Kiek trunka krovinių gabenimas į Angliją darbo dienomis?

Dvidešimt treji metai perkraustymų biznyje – skamba kaip amžinybė, bet kai prieini prie kiekvieno naujo kliento klausimo kiek trunka krovinių gabenimas į Angliją darbo dienomis, supranti kad laikas visada skiriasi. Paprastai orientuojamės į 3–5 darbo dienas, jei viskas pagal planą. Realybė? Kartais savaitė ar net daugiau. Darbo dienos reiškia kad muitinės veikia, terminalai priima krovinius, bet tuo pačiu ir spūstys būna didžiausios. Yra labai daug niuansų kuriuos reklaminiai lankstukai nutyli, o aš pabandysiu papasakot kaip yra iš tikrųjų, net jei kartais pats nevisai tiksliai pamenu datas iki kiekvienos smulkmenos.

O jei apie laiką tiesiai šviesiai

Kiek dienų trunka krovinių gabenimas į Angliją jei važiuojama tiesiai?

Na jei fūra išvažiuoja iš Vilniaus antradienį ryto, šiaip jau ketvirtadienio vakarą turėtų būti Londone. Tai reiškia maždaug dvi su puse paros kelyje. Bet čia idealus scenarijus kai viskas suplanuota, krovinys paruoštas, vairuotojas žino maršrutą. Aš asmeniškai skaičiuoju tris darbo dienas. Žmonės skuba, visi skuba, bet realybė tokia: kelyje reikia bent jau pamiegoti, pavalgyti, o gal kokį ratą pakeisti jei kas. Tiesioginis transportas į Angliją darbo dienomis yra greičiausias variantas, bet nėra stebuklingas.

O jei renkama iš kelių adresų, tada jau ilgiau užtrunka?

Žinoma! Ką tik šią savaitę turėjau užsakymą Vilkaviškyje, po to Kaune, dar vienas taškas Panevėžyje, o tada tik į Londoną. Vietoj trijų dienų gavosi penkios. Atrodo juk niekis – užsukti, pakrauti, važiuoti toliau. Bet realybė? Klientai nepasiruošę, laukia liftas, raktai nuo sandėlio pamesti. Eik tu žinai kiek kartų stovi fūra prie namo laukdamas kol kas nors atsiranda. Taip kad kiekvienas papildomas adresas prideda maždaug pusdienį. Kartais valandą, kartais visą dieną. Atsakymas teigiamas – ilgiau.

Ar darbo dienomis galima spėti per 2–3 dienas?

Teoriškai taip, praktiškai retai. Aš sakau retai, nors per dvidešimt metų buvo atvejų kai fūra pasiekė Birmingemą per 40 valandų. Bet tada buvo ekspresas, du vairuotojai, ir svarbiausia – jokio muitinio tikrinimo. Dabar tau galiu pasakyt kad taip, įmanoma, bet neplanuok taip. Darbo dienos čia padeda nes veikia visos įmonės. Savaitgalį pakrausi tik antradienį nes sandėlis nedirba. O štai darbo dienomis galima suktis greičiau, jei visi veikia sinchroniškai. Bet ar verta rizikuoti etikečių tikrinimu muitinėje? Aš abejoju.

Ar tikrai taip greitai kaip žada kai kurios įmonės?

Oho, čia jautri tema. Buvau klientas rodęs man pasiūlymą kur rašoma 24 valandos iki durų. Nusišypsojau. Ne todėl kad negalima, bet todėl kad žinau jog tai marketinginis triukas. Realybė jei pažada per 24 val į Angliją tai greičiausiai turi galvoje oro uostą, ne kelių transportą. O gal iš viso meluoja. Aš neturėčiau taip sakyti bet yra įmonių kurios žino kad skubiems žmonėms nusispjauti ant realybės. Paskambins, sumokės dvigubai, o paskui aiškinsis kodėl praėjo trys dienos. Atsargiai su pažadais.

Kas gali pakeliui blogai

O kaip su muitais – ar ten ilgai sėdi dokumentai?

