Kiek kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu savaitgaliais? Atsakymai iš 20 metų patirties

Daugiau nei du dešimtmečius vežioju daiktus, baldus ir visokius siuntinius po Europą, Lietuvą ir atgal. Per tą laiką mačiau visko — ir tobulai suplanuotų perkraustymų, ir tokių, kur baigiasi ašarom ant penktadienio vakaro asfalto. Klausimas, kurį girdžiu beveik kas savaitę: kiek kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu savaitgaliais? Tai priklauso nuo... šito aš nenoriu taip pradėt. Tiesiog — nėra vienos lentelės. Yra situacija, krovinys, maršrutas ir vairuotojo nuotaika sekmadienio ryte. O čia — kas yra realu, kas brangu, o kas tiesiog neįmanoma. Be filtrų.

Kainos ir viskas, kas jas vejasi aukštyn

Kiek kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu savaitgaliais, jei važiuojama tik į kaimyninį miestą?

Nagi, jei reikia nusivežti kelias dėžes iš Vilniaus į Kauną sekmadienį, reali kaina svyruoja nuo 60 iki 120 eurų. Ne cento mažiau. Kodėl? Nes vairuotojas turi atsikelti, apsirengti, palikti kavos puodelį ir atvažiuoti pas jus. Minimalus iškvietimo mokestis savaitgalį paprastai būna didesnis nei darbo dieną. Be to, savaitgaliais gatvės tuštesnės, bet žmonės skuba, ir vairuotojas tarp užsakymų ne visada spėja pavalgyti. Teko matyti atvejį, kai penktadienio vakarą klientas manė, kad šeštadienis bus pigesnis, nes „mažiau eismo". Realybė? Teko mokėti pabrangimą, nes vairuotojas dirbo viršvalandžius tokiam atstumui.

Ar tikrai savaitgalį pervežti visada brangiau nei darbo dieną?

Paprastai taip, bet nėra „visada", nes gyvenimas mėgsta pasišaipyti. Darbo dieną pilnas grafikas, o šeštadienį ar sekmadienį daugelis vežėjų tiesiog ilsisi su šeima arba tvarko savo reikalus. Tie, kurie dirba, nori kompensacijos už prarastą brangų laiką. Paprastai antkainis yra 15–25 proc., bet įsivaizduokite: vairuotojas Jonas tuo metu jau važiuoja tuščias namo iš Klaipėdos į Kauną sekmadienio vakarą. Jei gali paimti jūsų daiktus kelyje, jums gali net kainuoti pigiau nei pirmadienį. Taip buvo praėjusį rudenį vienam mano pažįstamam – surado „laimingą" kryptį. Tiesa, ne visada taip pasiseka.

Kokia reali kaina už kilometrą, kai pervežamas krovinys mikroautobusu šeštadienį po Lietuvą?

Čia reikia žiūrėti į akis, o ne į skelbimus. Skaičiai realybėje svyruoja nuo 1,2 iki 2 eurų už kilometrą, priklausomai nuo mikroautobuso dydžio, degalų kainos ir to, ar reikia pagalbininkų. Bet aš mačiau ir tokių, kur prašo tris eurus, nes „savaitgalis, vargšas vairuotojas turi vaiką". Kaina priklauso ir nuo paslaugos lygio – jei tai tik furgonas su veidrodžiu, bus brangiau nei patikima įmonė su draudimu. Krovinio svoris yra svari dedamoji – ups, svarbi, – nes jei vežate knygas, o ne plunksnines pagalves, degs daugiau kuro. Savaitgaliais kai kurie neaiškūs tarpininkai bando prisikurti antkainių be jokios logikos. Atsargiai su tais skelbimais.

Kodėl vieni vežėjai prašo 200 eurų, o kiti — 450 už tą patį maršrutą sekmadienį?

Atsakymas paprastas, bet ne vienareikšmis. Vieni dirba legaliai, moka draudimus, degalus ir buhalterę, kiti – išskyrus degalus ir vakarienę nieko nemato. Pernai turėjau situaciją: klientė skubiai rinko siuntų gabenimą iš Panevėžio į Rygą sekmadienio rytą. Vienas pasiūlė 190 eurų, kitas – 420. Ji paėmė pigiausią. Rezultatas? Furgonas neatvažiavo laiku, paskui pasirodė, kad mašina sulūžusi, o vairuotojas melavo, kad „jau prie vartų". Trijų valandų vėlavimas ir prarasti nervai. Kartais ta kainų skirtumas yra kaip draudimas. Ne dėl to, kad brangus visada geras, bet pigus savaitgalį dažnai reiškia riziką, kad tavęs tiesiog neatvažiuos pasimti.

Ar yra koks nors startinis mokestis, net jei reikia nuvažiuoti tik 20 kilometrų sekmadienio rytą?

