Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kodėl mikroautobusai yra efektyvus krovinių gabenimo į Angliją transportas?
Dvidešimt treji metai kelių, perkraustymų ir mikroautobusų. Kai manęs klausia, kodėl mikroautobusai yra efektyvus krovinių gabenimo į Angliją transportas, pirmiausia pagalvoju apie lankstumą. Ne visada jis geriausias – jei veži visą fabriką, fūra tiks labiau. Bet kai reikia pervežti dviejų kambarių buto daiktus iš Kauno į Londoną arba siuntą mamai Braitone, mikroautobusas – tai ta nauja klasė tarp per mažo sedano ir per didelio vilkiko. Pravažiuoja senamiesčio gatvėmis, nereikia leidimų didžiajai technikai. Sutalpins ir sofą, ir dviračius, ir tas dėžes su knygomis. Greičiau kaip fūra, pigiau nei lėktuvas su bagažu. Štai kodėl šis būdas vis dar gyvas.
Pradžia ir kainos
Kiek maždaug kainuoja parsivežti daiktus iš Lietuvos į Londoną mikroautobusu?
Žiūrėk, priklauso nuo to, kiek daiktų, iš kur ir kada. Vilnius–Londonas su pilnu užkrovimu dažniausiai kainuoja tarp 800 ir 1300 eurų. Mažesni kroviniai – kelios dešimtys dėžių – gali kainuoti 400–600 eurų. Paskutinį kartą vežiau klientui į Redingą – sumokėjo apie 950 eurų. (Na, gal 980, neatsimenu tiksliai, bet apie tą sumą.) Pigiau nei fūros nuoma, tikrai. O jei skrisi lėktuvu, o daiktus siųsi atskirai – gali ir brangiau išeiti. Skaičiai kinta, bet mikroautobusas vis tiek išlieka vidurinėje, žmoniškoje kainų zonoje.
Ar tikrai verta rinktis mikroautobusą, o ne didelę fūrą?
Fūra reikalinga, kai perveži tris kambarius, garažą ir dar šuns būrą. Daugelis mano klientų, tiesą sakant, perka per didelį transportą. Mikroautobusas tinka, kai daiktų tilps maždaug 8–14 kubinių metrų. Pačiam reikia įvertinti. Kartais žmonės atsiunčia nuotrauką, aš akimis pamatau – per didelis krovinys. Tada sakau: vešim fūra, nes mikriukas būtų kaip katinas lagamine. Tragiška idėja. O jei daiktų nedaug – mikroautobusas pasuka gatvelėje, neužsiknisa kieme, Anglijos pusėje lengviau randi stovėjimą. Fūra Londone – tai jau tragedija su leidimais.
Kaip ten viskas sutalpinama
Kiek kubų telpa į tą mikroautobusą? Aš turiu sofą, spintą ir dviratį.
Standartinis krovininis mikroautobusas – Mercedes Sprinter ar Ford Transit – būna 8–16 kubų. Tavo sofa, jei neišardoma, gali užimti 3 kubus. Spinta dar 2. Dviratis kokį pusę. Žemėlapis galvoje susidėlioja panašiai. Bet reikia nepamiršti, kad daiktai pakuočių metu išsipučia, o mūsų darbas – sutalpinti taip, kad niekas nesubraižytų. Kartais, prisiekiu, atrodo, kad tilps kiaulė lėktuve, bet sudėliojame. Mačiau, kaip vaikinai iš Bornmuto (ar kaip ten... iš Peterborough?) sako: "ne, neįmanoma". Ir įmanoma. Reikia tik tinkamų rankų ir kilimėlių.
Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais, ar turiu atskirai pirkti bilietą lėktuvui?
Gali. Iš tikrųjų labai daug žmonių taip ir daro – tai viena iš priežasčių, kodėl mikroautobusais efektyvu gabenti krovinius į Angliją. Fūroje kartu nevažiuosi, o čia – taip, salonas prie kabinos. Šeimą gali pavežti. Tiesa, sėdimų vietų būna 1-3, priklauso nuo mikroautobuso tipo. Kartais klientai vyksta visa šeima: vyras, žmona, augintinis. Lėktuvas kainuotų 300–500 eurų trims asmenims. O čiupai – važiuoji ir tu, ir daiktai. Tik reikia sutarti iš anksto, nes yra vežėjų, kurie nenori keleivių. Aš pats imu – kam čia vargti be reikalo.
