Kiek kainuoja smulkių prekių gabenimas mikroautobusu į Angliją?

Kiek kainuoja smulkių prekių gabenimas mikroautobusu į Angliją? Štai ką aš girdžiu bene kas antrą dieną. Žmonės vis dar bando rasti vieną magišką skaičių Google, lyg tai būtų parduotuvės etiketė. Deja, tokio nėra. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų veši, iš kur veši, ar tai dalinis krovinys ir ar reikia pagalbos pakraunant. Aš čia bandysiu sudėlioti viską be jokio marketinginio šlamšto – taip, lyg rašyčiau draugui, kuris kraustosi į Londoną.

Apie tuos skaičius, kuriuos visi bando rasti internete

Kiek maždaug kainuoja gabentis smulkų krovinį į Londoną mikroautobusu?

Jei turi šešias aštuonias dėžes ir iki penkis kubinius metrus, daliniame krovyje orientuokis į tris šimtus – šešis šimtus eurų. Visas mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono kainuoja nuo tūkstančio dviejų šimtų iki aštuoniolikos šimtų. O jei kas nors skelbia „nuo devyniasdešimt devynių eurų“ – tai melas arba paslėptų sąlygų pradžia. Buvo klientas, atsivežė televizorių su foteliu, o internete matęs šimtą penkiasdešimt. Realybėje tik pakrauti ir atvežti kainavo kone keturis kartus daugiau.

Ar kaina vienoda, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Panevėžio ar Klaipėdos?

Iš esmės į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą – kaina panaši, nes standartiniai maršrutai. Bet jei gyveni mažesniame miestelyje, vairuotojui reikės papildomo kelio. Toks privažiavimas kainuoja keturiasdešimt – aštuoniasdešimt eurų, nors kai kurie paima nemokamai, jei pakeliui. Būna, kad žiemą vairuotojas atsisuka ir sako – ne, neatvažiuosiu. Teko matyti, kai klientas iš Mažeikių pats vežė daiktus į Kauną. Sako, papildoma kaina įsiutino. Suprantu jį.

Kodėl internete matau skelbimus „nuo 200 eurų“, o realybėje viskas brangiau?

Triukas. Dažnai rašoma „nuo 200 eurų“ už vieną kubinį metrą daliniame krovinyje, bet tavo daiktai užima tris kubus – jau šeši šimtai. Kita vertus, pilna freelancerių, kurie rašo bet ką, kad gautų telefoną. Paskui paaiškėja, kad draudimo nėra, kad mikroautobusas dvidešimt metų senumo. Aš tokių skelbimų neliečiu pirštu. Žmonės susigundo, paskui skambina verkdami. Gaila, bet rinka tokia. Pigūs skelbimai dažniausiai baigiasi brangiomis pamokomis.

Kas dar įtakoja galutinę sumą

Ką turiu žinoti apie muitus po Brexit, net jei vežu asmeninius daiktus?

Brexit viską apsunkino. Dabar net smulkiems kroviniams reikia tinkamos dokumentacijos. Jei daiktai tikrai naudoti ir jų vertė nedidelė, muito mokėti neturėtumėte, bet reikia pateikti sąrašą anglų kalba. Kartais muitininkai įtaria, kad bandai įvežti prekybai – buvo atvejis, klientas rašė „asmeniniai daiktai“, o dėžėse penki šimtai telefonų dėklų. Bauda – trylika šimtų svarų. O dėl naudotų daiktų – teoriškai reikia įrodyti, kad priklausė metus (o gal mažiau? dabar jau nebepamenu tiksliai, HMRC keičia taisykles). Geriau pasitikrinti su tarpininku.

Ar man brangiau, jei daiktus reikia nešti iš penkto aukšto be lifto?

Žinoma. Standartinė kaina dažniausiai apima tik pristatymą iki žemutinio aukšto arba iš kiemo. Jei reikia tempti šimtą kilogramų per laiptus, reikia papildomų rankų. O jei tik vienas vairuotojas, jis atsisakys. Teko matyti, kai vežėjas pasistatė komodą prie durų East Ende ir pasakė: iki čia sutartis. Klientas galvojo, kad iki buto. Papildomai už nešimą laiptais – nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų už aukštą. Reikia visko klausti išsyk, antraip liūdnas vaizdas.

