Kiek kainuoja smulkių siuntų pervežimas mikroautobusu į Angliją? Vežėjo paaiškinimai be filtrų

Jau penkiolika metų vežioju smulkius krovinius mikroautobusiais tarp Lietuvos ir Anglijos. Jeigu šiandien manęs paklaustumėte – kiek kainuoja smulkių siuntų pervežimas mikroautobusu į Angliją? – atsakyčiau: taip tiesiai nepasakysiu, nes viskas priklauso nuo to, ką vežate, iš kur ir kada. Realios kainos svyruoja nuo dviejų šimtų iki kelių šimtų eurų, o kartais ir daugiau, jei reikia skubiai arba daiktų nepaprastai daug. Žmonės dažnai galvoja, kad tai kaip taksi – paspaudai mygtuką ir žinai kainą. Deja, tarptautiniai pervežimai kur kas chaotiškesni. Brexit viską apsunkino, kuro kainos šokinėja, o klientai kartais apsimeta, kad turi du lagaminus, o pasirodo su visa gyvenimo istorija.

Apie kainą – tiesiai ir be saldėjimo

Kiek realiai kainuoja smulkių siuntų pervežimas mikroautobusu į Angliją?

Kaina svyruoja plačiai. Jeigu turite dvi kelionines dėžes ir važiuojate ne piko metu, galite tikėtis maždaug 250–350 eurų. Pridėkite dviratį, kelis maišus ir baldą – jau kalbame apie 500–700 eurų. Aš esu vežęs ir už 200, kai mikroautobusas važiavo beveik tuščias, ir už 900, kai klientas skubėjo per Kalėdas. Skubūs reisai visada brangesni. Būna, kad savaitės viduryje kaina žemesnė nei penktadienį. Viskas individualu, bet maždaug toks rėžis.

Kainą lemia svoris ar vietos, kurias užima dėžės?

Vežioju jau seniai, o paaiškinti vis dar sunkiai randu žodžių. Mikroautobusuose svarbiausia erdvė, bet svoris kartais nustebina. Kartą vežiau dešimt dėžių knygų – svoris buvo beprotiškas, vairuotojas grūmojosi, kad tokią kroslę galėtų tempti tik furgonas. Kita vertus, pagalvės užima kubą, o sveria dešimt kilogramų. Tad mes dažnai klausiame: ką tiksliai vežate? Jei staklės – kaina pagal svorį. Jei drabužiai – pagal tūrį. Naudojame kubinius metrus ir kilogramus.

Kodėl vienas vežėjas prašo 200 eurų, o kitas – 600?

Čia jautri tema. Pigus vežėjas gali pirkti seną Sprinterį, neturėti draudimo, mokėti vairuotojui mažus pinigus. Brangus dažnai reiškia normalų atlyginimą ir sąžiningumą. Ne visi pigūs blogi – kartais pradedantysis renka klientus. Bet jei 200 eurų už tai, ką kiti vertina 500, pagalvokite kodėl. Buvo atvejų, kai klientai skambindavo vėlai vakare – mikroautobusas užstrigęs, vairuotojas dingęs. Realybė tokia. Paprasta.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš provincijos, o ne iš Vilniaus?

Iš tikrųjų – taip, bet ne visada katastrofiškai. Jei mikroautobusas tuo metu renka krovinius Klaipėdoje – jums pasisekė. Bet jei gyvenate Zarasuose, o mašina startuoja iš sostinės, reikės kurjerio. Ne vienas klientas pyksta, kad negalime tiesiog "užsukti pakeliui". Keliai Lietuvoje ne tokie jau pakeliui. Anglijoje situacija panaši – Londone pristatymas pigesnis, o jei reikia važiuoti į Škotijos kaimą, žinokite, kaina kyla. Kartais deramės dėl tarpinio taško.

Ar man reikia mokėti atskirai už keltą ar tiltą?

Dažniausiai įskaičiuoti. Bet visada klauskite aiškiai. Mažos įmonės kartais slepia keltų mokestį, todėl jei nematote jo sąmatoj, gali pareikalauti atskirai. Mane atrodo, kad aiškumas čia svarbiausias dalykas. Aš savo klientams visada įtraukiu viską į bendrą sumą, nes nekenčiu tų žaidimų. Anglijos pusėje kartais būna Londono įėjimo zonos mokestis – apie tai irgi verta paklausti. Nors žinot, daug kas net nežino apie Dartford Crossing.

