Kiek kainuoja transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais?

Kiek kainuoja transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais? Šito klausia beveik kiekvienas, paskambinęs pirmą kartą. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau gerą dvidešimt metų, o gal ir daugiau – laikas taip bėga, kad nebeskaičiuoju. Prisimenu laikus, kai dar važinėdavome keltais per Kaliningradą ir neturėjome jokių GPS. Pasakyti tikslią sumą be pokalbio yra beveik taip pat sudėtinga, kaip atspėti, kiek svorio priaugai per Kalėdas. Tačiau galiu atvirai paaiškinti, iš ko ta kaina susideda, kur galima sutaupyti, o kur nereikėtų. Per tuos metus teko matyti tiek gerų pervežimų, tiek tokių, po kurių klientai skambindavo ašarodami. Sėskis, papasakosiu kaip draugas.

Apie kainą apskritai

Kiek maždaug kainuoja transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais?

Jei duotum šitą klausimą telefonu, paklausčiau – o ką vežam? Dalinis krovinys, pvz., keli lagaminai ir sofa į Londoną, kainuoja nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Pilnas mikroautobusas – nuo tūkstančio. Kartais lygina su lėktuvu, bet čia ne tas pats. Kuras, mokesčiai, vairuotojo nakvynė – viskas limpa. Prisimenu vyruką iš Panevėžio, norėjo vežtis garažą visą. Atšaukėm aštuonis šimtus, be muitų. Jis džiaugėsi, bet paskui suprato, kad reikia ir draudimo. Tai skaičiai svyruoja.

O ką, jūs ten vežate tik žmones ar ir krovinius kartu?

Dažnai klausiama ar galima važiuoti kartu. Iš principo – taip, jei yra vietos. Bet mes nekeleivinė įmonė. Mes vežame daiktus, o tu gali prisėsti kaip palyda. Kaina dažniausiai nesikeičia, nes mokama už vietą ir kurą. Jei žmogus važiuoja, jam nereikia atskiro draudimo, nes jis tarsi ekspeditorius. Šeimos taip daro – vaikai gale tarp dėžių. Teisingai? Ne. Būna. Svarbu, neperkrauti masės, nes Britanijos policija sustabdo. O jie ten griežti.

Ar kaina skiriasi, jei važiuoju pats, ar jei siunčiu tik daiktus?

Šiaip ne, didelio skirtumo nėra. Jei daiktai važiuoja be tavęs, sutariame, kas Anglijoje priims krovinį. Kartais net pigiau, nes nereikia laukti tavęs pakeliui. Buvo Vilniuje klientė – paliko raktus kaimynei, vairuotojas pristatė ryte. Sutaupė gal dvidešimt eurų. Bet jei reikia mūsų žmogaus padėti krautis – papildomas pagalbininkas kainuoja. Tavo asmeninis važiavimas kainos nepakeis. Nebent nori dar ir viešbučio pakeliui – tada jau kita tema.

Kada geriau rinktis mikroautobusą, o kada didesnį vilkiką?

Na čia paprasta. Jei baldai iš vieno kambario ar nedidelio buto – mikroautobusas idealus. Jei namas su rūsiu – vilkikas. Kartais žmonės persistengia, užsisako mažesnį, pusę daiktų palieka. Buvo Šiauliuose – galvojau, tilps. Ne. Teko antrą reisą, dviguba kaina. Mikroautobusas geras tuo, kad privažiuoja prie senamiesčio namo, kur fūra nepralįs. Londone ypač aktualu – siauros gatvelės. Jei abejoji – siųsk fotografijas, a pažiūrim.

Ar tikrai pigiau negu vežti lėktuvu ar paštu?

