Kiek laiko trunka siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Kiek laiko trunka siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją – klausimas, kurį girdžiu beveik kiekvieną savaitę jau dvidešimt ketverius metus. Kartais atrodo, kad viskas taip paprasta: susipakuoji, vairuotojas atvažiuoja, važiuojate, štai – jau Anglijoj. Realybė kiek kitokia. Greitis priklauso nuo maršruto, siuntos dydžio, krovinio užsakymų eilės ir daugybės biurokratinių smulkmenų, kurias, jei pažvelgsi iš šono, gali atrodyti absurdiškos. Šitam tekste atsakysiu į dažniausius klausimus taip, lyg sėdėtume virtuvėj – tiesiai, be pudravimosi. Nes taip ir būna kontoroj: vieni skambina nervinęsi, kiti skuba, treti net nežino adreso.

Kiek tai trunka ir nuo ko prasideda

Kiek laiko trunka siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją iš Lietuvos?

Standartiškai – keturios šešios darbo dienos nuo paėmimo iki pristatymo per Europą. Bet žinok, aš esu matęs, kai išėjo per tris, ir matęs, kai strigo dešimt, nes vairuotojas bandė sutalpinti papildomą šaldytuvą kliento prašymu. Maršrutas per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada Prancūziją ir tunelį. Kiekviena šalis prideda savo kilometrus ir remontus. Jei viskas einasi kaip per sviestą, trys dienos realu, bet gyvenimas retai taip jau glotnai ir nutinka.

Ar skiriasi laikas, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Na, skirtumas yra, bet ne diena, kaip kai kurie galvoja. Iš Vilniaus iki sienos trumpiau, o iš Kauno – arčiau kalno. Realiai, kai mikroautobusas važiuoja pilnas, jis paima siuntas iš visų trijų didžiųjų miestų. Tai tas laiko skirtumas suėdamas kol suvažinėja visus krovinius, o paskutinį adresą pasiekia beveik tuo pačiu metu. Būna taip, kad net atvirkščiai.

Ar savaitgaliai skaičiuojasi į bendrą trukmę?

Sekmadieniai ir šeštadieniai... (nors, tiesa, savaitgalis irgi yra para, bet pataisau save – krovinys keliauja) – pagal sunkvežimių stovėjimo taisyklės jie riboja darbą. Kai kurie vairuotojai dirba šeštadienį iki pietų, bet sekmadienį stoja ir ilsisi. Todėl savaitgaliai į kalendorių įskaičiuojami, bet ne į visas darbo valandas. Jei siunta iškeliavo penktadienio vakarą, tikėtis jos antradienį rytą realiau negu pirmadienį, nes per poilsį mašina nepajudės tiek, kiek darbo dieną. Tokia rinkos realybė.

Kiek laiko užtrunka grįžtamoji kelionė ir ar tai veikia mano siuntą?

Grįžt atgal – dažniausiai trys keturios dienos, bet tai ne tavo siuntos problema. Kartais klientai galvoja, kad vairuotojas grįžta pas juos su kvitu. Ne, grįžtantysis maršrutas pilnai kitas: kiti užsakymai, kiti adresai Anglijoje. Tavo sofa jau Kembridže, o mikroautobusas krauna stalus Grimsby. Tai tavo siuntos laiko ženkliai nepaveikia.

Kiek laiko užtrunka kelias iki Londono su pilnu krovinu?

Nuo... na, pataisau save, nuo Vilniaus (nes iš Kauno – kitoks atstumas) – maždaug 2200 kilometrų. Teoriškai per dvi paras non-stop. Bet realybė: vairavimo laikas ribotas, poilsis, kuras, muitai. Praktiškai, jei išvažiuoji antradienio rytą, Londone esi trečiadienio vakarą ar ketvirtadienio naktį. Kuo pilnesnis mikroautobusas, tuo lėčiau važiuoja. Kartais vairuotojai važiuoja apylankomis dėl mokamų kelių. Apie tris keturias paras realiai, jei niekas nestringa.

Kas nutinka kelyje ir kodėl kartais vėluoja

Kas nutinka, jei vairuotojui sugeda mašina vidurio Anglijoje?

Nutiko prieš dvejus metus – kapotas atsidarė kaip burna. Rimas, geras bičas, stringa netoli Notingemo, skambina, o balso tonas toks, kad žinai – baisi bėda. Teko ieškoti meistro keturias valandas, o terminas vakare jau Londone. Klientas paskutinį kartą skambino piktas kaip širšių lizdas. Galų gale pristatėme kitą dieną rytą. Jei gedimas rimtas, iškviečiamas kitas mikroautobusas – kas brangu ir nepatogu, bet gyvenimas toks. Svarbu bendrauti ir turėti vairuotojo telefoną.

