianinas – gali sunešti, aš padėsiu. O jei senovinis Peterburgo flygelis – ne, mikroautobusai į Angliją tokiam daiktui ne pats geriausias pasirinkimas. Kartą vežėme, bet reikėjo keturių vyrų ir specialių diržų. Dabar atsisakau, nebent yra techninė galimybė išnešti pro duris. Paprastai sakau – parduok čia, nusipirk ten. Sutaupysi nervų ir galbūt pinigų.

Kelionė: kiek trunka ir kas pakrypsta

Kiek laiko trunka važiuoti iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu?

Gerai, jei važiuoji tiesiogiai ir be trikdžių – maždaug trisdešimt, trisdešimt penkias valandas. Bet tai realybėje ne taip. Reikia miegoti, valgyti, keltis per Kanalą. Aš paprastai planuoju dvi paras su nakvyne. Neskubėk – tie, kurie skelbia, kad per vieną dieną – meluoja arba vairuoja pavojingai. Mes važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją. Kelias ilgas, bet mikroautobusai į Angliją važiuoja pro Doverį arba traukinį po kalnais. Dauguma žmonių tiesiog miega ant savo maišų, o aš vairuoju.

Kas bus jei mikroautobusas suges kelyje?

Skautų garbei, suges – aš ne Dievas, negaliu to pažadėti. Buvo atvejis, kažkur prie Hanoverio užgeso variklis. Teko skambinti kolegai iš Berlyno, jis per naktį atsiuntė savo vadybininką, mes perdalijome daiktus. Klientai liko be vienos nakties miego, bet niekas nedego. Dabar važiuoju su patikrintais mikroautobusais, bet čia technika. Turiu draudimą techninei pagalbai visoje Europoje. Blogiausia – bagažas atsiduria svetimoje mašinoje porai valandų. Gerai, kad mikroautobusai maži – lengviau perdalinti.

Ar tikrai vairuotojai nevairuoja po dvidešimt valandų?

Ne. Tiksliau – neturėtų. Aš pats po keturiolikos valandų jaučiu, kad mano akys žiūri į vieną tašką. Yra tachografai, bet žinok, rinkoje yra žalių vairuotojų, kurie apsimeta, kad vairuoja du asmenys. Mačiau tokias įmones. Aš dirbu pagal taisykles – jei reikia, sustoju ir miegu. Nes jei aš nurėšiu su tavo sofa – blogai mums abiems. Mikroautobusai į Angliją važiuoja saugiai, bent jau pas mane. Kitur – paklausk tiesiai, ar miega normaliai.

Ką daryti jei muitinėje užstringa dokumentai?

Na, žiūrėk. Jei asmeniniai daiktai – deklaruoji, dažniausiai praleidžia be problemų. Buvo, kad klientas vežėsi gėles. Gėles! Į Angliją! Ne, jų negalima. Teko palikti jas pasienyje. Jei užstringa – aš stoviu su tavimi, nes mikroautobusas su mano vardu prie vairo. Skambinu agentams, jei reikia. Kartais paklausia, ar parduoti kaip krovinys, tada reikia kitų popierių. Geriausia – turėti sąrašą lietuviškai ir angliškai. Aš padedu užpildyti, bet aš ne muitininkas, tik žmogus su vairu.

Kodėl ne furgonas ir ne siuntiniai

Kodėl ne geriau tiesiog išsinuomoti krovininį furgoną pats?

Gali, gali. Tik išsinuomosi furgoną – geros dienos mašina kainuos šimtą eurų per dieną. Plius dyzelis – dar šimtas dvidešimt eurų. Plius kelpiniai mokesčiai Prancūzijoje. Plius pusė dienos sutraukti nugarą kraunant. Aš mačiau vaikinus, kurie atvažiavo susiraukę kaip šimtametis vynuogynas. Vairuoti po to dar reikia per tris tūkstančius kilometrų. Nesakyk man, kad tu pailsėsi. Mikroautobusai į Angliją su vairuotoju – tu atsiveri alų ir žiūri pro langą. Arba miegi. Aš viską kraunu.

Ar siuntų bendrovės nėra patogesnės?