Čia priklauso nuo kiekio. Du lagaminai – lėktuvas nugalės. Sofa, dvidešimt dėžių – jau mikroautobusas. Paštas dabar toks brangus, kad dviračio siuntimas kainuoja daugiau nei pusė mikroautobuso. O jei nestipriai supakuota – negausi sveiko. Su mikroautobusu gauni durų į duris paslaugą. Kartais klientas skrenda lėktuvu, daiktus palieka mums. Studentai taip daro. Vasarą turime specialius pasiūlymus vežti krovinius į Angliją mikroautobusais – tada skrydis atrodo kaip pokštas lyginant su visa svetaine.

Kas įtakoja kainą – iš tikrųjų

Kokią įtaką daro atstumas, tarkim, jei iš Klaipėdos, o ne Vilniaus?

Daro, aišku. Iš Vilniaus į Londoną – pusantro tūkstančio kilometrų, o iš Klaipėdos – dar šimtas. Dabar nebe keltai tiesiai, o per tiltus ir tunelius per Prancūziją. Atstumas jaučiamas kuro sąskaitoje. Kaina pakyla penkiasdešimt iki šimto eurų. Ne pasaulio pabaiga, bet jei taupai – galima pagalvoti apie variantą atvažiuoti į Kauną. Tiesa, čia ne šimtinai tikras, gal kuras ten pat pigesnis. Nežinau, reikia pasiskaičiuoti dienai.

Ar skaičiuojate pagal kubinius metrus, kilogramus, ar kaip?

Mes dažniausiai žiūrime į kubinius metrus, bet ir svoris turi reikšmės. Knygų dėžės – svoris didelis, vietos mažai. Čiužinys – vietos daug, svoris lengvas. Mikroautobusai turi ribas. Kartoju vairuotojams – neviršyti 3,5 tonos. Buvo klientas su cementinėmis statulomis iš sodo. Svarstyklės parodė perviršį. Teko dalį palikti. Kai siunti sąrašą, nurodyk svorį, nors matmenys svarbiausi. Pagal juos planuojame vietą. Kartais skambinate: trys daiktai. O ten pianinas.

Ar brangiau, jei mano daiktai antrame aukšte be lifto?

Brangiau. Jei yra liftas – puiku. Jei nėra – priklauso nuo aukščio. Trečias aukštas be lifto Londone gali užtrukti valandą tik išnešimui. O dar įnešimas Anglijoje. Mes turime du vaikinus, bet jei sunku – reikalinga papildoma pora rankų. Tai kainuoja. Vieną kartą Noting Hill'e – gražus namas, laiptai kaip iš filmo, bet vingiuoti. Pianino negalėjom užsukti. Teko langu per balkoną. Anglai stebėjosi. Papildomi penkiasdešimt svarų. Tai taip, aukštas be lifto prideda. Ne daug, bet prideda.

Kiek kainuoja, jei reikia baldų išardymo?

Išardymas – papildomas dalykas. Mes nebūtinai turime įrankius visiems baldams. IKEA spinta – per dvidešimt minučių. Sena lietuviška – gali prireikti valandos. Tas laikas kainuoja. Paprastai skaičiuojame po dvidešimt penkis eurus už valandą. Jei reikia ir supjauti (supakuoti, oi) – tada taip pat. Kartais klientai patys išardo, bet pamiršta varžtus. Tada mes ieškome savų. Ne visada randame. Geriausia, jei baldai paruošti. Staiga atsiradęs išardymas kelyje pabrangina viską, nes stabdo kitus maršrutus.

Ar įtakos turi laikas, pavyzdžiui, prieš Kalėdas?

O taip, ir dar kaip. Rugsėjis-spalis – studentai plūstele į Londoną, kainos kyla. Prieš Kalėdas – taip pat. Visi nori spėti iki švenčių. O po Naujųjų – sausį-vasarį – gaunasi pigiau. Žiemą galima derėtis lengviau. Vasarą irgi yra sezonas. Bet pats blogiausias laikas – rugpjūtis ir rugsėjo pradžia. Tada mikroautobusų trūksta, vairuotojai pavargę. Kartais tenka atidėti savaitėm. Jeigu neskubu – galiu pasiūlyti lankstų variantą, kai vežame, kai turime laisvą vietą. Tai gali kainuoti trečdaliu mažiau.

