Kiek kainuoja siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu tuojau?

Dirbu šitam reikale jau gal kokių… dvylika metų, gal truputį daugiau, jau nebeskaičiuoju tiksliai. Per tą laiką teko vežti visko – nuo vienos dėžės su megztiniais iki pilnų butų baldų. Dabar labai daug žmonių klausia būtent apie skubų siuntų gabenimą į Angliją mikroautobusu. Ir kaina, žinoma, rūpi visiems. Kai sako "reikia tuojau", tai dažnai reiškia, kad vakar jau reikėjo būtų buvęs. Bet aš paaiškinsiu, kaip tai vyksta realybėje, kiek kainuoja ir kur tenka papildomai pakloti pinigų. Nėra vieno atsakymo, bet yra kelios taisyklės, kurios padės nesuklysti.

Kainos – dėl ko šis tas priklauso

Kiek maždaug kainuoja siųsti dėžę drabužių į Londoną mikroautobusu, kai reikia, kad būtų tuojau?

Paprasta dėžė, sakykim, iki trisdešimt kilogramų, iš Vilniaus į Londoną skubiai – čia gausi labai įvairius skaičius. Kai kurie pradeda nuo šimto dvidešimties eurų, kiti sako du šimtus. Kodėl? Nes jei mikroautobusas jau ruošiasi važiuoti ir tu turi vieną dėžę, gali prisikabinti už mažesnę kainą. O jei reikia specialiai varyti dėl tavęs vieni bala žino kur, tai kaina šokinėja. Lygiai taip pat skubus siuntų pristatymas į Angliją priklauso nuo kuro kainų. Aš mačiau, kai žmonės mokėjo keturiasdešimt svarų už nedidelę siuntą, nes važiuota pilnas. O kitas klientas sumokėjo trigubai, nes reikėjo važiuoti tik dėl jo. Loterija.

O kaip ten su kaina, jei turiu keturias didelės dėžes – ar mokėsiu trigubai, kaip už vieną?

Ne, dažniausiai ne trigubai. Keturios dėžės užima vietą, bet ne keturis kartus daugiau. Čia labiau slėgis ant automobilio talpos. Tai jei tilps – gerai, jei ne – reikės didesnio furgono. Turėjau atvejį, kai žmogus iš Panevėžio vežė dešimt dėžių į Birmingamą. Sumokėjo apie keturis šimtus eurų, nes tilpo į standartinį furgoną. Jei būtų dvi dėžės, kaina gal būtų du šimtai. Taigi kaina auga, bet ne tiesiškai. Svarbu, kad nebūtų kažko labai sunkaus, nes tada reikia pagalbininko, o tai jau papildomi eurai.

Ar mikroautobusas tikrai pigiau nei DHL ar FedEx, ką tu galvoji?

DHL per tris dienas gali pristatyti iš Kauno į Bristolį. Bet jei turi ne standartinę dėžę, o kelias vietoje vienos, tarptautiniai kurjeriai nuskriaudžia labai smarkiai. Mikroautobusas kartais ateina pigiau, ypač jei didesnė siunta. Mažoms – kartais brangiau. Žinai, kaip yra. Aš šiaip mėgstu pasakyti tiesiai – palygink abu variantus. Būna, kad FedEx duoda gerą pasiūlymą. Bet jei reikia tuojau ir asmeniškai, pervežimas į Angliją mikroautobusu laimi, nes pristato tiesiai, be sandėlių. Tik ne kiekviena įmonė dirba sąžiningai. Tenka pripažinti.

Važiavimo realybė – kiek tai trunka ir kaip atrodo

Kiek realiai užtrunka nuvažiuoti iš Vilniaus iki Mančesterio su siuntomis?

Teoriškai? Tris paras. Realiai? Keturios, penkios. Nes taip, Eurotunelis, keltas, paskui dar reikia pailsėti, jei vienas vairuotojas. Du vairuotojai – kita kalba, bet tada brangiau. Stebėjau, kaip kolega važiavo į Liverpulį, nuvažiavo per dvi paras, bet grįždamas stringe pasienyje Prancūzijoj beveik pusdienį. Tai jei tau sako "rytoj bus", gerai pagalvok. Nuo durų iki durų Anglijoje siuntos keliauja ilgiau nei skrenda lėktuvas, bet trumpiau nei laivu. Vidurinė pozicija, kurią reikia suprasti užsakant.

Važiuoja vienas vairuotojas ar du, nes mano siunta vertinga?