Dokumentai ir biurokratija (pabosiu nuo jos, bet reikia)
Ar reikia kažkokių specifinių popierių, kai veži asmeninius daiktus į Angliją?
Po Brexito popieriai yra. Reikia CIF arba packing list – paprastai sąrašo daiktų su verte. Jei daiktai naudoti, asmeniniai, muito nemoki. Deja, Anglijos muitinė kartais užeina – reikia turėti nuomos sutartį, darbo sutartį ar įrodymą, kad ten persikelinėji. Aš kiekvieną kartą sakau klientams: pasiruoškite popierių, nes aš vairuoti moku, o ne teisę studijavau. Kartais pakanka registracijos liudijimo, kartais ir to. Keista šalis. Bet jei vežėjas profesionalas – jis patars. Jei sako, kad nieko nereikia – bėk. Reiks.
Ar muitinėms reikia rodyti sąskaitas faktūras už seną skalbimo mašiną?
Hm. Čia aš nebūsiu šimtu procentų tikras. Man rodos, jei skalbimo mašina naudota ir neperpardavimui, tai sąskaitos faktūros nereikia. Muitai žiūri į vertę. Galima nurodyti simbolinę – 50 eurų. Aš dažnai taip darau klientams. Bet buvo atvejis, kai Doverio muitinė paprašė įrodyti, kad ne pirkinius vežu parduoti. Tada taip, reikėjo kažką parodyti. Geriau turėti seną sąskaitą arba bent jau banko išrašą. Arba ranka surašytą sąrašą su datomis. Atsargiai čia, nes taisyklės keičiasi kaip orai Klaipėdoje – staiga ir be įspėjimo.
Kas nutinka kelyje
Ar buvote užstrigę pasienyje Calais? Nes girdėjau baisių istorijų.
Buvau. Ne pasienyje, o toje zonoje prieš keltą į Doverį. Eilė stovi, žmonės nervinasi, aš su mikroautobusu – dar ir pabūgną girdžiu. 2015 metais ten iš viso buvo chaosas, bet šiaip taip pereidavome. Tikroji problema – ne eilės, o kai kurie bandymai lipti į krovininius mikroautobusus. Aš visada patikrinu, ar kas nesiveža "keleivių" baldų dėžėse. Tragiška situacija. Kartais stovi 4 valandas, kartais praleidžia akimirksniu. Reikia stebėti naujienas. Jei matai, kad Calais blokuoja – geriau važiuoti per Olandiją ir Belgiją į Olandijos uostą. (Oi, Zeebrugge, taip.)
Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo Vokietijoje vidury nakties?
Skambini tam, kas tave veža. Normalios įmonės turi draudimą ir pagalbos kelyje sutartį su ADAC ar panašiais. Aš pats esu sugedęs netoli Dortmundo – 3 valanda nakties, lietus. Skambutis į ADAC, po pusantros valinos atvažiavo technikas, pasiėmė mikroautobusą ant platformos. Daiktai liko saugūs, mes pasikrovėme į kitą mašiną rytoj. Bet žinai ką? Yra žulikų, kurie palieka krovinį stovėti pakelės motelyje per kelias dienas. Nemokamai. Arba prašo papildomų eurų. Tai čia ne apie gedimą, o apie sąžinę. Patikrink vežėjo reputaciją.
O dabar apie blogas patirtis – atvirai
Ar visos perkraustymo įmonės veža tiesiai, ar kartais palieka daiktus sandėlyje?
Ne. Visos ne. Daugelis daro tą šūdiną triuką. Pasiima krovinį, pameta sandėlyje savaitę ar dvi, kol surinks pilną mašiną į Angliją. Tu galvojai, kad tavo daiktai važiuoja tiesiai – o ten jie renka dulkes Kauno rajone. Tai pigių pervežimų realybė. Mikroautobusai yra efektyvus krovinių gabenimas į Angliją tik tada, kai važiuoja be sustojimų. Jei tau pažadėjo per dvi dienas, o po savaitės paskambina, kad mašina "užsikrėtė pusiau pilna" – jie melavo apie tiesioginį reisą. Klausk iš karto: ar važiuoja tiesiai? Jei vengia atsakymo – raudona vėliava.
