Kiek užtruks krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu? Atsakymai po 24 metų kelių

Įsivaizduok, kad sėdi su manimi ant sandėlio plytų ir klausi, kiek laiko tie daiktai keliaus iki tavo buto Londone. Atsakymas? Dažniausiai dvi–keturios dienos nuo krovimo Lietuvos, bet aš čia kalbu apie normalią situaciją. Per du dešimtmečius mačiau visko – kai krovininis mikroautobusas lūžta Belgijoje, kai Doverio eilėje prastovi ilgiau nei važiuoji, kai klientas pamiršta pasą. O jei viskas klostosi sklandžiai? Tada realiai apie du tūkstančius su viršum kilometrų, kelios valandos miego kelyje ir tas jausmas, kai vairuotojas pagaliau skambina iš laiptinės.

Pirmiausia – apie dienas ir kilometrus

Kiek dienų realiai užtrunka krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu neišvengiamai?

Na, jei nori gryno atsakymo – trys dienos yra tokia auksinė vidurkis. Iš Lietuvos iki Anglijos krovininiu mikroautobusu nėra taip arti, kaip atrodo žemėlapyje. Kartais pasiimu krovinį pirmadienį ryte Kaune, antradienį vakare jau kalbuosi su klientu prie jo durų Liverpulyje. Kita kartą, kai Belgijoje nutrūko generatoriaus diržas, prasėdėjom kelyje aštuonias valandas be jokio progreso. Planuok keturias dienas nuo pakrovimo iki pristatymo. Jei bus greičiau – apsidžiaugsit abu. Jei ne – bent jau nesisvajosi, o tai irgi vertė.

Ar įmanoma nuvažiuoti per dvi paras nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusu?

Fiziškai taip. Praktiškai – beveik ne. Teoriškai du pakeisti vairuotojai galėtų minti pedalus be sustojimo, bet realiai tai neištaisoma kvailystė. Buvo vienas kartas, kai vežiau nedidelę siuntą – tada per trisdešimt valandų pasiekėme. Bet tai buvo išimtis, o ne taisyklė. Pilnas krovinys reikalauja laiko pakrovimui, poilsio intervalams, o vairuotojas yra žmogus, o ne robotas. Jei tau reikia skubiau nei per dvi dienas, negaudinėk mikroautobuso – rinkis oro siuntą. Brangu, bet sąžininga.

Kas vyksta kelyje ir kodėl kartais viskas stringa

Kiek laiko sugaištama pasienyje ir muitinėse dabar, po Brexit?

Čia jau atsakymas, kuriuo ne visada pasitikiu 100 procentų. Formaliai dokumentų patikra turėtų užtrukti pusvalandį. Realiai? Prisipažinsiu – pastaruoju metu situacija Doveryje keičiasi taip greitai, kad sunku suspėti. Buvo dienų, kai praleidome dvi valandas tik dėl to, kad vairuotojas neturėjo teisingai užpildytos eksporto deklaracijos. Kartais jie tik padeda ant spausdintuvo, kartais verčia iškrauti pusę mašinos. Vidutiniškai skaičiuok valandą. Bet jei kyla įtarimų – pusdienį lengvai.

Kiek trunka keltas ir ar tai labai pailgina kelionę?

Keltas iš Kalais į Doverį – tik pusvalandis–valanda plaukimo. Bet čia ne apie vandenį reikia galvot. Reikia atvažiuoti anksčiau, atsistoti eilėje, kartais tas eilės laukimas trunka ilgiau nei pats jūrinis etapas. Prisimenu, 2019-aisias ten stovėjom beveik keturias valandas dėl uosto perkrovos. O dar reikia nuvažiuoti į patį terminalą (na, gerai, ne į barą, o ten, kur kavinukė ir benzininė). Visa šita logistika prie keltų lengvai prideda keturias–šešias valandas prie bendros trukmės.

Ar tiesa, kad vairuotojai negali vairuoti tiek, kiek nori?

Taip. Ir gerai, kad negali. Europos Sąjungos reglamentai aiškūs – kasdien vairuoti galima devynias valandas, savaitėje – penkiasdešimt šešias. Kartais pamatau, kaip kai kurie bando apgauti tachografą, norisi išsiųst juos namo pėsčiomis. Ne tik kad tai neteisėga – tai pavojinga tavo kroviniui. Teisingai dirbanti įmonė visada įskaičiuos poilsio laiką. Tad jei kas nors žada nuvažiuoti per parą be miego – bėk nuo jo.

Ką daryti, jei pakeliui sugenda mikroautobusas?