Čia jau nuo tavęs priklauso. Vienas vairuotojas pigiau, bet jis privalo ilsėtis. Du – pasiuntimas greitesnis, saugesnis, nes nereikia sustoti miegoti kažkokiose aikštelėse, kur gali ir akis užmesti ne tas žmogus. Brangesnės siuntos paprastai keliauja su dviem. Nors… žinok, buvęs atvejis, kai klientas mokėjo premium kainą, o mes sužinojom, kad važiavo vienas vaikinas be pamaininio. Tiesiog norėjau pasakyti – teiraukis iš anksto. Jei matai, kad mašina nedidelė, o kaina per maža, gal ten kažkas ne taip. Reikia brangiai – tegu parodo, už ką.

Kur pristato, jei adresas tai kažkoks kaimelis netoli Birmingamo?

Durų iki durų – taip skamba gražiai. Bet jei adresas kažkur siauroj gatvėj, kur furgonas netelpa, teks eiti pėsčiom likusį šimtą metrų. Arba tartis dėl susitikimo PC aikštelėj. Aš dažnai sakau – jei ne centras, visada geriau pasitikslinti. Buvau nudžiugęs, kai klientas pats pasiūlė atvažiuoti iki M1 greitkelio žiedo, nes jo sodybą rasti be navigacijos – misija neįmanoma. Tad taip, pristatome, bet kartais reikia ir tavo lankstumo. Ne visada gali privažiuoti iki pat garažo vartų, nebent ten platūs keliai, kaip Anglijos kaime retai būna. Šiaip, atvirai, kartais ir navigacijos klysta ten.

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo siunta į Angliją?

Galima, bet ne visada pigiau nei skristi lėktuvu. Jei yra bent viena laisva vieta salone, daugelis vežėjų leidžia. Bet čia ne keleivinis autobusas – sėdynės neįtikinamos, važiuoji su dėžėmis. Turėjau klientą iš Klaipėdos, kuris taip nuvažiavo į Londoną mokytis. Sutaupė kelis šimtus, bet prisipažino, kad antra para buvo kančia, nes reikėjo sėdėti ant pripučiamo čiužinio. Tai jei nori nuotykių – prašom. Jei komforto – geriau Ryanair. O siunta vistiek pasieks adresą, nesvarbu ar tu sėdi šalia. Nors patiems ramiau, sutinku.

Dokumentai, draudimas ir kaip neįšokti

Ar reikia pats pakuoti dėžes, ar jūs tai padarote?

Mes galime padaryti, bet už papildomą mokestį. Geriausia pats – žinai, kas kur sudėta, ir jei ta dėžė daužysis, bent jau kaltė tavo. Ne, šiaip žinoma, mes pakuočiam, jei reikia. Bet skubiu atveju, kai reikia tuojau, dažnai žmonės patys greičiau susimeta. Tik pamiršta pastiprinti kampučius. Buvo atvejis prieš trejus metus – dėžė su porcelianu atvažiavo į Noridžą visiškai subyrėjusi. Klientas pats pakavo. Draudimas nenumokėjo, nes pakavimas buvo netinkamas. Tai jei pats pakuoji – gerai apgalvok, kad atlaikytų. Jei mes – parašom ant dėžės "dėmesio" ir tada jau kaip yra.

Kas jei mano dėžėje kažkas draudžiama – kaip man žinoti?

Čia sunkioji dalis. Anglija po Brexit'o turi savo taisykles. Daug ko negalima – maisto produktai, augalai, tam tikri skysčiai. Kai kurių dalykų aš ir pats iki galo nekeliu galvos, kas ten kaip reglamentuojama, nes keičiasi kasmet. Geriausiai pasiskaityk GOV.UK, o jei tingi – paklausk mūsų. Mes turim sąrašą. Bet žinok, jei dėsi dešrą ar medų, yra šansas, kad muitinėj nutemps. Buvo toks atvejis su sūriu Lietuvos į Londoną – atėmė ir dar baudą išrašė. Tai geriau nežaisti. Arba pasiklausti prieš tai, nei paskui gailėtis.

Reikia dokumentų, kaip sąskaitos faktūros, ar tiesiog pasakau, kas viduje?