Kas yra dalinis krovinys ir kodėl tai pigiausias variantas smulkioms siuntoms?

Daliniame krovinyje tavo daiktai keliauja kartu su kitais viename mikroautobuse. Vairuotojas surenka keletą klientų, važiuoja į Londoną ir pristatinėja eile. Tu moki tik už savo vietą, dažniausiai už kubinį metrą. Kaina nukrenta kone perpus, palyginti su individualiu reisu. Bet yra minusas: važiuoja ilgiau, nes renkama ir pristatinėjama po visus adresus. Neklausk, kodėl dar nepristatyti antrą dieną, jei išvažiavo trečiadienį. Kartais tas pristatymas užtrunka keturias penkias dienas. Jei turi laiko – štai tavo būdas sutaupyti.

Iš klientų gyvenimo – kas pasitaiko realybėje

Draugas sakė vežęs už tris šimtus eurų. Kodėl aš nerandu tokio paties pasiūlymo?

O gal jis meluoja? Rimtai. Žmonės mėgsta pasigirti pigiau. Gal jo daiktai buvo pusantro kubo ir važiavo su draugo draugu, kuris turėjo tuščią vietą atgal. O gal jis neskaičiavo savo laiko. Lyginti kainas pagal „draugas sake“ – tas pats, kas lyginti butus pagal girdėtas istorijas. Realybėje rinka dabar tokia, kad už du – tris kubus iš Lietuvos į Angliją su pilnu aptarnavimu mažai kas kainuos mažiau nei keturis šimtus. Jei randi pigiau – gerai pasidairyk, kas ten slepiasi.

Ar galiu sutalpinti sofą, skalbimo mašiną ir keturias spinteles į standartinį mikroautobusą?

Priklauso nuo sofos. Standartinis sprinteris telpa apie aštuoniolika dėžių arba maždaug aštuonis dešimt kubinių metrų. Jei sofa didelė ir neišardoma, gali užimti keturis kubus viena. Skalbimo mašina dar dvidešimt centimetrų pločio... Viskas labai greit pritrūksta vietos. Prisimenu klientą, kuris aiškino, kad tikrai tilps, o kai atvažiavom, prireikė antro reiso. Antras reisas kainuoja beveik tiek pat. Todėl aš visada prašau matmenų ar nuotraukų. Ne pagal akies mirksnį siūlykis skaičiuoti – vėliau bus skaudžiai brangu.

Ar normalu, jei vežėjas prašo visos sumos prieš pakraunant daiktus?

Ne. Normalu yra avansas, trečdalis ar pusė, o likutis prieš pristatymą arba gavus daiktus. Jei kas nors reikalauja šimto procentų į priekį, ypač randantis internete, rizika, jog žmogus pradings, yra milžiniška. Mačiau keletą tokių atvejų. Žmogus sumoka, o numeris tampa nebepasiekiamas. Arba vairuotojas išjungia telefoną tiesiog Varšuvoje. Rimtos įmonės turi sutartis ir CMR draudimą. Freelanceriai be įsipareigojimų – kaip ruletė. Niekada nepermokėk visos sumos nepažįstamam žmogui. Dešimt metų patirties kalba.

Ką reikia pridėti prie kainos, kad nebūtų nemalonių siurprizų

Ar reikia mokėti atskirai už keltą arba Eurotunelį?

Gerose kainose tai jau įskaičiuota. Ypač jei samdai didesnę įmonę. Privatiniai vežėjai kartais pasiūlo žemą kainą, o paskui priduria – dar du šimtai eurų už tunelį. Vienas važiavimas per Lamanšą dabar kainuoja daugiau nei du šimtus eurų. Jei keltas – truputį pigiau, bet ilgiau. Visada klausk, ar kuro ir keltų mokesčiai įskaičiuoti. Rimti žaidėjai to nepalieka kabėti ore. O jei neįskaičiuota – pridėk keturis šimtus eurų prie sąmatos.

Kiek kainuoja, jei daiktai turi pavažinėti sandėlyje Londone, kol aš juos pasiimsiu?