Ar galiu derėtis dėl kainos?

Galima, bet neturite būti agresyvūs. Jei žinote, kad sezonas ramus ir reisas tuščias – yra erdvės deryboms. Jei skambinate prieš Kalėdas – nebandykite. Aš kartais numušu dešimt procentų fiksuotiems klientams arba kai galite palaukti savaitę ilgiau. Bet jei kaina jau žemiau rinkos – vairuotojas tiesiog nevažiuos. Jis turi degalus, nuomą ir sąskaitas. Derėtis galima, tačiau padoriai. Asmeniškai nemėgstu, kai spaudžia grynais tik todėl, kad "pas kaimyną pigiau".

Kas vyksta prieš ir per patį važiavimą

Ką reiškia, kai sako "nuo durų iki durų"?

Skamba gražiai, tiesa? Realybė – beveik taip. Parodome į namus Lietuvoje, paimame. Pristatome Anglijoje. Bet tarpinėse stadijose daiktai gali būti perkraunami, jei naudojamas bendras reisas. Kartais mikroautobusas atvažiuoja iki keltos, o ten situacija pasikeičia. Aš asmeniškai stengiuosi, kad daiktai keliautų su ta pačia mašina. Svarbu pasakyti – "iki durų" dažniausiai reiškia ant laiptų į butą, ne į vidų. Jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto – kitas pokalbis.

Ar daiktai visą kelią važiuos viename mikroautobusiuke?

Idealiu atveju – taip. Bet aš ne visada galiu pažadėti. Priklauso nuo logistikos. Jei reisas pilnas ir mikroautobusas važiuoja tiesiai, daiktai niekur nesikrausto. Jei yra pervežimo taškas Prancūzijoje – gali tekti perkrauti. Tai nėra katastrofa, bet rizika visada šiek tiek išauga. Aš pats to vengiu, kai galiu. O jei vežate meno kūrinį ar senovinę komodą – ieškome tiesioginio varianto. Nors tai brangiau. Verta pagalvoti, ko labiau bijote – brangumo ar papildomo perkrovimo.

Kiek laiko realiai užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Londono?

Priklauso nuo maršruto. Tiesioginis kelias apie 2000 km, bet mes nevažiuojam kaip lenktynininkai. Vairuotojas privalo ilsėtis, keltai turi savo grafikus. Realiai – dvi su puse, trys dienos. Kartais keturios, jei Doverio uoste eilės. Buvo savaitė, kai užtrukom penkias dienas dėl streiko Prancūzijoje. Klientas pyko. Mes irgi. Turime teisę perkelti reisą, bet turime ir pareigą informuoti. Jei reikia greičiau – yra oro uostai, bet ne mikroautobusai.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sugesta pakeliui?

Nutinka. Labai retai dėl mūsų kaltės, dažniau dėl force majeure. Sugenda mašina, keičiasi keltų grafikai, vairuotojas susirgsta. Buvo atvejis – turbina atsisveikino netoli Varšuvos. Trys dienos stovėjimo. Klientai pyko. Mes irgi. Turime teisę perkelti reisą, bet turime ir pareigą informuoti. Nemalonu skambinti septintą vakarą, kai dar nežinau rytojaus situacijos. Bet taip jau yra šitame darbe. Planuokite laiko atsargą. Savaitė į priekį ar atgal gali išgelbėti nervus.

Koks skirtumas tarp paprasto mikroautobuso ir didžiojo krovininio furgono?

Mikroautobusas – iki 3,5 tonos. Didysis krovininis furgonas – gali būti 7,5 ar daugiau. Smulkioms siuntoms mikroautobusas ekonomiškesnis, nes nereikia specialių leidimų vairuoti su B kategorija. Kainos atitinkamai skiriasi. Didysis furgonas brangesnis, bet paima daugiau tūrio. Jei jūsų daiktai užima pusę mikroautobuso – jums jis. Jei visas namas – kviečiam furgoną. Aš asmeniškai mieliau valdau mažesnę mašiną. Toks jau charakteris. Ir mano klientai dažniausiai neturi pilno dviejų kambarių buto.

