Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kiek trunka temperatūrai jautrių krovinių gabenimas į Angliją
Nu ką, kiek trunka temperatūrai jautrių krovinių gabenimas į Angliją? Šito klausimo manęs klausia jau gal dvidešimt trečius metus. Ir vis dar negaliu pasakyti tiksliai – 47 valandos ir 12 minučių. Ne. Tai visada priklauso. Bet jei reikia apytikslio, realaus atsakymo, tai nuo durų iki durų dažniausiai dedasi trys-ios, trys su pusę paros. Bet čia jei viskas gerai. O viskas būna gerai... na, gal pusę kartų. Temperatūra turi būti stabili visą kelią, o kelias ilgas – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, keltą, vėl Angliją. Brexit visko nepadarė paprasčiau. Tai ne tik vairavimo laikas.
Na, pradėkim nuo kelio ir keltų
Kiek dienų fūra važiuoja nuo Vilniaus iki Londono, jei viskas idealu?
Nu, idealu... retai kada būna. Bet jei kalbam apie gryną vairavimą, tai apie du tūkstančius du šimtus kilometrų. Vairuotojas per dieną gali varyti devynias valandas važiavimo, dar privalomos pertraukos. Realiai per dvi paras nuvažiuoja, jei nėra kamščių. Bet keltai... ten pridėkite kelias valandas. Iš Calais į Doverį keltu perplauki per valandą, bet įsikelti, išsikelti, pasienis – dar trys-keturios valandos. Tai gaunasi, kad vien vairavimas ir keltas trunka kokie dvi su trupučiu paros. Bet idealu... paskutinį kartą taip sklandžiai buvo gal prieš trejus metus. Vieną kartą.
O iš Klaipėdos uosto, jei jau krovinys ant ratų atplaukęs, ar greičiau patekti į Angliją?
Klaipėda... jei krovinys iš Skandinavijos atplaukęs, tu jau Lietuvoje ant žemės. Bet jei galvoji gabenti į Angliją per jūrą tiesiai iš čia, tai reikia pervežti į Rotterdamą ar Felixstowe. Ir ten dar savaitė gali fotografuotis. Ne, greičiausia vis tiek yra sausuma per Europą. Klaipėdos uostas pagrindinis ne šitam reikalui. Tiesą sakant, aš tiksliai nepasakysiu dabar, ar egzistuoja tiesioginis konteinerinis reisas į Londoną, nes... (hm, gal ir yra, bet realiai termas užtruks ne mažiau nei savaitę). Tai jei skubi – ne variantas. Termo-kroviniams jūra paprastai per lėta, nebent tai šaldyti vaisiai iš Pietų Amerikos.
Ar tikrai visada važiuoja per Prancūziją ir tą Doverį, ar gali per tunnelį?
Yra keli pagrindiniai keliai. Calais-Doveris keltu – populiariausias, pigiausias. Tunnelis – Eurotunnel – greitesnis, bet brangesnis, ten lengvųjų mašinų daug. Fūroms su termo-kroviniu aš asmeniškai mėgstu keltą. Nes tunelyje jei stoja eismas, oro vėdinimas... o krovinys jautrus. Nors techniškai ten viskas saugu. Kartais vežėjai važiuoja per Belgiją į Vokietiją – aplink, jei Prancūzijoje streikuoja. Tas streikavimas... prisimenu 2014 ar 2016 metus, negalvojau apie politiką tada. O dabar renki maršrutą pagal tai, kur mažiau spūsčių ir arčiausiai kliento.
Kiek laiko konkrečiai sugaišta krovinys kelyje, jei atimtume krovimą ir iškrovimą?
Grynas važiavimas – maždaug dvidešimt aštuonios trisdešimt dvi valandos realaus vairavimo. Kelių mokesčiai, degalai. Vairuotojas privalo pailsėti ir papietauti. Per dvi naktis paprastai spėja nuvažiuoti viską. Bet jei kelyje Vokietijoje avarija – prisideda pusdienis. Jeigu sniegas Alpėse... nors per Alpes ir nevažiuoji į Angliją. (Oi, taip, nevažiuoji, galvoju apie Italiją – klientas iš ten skambino vakar). Tai taip, apie dvi paras grynai ant kelio. Ne greičiau. Nes reguliavimai griežti. Negali kaip keleivinis lapinas – tiesiai į Londoną per vieną parą. Nors norėtųsi.
O jei pristatymas ne į Londoną, o į kokią Anglijos skylę, pavyzdžiui, tą... Exeterį ar Walesą? Ar labai ilgiau?