Pristatymas mikroautobusu į Angliją nereiškia, kad gali vežti bet ką be popierių. Jei tai asmeniniai daiktai, rašome pakuočių sąrašą su vertėmis. Jei prekės – reikia sąskaitos. Kartais žmonės nori "pagražinti" sąrašą, parašo mažesnę vertę. Dėl tos vertės aš nelabai teisininkas, bet žinau, kad jei muitininkas įtars, atidarys. Ir tada problemų bus daugiau nei verta ta sutaupyta dešimt eurų. Aišku, mažos asmeninės siuntos dažnai praslysta be didelio dėmesio. Bet geriau turėti popieržių. Verčiau jau persimokėti šiek tiek nei stovėti su antrą parą pasienyje.

Dar reikia kažkokių etikečių ant siuntos, ar tinka mėlynos išpažintys?

Etiketės – taip, bet ne bet kokios. Turi matytis adresas iš abiejų pusių, jei dėžę apvers. Gerai turėti ir tavo telefoną. Kartais šopiname klientams etiketes, bet jei pats klijuoji – daryk aiškiai. Mačiau, kaip lietuviškos etiketės su trumpiniu užrašais (atleisk, ne "išpažintys", o lipdukai, ha) nulupo važiuojant. Tada dėžė atsidūrė Lenkijos terminale, nes niekas nesuprato kam ji. Tai – reali problema. Stiprus lipnus sluoksnis, aiškus šriftas. Geriau permokėti už gerą etiketę nei ieškoti dingusios siuntos po visą Europą. Ai, dar vienas dalykas – pašto kodas Anglijoj labai svarbus, nepamiršk jo.

Kai viskas ne pagal planą – problemos ir kaip jų išvengti

Kas bus, jei siunta vėluos, nors žadėjo "tuojau"?

Tuojau nereiškia rytoj, nebent tai oro transportas. Mikroautobusas gali užtrukti dėl oro sąlygų, keltų eilių, sulūžusių ratų. Kartais tenka klientams pasakyti: "atsiprašau, bet bus penktadienį, o ne trečiadienį". Realybė. Gerai, kai yra raštiškas sutarties punktas dėl vėlavimo. O jei vežėjas tik žodžiu pažadėjo? Nieko nepadarysi. Priesaika be parašo – vėjas. Aš stengiuosi visada pasakyti realias datas. Geriau nustebinti per ankstyvu pristatymu nei meluoti. Bet žinok, yra tokių, kurie pirmadienį sako "rytoj bus", o ketvirtadienį vis dar niekas nežino kur siunta. Vengtų tokių.

Ar būna taip, kad mikroautobusą sustabdo pasienyje ir tada ką?

Taip. Būna. Ir ne tik dėl siuntų. Kartais patikrina vairuotojo dokumentus, kartais – ar automobilis nėra vogtas. Jei sustoja muitinėje ir pradeda knistis po krovinius, valandos bėga. Radęs ką nors įtartino – pusdienis ar diena ten. Buvo atvejis, kai mūsų vaikinai ėjo per Doverio kontrolę, o priešais stovėjęs lenkas turėjo nelegalių cigarečių. Užstrigo visa eilė. Mūsiškiai vėlai atvažiavo į Braitoną dėl to. Mes nekalti, bet klientas piktas. Tai štai – pasienis gali sustabdyti net ir be tavo kaltės. Reikia su tuo skaitytis.

Ką daryti, jei vairuotojas sudaužė dėžę – atsako jūsų įmonė ar jis pats?

Nuo sutarties priklauso. Jei tai mūsų vairuotojas darbo metu – atsakome mes, tada mes jau su juo aiškinsimės viduje. Bet jei tai nepriklausomas vežėjas, kurį tu radai per skelbimą... čia jau rizika tavo. Tikrųjų, aš mačiau tokių istorijų: žmogus susirado "pigų pervežimą į Angliją mikroautobusu", o ten vyrukas be jokio draudimo. Dėžės subyrėjo, nes neaišku kaip supakavo. Ginčų begalė. Todėl visada klausk apie CMR draudimą. Jei nėra – bėk. Aš tiesiog sakau, kad pinigų taupymas čia gali brangiai kainuoti. Geriau keliasdešimt eurų daugiau, bet ramu.

Ar yra tokių įmonių, kurios pasiima siuntas, o paskui dingsta – kaip atskirti?

Yra. Deja, yra. Aš per savo praktiką esu matęs, kaip žmonės sumoka avansą, o telefonas išjungtas kitą dieną. Kaip atskirti? Jei kaina žemiau rinkos perpus – tai ne nuolaida, tai spąstai. Jei nėra internetinės svetainės, tik skelbimas su gražia nuotrauka ir telefono numeriu – pagalvok. Jei reikalauja visos sumos prieš tai, nei kas nors padaryta – žybsėk raudoną lemputę. Rimtas vežėjas ima dalį prieš, dalį po. Arba jei žinai jį iš rekomendacijos. Aš nesakau, kad visi skelbimai blogi. Bet riziką suprask. Tavo siunta svarbi, o kai kurių tipų tikslas – tik surinkti avansus ir įjungti kitą numerį.