Patogiau? Nežinau. Greičiau – tikrai ne. Tu supakuojamas kaip eilinis siuntinys, jei dar nenumečiojo per rūšiavimo centrą. Baldai gali atsirasti su įbrėžimais, nes jie persikrauna penkis kartus. Aš vežu tiesiai iš taško A į tašką B. Mikroautobuse tavo kėdė stovi ant kilimo, kurį tu pats atnešei. Nėra terminalų, nėra laukimo. Bet jei veši vieną lagaminą – imk DHL, o ne mane. Mikroautobusai į Angliją prasmingi tada, kai yra ką vežti ir kai nori matyti savo daiktus.

Gal čia pigiau viską išmesti ir Anglijoje nusipirkti naują?

Kartais – taip. Jei tavo sofa iš Senukų ir kainavo du šimtus eurų – vežti ją kainuos beveik tiek pat. Naujoji lova IKEA Anglijoje bus kitaip nei ta, kurią turi dabar. Bet sentimentalūs daiktai, dokumentai, ta sena spinta iš bobutės – to nepirksi už jokius pinigus. Aš klientų dažnai klausiu – ar tikrai reikia tos lentynos? Jei ne – palik. Jei taip – aš imuosi. Mikroautobusai į Angliją prasmingi dėl tų keistų, neišmatuojamų daiktų. O buitinę techniką – palikit čia.

Sutartys, draudimai ir kai kas dingsta

Ar mikroautobusu vežami daiktai apdrausti?

Taip, apdrausti pagal CMR konvenciją. Bet žinok, draudimas yra toks dalykas – jis dengia ne viską. Jei tu pats supakavai stiklą į laikraštį ir jis sulūžo – čia jau tavo rizika. Aš vežu atsargiai, bet važiuojame per duobes, tiltus, kartais stabdom staigiai. Standartinis draudimas dengia klaidingą pakrautą arba vagystę. Smulkius įbrėžimus – ten reikia specialaus draudimo. Aš visada sakau – fotografuok daiktus prieš pakrovimą. Būna šiokių tokių nubraužimų. Geriau turėti nuotrauką negu vėliau aiškintis kas įbrėžė.

Ar visada reikia pasirašyti sutartį?

Turėtum. Aš visada vežuosi du egzempliorius – vieną tau, vieną sau. Ten nurodyta kaina, data, daiktų aprašymas. Kartais žmonės juokiasi, tipo, koks čia verslas, paėmėme ir nuvažiavome. Po to, kai reikia grąžinti avansą arba kai kalba eina apie sugadintą daiktą – ta popiergalis gelbėja. Buvo atvejis, kai klientas sakė, kad aš kažką paėmiau, ko nebuvau paėmęs. Sutartis parodė sąrašą. Be jos – tik žodis prieš žodį. Mikroautobusai į Angliją – verslas, bet verslas be popierių yra ne verslas.

Ką reiškia "viskas apdrausta" ir ar tikrai taip yra?

„Viskas apdrausta“ – tai tokia frazė, kurią sakai, kai nenori aiškintis. Realybėje draudimo kompanijos visada randa punktą, kurio nepastebėjai. Aš sakau savo klientams – pagrindiniai daiktai apdrausti, bet jei veši meno kūrinį ar auksą – skambink draudikui atskirai. Aš ne draudimo brokeris, galiu tik pagal standartą. Kartą vežėme porcelianą, kuris buvo įvertintas labai brangiai. Klientas pats turėjo daryti atskirą draudimą. Mes padėjome dokumentus sutvarkyti, bet atsakomybė – bendra. Nepasitikėk aklai fraze „viskas apdrausta“.

O jei mano lagaminas dingo kažkur prie Doverio?

Dingo? Kaip dingo? Mikroautobuse daiktai neturi kur dingti – jie arba yra viduje, arba tu juos pametei krovimo metu. Jei dingo iš konteinerio – tai kita istorija, bet mes vežame tiesiogiai. Kartais klientai pameta daiktą pakeliui į tualetą. Aš sustoju patikrinti, ar niekas neiškrito. Bet jei lagaminas sugedo, pavyzdžiui, užsidarė ir atsidarė – daiktai gali išsibarstyti po salą. Tada renkame kartu. Prie Doverio jokie lagaminai neišnyksta, nebent tu palikai juos prie kavos aparato.

Londone ir Anglijoje

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą?