Britanijoje? Belgijoje? O gal prie Liuksemburgo? Svarbiausia nesinervinti, nors tai lengviau pasakyti nei padaryti. Atvejis iš gyvenimo: vežame baldus į Mančesterį, o netoli Briuselio pasibaigia sankaba. Teko laukti pagalbos šešias valandas. Laimė, daiktai buvo sausoje vietoje, o mano vairuotojas turėjo miegmaišį. Štai kodėl aš visada sakau – drausti krovinį svarbu, bet svarbiau rinktis vežėją, kuris turi atsarginį planą. Ne visi turi. Yra tokių, kur palieka mašiną ir dingsta dviem dienoms.

Kas jei pakeliui užklumpa sniegas ar uostas uždarytas dėl audros?

Tada lauki. Nėra kitos išeities. Per metus būna kelių mėnesių, kai kanalas tarp Kalais ir Doverio drebina dėl audrų. Žiemą keliai į rytus nuo Prancūzijos gali būti slipūs, ypač jei mikroautobusas pakankamai neapkrautas – tada slysta. (Atleisk, sakiau per greitai mintyse.) Neplanuok pristatymo griežtai dieną prieš svarbų susitikimą. Gamta neprašo leidimo. Kartą vairuotojas turėjo miegoti furgone pakelyje prie Lilio, nes magistralė buvo uždara. Nekenčiu to.

Ar mano krovinio svoris turi įtakos trukmei?

Tiesiogiai – ne, jei telpa. Mikroautobusai turi ribas, dažniausiai iki 1,2–1,5 tonos naudingojo krovinio. Jei žmogus bando įsprausti akmeninę statulą su keturiomis sofomis, tada reikia dviejų reisų, o tai dvigubina laiką. Bet jei kalbam apie standartinius baldus ar dėžes, svoris nepridės nei valandos. Greičiau rūpi tūris. Kartą klientas turėjo dvidešimt penkis maišus drabužių – lengva, bet nebetelpa. Teko varyti du kartus. Tai buvo savaitgalis, o jis skubėjo. Nepasimokėme iš to, kad planuoti reikia atsakingai.

Apie daiktus, pakrovimą ir tuos mažus dalykus

Kiek laiko užtrunka pats pakrovimas ir iškrovimas?

Prikišta. Štai. Prikišta tiksliai. Jei viskas suplanuota ir daiktai suvynioti – dvi tris valandas. Jei reikia dar nešti iš septinto aukšto be lifto? Tada visa diena gali prasmegti. Buvo atvejis Klaipėdoje, kai klientas pasakė: „ten tik kelios dėžės“, o iš tikrųjų sandėlis be lifto. Vairuotojai pavargo labiau nei važiuodami. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės patys pasirūpina pakrovimu. Bet jei ne – skaičiuok laiko atsargą. Nes jei vairuotojas krauna pats, o tu žiūri, jis tyliai keikiasi. Ir tai girdisi.

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą, kad viskas vyktų laiku?

Na, idealu būtų bent savaitė, ypač jei tai pilnas krovininis mikroautobusas į Angliją. Bet realybė tokia, kad pusė mano klientų skambina paskutinę minutę. Aš stengiuosi padėti visada, bet kartais tiesiog neturiu laisvos mašinos. Tada tenka laukti. Jeigu žiema ar didžiųjų švenčių savaitgalis – dvi savaitės nebus per daug. Kartą prieš Kalėdas atsisakiau vieno reiso, nes supratau, kad vairuotojas spės tik Naujiesiems. Geriau atvirai pasakyti „ne“, nei meluoti apie laiką. Deja, ne visi taip galvoja.

Ar savaitgaliai ir šventadieniai skaičiuojasi į kelionės trukmę?

Skaiciuojasi kaip dienos, bet realiai niekas neiškrauna šeštadienį vakare į Londono centrą. Retkarčiais pasitaiko, bet brangiau kainuoja ir reikia derintis. Anglijoje dauguma privačių adresų priima krovinius darbo dienomis, devintą–septintą vakaro. Jeigu krovinys pakraunamas penktadienį, dažnai realus pristatymas nukeliama antradienį, nes tarp savaitgalio ir vairuotojo poilsio lieka tik pirmadienis kelyje. Tai toks kiek tai užtrunka laiko procesas, kurio nenorėtum skubinti. Geriausia krauti pirmadienį arba antradienį.

Ar galiu tiksliai žinoti, kurią valandą atvažiuos mikroautobusas?

Negali. Na, galėčiau meluoti ir pasakyti, kad taip, bet ne. Net jei viskas pagal grafiką, vairuotojas negali prognozuoti kamščių prie Paryžiaus ar eilių kelyje. Aš duodu intervalą – pvz., „trečiadienį tarp dešimtos ir keturiolikos“. Jei kas nors žada tiksliai dvyliktą – jis arba dievas, arba melagis. Kartą klientė Londone rengėsi pokyliui, aš pasakiau, kad atvarysim iki keturiolikos. Atvary devynioliktą. Jai tai sugadino vakarą, man – savaitgalį. Dabar esu atsargesnis su pažadais.