Kodėl vieni prašo visą sumą iš anksto, o kiti – tik avansą?
Avansas 30-50% – normalu. Tai tarsi abipusė garantija. Bet visą sumą iš anksto? Aš nepatikėčiau. Kodėl? Yra klientų, kurie atšaukia be priežasties. Yra vežėjų, kurie pasiima pinigus ir dingsta. Tikroji profesionalų praktika – avansas prieš pakrovimą, likutis pristačius. Taip aš dirbu jau dešimtmetį. Vieną kartą, prisimenu, klientas iš Lietuvos norėjo sumokėti tik gavęs daiktus Londone. O aš pasakiau – žmogau, degalai kainuoja, mokesčiai kainuoja. Jei abejoji, pasirašom sutartį. Bet visą sumą prieš tai – tik jei pažįsti vežėją, arba jei jis turi realų ofisą, o ne tik gražią Facebook nuotrauką.
Kaip atskirti normalius vežėjus nuo sukčių?
Sunku, bet yra ženklų. Pirmiausia – ar turi įmonės kodą, ar tik telefono numerį su gražia reklama. Antra – ar duoda sutartį, ar tik žodinį dogovorą. Trečia – ar atvažiuoja apžiūrėti daiktų, ar skuba patvirtinti kainą be matęs. Aš pats visada stengiuosi apvažiuoti, bet kartais neturiu laiko – tada prašau nuotraukų. Bet sukčiai paprastai žada viską: "taip, taip, už pusę kainos, rytoj bus." Ir dingsta. Realus vežėjas pasakys: negaliu penktadienį, nes turiu reisą. Jie nedirba stebuklingai – dirba organizuotai. Būk atsargus, Anglijos lietuvių grupėse pilna apgavikų.
Maršrutai, keltai, tiltai
Kiek dienų trunka kelias Vilnius–Londonas su kroviniu?
Dvi–trys dienos. Greičiau tikrai ne, jei darai pagal taisykles. Aš pats išvažiuoju ryto anksti, vakare sieną pervažiuoju Lenkijoje, kitą dieną lėkiu per Vokietiją, vakare – Prancūzijos šiaurė arba Nyderlandai, keltas, o tą pačią ar kitą dieną – Londone. Realiai klientui daiktai pasiekia per 48–72 valandas. Buvo atvejų, kai per 36 valandas pristačiau, bet tai kai keikiausi visą kelią ir nedaviau mašinai atvėsti. Neplanuok taip. Jei kas sako, kad per vieną dieną – jie meluoja arba pažeidžia vairavimo taisykles. Poilsio laikas privalomas. Kas 4,5 valandos – pertrauka. Įsirašyk tai.
Ar mikroautobusas važiuoja per keltą, o gal tiltu po Brexito?
Keltas. Vis dar keltas. Tiltas per Lamanšą neegzistuoja, nors kartais pasvajoju. Vyksti iš Calais ar Dunkerque į Doverį, arba iš Olandijos į Tyne – ten variantų yra. Mikroautobusui bilietas kainuoja mažiau negu fūrai, nes esi iki 3,5 tonos. Tai vienas privalumų, kai kalbame apie krovinių gabenimą į Angliją lyginant su sunkiomis mašinomis. Fūra moka daugiau, ilgiau laukia. Mes – praleidžiame greičiau. Kartais keltuose pasitaiko technikinių gedimų, tai eilės nutinka. O tiltas... na, kol kas reikia važiuoti arba tuneliu, ar keltu. Iš po vandeniu pravažiuoji – man tai vis dar keista, bet saugu.
Žmogiški dalykai
Kur miega vairuotojas? Nes man nepatogu, kad žmogus vairuotų pavargęs.