Muitai... štai kur dažnai nutinka stebuklai. Ne tuo gerąja prasme. Dokumentai gali užtrukti nuo dviejų valandų iki pusės dienos. Viskas priklauso nuo to ar TIR knyga tvarkinga, ar komercinis sąskaitoje nėra klaidų. Vat numeris turi sutapti, prekių aprašymas būti aiškus. Kartais muitininkas tiesiog blogai išsimiegojęs ir nusprendžia tikrinti visą nukrovimą. Tada sėdi valandas. Mūsų praktikoje buvo atvejis kai dėl vienos raidės klaidos dokumente pralaukta penkios valandos. Duok tu man tą raidę. Tai muitai yra kintamasis kurio neišvengsi.

Kiek laiko prarandama jei vairuotojas pavargsta ir privalo stoti?

Valanda. Lygiai tiek kiek trunka pailsėti. Daugiau negalima – taisyklės griežtos, o ir baudos didelės. Aš manau kad tai teisinga, nes aš nenorėčiau kad prie mano daiktų vairuotų užmigęs vairuotojas. Aišku klientas piktinasi, sako ką čia ne taip, bet realybė tokia: kas devynias valandas privaloma pertrauka. Keliuose yra vietų kur gali pavalgyti per pusvalandį, bet jei spaudžia miegas – valanda minimum. Štai kodėl fūra neatrieda kaip pasiutus pirmadienio rytą, nors visi taip norėtų. Saugumas svarbiau.

Ar pasitaiko kad technika laužiasi pakeliui?

Pasitaiko. Oi kaip pasitaiko. Vieną kartą artėjant prie Kalės tunelio trūko stabdžių žarna. Stovėjome kokias septynias valandas kol atvažiavo pagalba. Klientas pamišęs, telefonu rėkia, o aš stoviu šalia fūros ir galvoju kad tai gyvenimas. Tokių situacijų yra maždaug du trys procentai visų reisų. Skamba nedaug, bet jei pakliūni į tuos tris procentus tai 100 tavo problemų. Geros firmos turi draudimą ir keičiamą techniką. Blogos palieka tave ant kelio su sulūžusiu vilkiku. Tikėtis geriausio, planuoti blogiausiam.

O rudenį žiemą kai orai blogi?

Hm, ruduo ir žiema... Dabar pagalvoju, žiema prasideda ne gruodžio pirmąją ar ne? Bent jau Anglijoj lietus lyja beveik visada, tai čia ne naujiena. O štai jei snygis Prancūzijoje ar Belgijoje tenka lauk kol keliai apsivalys. Vieną gruodį buvome įstrigę prie Lilio aštuoniolika valandų. Eilė fūroms, slidus kelias, visi bijo. Tai pridedi dieną, kartais dvi. Ypač prieš Kalėdas kai visi skuba. O dar tie niūrūs rytai kai langai apledėję ir vairuotojas neturi gero grandinių. Tada apskritai gali stovėt.

Pinigai ir popieriai be klastų

Kokia kaina jei skubu per 24 valandas?

Oho, draugeli, tai čia auksinė kaina. Suprask, ekspresinis krovinių gabenimo į Angliją trunka brangiai nes reikia atimti fūrą iš einamos eilės. Kartais samdome specialiai vairuotoją kuris važiuoja be miego tik pakeitinėdamasis. Sakau tau iš tikrųjų – gali kainuoti dvigubai ar trigubai. Kartais verta pagalvoti ar tikrai tau per 24 valandų, nes jei gali palaukti iki penktadienio sutaupysi šimtą kitą. Nesiūlyčiau skubos be reikalo. Yra klientų kurie sumoka be proto daug dėl vienos dienos, o paskui sako kad galėjo palaukti.

O jei galiu palaukti savaite ar tada pigiau?

Taip, tada krenti į bendrą konteinerį arba bendrą fūrą. Vadinama groupage. Krovinys stovi sandėlyje kol surenkama pilna mašina. Tai ekonomiška bet lėta. Vietoj trijų dienų gali laukti keturias šešias. Kartais net aštuonias. Aš pats taip darau kai neskubu – perkeliu savo daiktus tik tada kai fūra pilna. Sutaupau nemažai. Žinoma jei tau nereikia skubos tai puikus variantas. Tik nepamiršk kad tavo daiktai bus kraunami iškraunami kartu su kitų klientų daiktais. Dėl to kartais atsiranda sumaištis. Vieną kartą klientas surado svetimą dėžę savo viduje. Pasitaiko.