Yra toks dalykas – ULEZ. Jei mikroautobusas senas dyzelis – į centrą neįvažiuosi arba sumokėsi dvylika svarų per dieną. Mūsų mašinos atitinka standartus, bet senesni modeliai stringa. Kartą kolega neišsiskaičiavo ir gavo baudą devyniasdešimt svarų. Nusivedėme pas klientą į Islingtoną – viskas gerai, bet reikia žinoti zonas. Aš turiu mokamą Londono įvažiavimą savo navigacijoje (oi, ne įvažiavimą, o zonos leidimą?). Geriau atvažiuoti į rajoną už centrą, jei ten leidžia stovėti, ir kelti daiktus trumpesnį atstumą.

Kaip randu adresą jei pirmą kartą ten atvažiuoju?

Na, aš turiu navigaciją telefone, bet kartais Anglijos pašto indeksai suveda į kitą gatvę. Būna, nuvažiuoji ten, o tai yra galinis kiemas, o ne pagrindinės durys. Aš skambinu klientui, prašau atsiųsti smeigtuką WhatsApp. Jei pats atvažiuoji pirmą kartą – parsisiųsk Offline žemėlapį, nes internatas (oi, internetas) blankus kartais dingsta tuneliuose. Londonas didelis, bet adresas paprastai turi buto numerį ir gatvės pavadinimą. Ir dar – Anglijoje namai numeruoti netvarkingai, tai nepagalvok, kad tu kvailas, jei nerandi iš pirmo karto.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Ką turiu paruošti prieš atvažiuojant vežėjui?

Daiktus sukrauti prie durų, jei gali. Ne ant aštunto aukšto be lifto, nes aš ne krepšininkas. Būna klientai sako – užeik, pasiimk. Aš užeinu, o ten virtuvė visdar pripildyta indų. Geriau jau sudėk į dėžes. Atšildyk ledo šaldytuvą prieš dvi dienas. Atsuk atitinkamai baldus, jei reikia. Ir dar – turi savo tapatybės dokumentą, nes pasienyje kartais klausia ne tik vairuotojo. Nepamiršk raktų naujų namų, nes būna, važiuojame pas adresą, o duris atrakinti – neaišku kaip.

Ar galiu kartu važiuoti kaip keleivis?

Žinoma, dažnai taip ir darome. Vieta yra šalia vairuotojo arba gale tarp daiktų. Nebus kaip limuzine, minkštasuolis yra tik vienas. Kartais vežame du žmones – tada vienas sėdi priekyje, kitas bando įsitaisyti ant dėžės. Mikroautobusai į Angliją ne keleivinis autobusas – tu matai savo daiktus, gali juos patikrinti pasienyje. Miegoti geriau viduryje, ant minkštesnio maišo. Būna, keleiviai nori vairuoti pamainomis. Aš neleidžiu – mano draudimas, mano atsakomybė. Bet pokalbiui draugas visada pravers, ypač naktį prieš Kanaļą.

Kokių daiktų geriau nevežti?

Degių skysčių – jokių dažų, tirpiklių, dujų balionėlių. Tai pavojinga ir dažnai neteisėta. Maisto produktus pieno – muitinė gali nepraleisti. Ginklų, žinoma, ne. Augalų – tik su spec. leidimu. Ir tada yra tos keistos kategorijos, pavyzdžiui, purvo iš sodo. Buvo klientas, norėjo vežti žemės vazonui. Nevežame – muitininkai žiūri į tai kaip į biologinę grėsmę. Mikroautobusai į Angliją skirti namų daiktams, o ne prekybai ar žemės ūkiui. Kai abejoji – parašyk man. Geriau paklausti negu palikti pasienyje.

Išvada

Nežinau, ar viską pasakiau, bet esmė tokia – mikroautobusai į Angliją yra apie balansą. Tarp kainos, greičio ir to, kad tavo daiktai neatvažiuoja suglamžyti po trijų savaičių sandėlyje. Aš ne pardavėjas – aš tiesiog žmogus, kuris važinėja šitą kelią ir žino, kad kiekvienas kraustymasis turi savo istoriją. Jeigu ką – skambink, rašyk. Kartais atsakau ne iš karto, nes tunelis arba miegas, arba vairas rankose, bet atsakau. Sėkmės kraustantis ir greito apsipratimo naujoje vietoje.