Skubumas – ką reiškia "tuojau" realybėje

Ar "pristatymas tuojau" reiškia, kad rytoj jau bus Londone?

Retkarčiais taip, bet ne įprastai. Tik jei mikroautobusas jau dabar kraunasi ir važiuoja šiąnakt. O jei tu tik užsakei – ne. "Tuojau" dažnai reiškia "pirmu tvanku", "kai tik susidėlioja maršrutas", o ne "per 24 valandas". Viena įmonė sako – per savaitę, kita – per tris dienas. Turiu pripažinti, kad terminas "tuojau" beprotiškai neapibrėžtas. Aš pats kai klausiu kliento "kada reikia tuojau?" ir jis sako "vakar". Tuomet aišku, kad be lėktuvo arčiau nė nesiartėsi. Mikroautobusu į Angliją pervežimas skubiai galimas, bet ne stebuklingai. Kelias yra kelias.

O jei man reikia šiandien dar išsiųsti, o jūs jau važiuojate – galima prisijungti?

Aha, būna taip! Paskambini popiet, o mes jau ant kalno prie Kauno. Jei vietos yra – kodėl ne. Kartais pristatymo į Angliją mikroautobusu kaina tuomet kiek mažesnė, nes vairuotojas nemato prasmės važiuoti tuščias. Bet jei pilnas – belieka laukti kito reiso. Turėjom situaciją, kai klientė atbėgo su lagaminu prie Via Baltikos, kai mes jau lėkėm. Prisistabdėm, paėmėm. Neidealus scenarijus, bet žmoniškumas veikia. Tiesa, negaliu pažadėti, kad taip bus visada. Kartais grafikas chirurgiškai tikslus ir sustoti – nevariantas. Bet paklausti visada verta.

Skubi siunta – ar tai dvigubai brangiau, ar kaip čia skaičiuojasi?

Dvigubai? Ne, bet brangesnė taip. Jei turiu išmušti iš maršruto, sukti į šoną, keisti planus – tai laikas pinigai. Jei tavo "tuojau" sutampa su jau suplanuotu reisu – kaina beveik nepasikeičia. Jei reikia varyti specialiai tada, kai man jau buvo diena laisva, kaina augs. Skubus siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu dažnai kainuoja trečdaliu daugiau nei standartinis. Kartais penktadaliu. Bet ne dvigubai, nebent švenčių savaitgalis ar audra. Tada viskas kitaip. Apie dvigubą kainą – ne, nebent esi labai toli nuo civilizacijos ir reikia kelti sraigto pagalba, bet čia jau ne mikroautobusas.

Galima siųsti maisto produktus, jei reikia tuojau, nes dukrai Anglijoj trūksta lietuviško sūrelio?

Aha, pabandyk. Muitininkas pažiūrės su meile. Ne, rimtai – daug maisto importuoti asmeniškai jau nebe taip paprasta. Pieno produktai, dešros – stop. Kiaušiniai – juokas, bet žmonės bando. Tavo dukra gali likti be sūrelio. Yra tam tikrų produktų, kuriuos galima, bet reikia leidimų. Ar verta tokią gėrią prisiminti dėl sūrelio? Aš sakyčiau – geriau atsiųsti pinigų ir tegu nusiperka pati. Arba prikrauti vaistų, dokumentų, drabužių – tą galiu drąsiai. Bet maistas... čia rizika, kurios aš asmeniškai nepatariu imtis, nors suprantu, kad mamų širdys nepaiso taisyklių.

Pinigai, draudimas ir likę nepatogūs klausimai

Kaip su apmokėjimu – prieš ar po, ir ar galima pavedimu?

Paprastai pusė prieš, pusė kai atiduodam. Grynųjų nereikia, pavedimas tinka visiems. Nors kartais būna vyresni žmonės, kurie nori atsiskaityti grynaisiais – irgi sutinkame, tik reikia iš anksto pasakyti. Aš nepamėgstu tų įmonių, kurios ima viską už beachėlą be jokio popieriaus. Tai signalas, kad tu negalėsi nieko įrodyti. Jei nebus popieriaus – nebus ir atsakomybės. Tad pavedimas arba sąskaita faktūra – tai tavo apsauga. Nors suprantu, kai kas nori sumokėti po atostogų, kai gauna algą. Bandome išeiti į kompromisą, bet visą sumą po pristatymo be avanso – retai kuri įmonė sutiks.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, jei verta tris tūkstančius eurų?