Ar reikia kažkokių ypatingų popierių kad greičiau praeiti sieną?

Popieriu... na, CMR važtaraštis yra visko pagrindas. Be jo niekur. Dar komercinė sąskaita, pakuočių sąrašas. Jei gabenti per Prancūziją tau reikia T1 dokumento kartais. Dabar su breksitu Anglijoj reikalauja papildomų deklaracijų. Viskas turi būti anglų kalba aiškiai. Aš visada sakau klientams: paruoškite popierius vakare prieš išvykstant. Ryte visi skuba, kava neišgeria, ir tada pameta dokumentus. Tvarkingas vairuotojas su tvarkingais popieriais praleidžia muitinę per pusantros valandos. Chaotiškas – per pusdienį. Ne popieriai čia svarbiausia, o tvarka.

Iš logistikos gyvenimo

Ar visada važiuojama pagal grafiką ar būna nesklandumų?

Būna. Labai dažnai. Grafikas yra planas o planai skirti tam kad keistis. Vakar pavyzdžiai? Fūra turėjo išvažiuoti 8 ryto, bet krovinys nebuvo supakuotas. Užtrukome iki vienuolikos. Kitą kartą sankryžoje avarija, spūstis pora valandų. O kartais tiesiog vairuotojas paskambina sako kuro kainos padidėjo arba tiltas uždarytas. Tada perskaičiuojame. Grafikai darbo dienomis yra orientaciniai. Aš niekada nežadu tikslios valandos atvykimo, tik dieną. Tai ne lėktuvas kad turi nusileisti. Kiek laiko užtruks – parodo tik kelias.

Ką daryti jei slipo ieškoti Anglijoj ne taip greitai?

Slipo... na lipikščio gal ieškoti nereikia labai... Atsiprašau, ne apie tai mes čia. Jei ieškai kur fūrai apsisukti Londono centre, tai kančia. Anglijos gatvės siauros, namai seni. Kartais adresas būna užkampyje kur sunkiai pravažiuoja dviratis, ką jau kalbėti apie dvidešimt tonų transportą. Tada fūra stovi prie pagrindinio kelio, atvažiuoja mikriukas, krauname persikrovimą. Tai prideda pusdienį lengvai. Yra tokių Londono rajonų kur net navigacija pasimeta. Aš žinau kelis adresus kur vairuotojai tiesiog atsisako važiuoti. Tada tenka ieškoti kitos mašinos. Sunku.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Ne. Absoliučiai ne. Aš matęs per savo karjerą daugiau nei pakankamai kad žinočiau. Pigiausia įmonė dažnai neturi licencijos, draudimo arba vairuotojas dirba antras par slippery. Vieną kartą fūra neatvažiavo visai – dingo su kroviniu. Policija ieškojo tris savaites. Pasirodo vežėjas neturėjo jokio leidimo. Pinigai žmonės daiktai – viskas dingo. Taip kad jei kaina ženkliai mažesnė už rinkos vidurkį klausk kodėl. Arba geriau neši klausimus ir mokėk šiek tiek daugiau. Patikimumas kainuoja. Brangus daiktas pigiai neperveši saugiai.

Ar baldai ilgiau kraunami nei dėžės?

Taip, ypač jei tai yra didelis sekretoriatas ar kampinė sofa. Baldai reikalinga demontuoti, suvynioti, apsaugoti. Nebėsi kaip dėžes suverčiau ir važiuojam. Kartais reikia net dviejų vyrų padėti. Mano komanda perveža baldus į Angliją nuolat, tai žinome kad dviejų kambarių buto iškrovimas Londone gali užtrukti keturias valandas. Dėžės – valandą. Yra imčių kai klientas pats nieko neparuošia, varžtai pamesti. Tada lauki kol kas nuvažiuoja į hardware parduotuvę. Angliškai DIY shop. Ai, velnias. Ne apie kalbą dabar. Tiesiog baldai ilgiau.

Kiek laiko užima pervežimas jei gabename gyvūnus?