Apie muitus, sienas ir kitas bėdas

Ar man reikia mokėti muitus Anglijoje įvežant savo sofą?

Brexit viską apsivertė. Jei sofa naudota Lietuvoje ir vežti sau – muito mokėti nereikia. Bet turi būti įrodymų, kad ji tavo metus laiko. Kas sąskaitų? Nuotraukos, sena sąskaita. O jei sofa, kurią reikia apvynioti (kurį – atleisk, kurią), yra visiškai nauja – tada gali tekti mokėti PDV ir muitą. Muitininkai kartais tikrina. Buvo taip – vyrukas iš Kėdainių dėl spintos dokumentų visą mikroautobusą užlaikė. Prarado dieną. Todėl svarbu, kad daiktai būtų asmeniniai, ne prekybiniai. Ne visada patikrina, bet jei patikrina – turi būti pasirengęs.

Ką daryti, jei prekės dokumentai nesutampa – ar tai brangiau?

Tai pavojingiau nei brangiau. Jei dokumentai kliba, krovinys stovi muitinėje dienomis. O mikroautobusas tada nedirba. Nuostolis mums, stresas tau. Aš prašau sąrašo iš anksto. Jei matau kažką įtartino – perspėju. Buvo atvejis, kai moteris vežėsi dvyliką identiškų komodų. Aiškiai prekybai. Sakė, sau. Muitininkai nekvaili. Teko mokėti. Tokios baudos – neįskaičiuotos į mano kainą, a ten tik vežėjas. Todėl prieš numerį daryk namų darbus. Paskambink muitinės tarpininkui. Arba paklausk mūsų – turime pagalbininką.

Ar buvo tokių atvejų, kai neišleido per sieną?

Buvo, ir ne vienas. Paprastai dėl maisto ar augalų. Lietuvos pirkiai mėgsta pasiimti dešrų, sūrių, kartais pomidorų sodinukų. Anglijos pasieniečiai tai tikrina griežtai. Buvo – vyras vežėsi penkis kilogramus kumpio. Muitinė atėmė. Šaldytuvą išleido, kumpį – ne. Eiga vėlavo keturias valandas. Aš visada sakau – jei galima išmesti maistą, išmesk. Net jei sumokėsi baudą, tai nebebus valgoma. O ir kaina už vėlavimą – mūsų sąskaita? Ne, tavo sąskaita. Tos valandos brangiai kainuoja.

O jei kažka palieku, pamirštu – galima paimti vėliau?

Na, čia jau nebėra apie vežimą, o apie atsiminimus. Rimtai – jei kažką palieki, dažniausiai negalime grįžti. Grafikas neleidžia. Palikai šaukštų stalčių – klausk kaimynų. Šaldytuvą – tenka antras reisas. Abu piniginiai. Buvo ponia Panevėžyje, paliko vazono lėkštutę. Sakiau, nėra ko verkti, bet ji verkė. Grįžti negalėjome. Patikrink butą tris kartus. Geriau ašaros laiptinėje nei ant mūsų peties.

Ar mikroautobusas gali stovėti prie mano durų Londone, ar ten problematiška?

Londone automobilių stovėjimas – sportas. Jei gyveni centre – gali tekti leidimas arba mokestis. Mes tai darome dažnai, bet ne visada įeina į paslaugos kainą. Kartais rajonuose vienpusis eismas ir nėra vietos. Buvome Brixtone – gatvėje požeminiai darbai. Nei pravažiuoti, nei atgal. Teko rankomis nešti du šimtus metrų. O lietus lyjo. Rimtai, lyjo kaip iš kiauro. Tai mikroautobusas gali privažiuoti, jei sąlygos leidžia. Jei ne – arti, kiek galima. Kartais tai reiškia du kvartalus.

Kas dar gali pabranginti, o kas – atpiginti

Kiek kainuoja jei mano brolis padės krautis – ar mažiau?