Ačiū, kad klausi – retas klientas tai pagalvoja. Dažniausiai miegama kabinoje, jei mikroautobusas perdarytas su gultu, arba kelyje esančiuose motelyje – "Formule 1", arba kažkas panašaus. Aš pats taisyklę turiu: jei nepailsiu – nesiimu tolimo reiso. Miego plotas mikriuke yra, bet jis kaip karstas, jei atvirai. 175 cm ūgiui įsitempi, o jei didesnis – ..hm.. . Geriau viešbutis. Kainuoja 40-60 eurų, bet taip saugu visiems. Jei vežėjas sako, kad "galiu ir be miego" – bėk. Tai tavo daiktai, bet ir žmogaus gyvybė. Aš vieną kartą beveik užmigau prie vairo netoli Liuksemburgo – daugiau niekada.
Ar pakeliui galima užsukti pas gimines Hamburge pasiimti lagaminą?
Taip, bet tai turi sutarti iš anksto. Hamburge ne problema, jei nukreiipi maršrutą 20 km. Bet aš prisimenu atvejį: klientas pasakė tik pakeliui, o jo giminės gyveno kitoje Hamburgo pusėje. Pridėjo man pora valandų, nuvykau vėlai į keltą, paskui aimanavo, kad brangiau, nes reikėjo kitos dienos keltui. Dėl to – visada sakau: jei turi papildomą stotelę, pasakyk. Įskaičiuosiu į kainą ir į laiką. Nėra tokios paslaugos "užsukai be kalno". Kiekvienas kilometras – degalai, kiekviena valanda – pinigai. Bet draugiškai – galima. Tik neimprovizuok paskutinę minutę. Mikroautobusai yra lankstūs, bet ne kramtoma guma.
Dar keletas dalykų, kuriuos verta žinoti
Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jūs tai padarote?
Dažniausiai pats, bet mes galim padėti. Aš pats turiu kelis kilimėlius, tempimo juostas ir kartoną – bet jei turi krištolinių vazų, geriau kreipkis į profesionalų pakavimo komandą. Aš pervežu, o ne pakavimo meną mokau. Nors, tiesą sakant, po dvidešimties metų jau ir išmokau. Buvo atvejis, kai Kaune radau komodą, apmestą tik plevele. Ne, deja, pervežiau, bet viduje lėkštės sudužo. Aš ne dėl to kaltas. Pakuotė šūdina. Jei nori, kad pervežimas į Angliją mikroautobusu būtų saugus – dėk į dėžes, užrašyk rašikliu, ką viduje. Viskas paprasta.
Mikroautobusai į Angliją – ar geriau užsakyti pavasarį ar rudenį?
Ruduo – košmaras. Rugsėjis-spalis, studentai grįžta, emigrantai keičia butus. Tada kainos šoka į viršų ir datas gauti sunku. Aš pats spalį dirbu po 14 valandų. Pavasarį ramiau. Bet jei turi skubų krovinį – vešiu bet kada. Tiesiog nebūk nustebęs, kad gegužę pasiūlau ankstesnę datą nei lapkritį. Žiemą problemos – sniegas, slidūs keliai pro Lenkiją. Vasarą – kaitra, daiktai kaista. Aš mėgstu gegužę ir birželį. Tada reisai į Angliją kaip sviestu patepti. Na, ne visai sviestu, bet geriau nei žiemos audroje ties Katovicų.
Jei aš gyvenu ne Londone, o Mančesteryje, ar kaina didėja?
Žinoma. Nuo Londono iki Mančesterio dar 300+ kilometrų. Degalai, laikas, nuovargis. Jei turi pilną mašiną – dažnai sutariame fiksuotą kainą iki durų. Jei tik kelios dėžės – gali tekti mokėti papildomai už pristatymo nuokrypi nuo Londono. Aš esu buvęs Liverpulyje, Birmingeme, Bradforde – visur galima. Tik reikia planuoti. Kartais surandu dar vieną klientą pakeliui – tada dalijatės kaina. Bet nežadu to, kas nenustatyta. Mančesteris, atvirai, man patinka labiau nei Londonas. Gatvės platesnės, mikroautobusui lengviau manevruoti. Ne taip spaudi kaip sostinėje. Bet kaina – taip, didesnė. Faktas.