Gyvūnai... čia jautru. Šunys katės turi turėti dokumentus, skiepus. Kelionėje reikia stoti maitinti, pagirdyti. Jei važiuoji į Angliją karštu oru, fūroje turi dirbti kondicionierius. Dėl to greitis nukrenta, nes ne visi vairuotojai nori temptis gyvūnus. Mano kolega kartą vežė du šunis į Bristolį. Truko keturios dienos nes teko stoti dažniau. Dar leidimai gyvūnams po breksito pasikeitė, reikia sveikatos pažymių. Tai jei galvoji kad gyvūnas bus pristatytas per dvi dienas kaip dėžė – pamiršk. Krūva popieriaus ir atsargumo priemonių.

Ar pavojingos medžiagos turi kitą maršrutą?

Taip. ADR kroviniai turi važiuoti apibrėžtais koridoriais, negali per gyvenvietes kai kuriose vietose. Tunneliai? Daugelis uždaryti cheminiam transportui. Kalės tunelis pavežėjui? Ne, nuveš iki uosto persikrovimo, o tada laukia keltas. Tai prideda pusdienį dieną. Dar reikia specialių ženklų ant mašinos, vairuotojo pažymėjimas ADR. Aš asmeniškai vengiu tokių krovinių nors yra kas užsiima tik tuo. Pervežimas į Angliją darbo dienomis su cheminiu kroviniu užtrunka ilgiau bet tai logiška – saugumas svarbiau nei greitis. Sprogmenys ir rūgštys nelaukia kompromisų.

Jei krovinys sugadintas – kiek dar trunka aiškintis?

Savaitės, mėnesiai, kartais metai. Nieko nesakyčiau jei nebūčiau matęs. Buvo pianinas, jautrus drėgmei, sugedo fūroje. Klientas pareiškė pretenziją. Draudimo bendrovė aiškinosi tris mėnesius. O kur dar ekspertizės. Tai jei krovinys sveikas atvyksta per keturias dienas, tai sugedęs gali užtrukti neribotai. Geriau užtikrinti packaging... oi, geriausia kruopščiai supakuoti savo iniciatyva nei aiškintis paskui. Aš žinau kad kartais pakuotė atrodo tvirta bet vargu. Transportavimo į Angliją trukmė tada tampa mažiausia problema. Laikas čia nebesvarbus kai prarandi vertingus daiktus.

Dar keli klausimai iš praktikos

Kur geriau stebėti mašinos judėjimą?

Na, šiuolaikinės programos leidžia matyti realiu laiku. Bet aš pasakysiu atvirai – tai ne visada veikia taip kaip norėtųsi. Anglijoje ryšys geras, bet Prancūzijos provincijoje gali dingti signalas dienai kitai. Yra programos kaip Fleetio arba TomTom, bet man asmeniškai patinka kai vairuotojas tiesiog paskambina. Žmogiškas kontaktas. Kartais sistema rodo kad fūra stovi pasienyje o iš tikrųjų ji jau Doveryje tik signalas neatnaujintas. Tai patikėk manim, programėlės yra geras dalykas bet nėra šventos. Geriausias stebėjimas – rūpestingas vairuotojas.

Kiek trunka iš Vilniaus į Londoną lyginant su kaimo vietove?

Iš Vilniaus į Londoną trys keturios dienos. O jei tavo adresas – koks nors Cotswolds kaimelis arba Škotijos glūdumynai, pridėk dar dieną. Londone daugiau fūrų laukia krovinių, į kaimą reikia specialiai suktis. Anglijos keliai siauri, greičio limitai žemi. Kartais turi eiti per miestelius kur negali greičiau nei trisdešimt mylių... oi, kilometrų valandai. Velnias, aš maišau sistemas kai skubu. Trumpai – kuo toliau nuo M25 žiedo aplink Londoną, tuo ilgiau. Ir nepamiršk kad Anglijoje kai kurios fermos neturi normalaus privažiavimo.

O iš Kauno arčiau sienos ar tai padeda?