Exeter – piečiau. Dar pusė dienos nuo Londono. Walesas – vakaruose, ten kalnai ir siauri keliai. Kai kurie Londono vežėjai apskritai nenori važiuoti už M25 žiedo. Rimtai. Sako, "ne, ten ne mes". Blogi vežėjai, aš tokių prisiklausęs. Realiai jei pristatymas ne Didžiojo Londono arterijai, pridėkite pusdienį. Fūros su termo-regime dažnai turi stoti specialiuose terminaluose. Ir vairuotojai pavargę po Doverio. Tiesą pasakius, aš vieną kartą dėl kalvų Herbšyre tempą praradom keturias valandas. Nuo tų kalvų prieš didmiestį, važiuoji dvidešimt mylių per valandą.
Šaldymas ir technika – čia dažniausiai viskas lūžta
Ar termo-fūra važiuoja lėčiau, kad palaikytų temperatūrą? Ar ji greitesnė?
Ne, važiavimo greitis nuo agregato nepriklauso. Bet termo-mašinos dažnai prieš krovimą turi būti atšaldytos iki reikiamos temperatūros. Tai prideda valandą prieš tai. Kelyje agregatas dirba pats sau, jei jis geras. Jei blogas – nieko gero. Būna, kad vairuotojai bijo spaudimo dėl laiko ir neatšaldo pakankamai. Paskui produktai supūva. Aš esu matęs, kaip klijentas (oi, klientas) man skambina piktas dėl to, o priežastis – skubėjimas. Tai fūra ne lėčiau važiuoja, bet ją reikia paruošti anksčiau. Bent valanda, kartais dvi.
Ką daryti, jei kelyje, tarkim, netoli Hanoverio, sugeda šaldymo agregatas? Kiek terminas ištįsta?
Hanoveryje... čia mes turim problemą. Pirmiausia, vairuotojas turi sustoti. Iškart. Praneša dispečeriams. Renkamės servisą. Jei pataisom per kelias valandas – laiko prarandi mažai. Bet jei reikia perkrauti į kitą mašiną? Lauke? Tai minimum pusdienis, o jei naktis – visa para. Buvo atvejis, kai agregatas sugedo vidurnaktį. Servisas atviras nuo šešių ryto. Praradom šešias valandas, bet temperatūra laikesi, nes mašina pusiau šilta. Nors pieno produktai... ten milimetrinis reikalas. Kartais tenka išmesti pusę krovinio. Blogiausia, ką gali girdėti telefonu – "šaldytuvas nebešaldo, ką darau?"
Ar galiu vežti šaldytus ir šviežius produktus toje pačioje mašinoje? Ar tai nedidina laiko?
Nenorėčiau. Nerekomenduoju. Termogramos vienos, bet skirtingų zonų reikia. Šaldyti -18, šviežios +4. Vienoje fūroje galima, bet su pertvara. Užkrauti ilgiau – taip. Vairuotojas turi stebėti vieną ir antrą zoną. Jei jis varginamas... na, klysta. Lenkijos pasienyje mačiau tokią fūrą. Krovinys kūlvirsčiais. Blogas kvapas. Užtruko pakrovimas beveik keturias valandas, nors galėjo per dvi. Ar nemažina greičio? Tiesiogiai ne. Bet jei kažkas nepataiko, sėdi ir lauki. Arba ridiesi su broku, o tada visai nebejuokinga. Rimtai.
Kiek trunka pats krovinio pakrovimas, kai reikia tikrinti temperatūrą prieš išvažiuojant?
Čia ne aš tiksliai, o rampos darbuotojai. Bet jei klientas pats pakrauna, tai dažnai pamiršta iš anksto atšaldyti krovimo patalpą. Tada fūros agregatas dirba be perstojo ir neužlūžta gerai. Praktiškai – pusantros-keturios valandos. Didelis skirtumas. Dar priklauso ar palečių kiekis. Kartais klientas atvažiuoja su maišais, palečių nėra, tada kraunasi po tris valandas. Nekenčiu to. Fūra turi stovėti, durys atidarytos, temperatūra krenta. Ir tas laukymas... laukymas viską ilgina. Kartais aš paskambinu ir sakau – ruoškite prieš valandą, kad aš nenervėčiau be reikalo.
Ar žiemą galima gabenti +15 vaistų be šaldymo agregato? Sutaupai kelias valandas?