Ar galima siųsti tik dėžes, o pats nevažiuoti? Kaip tada atiduoti raktus?
Taip, dažnai taip daroma. Tai vadinama daliniu kroviniu arba siuntiniu. Atsiunčia per kurjerį dėžes, aš pasiimu iš sandėlio arba tiesiai iš namų. Raktai – problemiška dalis. Aš nenoriu būti atsakingas už svetimų namų raktus, jei atvirai. Sprendimas: paliksi dėžes bute, sąžiningas žmogus atrakins, aš pasiimsiu. Arba palik raktus kaimynui. Buvęs atvejis, kai klientas padėjo raktą po kilimėliu Londone. Radau, bet jaučiausi kaip vagis. Dabar atsisakau to metodo. Geriau perduodi draugui, draugas perduoda man. Tokie dalykai reikalauja pasitikėjimo. Mikroautobusas turi važiuoti, o ne ieškoti raktų po kilimais.
Ką reiškia "krovininis mikroautobusas"? Ar tai tas pats kas veselė?
Veselė – tai pats mikroautobusas, bet be pertvarų. Krovininis – perdarytas, išimtos galinės sėdynės, sutvirtintos grindys, kartais langai uždengti. Mercedes Sprinter, VW Crafter, Ford Transit. Turi techninį pasą pagal svorį. Aš pats vairuoju 3.5 tonų mikroautobusą – daugiau negali be tachografo ir kitų taisyklių. Kai kurie bando su asmeniniu multivanu pervežti sofą – aha, pirmas muitinės policijos patikrinimas ir bauda. Nežinau tiksliai baudų dydžių, bet žinau, kad skauda. Todėl rimti vežėjai naudoja registruotus kroviniams automobilius. Ar veselė? Ne. Tai profesionalus, juridiškai tvarkingas transportas, nors viduje atrodo kaip metalo dėžė su vairu.
Draudimas, gedimai ir kiti nemalonumai
Kas jei mano televizorius sudužo kelyje? Ar atsako vežėjas?
Galiu pasakyti tiesiai – jei vežėjas turi CMR draudimą, taip, atsako. Bet iki tam tikros sumos, kuri apima tik profesionalius atvejus. Jei pats netinkamai supakavai televizorių – draudimas gali nekompensuoti. Aš per du dešimtmečius sudaužiau vos du daiktus. Vieną kartą veidrodį, nes staigiai stabdžiau kelyje dėl elnio. Oi, Vokietijoje buvo. Klientas suprato. Antrą kartą – lemputę. Draudimas sumokėjo. Bet jei vežėjas neturi draudimo, vadovaujasi tik savo sąžine. Tada sėkmės. Klausk prieš vežant: ar turite krovinio draudimą? Jei sako, kad "stai bus viskas gerai" – tai nieko nereiškia. Popierius, parašai, tie dalykai. Nepirkis katės maiše, kai renkiesi krovinių gabenimą mikroautobusais į Angliją.
Ar privaloma drausti krovinį, kai veži asmeninius daiktus mikroautobusu?
Jei tai profesionali paslauga – privaloma. Keleivinio mikriuko draudimas nepas dengia svetimų sofų. Yra asmens daiktų draudimas, CMR, kartais papildomas. Aš mokiu draudimus metams – nėra brangu, bet ramu. Yra tokių vežėjų, kurie sako: "nieko nenutiks, nereikia." Tai jie taupo ant tavo sofos. Kartą kolega važiavo be draudimo, avarija, visi daiktai – į šiukšlyną. Jis pats mokėjo iš kišenės, beveik bankrutavo. Todėl aš sakau: ar privaloma? Taip. Ar visi tai daro? Ne. Ar turėtum rinktis tą, kuris draustas? Absoliučiai. Tai kaip sėdynės diržas – atrodo nereikalingas, kol nereikalingas. Tada labai reikalingas.
Po Brexito ir realybė gatvėje
Ar pasikeitė taisyklės po Brexito, kai veži daiktus į Angliją mikroautobusu?