Arčiau vakarinės Lietuvos, taip. Bet tai nėra kažkokia superinė nauda. Maximum pusdienio skirtumas. Kai perveždavau daiktus praėjusiais metais, buvom Kaune. Kaip ir Vilniuje. Svarbiau ne nuo kurio miesto pradedi, o kada išvažiuoji ir kokį maršrutą renkiesi. Per Lenkiją galima pro Suvalkus... ar oi, ne, Suvalkai – čia pasienis. Žodžiu pro Budziską ar Medininkus. Nevisai tikras kuris dabar greitesnis, nes politikai keičia taisykles. O tuo tarpu fūra važiuoja. Negeografija lemia laiką, o logistika.

Ar vairuotojai gali vairuoti kiek nori kad tik greičiau pristatytų?

Negali. Ir gerai kad negali. Europos sąjungoje galioja griežti tachografai. Kasdien max devynios ar dešimt valandų priklausomai. Savaitėje ribota. Jei viršysi – baudos tūkstantinės, įmonė gali netekti licencijos. Kartais klientai graso dar kitais vežėjais, sako anie veža be sustojimų. Melas. Arba nelegalu. Aš pažįstu vairuotojus kurie pasakoja apie spaudimą, bet tachografas viską užfiksuoja. Todėl ir krovinių gabenimo trukmė į Angliją neperžengia fizinių ribų. 3000 kilometrų per dvi dienas? Ne, nebent du vairuotojai. Realybė skaudžiai protinga.

Skirtingai jei veža fūra ar mažesnis mikroautobusas?

Taip, mikriukas lankstesnis. Prasislieki ten kur fūrai draudžiama. Bet maža mašina negali vežti daug. Svoris ribotas. Jei gabenti penkiasdešimt dėžių – be šansų. Fūra lėtesnė navigacijoje bet talpesnė. Aš renkuosi pagal krovinį ne pagal greitį. Nors mikriukai kartais aplenkimus daro lengviau. Dar vienas dalykas – muitinėje mikroautobusą kartais tikrina kruopščiau nes mano kad gabenama kontrabanda. Fūra atrodo rimčiau. Juokas juokais, bet yra taip. Tai mikroautobusu tikrai nepavesi didelių baldų teisingai. Skaičiuok keturias penkias dienas bet kokiu atveju.

Ar jūriniu konteineriu darbo dienomis greičiau nei kelių transportu?

Ne. Jūra lėta. Konteineris iš Klaipėdos į Londono uostą plaukia savaitę kitą. Dar krante laikas. Bet jei turi itin daug laiko ir neskubi, tai pigiau. Darbo dienos čia nesvarbios nes laivai plaukia ir savaitgaliais. Kelių transportas darbo dienomis pranašesnis savo greičiu. Jūrinis logistikos variantas tau jei neprekiauji greitu galiojimu. Supakuoji konteinerį, pamiršti savaitei, paskui atsiemi. Kita vertus, dabar uostų spūstys irgi baisios. Kartais konteineris stovi uoste laukdamas iškrovimo dienomis. Tai ne visai tas pats kas dienos kelias.

Ką reiškia kad krovinys "eilėje" ir kiek laukti?

Tai reiškia kad tavo daiktai stovi sandėlyje laukia kol sudėlios visus kitus. Svajonių scenarijus – kelios dienos. Realybė – savaitė dvi. Yra klientų kurie pakrauna krovinį pirmadienį ir galvoja kad antradienį jau važiuoja. Paskui skambina pikti. Eilė reiškia common sharing system. Vežėjas renka iš daug klientų. Jei tu turi tik dvi dėžes, greičiausiai nesudėsi visos mašinos. Logiška. Bet neskaidrios firmos to nepasako. Tada žmogus laukia kaip kokio laivo. Aš patariu išsiaiškinti ar tavo krovinys turi prioritetą. Jei ne, planuok švelnią kantrybę.

Ieškai tikslaus apskaičiavimo kiek trunka krovinių gabenimas į Angliją darbo dienomis? Atsakymas paprastas: planuok 3–6 darbo dienas, bet pasiruošk ir ilgesniam laikui. Geriau turėti maržą nei pražūti nervus. Jei rinksies ne pagal kainą o pagal reputaciją, sutaupysi laiko ir galvos skausmo. Aš nepretenduoju į enciklopediją – kartais dalykai keičiasi, bet esmė ta, kad realus specialistas visada pasakys tiesą, net jei ji nemaloni. Sėkmės perkeliant.