Ar Doverio uoste visada būna eilės?

Ne visada, bet ten taip nenuspėjamai, kad eilės atrodo turinčios nuolatinių gyventojų teises. Priplaukia keltas iš visų pusių, tada muitinė, dokumentai. Kai kuriem vairuotojams taip nutinka, kad laudi pusdienį tiesiog judėti per kilometrą. Ypač prieš šventes. Kartais eilės nėra, bet muitininkas nutaria tikrinti tavo mikroautobusą – ir valanda dingsta. Pridėk tą prie bendro laiko.

Ką reiškia „tiesioginis pervežimas“ – ar tai tikrai tiesiai?

Teoriškai taip, bet praktiškai "tiesioginis pervežimas" reiškia, kad siunta neperskraustoma Frankfurte ar Briuselyje. Vairuotojas paima Lietuvos ir atveža iki tavo durų Anglijoje. Bet maršrute jis vis tiek sukiojasi į tris skirtingus adresus – pirmas Mančestery, tavo – Londone paskutinis. Tiesiogiai nereiškia be sustojimų. Kai kurie klientai įsivaizduoja diplomatinį korpusą, o tai mikriukas, pilnas dėžių, kartais dar laukia sandėlyje kol surinks pilną krovinį. Realybė veda pro Galisiją, ne tiesia linija.

Ar tikrai visi mikroautobusai važiuoja tiesiai, ar kartais perka krovinį iš šono?

Klausimas skamba piktai, bet yra teisingas. Ne visi. Yra sąžiningų vežėjų, kurie patys krauna savo siuntas ir važiuoja savo maršrutu. Bet yra ir tokių, kurie perka krovinį iš šoninių kanalų vilkikų stovėjimo aikštelėse. Tada tavo siunta tampa prekybos objektu, perkraunama į kito numerio mašiną, ir pats nebežinai, kur ji. Aš mačiau tokią įmonę: "perdavėm kolegai", o kolega nieko nežinojo. Patikimas siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją tik tuomet, kai žinai vairuotojo pavardę.

Ar jūs žinote tiksliai, kuriuo keliu važiuos?

Žinau apytiksliai, bet ne GPS koordinatėmis. Vairuotojai keičia maršrutą realiu laiku: uždarytas kelias, spūstys Belgijoje, navigacija meta kitur. Jei klausi kaip kontrolierius, atsakau – per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Doverį. Bet galutinį kelią žino tik vairuotojas. Kartais net jis nežino, kol nepasiekia Liuksemburgo. Todėl nesakau "per Miuncheną", nes po valandos paaiškėja, kad autopilotas veda pro Liubeką. Sekimo nuorodą duodu, jei yra.

Popieriai ir muitai – ten kur gali įstrigti

Ar Brexitas dar kažką keičia su muitais?

Atvirai – viena diena galvoju, kad viską žinau, kitą savaitę – naujas apendiksas. Brexitas formaliai seniai įvykęs, bet biurokratija gyvena savo gyvenimą. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia packing list'o, kartais – C3 formos. Pasieniečiai klausia apie naujų ir naudotų prekių skirtumą: sulaužyta dėžė su IKEA etikete jau įtarimas. Aš dvidešimt metų muitinėse mačiau langus, bet šitoje vietoje pripažįstu – ne 100 procentų žinau šio mėnesio smailesnes taisykles. Patikrink prieš siųsdamas.

Ar reikia draudimo, jei siunta yra vitrina, o ne dėžė?

Draudimo reikia visada, jei daiktai verti pinigų. Vitrai? Stiklas? Taip, ir dar kaip reikiant. Kartais klientai sako: "o aš pats atsivežiau be nieko ir nieko." Laimei. Aš mačiau, kai posūkyje per Vokietiją vairuotojas stabdė kaip įmanydamas, o vitrina atsidarė ir išmetė lėkštes ant sėdynės. CMR draudimas padengė, bet stikliniam daiktui geriau papildomai apipakuoti. Nepatikėk tuo, kas sako "čia mikroautobusas, viskas stovi kaip prikimšta" – nelaimės neperspėja.

Kas jei pasieniečiai atidaro mano siuntą ir viską išberia?