Kai reikia važiuoti ne į vieną vietą

Kiek ilgiau trunka, jei reikia paimti daiktus iš dviejų adresų Lietuvoje?

Kiekvienas papildomas adresas – mažiausiai pusantros–dvi valandos. Tai ne tik nuvažiuoti, bet ir vėl pakrauti, pasirašyti popierius, paaiškinti klientui, kaip veikia CMR. Buvo atvejis, kai pirmas adresas Kaune, antras – Marijampolėje, o tada vėl atgal į autostrada. Nužygiavom papildomus šimtą kilometrų. Jei planuoji tokį pervežimą į Angliją mikroautobusu, nepamiršk, kad laikas nesideda tiesiogiai – jis dauginasi. Organizuok viską viename mieste. Arba mokėk už papildomą kuro sąnaudą. Aš nesipykstu, tiesiog perspėju.

Kas jei Anglijoje daiktus reikia pristatyti į du skirtingus adresus?

Tada priklauso nuo atstumo tarp jų. Londonas-Braitonas – valanda. Londonas-Edinburgas – visiškai kitas reikalas. Realiai antras adresas prideda pusdienį. Nes iškrovimas, paieškos, parkavimas Anglijoje be vietos – tai kantrybės išbandymas. Kartą vairuotojas sunkiai surado vietą Birmingeme, nors klientas sakė, kad „parkingas didelis“. Pasirodo, tai buvo gatvė su leistamu stovėjimu pusvalandžiui. Prasibrovėm kaip įmanydami, bet laikas bėgo ten beprasmiškai.

Kiek laiko prarandama dėl nepatyrusių vairuotojų ar blogų įmonių?

Čia galiu būti atviras – savaitę be vargo. Yra vežėjų, kurie pasiima krovinį, o tada tris dienas ieško dar vieno krovinio kelyje atgal, kad ne tuščias važiuotų. Tu galvoji, kad tavo baldai važiuoja tiesiai, o jie stovi kažkur ant aikštelės netoli Varšuvos. Aš tai vadinu laiko vagyste. Ne visi taip dirba – rimti vežėjai važiuoja pagal sutartį. Bet jei kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį, stebėkis. Mikroautobusas nėra stebuklingas – jei vairuoja nekompetentingas žmogus, jis pasiklys ir Doveryje.

Apie skubą, pinigus ir keistus pageidavimus

Kiek kainuoja skubus krovinių vežimas, jei reikia per 48 valandas?

Dvigubai. O gal trigubai. Aš nemėgstu skubos, nes skubant padaromi kvaili sprendimai. Bet jei tikrai reikia – imame du vairuotojus, mokame už ekspres keltą, galim sakyti atšaukiam kitus krovinius. Tai brangu. Per 24 valandas pervežimas į Angliją mikroautobusu realus tik oru arba jei mašina jau stovi kieme pasiruošus. Paskutinį kartą tokį skubų reisą dariau prieš pusantrų metų – klientas mokėjo beveik tūkstantį eurų už tris kambarių baldus. Verta? Jam taip. Man – stresas. Geriau planuoti.

Ar geriau pirma surinkti pilną krovinį ir tada važiuoti, ar varyti tuoj pat tiesioginiu reisu?

Pilnas krovinys – efektyviau. Bet tu laukdamas gali sulaukti nieko. Tiesioginis reisas reiškia, kad mikroautobusas kyla kai tu pasiruošęs. Aš dažnai siūlau klientams vidurinį kelią – jei turi 70% tūrio, varyk, nes laukiant dar savaitę neaišku, ar kas prisidės. Buvęs klientas iš Panevėžio tris savaites rinko daiktus, galiausiai pasiėmė pusę kambario. Nežinau, ar jis ten gyveno be spintos (oi, nukrypau). Tiesioginis reisas = greičiau, bet brangiau. Dalinis – lėčiau. Paprasta.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai kelyje?

Gali, jei vežėjas turi GPS. Aš savo vairuotojams duodu telefonus su dalymusi buvimo vieta, bet ne visada realiai matau, nes pats negaliu žiūrėti į ekraną visą parą. Kartais paskambinu, jie sako „esu netoli Liuksemburgo“, o realiai – dar Vokietijoje. Ne dėlto, kad meluoja – tiesiog pavargę, orientuojasi pagal kelio ženklus. Aš pats tikrinti galiu ryte ir vakare. Techniškai taip, galima sekti. Praktiškai – skambink ir klausk.

Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš skambinant

Kiek laiko iš viso trunka persikraustymas į Angliją, jei imame visą procesą?