Pasikeitė. Dabar Anglija yra trečioji šalis, nebe ES. Muitinės tikrinimai dažnesni, reikia pilnesnių deklaracijų. Fiziniai asmenys perkeliantys gyvenamąją vietą dar turi tam tikras lengvatas. Bet jei veži naujas prekes parduoti – muitai. Aš vis dar pratinuosi prie sistemų, nes kartais muitinės pareigūnai patys nežino atsakymo. Buvo atvejis, kai Doveryje dvi valandas aiškinomės dėl dviračio vertės. Nesąmonė, bet realybė. Mikriuku lengviau negu fūra, nes mažesnė eilė, bet dokumentai tie patys. Niekas tau neduos šampano tiesiai į rankas tik todėl, kad vairuoji mažą mašiną. Taisyklės – taisyklės.
Ar Anglijos pusėje reikia mokėti kažkokius papildomus mokesčius už įvažiavimą?
Už įvažiavimą – ne, bet Londone yra užterštumo mokestis ULEZ, jei mikroautobusas senesnis. Aš pats jau pasikeičiau į naujesnį dyzelį, nes mokestis kanda – 12,5 svaro per dieną. Buvau pamiršęs kartą, gavau baudą 180 svarų. Špyga taukšt per kaktą. Mažesniuose miestuose – ramu. Bet kai kurie klientai patys nežino, kad jų rajone apmokestinta sena technika. Aš visada tikrinu prieš kelionę. Kai kuriose zonose – apie Leeds, Birmingemą – irgi jau atsiranda zonos. Europa eina link to. Todėl modernus mikroautobusas yra efektyvus ne tik kainos prasme, bet ir mokesčių. Senas vogtas dyzelis – nebe tas auksas.
Jūs dirbate 20 metų – kas labiausiai piktina šitam darbe?
Melas. Kai klientas sako, kad daiktų mažai, o aš atvažiuoju, o ten – pilnas dviejų aukštų namų. Arba kai pažada: "taip, viskas supakuota, tik atvažiuok." Ateini – nieko nesupakuota, žmona verkia, vaikas laksto, aš turiu krauti kartoną ir roletus 3 valandas. Aš esu vairuotojas, ne psichologas. Kartą pasakiau klientui, kad taip neturėsim laiko, ir tiesiog važiavau. Nemalonus atvejis, bet sąžiningas. Kita bėda – mokėjimai vėluoja. Aš žmogus, ne bankas. Bet gerų klientų dėka vis dar važinėju. Ir dar vienas dalykas – Anglijos kamščiai prie M25. Kai prasideda, norisi apsiverkt.
Ar kada nors norėjote mesti viską po paskutinės kelionės į Angliją?
Kiekvieną antrą penktadienį. Ypač po Doverio eilių arba kai sugeda mašina svetur. Aš tiesiog pavargstu. Bet paskui grįžtu namo, pasiimu alaus, pasižiūriu į žmoną, pagalvoju – o ką daugiau moku? Nemoku programuoti, nesu daktaras. Moku vairuoti, krauti sofą į mikroautobusą ir surasti greičiausią kelią aplink Londoną pro M40. Tai yra gyvenimas. Kitą rytą vėl skambina telefonas ir aš atsakau: "Labas, ar mikroautobusai yra efektyvus krovinių gabenimas į Angliją? Taip, ateik rytoj pažiūrėti daiktų." Ir vėl važiuoju. Nes tikriausiai tai mano darbas, o ne tik darbas. Kartais netgi patinka.
Išvada
Po tiek metų galiu pasakyti paprastai: mikroautobusai išlieka efektyvus krovinių gabenimo į Angliją pasirinkimas, kai reikia žmogiško dydžio pervežimo. Ne visada jie geriausi, bet dažniausiai – protingiausi. Jei turi sofą, dviratį ir begales atsiminimų dėžėse – skambink. Jei veži fabriką – ieškok fūros. Rinkis vežėją ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar jis miega viešbutyje, ar pažįsta kelią į Doverį be navigatoriaus. Ir nepamiršk – kaina svarbi, bet tavo daiktų saugumas svarbiau. Aš dar pavedžiosiu kelis metus, jei Dievas duos. Sėkmės kraustantis.