Tai baisiausias košmaras, bet pasitaiko. Pasieniečiai tikrina, jei dokumentuose keista ar scanneris rodo šešėlius. Mačiau, kai vyro siuntą su batų dėžėm atidarė, o viduj – statybiniai įrankiai. Muitininkas išvertė viską ant asfalto gruodį. Vairuotojas stebi, nerankioja. Kartais jie beria, nes neturi laiko gražiai dėti atgal, ir pristatymas vėluoja. Aš nežinau, ar galima už tai reikalauti žalos atlyginimo – ne 100 proc. tikras – bet faktas: dokumentai turi atitikti turinį.

Kai skuba arba kai viskas apsiuką kitaip

Kodėl vienos įmonės sako trys dienos, o kitos penkios?

Na čia jau klasika. Mačiau tokių firmų, kurios tris dienas žada tik tam, kad paspaustum mygtuką, o paskui prasideda pasiteisinimai. Tuo tarpu mes sakome keturias šešias ir kartais pristatome per tris – tada klientas laimingas. Penkios dienos – saugus buferis, kai mikroautobusas krauna pilną. Blogiausia, kai žada tris, o po savaitės niekas nekelia ragelio, nes tavo siunta dar net neprikrauta.

Ką daryti, jei siunta turi būti Londone per dvi dienas?

Per dvi dienas? Iš Lietuvos? Tik lėktuvu arba ypatingai brangiu ekspresu, jei toks stovi kieme. Standartinis siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją per dvi dienas – misija neįmanoma, nebent lagaminas mažas ir kas nors jau vyksta vežti. Jei laikas gyvybiškai svarbus, rinkis oro linijas arba specialų kurjerį. Aš nenoriu pardavinėti iliuzijų – du dienas su mikriuku per Europą nepravažiosi legaliai ir saugiai, nebent turėtum specialų leidimą.

Ar galima sutarti, kad paimtų vakarėj ir rytą jau būtų Londone?

Galima viską sutarti, bet kas bus – kitas dalykas. Teoriškai, jei mikroautobusas jau stovi tavo gatvėje ir važiuoja tiesiai į Doverį, gali nuvažiuoti per naktį ir rytą būti Londone. Bet jei vairuotojas dar neatvažiavęs, o tu skambini penktadienio vakarą – nebus. Naktinis važiavimas ribotas pagal tachografus, privalu ilsėtis. Kartais aš pats bandau per daug prižadėti, kai klientas spaudžia, bet paskui atšaukiu. Sutark realistiškai: paima antradienį vakare, Londone – ketvirtadienį. O "rytą" – tik fantastiniuose filmuose.

Kodėl kartais siunta laukia sandėlyje savaitę prieš išvažiuodama?

O čia jau verslo modelio bėda. Kai kurios bendrovės kaupia krovinius tol, kol susidarys pilnas automobilis. Tavo sofa stovi Kauno sandėlyje aštuonias dienas, nes laukia kriauklės iš Panevėžio. Buvęs klientas šaukė telefonu, kad dėžės ten supuvę. Nebuvo supuvę, bet laukė dešimt dienų, kai žadėta keturios. Rinkis: arba mokėsi daugiau už ekspresą, arba lauksi grupažo. Mikriukas pustuštis degalus degina kaip beprotis.

Ar galiu pasiųsti daiktus, jei pats dar nežinau tikslaus Anglijos adreso?

Žinai, taip nutinka dažniau negu galėtum galvot. Pavyzdžiui, kraustaisi į nebaigtą butą Braitone, adreso nėra, bet daiktai jau turi dingti iš Lietuvos pas tave. Sprendimas: siųsti į sandėlį arba pas pažįstamą, kuriam adresas žinomas. Kartais pristatome į laikiną saugyklą Londone, o paskui pervežame toliau – už papildomą sumą. Bet jei nežinai ir blaškysiesi, kai vairuotojas jau Croydon, bus chaosas. Aš mačiau, kad pusė daiktų pasimetė tokiose situacijose, ypač su mažai žinomom firmom. Blogos įmonės neturi laiko tavo paieškoms.

Ką veikti, jei vežėjas atvažiuoja per anksti, o aš dar nieko nesupakavęs?

Atvažiavo per anksti – klasika. Vakar skambino "ryt septintą", o tu galvojai "vakare septintą". Jei laiko nedaug – vairuotojas palaukia pusvalandį ir pakrauna. Jei viskas ant ledo – susitari kitai dienai, bet gali prarasti vietą mašinoj. Buvo atvejis Klaipėdoje: moteris supakavo tik trečdalį, vairuotojas negalėjo laukti dėl tachografo. Teko vežtis likusius po savaitės kitu reisu. Kartais jie patys padeda, jei moka derėtis. Bet nepamiršk – jo laikas yra pinigai.

Ar per Kalėdas viskas sustoja?