Tikrai bus pigiau nei jei mes samdome pagalbininkus. Tvarkingas brolis – geras brolis. Tik sakyk, kad bus pagalba. Nes jei prisireiškiam kroviką Anglijoje, o paskui paaiškėja, kad tavo brolis gali – pinigai veltui. Buvo – vaikinas pasakė, kad niekas nepadės. Įtraukėme kroviką. Atvažiavo trys kaimynai. Per pusantros valandos viską iškrovė. Sutaupei keturiasdešimt svarų. Bet pranešk iš anksto. Kartais žmonės sako – patys, o paskui sėdi ant sofos ir žiūri. Tada skaičiuoju valandinį.

Ar galima derėtis dėl kainos, ar jūs turite fiksuotus tarifus?

Derėtis galima visada. Aš ne kasos aparatas. Jei grafikas tuščias, numesiu penkis, dešimt procentų. Jei sezonas pilni – kaina kietesnė. Yra lanksčių maršrutų, kai vėjomės į tavo daiktus tik tada, kai važiuojame atgal ar turime dalinį krovinį. Tada galima gerą sandorį padaryti. Jei skambini prieš Kalėdas ir nori rytoj – mažai šansų. Buvo klientas, bandė derėtis kaip turguje. Pasakiau – jei sutaupysi daugiau nei šimtą eurų kitur, varyk ten. Grįžo po savaitės. Sutarėm.

Kas pigiau – pilnas mikroautobusas ar pusiau tuščias?

Logiška manyti, kad dalinis krovinys pigiau. Iš dalies taip – jei turime kitus klientus tame pačiame maršrute. Bet jei tu vienas, o mikroautobusas važiuoja tik dėl tavęs – moki beveik pilną kainą. Pilnas salonas visada ekonomiškiausias. Už pusę salono – septyniasdešimt procentų tos pačios sumos. Štai kodėl aš kartais sujungiu klientus. Jeigu iš Kauno ir iš Panevėžio į Birmingemą – suvežame į vieną reisą. Tu sutaupai, a sutaupau. Visi laimingi. Gautas reikalas.

Ar reikia mokėti už laukimo laiką, jei aš vėluoju?

Reikia. Laikas kelyje – mūsų duona. Jei sutarėme devintą, o tu atsirandi vienuoliktą – dvi valandos dingusios. Anglijoje vairuotojas turi reguliuotą poilsio laiką. Jei pavėluoji per daug – negalės vairuoti ir reikės viešbučio. Tai šimtu eurų brangiau. Buvo – klientas pamiršo, kad mes atvažiuojam. Snaudė. Skambinau keturis kartus. Teko kviesti kaimyną. Jei reikia laukti, kol grįši iš darbo – tai irgi ne nemokama. Pirmos pusvalandės dažnai atlaidžiai, bet toliau skaičiuojame. Yra buvę, kad žmonės supyksta, bet taisyklės lieka.

Ką reiškia „grįžtamasis reisas“ ir kodėl kartais jis pigesnis?

Tai kai mikroautobusas važiuoja atgal iš Anglijos tuščias arba pusiau pilnas. Galime paimti krovinį pigiau, nes būname jau susiplanavę kelionę. Kuro sąnaudos ten pačios, bet klientas moka mažesnę dalį. Nešvaistome tusčio važiavimo. Problema – reikia derinti laiką. Jei gali palaukti dvi dienas – super. Jei reikia tiksliai ketvirtadienį – ne. Vasarą tokių galimybių daugiau, žiemą – mažiau. Kartais klausia, kodėl ne visada pigiau? Nes mums irgi reikia apmokėti vairuotojo algą abiem kryptim.

Realūs dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios į Angliją, yra patikimos?