Kai reikia supakuoti arba nustebinti vežėją

Jei turiu tik du lagaminus ir dviratį – ar tai laikoma smulkia siunta?

Taip, tai ir yra klasikinė smulki siunta. Dviratis tik kelia galvos skausmą, nes neįeina į standartinį lagaminų skaičiavimą – jis didelis, keistas forma. Aš vadinu tokius daiktus "erzinančiais priedais". Kaina neproporcingai neauga, bet auga. Du lagaminai – maždaug 250 eurų. Du lagaminai ir dviratis – jau 320 ar panašiai. Kartais mikroautobuso gale vietos nelabai, ir dviračiui tenka speciali vieta. Kartais siūlome nuimti priekinį ratą, kad tilptų. Smulkmenos, bet taupo erdvę.

Ką daryti, jei aš nežinau tiksliai, kiek bus dėžių?

Nutikę dešimt kartų. Sakote "bus dvi dėžės". Atvažiuojame, o ten šešios, dar plastmasiniai konteineriai ir augalas. Mes turime problemą. Mikroautobusas turi ribotą erdvę, kitų klientų daiktai. Aš paprastai prašau nuotraukų prieš sutartį. Bet jei apsigalvojote paskutinę savaitę – skambinkite nedelsdami. Kartais tilpsta, kartais tenka mokėti papildomai arba atiduoti mažiau. Buvo atvejis, kai teko palikti porą maišų, nes tiesiog nebetelpame. Nemalonu, bet geriau nei vėluoti kitiems.

Ar galiu siųsti baldus, pavyzdžiui, komodą ir veidrodį?

Galima, bet čia jau riba tarp smulkios siuntos ir krovinio. Komoda, jei neišardyta, užima vietą. Veidrodis – stiklas, jautrus dalykas. Aš vežu, bet prašau gerai apvynioti. Kartais komoda atvažiuoja nepažeista, o kartais randate įbrėžimą, kurio nebuvote pastebėjęs. Fiksuojame foto prieš pakrovimą. Smaikštu, kad žmonės dažniausiai pyksta ant vežėjo dėl įbrėžimų, kuriuos baldai turėjo prieš dvidešimt metų. Nufotografuokite viską. Tai apsaugo ir jus, ir mus. Rimtai.

Ar reikia kažkaip specialiai pakuoti dėžes?

Nereikia fanatiškai, bet taip – reikia. Kartoninės dėžės turi būti dvigubos siūlės, jei knygos. Drabužius galima maišuose, bet su etiketėmis ant viršaus. Aš šventai tikiu, kad gera pakuotė yra pusė darbo. Buvau įsitikinęs, kad viena dėžė tvirtai suklijuota, o viduje – porcelianas be burbuliuko. Spėkit, kas atsitiko? Teisingai. Nebepervežu be tinkamos pakuotės, net jei klientas pyksta. Sutaupote dvidešimt eurų pakuotei, prarandate du šimtus nuostoliams.

Ar visada gaunu draudimą?

Turėtumėte gauti, bet gauti ir realiai turėti – skirtingi dalykai. CMR draudimas privalomas tarptautiniams vežėjams, tačiau jis ne visuomet padengia viską iki paskutinio cento. Skaitau sutartis ir matau punktą: "maksimali kompensacija pagal kilogramą". O jei vežate vertingą kolekciją? Būna nurodyta kaina, kuri neatitinka realios. Klausiu: koks jūsų turto draudimas? Kartais verta apsidrausti atskirai. Nenoriu gąsdinti, bet realybė ne visada saldi. Skaitom smulkųjį šriftą.

Dokumentai, muitinė ir kitos nemalonios temos

Ar galima vežti maisto produktus?