Ne viskas, bet beveik viskas. Gruodžio 22–26 – miręs laikas. Net jei siunta iškeliavo 18-tą, tikimybė prasmukti per Doverį iki švenčių – labai maža. Anglijoje tada niekas nedirba, o aš pats neplanuoju pristatymų per tas datas, nes garantuotai skambins pikti žmonės. Naujieji metai irgi kerta. Rinkis paskutinę lapkričio savaitę arba pirmąją gruodžio. Nemačiau per Kalėdas sklandžiai einančio tarptautinio siuntinio per dvidešimt metų. Nei vieno.

Mikroautobuso vidus ir kiti dalykai, kuriuos verta žinoti

Kiek kainuoja skubus siuntinių pervežimas mikroautobusu?

Greičiau – brangiau, kartais dvigubai. Jei pats mikroautobusas jau ruošiasi ir tau vietos užtenka, kaina gali išlikti standartinė – kokius šešis šimtus už kubą. Bet jei reikia skirti mašiną tau vienam, paprašys tūkstančio ar daugiau. Aš nesakau tikslių skaičių visiems – kiekvienas atvejis kaip sniego gniūžtė. Skubumas prideda trisdešimt procentų prie normos. Ir atmink: jei kaina akivaizdžiai per maža, kažkur bus spąstai. Pigiausia ne visada greičiausia.

Ar galiu siųsti augalus ar maistą tuo pačiu metu kaip ir baldus?

Augalai – Phytosanitarinis sertifikatas, maistas – stringentesnės taisyklės. Būna, kad nori obelaitę ir spintelę – techniškai galima, bet augalai kelia klausimų pasienyje, o mėsa su pienu dažniausiai draudžiama. Aš pats nebežinau, kodėl žmonės vežioja pomidorus per visą Europą, kai Londone jų pilna... bet čia jau kita tema. Grįžtant: jei sausi produktai ar saldainiai, dažniausiai praeina. Bet šaldytuvas su kopūstu gali muitininkui nepatikti. Atjunk nuo baldo.

Ar vairuotojai miega kabinoj ar viešbuty?

Didesniuose mikroautobusuose – miegamoj kabinoj, ant lentynos arba užlenkus sėdynes. Viešbutis retas luksas, dažniausiai kai gedimas arba reikia normalaus dušo. Bet 90 procentų – kapsulė ant ratų: triukšminga, šalta žiemą. Kartą vairuotojas radęs kompanioną – žiurkėną – kuris keliavo nuo Panevėžio iki Leicesterio. Šilta buvo. Tai atsakymas: taupymo režime miega ten, kur stato. Mikriukai ne kruiziniai laivai.

Kiek daiktų gali sutalpinti mikroautobusas be kelių eilių?

Standartinis krovininis mikroautobusas – apie 8–12 kubinių metrų, priklauso nuo modelio. Jei dėžes, galima statyti iki lubų ir gauti 10–11 kubų. Bet su baldais reikia koridoriaus vidury, kad prieitum. Be eilių? Tik su vienodais, mažais daiktais. Praktiškai pilnas po keturių didelių spintų ir sofos. Kartais dar prikrauna ant viršaus minkštasuolius. Svoris irgi svarbu – ne visada telpa pagal tonnažą. Mikroautobusas nėr magiška dėžė.

Ar patys kraunate, ar aš turiu nešt iki mašinos?

Čia priklauso nuo sutarties. Standartiškai vežėjas krauna, jei tai įeina į kainą, ypač "nuo durų iki durų" paslaugą. Bet jei renkiesi pigiausią variantą, gali tekti padėti. Senjorams vairuotojai kartais užjaučia ir padeda, bet oficialiai neprivalo. Buvo taip: be lifto penktam aukšte, o sofą reikia nešt trisdešimt metrų iki kiemo. Tada mokėk už pagalbines rankas arba kviesk draugus. Praktiškas patarimas – pakuok taip, kad vienas žmogus galėtų panešt.

Taigi, siuntinių pervežimas mikroautobusu į Angliją trunka kelias dienas, bet tas "kelias" svyruoja kaip benzino kainos. Jei tau sako, kad tiksliai tris paras – arba meluoja, arba labai tiki į geriausią scenarijų. Planuok saugiai: skaičiuok keturias–šešias darbo dienas, atsargiai pakuok ir visada klausk vairuotojo maršruto – jis žino tiksliau nei dispečeris ofise. Ir atmink: kartais verta permokėti už patikimumą, nes tas "pigiausias per tris dienas" gali pavirsti nepakeliamu laukimu be jokių žinių. Sėkmės.