Priklauso nuo sandėlio. Kai kurios įmonės duoda pirmąsias dvidešimt keturias valandas nemokamai. Vėliau – nuo dešimties iki dvidešimt penkių eurų dienai. Yra ir brangesnių. Aš rekomenduoju derėtis dėl sandėliavimo iš anksto, kai deri bendrą kainą. Nes paskui, kai daiktai stovi, sandėlio savininkas tave turi kaip šikšnosparnį. Klientai galvoja, kad atsiims po savaitės be pasekmių. Realybė – kiekviena diena kainuoja. Geriau žinoti tai iš anksto.

Ar yra kokių nors papildomų mokesčių Londone, jei mikroautobusas didelis?

Yra toks dalykas kaip ULEZ. Jei mikroautobusas senesnis ir neatitinka šešto lygio emisijų, kasdienis įvažiavimas į centrą kainuoja. Rimtos įmonės tai žino ir naudoja tinkamus furgonus. O jei samdai ką nors pigaus iš skelbimų, kurie nežino, kas tas ULEZ, bauda atskris tavo sąskaiton. Buvo atvejis – klientas sutaupė šimtą eurų ant vežėjo, o paskui gavo šimto penkiasdešimties svarų baudą. Nelabai juokinga. Visada klausk, ar transporto priemonė atitinka Londono reikalavimus (arba bent jau būtinai paklausyk, jei pats vežėjas apie tai neužsimena).

Kaip atskirti profesionalą nuo aferisto

Kodėl kai kurie vežėjai paprasčiausiai dingsta su daiktais arba nebeatrašo po avanso?

Todėl, kad jie nėra tikri vežėjai. Rinkoje pilna žmonių, kurie paskelbia skelbimą, susirenka avansų ir dingo. Joks draudimas, joks žinomas numeris. Kartais jie net patys neveža – perduoda trečiam asmeniui, kuris pavagia pusę krovinio. Realūs dalykai. Aš sakau: tikrink įmonės kodą, prašyk CMR draudimo. Jeigu vengia sutarčių – spruk. Nebus gėda pasakyti ne per brangu, bus gėda netekti pinigų ir daiktų. Per dešimt metų tokių istorijų girdėjau ne vieną.

Ką reiškia frazė „viskas įskaičiuota", ir ar galiu jai aklai tikėti?

Nereikia tikėti aklai. Kartais „viskas" reiškia tik važiavimą, o krovimas ir medžiagos – jau ne. Teko matyti, kai klientas manė, kad gauna nemokamus užvalkalus baldams, o paskui tai buvo papildomas pirkinys. Aš pats rašau sąrašą, kas įeina. Jeigu vežėjas parašė „viskas ok" – nepakankamai. Reikia detalumo. Vėliau kils barniai, kurie kainuos nervus. Geriau valandą aiškintis iš anksto nei dieną aiškintis prieš pristatymą.

Ar verta derėtis dėl smulkaus krovinio kainos?

Derybos su daliniais kroviniais beveik neveikia, nes maržos plonos. O jei veši pilną mikroautobusą – taip, kartais galima nuleisti dešimt penkiolika procentų, ypač neįtemptu sezonu. Žiemą perkraustytojai noriau lenda. Studentams ir senjorams aš numetu dvidešimt trisdešimt eurų, jei tikrai trūksta. Bet nepyk, jei tau pasakė ne. Kartais kaina ant dugno ir daugiau nėra kur leistis. Turi suprast ir tam tikrą ribą. Derėtis galima, bet ne visada prasminga.

Dariau, bet pristatymas stringa – kas toliau?

Ką daryti, jei siuntinys savaitę stovi pasienyje – kiek tai kainuoja papildomai?

Dažniausiai muitinė nieko neima, jei tiesiog tikrina. Bet jei furgoną patraukia į šoną ir daiktus perkrauna – gali prasidėti saugojimo mokesčiai. Kai kurie terminalai ima po keturiasdešimt aštuoniasdešimt eurų dienai. Nekelsiu ausų, jei paskambinsi du kartus – aš ir pats nežinau, kada paleis. Kartais tiesiog eilė. Vienintelis patarimas: turėk tvarkingus popierius. O jei stringa – tiesiog kentėk. Skambint kas valandą muitinei nepatarčiau. Geriau išgerk arbatos.