Galima... ne. Nenorėčiau. Vaistai – GMP, GDP standartai. Temperatūros logeris privalo rodyti stabilumą. Žiema naktį gali būti -15 prie kabinos, o ryte +5. Tai šokinėja per visą parą. O vaistams reikia lygumo. Be to, krovinys ant grindų gali peršalti. Gali dirbti šildymas, bet tada degalai kremtasi. Greičiau? Ne. Sudėtingiau. Aš asmeniškai per 23 metus, o gal jau 24 (metai bėga, nebesumuoju), nerekomenduočiau taupyti ant agregato. Ypač jei siunta verta keliasdešimt tūkstančių. Nežinau, ar tiksliai paaiškinau. Tiesiog nesiryžkite taip daryti.
Vienas bičiulis vežėjas sakė, kad maisto papildai ir vitaminai nėra jautrūs temperatūrai. Ar tiesa? Ar tada greičiau galima?
Bičiulis... ai, tie "bičiuliai". Aš žinau tuos vežėjus, kurie sako "viskas bus gerai, fūra šilta". Paskui krovinys išmestas į paprastą konteinerį be jokio agregato. Rado Londono muitinėje. Teisybė – maisto papildai dažnai neturi griežto reguliavimo kaip vaistai. Bet jei etiketėje rašo "laikyti +15-25", tai jau temperatūrai jautrūs kroviniai Anglijos link. Greičiau galima? Na be logerio gal ir palakstysi, bet jei pričiuops... blogai. Per kelias dienas saulėje vitaminai sukris. Nežinau tikslaus termino, bet vertingi papildai genda. Ir klientas tada pyksta ant tavęs. Patikėkit, geriau nepasikliaukite bičiuliu.
Popieriai... Brexito palikimas vis dar kanda
Kiek laiko užtrunka eksporto deklaracija Lietuvos muitinėje dabar, dar 2024 metais?
Eksporto deklaracija dabar greita. Sistema veikia. Jei dokumentai tvarkingi – per kelias valandas, kartais per pusdienį. Bet jei prekėje yra gyvūniniai baltymai, veterinarinis sertifikatas reikalingas. Ir tada viskas stringa. Pas mus buvo atvejis, kai sūrio siuntą vežėm. Muitinė veikė kaip laikrodis. O veterinarai... para. Nes kažkas parašė neteisingą kodą. Termo-fūra stovi, agregatas leidžia dyzelį, o tu sėdi. Laikas eina. Tai atsakymas – dokumentai gali užtrukti nuo nulio iki paros. Temperatūra tuo metu turi laikytis patalpoje. Kartais rampa neturi tam sąlygų, ir tada jau tikrai liūdna.
Jeigu pasienyje Doverio uoste sustoji dėl netvarkingų dokumentų, kiek realiai gali stovėti termo-krovinys?
Doveris... va ten ašaros prasideda dėl netvarkingos T1, neteisingo EORI kodo, kliento adreso su viena raide ne ta. Muitininkas visai nesuinteresuotas tave tausoti, tai termo-fūra stovi eilėje. Kartais dvi valandas, kartais pusdienį, buvau matęs ir visą parą. Kuo ilgiau stovi, tuo daugiau agregatas sukasi, dyzelio sąnaudos didėja, stresas kaupiasi. Kartais vairuotojai pervargsta ir užmiega krėsle, būta tokių atvejų. Tada gauni skambutį iš policijos, kad vairuotojas ilsisi ne zonoje. Ne, ne viskas tobula, nors daugelis mano, kad Anglija jau "įpratusi" po Brexit. Nebent esi milžiniška kompanija su nuosavu muitinės skyriumi.
Ar Anglijos importo muitinė tikrina termo-krovinius dažniau nei sausą krovinį? Tai kelias papildomas valandas?
Gali būti. Jeigu fūra veža maistą, veterinarai turi teisę tikrinti. Nors ne kiekvieną kartą. Yra tam tikras procentas atsitiktinių patikrinimų. Man atrodo, kad per pastaruosius metus tikrinimų mažėjo, bet aš šimtu procentų nesu tikras. Galiu meluoti, bet nemeluosiu. Kartais atidaro duris, pasimatuoja orą fūroje. Jei termometras rodo +4 vietoj +2, dar nieko baisaus, bet rašo aktą. Prideda pusvalandį. Jei nori drąsiai – registruokis iš anksto kaip pažeidžiamas krovinys. Ne, ne pavojingas... jautrus. Kad greičiau praleistų transportą.
Kiek laiko reikia ruošti visus dokumentus, jei vežu mėsos gaminius į Angliją jau dabar, po visų tų taisyklių pasikeitimų?