CMR draudimas yra standartas – jis dengia pagal kilogramą, bet jei turi brangios elektronikos ar meno kūrinį, tų kelių eurų už kilogramą tikrai neužteks. Vertingam daiktui geriau užsakyti papildomą draudimą. Kainuoja nedaug, bet ramybė didelė. Turėjau klientą, vežėme fotoaparatūrą į Braitoną. Jis pasigailėjo dvidešimt eurų. Na, nieko nenutiko, bet jei būtų nutikę... Kita vertus, jei tai senų dėžių drabužiai, nors vertė didelė sentimentais, draudimas nepadės. Apskritai, kai kas viską drabdo, kai kas nieko. Aš linkęs manyti, kad brangi siunta privalo turėti papildomą apsaugą. Tai neigiam nepaveiks, o jei kas – bent jau pinigus atgausi.

Kiek dienų prieš reikia užsakyti, kad spėtų "tuojau"?

Jei nori, kad išvažiuotų rytoj – idealiausia kreiptis mažiausiai prieš dvi tris dienas. Tai nereiškia, kad negalima ir paskutinę minutę. Būna, kad tą pačią dieną surenku. Bet jei sekmadienis, jei visi užimti... rizika, kad niekas nebus laisvas. Geriau ankstesnis kreipimasis suteikia laiko viską suplanuoti, susitvarkyti popierius. Kai skubus pervežimas į Angliją mikroautobusu planuojamas paskutinę sekundę, dažnai kyla chaoso. Pamirštamos dėžės, netikslūs adresai. Tad "tuojau" nereiškia "užsisakyk paskutinę minutę". Tai reiškia "kai reikia greitai, bet protingai". Skubėk lėtai, kaip sakoma.

Jeigu aš gyvenu Kaune, o jūs Vilniuje – kaip čia su paėmimu?

Mes važiuojame. Kainuoja papildomai, bet važiuojame. Kartais susitinkame pusiaukelėj, kartais pasiuntinys atveža siuntas į mūsų bazę. Jei turi tris daiktus Kaune, o mes krauname Vilniuje – logiškiau, kad tu atvežtelėum iki mūsų, sutaupysi. Bet jei neturi kaip – paslaugą teikiame. Mūsų mikroautobusai važinėja po Lietuvą renkant siuntas prieš kelionę į Angliją. Tad nenustebk, jei paėmimas bus ne tą pačią dieną, kai skambinai, o diena prieš išvažiavimą. Svarbu, kad viskas sudėta, sutarta ir nereikia tūkstantį kartų persakinėti adreso. Kartais žmonės pyksta, kad negalėjom tą pačią dieną – atleiskit, maršrutai.

Ką reiškia "durų iki durų" – ar tikrai iki buto?

Taip ir ne. Iki namo durų – taip. Iki tavojo buto penktam aukšte be lifto Londone? Hmm. Kai kurios įmonės vade "durų iki durų" supranta iki namo laiptinės. Aš stengiuosi būti atviras – jei turiu nestatyti furgono ir kelti siuntą į devintą aukštą vienas, tada taip. Bet jei reikia nešt su kaimyno pagalba, reikės tartis. Viena klientė tikėjosi, kad mes įnešime sofą į svetainę Velse. Padarėm, bet papildomai. Nes pristatymas mikroautobusu dažniausiai reiškia iki pirmų įėjimo durų arba garažo. Viskas kas toliau – pervežimas su mankšta, o mankšta, kaip žinia, kainuoja atskirai. Bet apie tai geriau pasitikrinti prieš, nei ginčytis kai jau stovime prie slenksčio.

Išvada

Kiek kainuoja siuntų pristatymas į Angliją mikroautobusu tuojau – atsakymas svyruoja nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo svorio, taško žemėlapyje ir tavo kantrybės. Mikroautobusas nėra stebuklų darytojas, bet tai žmogiškas, dažnai pigesnis ir lankstesnis būdas pristatyti daiktus į Londoną ar kitą Anglijos miestą. Svarbiausia – nepagailėti laiko pasiteirauti detalių, nepulti į "per pigu" spąstus ir nepamiršti, kad kelyje gali nutikti visko. Jei ieškai skubaus pervežimo, rašyk – pažiūrėsim, ką galim padaryti.