Kas atsitinka, jei dokumentuose netvarka ir muitinė susidomėjo kroviniu?

Tu moki. Rimtai. Jei paminei mažesnę vertę arba slėpei prekes, baudos krenta ant tavo galvos. Buvo atvejis, vaikinas vežėsi dėžes su užrašu „naudotos knygos", o viduje – nauji elektronikos prietaisai. Šimtai vienetų. Muitinė nekvaili. Bauda – aštuoni šimtai svarų, dar privalomos muitinės sąskaitos. Vairuotojas išsisuko, nes nežinojo, ką veža, bet vėluojančiam vežėjui kiti klientai ant galvos neišauno na, supranti. Netark daiktų, jei nežinai, kas viduje.

Kiek laiko realiai trunka gabenimas smulkiais kroviniais iš Lietuvos į Angliją?

Jei viskas gerai – dvi dienos iki Londono. Pirmą dieną per Lenkiją, antrą – per Prancūziją ir tunelį. Bet kartais keltas atšaukiamas dėl audros. Kartais furgonas sugeds Belgijoje ir laukiama detalių. Teko turėti reisą, kuris užtruko dešimt dienų. Taip nutinka. Todėl jei tau reikia daiktų penktadienį – užsisakyk bent savaitei anksčiau. Įmonės kartais žada greičiau, nei gali. Aš stengiuosi nežadėti – geriau nustebinti greičiu, nei atsiprašinėti.

Dokumentai ir smulkmenos, kurių klausia retai, o turėtų dažniau

Ar reikia kokių nors deklaracijų net asmeniniams daiktams, kai važiuoja mikroautobusu?

Teoriškai taip. Jei keiti gyvenamąją vietą ir daiktai naudoti, gali būti tam tikros lengvatos. Reikia sąrašo angliškai. O dėl metų – ar jau metus priklausė, ar mažiau? Sukuosi. Aš vežėjas, ne muitininkas. Man rodos, jei gali įrodyti, kad daiktai tavo metus (ar buvo riba – nebesu tikras, HMRC keičia taisykles), galbūt lengvata. Bet jei siunti seseriai dėžes su batais – užtenka sąrašo. O jei prekybai – reikia EORI. Geriau pasitikrinti su tarpininku, nes aš čia galiu ir apsirikti.

Koks skirtumas tarp gabenimo ir perkraustymo paslaugos kainos?

Gabenimas – aš pakraunu (jei atneši prie mašinos), vežu, iškraunu. Perkraustymas – ateinu į butą, supakuoju, išardau, nunešu iš aukšto, surenku naujame adrese. Kaina gali dvigubėti. Daug kas painioja. Jei sakai „nuvežk daiktus", o paskui manai, kad ir supakuosiu – kils nesusipratimas. Aš mielai padarysiu, bet tai jau kita paslauga. Būk atviras, ko tikiesi. Parašyk sąrašą. Nes jei vairuotojas atvažiuoja transportuoti, o ne kilnoti, jis gali neturėti nei laiko, nei noro vaidinti stalių.

Kaip įsitikinti, kad mikroautobusas tilps mano gatvėje Londone ir Vilniuje?

Tai dažnai pamirštama. Vilniaus senamiestis siauras. Londono gatvės – dar siauresnės. Didelis sprinteris gali paprasčiausiai netelpėt. Tada reikia mažesnio transporto – papildomai nuo šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų eurų. Yra rajonų, kur įvažiavimas draudžiamas didesniam nei trys su puse tonos. Rimtos įmonės klausia apie tai iš anksto. Ne todėl, kad smarkiai rūpinasi – o todėl, kad baudos kandžiojasi. Paklausk savęs: ar galiu gatvėje pastatyti mašiną? Jei ne – pranešk. Geriau žinoti prieš, nei grūstis vėliau. O aš tai mėgstu mažas kaimo gatveles – ten ramu. Na, ne darbo metu.

Ar reikia papildomojo draudimo, jei vežu vertingus daiktus mikroautobusu?

Standartiniame CMR draudimas yra, bet paremtas svoriu, o ne verte.