Mėsos gaminiai – top sudėtingumas. Sertifikatai, sveikatos pažymos, kilmė. Klientas turi tai žinoti prieš pusantros savaitės minimum. Jei paskambini man antradienį, o ketvirtadienį jau reikia išvažiuoti – bus blogai. Mes ruošiam per dvi-tris darbo dienas. Jei mėsa iš trečiųjų šalių, ne ES – tada savaitė. Realiai terminas ilgėja ne dėl kelio, o dėl popierių. Buvo atvejis, kai lenkiška dešra strigo Frankfurte per aštuonias valandas. Ne dėl agregato. Dėl to, kad trūko antspaudo. Dėl to nieko nesupratau, bet muitininkas suprato. Ir stojo.
Ar veterinarinis patikrinimas vis dar reikalingas atvykus į Angliją, ar jau panaikino?
Veterinarinis... man rodos, dar reikalingas gyvūniniams produktams. Bet aš čia gal ne administracinės teisės ekspertas. Paskutinį kartą, kai vežiau paukštieną, tai tikrino. Tai pridėjo pusdienį. Jei veži tik pieno produktus – nežinau, gal paprasčiau. Šiaip žmonės klausia, ar po Brexit viskas atgal į senas vėžes. Ne. Anglija turi savo taisykles dabar. Ir jos kietesnės nei kai kuriose ES šalyse. Kartais net per kietos. Bet aš ne politikas, nežinau, kodėl taip. Tiesiog žinau, kad reikia daugiau popierių nei anksčiau ir todėl ilgiau.
Ar tikrina fūras dėl nelegalių migrantų, net jei vežu sunkų termo-krovinį? Ar eilės ilgos?
Tikrina. Ir termo-fūroms taip pat. Kartais su šunimis, kartais technika. Jeigu krovinys kietai supakuotas, sunkiai prieinamas – dar ilgiau tikrina. Doverio uoste mano vairuotojas kartą laukė keturias valandas. Hebri... ne, kalbėjau apie Doverį. Ten keturios valandos. Ir šaldytuvas dirba visą laiką. Aš nepykstu ant kontrolierių – jie savo darbą daro. Bet faktas – tai ilgina kelionę. Yra mažiau patikrinimų naktį. Bet tada vairuotojai pavargę. Tarsi žiurkių ratas. Važiuoji, stovi, vėl važiuoji, vėl stoji.
Realūs terminai, pinigai ir kai viskas stringa
Koks trumpiausias laikas, kurį matėte temperatūrai jautriam kroviniui iš Lietuvos į Birmingemą?
Du su puse paros. Buvo pervežimas chirurginių implantų. Ne, ne organai. Protezai. Reikėjo +18. Fūra iš Kauno išvažiavo ketvirtadienio vakarą. Vairuotojas vokietis, be sustojimų Italijoje (ten nevažiavo, kam Italiją minėjau?), tiesiai per Olandiją. Frankfurte nebuvo kamščių. Keltas laiku. Anglijoje šeštadienio rytą jau iškrovė. Bet tai buvo planuota kaip ekspresas. Kaina atitinkamai – dviguba. Ir aš pats stebėjau, kad taip glotniai. Dažniausiai nepasikartoja. Paprastai trys-ios, keturios dienos. Tos trys-ios... kažkodėl taip šneku iš inercijos. Atsiprašau.
O koks yra ilgiausias terminas, dėl kurio teko aiškintis klientui kodėl taip atsitiko?
Septynios dienos. Sūriai. Italų, jei neklystu, o gal lenkiški, iš Gdansko – ne, iš Vilniaus rajono, bet pieno gamintojo. Labai sargus klientas. Fūra sugedo netoli Liubeko. Agregatas nebeveikė. Servisas neturėjo detalės. Kraustėm į kitą mašiną per šaltį. Paskui Doveryje muitinė blokavo dėl veterinarinio sertifikato. Klientas iš proto lipo, grasino. Sūriai išgyveno, bet jau ne pirmo šviežumo. Jis paskui pardavė juos turguje pigiau. Nuostoliai. Tai va, septynios dienos. Termas pavirto į katastrofą. Nors ir retai, bet adrenalino užteko savaitei. O gal dviem.
Ar mokant dvigubai, galima sutrumpinti gabenimo laiką perpus? Ekspresinis gabenimas Anglijos link?
Mokėti dvigubai... aš visada sakau – aš ne stebukladarys. Fūra vis tiek turi važiuoti per tuos pačius kelius, tą patį keltą, tą pačią muitinę. Jei mokėsi vairuotojui papildomai, jis padarys tik tai, kas legalu. Taip, galima du vairuotojus – važiuoja beveik be sustojimų. Bet jie vis tiek turi miegoti vienodai pagal įstatymą. Tik susikeičia. Kaina trigubai. Skambinkite traukinio vadovui, jei norite raketos. Aš galiu pasiūlyti tvarkingą procesą per tris dienas. Kasdien skambinti man – nepagreitina.