Mėnuo. Ne fizinis važiavimas, o pasiruošimas. Rūšiavimas, pakavimas, atsisveikinimas su kaimynais. Paskambini man, aš pasakau – savaitė, dvi, kol surenkam. Tada kelios dienos kelyje. O paskui dar iškrovimas, dėžių atidarinėjimas. Kartais žmonės galvoja, kad krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu yra kaip taksi – atvažiuoja ir viskas. Ne. Tai procesas. Kai žmonės supranta tai, jie nusiramina. Bent jau tie, kurie neprašo pristatyti kitą dieną po Naujųjų, kai pusė Europos miega.

Ar Brexit kažką pakeitė laike?

Taip. Ne drastiškai, bet pakeitė. Dabar daugiau popieriaus, daugiau patikrų, mažiau pasitikėjimo. Anksčiau pravažiuodavom tiesiog pro muitinę, dabar – nebūtinai. Kartais reikia pateikti deklaracijas, kurias ruošia klientas. Jei jos neteisingai supildytos – žinok, gali laukti. Kiek laiko? Sunku pasakyti. Valanda, gal dvi. Reikia turėti EORI numerį, atskaitą. Daugiau biurokratijos. Bet transportas vis dar vyksta. Tik reikia būti kantresniam nei prieš dešimt metų.

Koks yra pats trumpiausias laikas, per kurį gali būti atliktas toks pervežimas realiomis sąlygomis?

Trisdešimt valandų. Buvo. Vienas vairuotojas, du pakeitimai, maža siunta, visi dokumentai paruošti, keltas laiku, naktį vokiečių autostrada laisva. Bet tai buvo 2017-aisiais ir be Brexit. Dabar? Realus minimumas – dvi dienos nuo pakrovimo iki pristatymo arti Londono. Jei kas nors žada greičiau – klausk, ar jie turi teleporterį. Rimtai. Nebent lėktuvu, bet tada ne mikroautobusas. Aš šitame reikale per daug metų mačiau, kad tikėčiau stebuklais. Keliai yra keliai.

Ar verta pakuoti daiktus prieš atvažiuojant vairuotojui, ar jis gali palaukti?

ABSOLIUTAI pakuok prieš. Jei vairuotojas turi laukti, kol tu vyniosi taurę į popierių – laikas dega. Aš nesu tavo priešu, bet kai mašina stovi ir skaičiuojasi valandos, nervai įtempti. Geriausias variantas – viskas paruošta, dėžės pažymėtos, o aš tik perskaitau sąrašą ir kraunam. Buvo atvejis, kai klientė Vilniuje dar nebuvo susipakavusi, o mes stovėjom kieme penkias valandas. Tada antras klientas Birmingeme gavo daiktus tik dieną vėliau. Grandininė reakcija. Neplanuok taip. Aš meluosiu jei reikės, pasakysiu, kad neturiu laiko, nes nenoriu vėl to patirti.

Ar mikroautobusas yra greitesnis variantas nei didelė fūra?

Mažesnėms siuntoms – taip. Mikroautobusas manevringesnis, gali privažiuoti prie namų, kur fūrai draudžiama stotis. Didelė fūra vyksta uostan, ten krauna į konteinerį arba priekabą, o tai prideda dieną. Mūsų krovininis mikroautobusas į Angliją važiuoja tiesiai nuo slenksčio prie slenksčio. Bet jei turi penkių kambarių buto turinį – geriau jau fūra. Čia toks balansas tarp greičio ir kiekio. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą, kai krovinys iki aštuonių kubinių metrų. Daugiau – jau per sunku fiziškai suktis.

Ką daryti, jei krovinys nepristatomas laiku?

Skambink iš karto. Ne vėlok rytoj, o tą pačią dieną. Kartais būna objektyvių priežasčių – avarija, oras. Kartais tiesiog valdymo bėdos. Jeigu vežėjas rimtas, jis pasiūlys kompensaciją arba bent jau tikslią informaciją. Jeigu pradingsta ir neatsako – turi problemą. Aš visada sakau: gerinkime situaciją, o ne ieškokim kaltų. Buvo atvejis, kai padangas teko keisti, pavėlavom pusdienį, pristačiau vyno butelį kaip atsiprašymą. Klientas juokėsi. Žmogiškas požiūris padeda labiau nei eilinė nuolaida. Jei kas nors nesistengia bendraut – bėk.

Išvada

Jei skaitai tai ir vis dar galvoji, kad krovinių vežimas į Angliją mikroautobusu yra kaip pašto siuntos siuntimas – atleisk, bet taip nėra. Tai gyvas procesas su vairuotojais, keliais, oru ir muitinėmis. Planuok keturias dienas, neklausyk tų, kurie žada per pusdienį, ir rinkis vežėją, kuris kalba žmoniškai. Jei turi dar klausimų – mano telefonas skamba kiekvieną darbo dieną. Kartais ir savaitgalį, bet tada jau pikta žmona ieško manęs. Sėkmės kraustantis.