Po Brexito – velniškai sudėtinga. Mėsa, pienas, kiaušiniai – draudžiama. Kartais konfiskuoja net dešrą sumuštiniams. Aš visada įspėju: jei maistas – jūsų rizika. Dėl sausų produktų ar arb – (arbatos, atsiprašau) – atvirai nežinau, ar dabar jau leidžia viską be registracijos. Taisyklės nuolat keičiasi. Geriau nesiųsti. Aš ne muitininkas, nenoriu meluoti. Buvo situacija, kai klientė vežė šunų ėdalą – muitinėje paėmė be diskusijų. Skaudu, bet teisėta. Valgykit prieš kelionę.

Kas jei muitinėje iškyla problemų?

Brexit… čia ilga istorija. Muitinei reikia tinkamų dokumentų – sąskaitos, aprašymo, kartais įrodymų, kad tai naudoti daiktai, ne prekybinė partija. Jei popieriai netvarkingi – stovite valandomis. Kartais pareikalauja atidaryti dėžes. Aš turėjau reisą, kai Doverio pareigūnai išvertė pusę mikroautobuso, nes kažkas nepatiko deklaracijoms. Penkių valandų vėlavimas. Kitą kartą praleido per penkias minutes. Daug kas priklauso nuo to, kas tą dieną dirba. Ir nuo jūsų pačių ruošimosi. Rimtai tvarkykite aprašymą.

Ar saugu vežti vertingą techniką mikroautobusu?

Techniškai – taip, bet rizika visada egzistuoja. Mikroautobusai važiuoja per karščius, šalčius, drėgmę. Ne visi vairuotojai elgiasi su daiktais kaip su kūdikiu. Jei kompiuteris netinkamai supakuotas – gali sulūžti. Aš rekomenduoju originalias dėžes, burbulinę plėvelę, ir nepadėti sunkių daiktų ant viršaus. Mums dažniausiai technika neatrodo "kvepianti" pavojumi, bet klientams – brangus turtas. Verta drausti atskirai, jei labai jaudinatės. Standartinis draudimas ne visada padengia elektronikos gedimus, tik fizinį pažeidimą.

Ką daryti, jei daiktai atvyko pažeisti?

Fiksuokite viską iš karto. Fotografuokite prieš pakrovimą, rašykite aktą. Jei matote pažeidimą tik po trijų dienų – jau sudėtinga. Draudimo kompanijos nervinasi, kai nepranešama laiku. Aš visada prašau patikrinti daiktus per 24 valandas. Buvo, kad klientas atidarinėjo dėžes tik po savaitės ir rado įtrūkusį veidrodį. Ar tai mūsų kaltė? Ar jis pats ką nors ten brūžino? Nežinia. Terminai svarbūs. Ir nepamirškite, kad dėl blogos pakuotės mes nekalti. Tiesiog.

Ar galima siųsti daiktus, jei pats nevažiuoju į Angliją?

Galima, jeigu sutvarkote dokumentus ir pasitikite atstovu Lietuvoje arba raktus paliekate. Dažnai taip ir daroma – studentai siunčia daiktus, patys likdami Londone. Bet reikia patikimo žmogaus, kuris įleistų vairuotoją. Buvo keista situacija, kai kaimynas turėjo raktus, o vairuotojas pateko į vidų kaip į spektaklį. Geriau oficialiai – arba draugas, arba jūsų tėvai. Nepalikite visko aklai. Pasirašykite raštišką įgaliojimą daiktams paimti. Ir patikrinkite, ar tas žmogus tikrai bus namie tą dieną.

Ar jūs dirbate teisėtai – turiu gauti sąskaitą faktūrą?

Jei negaunate sąskaitos faktūros – verslas neaiškus. Normalūs pervežėjai dirba su išrašymu. Aš dirbu. Tai suteikia jums teisę reikalauti atsakomybės. Juodasis sektorius pervežimų srityje gana platus. Ten dažnai kaina žemesnė, bet jei kils problemų – niekas neatsako. Aš žinau kolegų, kurie dirba "ant savo", be jokio draudimo. Pigiau? Taip. Saugiau? Ne. Jei jums 20 eurų skirtumas svarbus – rizikuojate visu kroviniu. Mano patarimas – rinkitės tuos, kurie nebijo popieriaus.

Dar keli dalykai, kuriuos verta žinoti

Ar galima siųsti gyvūną kartu su daiktais?

Gyvas gyvūnas – ne siunta.