Ne, ne visos. Yra gerų, yra tokių, po kurių aš pats einu vertinti žalą. Yra žmonių, nusiperka seną mikroautobusą, pasidaro skelbimą ir pradeda vežioti. Be licencijos, be draudimo. Buvo istorija – klientas sumokėjo avansą dviem šimtais eurų. Vyras neatvažiavo. Telefonas išjungtas. Skambino man apsipylęs ašaromis. Aš neatpažįstu visų, bet tokios istorijos sklinda. Todėl tikrink licenciją, draudimą, atsiliepimus. Jei kaina per gera būti tiesa – dažniausiai taip ir yra. Nemoki kava nebūna.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedo pakeliui – tai mano rūpestis?

Ne, tai mūsų rūpestis. Turime techninę pagalbą Europoje. Bet gali kilti vėlavimas. Jei rimtas gedimas – pavyzdžiui, variklis arba kardanas – tenka vežti servisą, o daiktus – kitu transportu. Kartais perkeliame į kitą mašiną. Klientas papildomai nemoka, bet stresas – jo. Aš į tai žiūriu paprastai – gedimai būna, mes ne robotai. Svarbu, kad draudimas galioja. Buvo pernai Prancūzijoje – sugedo. Neiškart radome antrą mikroautobusą. Teko palaukti parą. Sveikas žmogus – atlaiko. Daiktai – atlaiko.

Ar jūs draudžiate krovinį, ar aš turiu tai daryti pats?

Mes turime CMR draudimą, bet jis ribotas. Brangūs daiktai – elektronika, meno kūriniai – verta papildomai apdrausti. Aš klausiu – kokia vertingiausia dovana? Kartais – televizorius, kartais – senelės komoda. CMR to nepadengs pilnai. Galime padėti sutvarkyti draudimą, bet retai nemokamai. Drabužiai, indai, knygos – mus dengia. Jei veši auksą, monetas – apdrausk. Aš ne draudimo agentas, tiesiog perspėju. Buvo – sudužo stiklinis stalas. CMR sumokėjo, bet ne pilną sumą. Klientas piktas. Galėjęs apdrausti.

Kiek dienų iš viso trunka toks pervežimas mikroautobusu?

Paprastai dvi-trys dienos. Iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Prancūziją – tada tunelis arba keltas. Jei pasieniai laisvi – du su puse. Jei eilės – trys, kartais keturios. Jeigu reikia dar surinkti iš kelių adresų – tada ilgiau. Aš sakau – neplanuok tiksliai, kad penktadienį dešimtą ryto būsi. Vairuotojai turi miegoti, valgyti. Buvo reisas, kai lijo taip, kad negalėjo važiuoti normuotu greičiu. Pavėlavo pusdienį. Klientas pyko. Aš mieliau vėluoju nei vairuotojas užmiega prie vairo. Realūs skaičiai – 48–72 valandos.

Jeigu noriu vežti augalą – ar galima, ir ar brangu?

Augalai – keista sritis. Kai kurie leidžiami, kai kurie – ne. Anglija bijai atvežti kenkėjų. Aš stengiuosi nevežti gyvų augalų. Buvo taip – moteris vežėsi fikusą. Aš leidau. Muitinė nepatikrino. Bet jei būtų patikrinę – gali konfiskuoti. Kainos prasme – jei tilps salone nemokamai, tai nemokamai. Bet jei reikia jam vietos drėgnos – pats jautiesi keistai. Aš ne floristikas. Nežinau, ar verta rizikuoti dėl dešimties eurų palmės. Gėles palik kaimynei. Būk be rūpesčių.

Tai va, kiek kainuoja transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais – klausimas, į kurį atsakymas visada su prielaida. Nori tikslios sumos? Rašyk sąrašą daiktų, nurodyk atstumą ir paskambink. Aš duosiu skaičių be paslėptų skylių. Nebandyk taupyti ten, kur svarbiausia patikimumas. Per tiek metų mačiau viską – ir stebuklingai pigius pasiūlymus, ir brangius nesusipratimus. Svarbiausia – kad tavo daiktai atvažiuotų sveiki, o tu – ramus. Jei ką, skambink, net jei tik pasitarti. Kartais to užtenka.