Žinoma. Vairuotojas neatsikelia iš lovos už penkis eurus. Net ir trumpiausiam maršrutui savaitgalį taikoma iškvietimo kaina, dažniausiai 50–80 eurų. Juk neklausiate taksi vairuotojo, kodėl už du kilometrus reikia mokėti tiek pat, kiek už dešimt? Nes jis atvažiavo. Mikroautobuso nuoma su vairuotoju savaitgalį veikia panašiai – mašinos amortizacija, draudimas ir pats faktas, kad sekmadienis yra poilsio diena. Prisimenu, kaip vienas klientas pyko, jog už kelis daiktus iki kito mikrorajono turėjo mokėti sesiasdešimt. Bet kai paaiškinau, kad mašina atvažiavo iš kitos miesto pusės, o pusryčiai šalti, suprato. Trumpi atstumai savaitgalį jums finansiškai neefektyvūs, tačiau sąžiningi vežėjui.

Ką daryti, jei reikia gabenti siuntinius mikroautobusu iš Vilniaus į Hamburgą būtent savaitgalį — kokia suma laukia?

Čia jau rimtesnė lyga. Savaitgalinis tarptautinis transportas mikroautobusu į Vokietiją kainuoja nuo 800 iki 1400 eurų, priklausomai nuo krovinio ir grįžtamojo reiso. Bet štai kur dalykas: dėl Vokietijos sekmadienio apribojimų... na, aš čia ne šimtu procentų tikras, bet kroviniai mikroautobusuose paprastai praslysta, jei neperžengi tam tikros masės. Reikia skaičiuoti poilsio laiką ir pasienį. Reali situacija: kolega strigo pasienyje penktadienio vidurnaktį, o pas klientą buvo tik šeštadienio pavakare. Savaitgalis daro tarptautinį maršrutą lėtesnį, o lėtumas kainuoja. Tarptautiniai perkraustymai čia aiškiai kitas lygis nei apsijungimas per du miestus.

Kaip tas procesas vyksta (ir kur stringa)

Ar galiu pats padėti krauti daiktus, ar vairuotojas tik važiuoja?

Teoriškai galite, jei sutarta kitaip. Praktiškai? Puiku, kad norite padėti, bet aš mačiau, kaip klientas, bandydamas padėti persikraustant penktadienio vakarą, išsinarino nugarą sofai nepakėlęs. Jei vairuotojas turi pagalbininką – leiskite dirbti jam. Jei ne, ir jūs tikrai žinote, kad daiktas ne per sunkus, padekite. Tiesa, savaitgalį samdomi pagalbininkai kainuoja daugiau, nes retas nori dirbti šeštadienį. Pats kartais padedu, kai mažai laiko, bet čia jau ne mano susitarimo dalis – tiesiog seniai dirbu ir negaliu žiūrėti, kaip žmogus vargsta prieš pat vakarėlį. Tad pasitarkite iš anksto, ar pagalba įskaičiuota.

Kiek laiko prieš tai reikia užsakyti pervežimą, jei tai turi būti šeštadienis?

Na, jei norite garantijos, geriausia užsisakyti prieš 3–5 darbo dienas. Savaitgalio logistika yra kaprizinga – geri vairuotojai užimti, o laisvi savaitgaliais paprastai būna tie, kurie... na, tarkime, mažiau geidžiami. Bet yra ir tokių atvejų, kai paskutinę minutę pavyksta, ypač jei kažkas atšaukė. Vieną kartą pats turėjau gelbėti klientą, kuriam pirmadienį reikėjo būti naujame bute. Penktadienio popietę paskambino, o aš turėjau tuščią maršrutą. Šeštadienį viską padarėme. Bet tai buvo sėkmė, o ne planas. Jei skubate, skambinkite penktadienį iki pietų, nes po pietų daugelis jau galvoja apie alų, o ne apie jūsų spintą.

Ar mikroautobusas atvažiuoja tiksliai sutartu laiku, ar visada būna vėlavimų savaitgalį?

Aš norėčiau sakyti „taip, šveicariškas laikrodis", bet meluočiau. Darbo dieną viskas sinchroniškiau. Savaitgalį vairuotojas gali vėluoti dėl ankstesnio kliento, kuris „pamiršo" pasakyti, kad liftas neveikia, ar tiesiog dėl eismo prie prekybos centrų. Realus nutikimas: kolega vėlavo dvi valandas, nes baldai buvo ketvirtame aukšte. Siuntinių gabenimas mikroautobusu savaitgaliais yra žmogiškas, o ne matematinis. Tad geriau tegul sako „atvažiuosiu tarp dešimtos ir vienuolikos", nei žada devintą ir dingsta iki pietų. Patikimesnis vairuotojas pasakys apie vėlavimą, o ne įsijungs radiją ir tylės.

Ar pervežimo metu galiu važiuoti kartu su vairuotoju mikroautobusu?

Dažniausiai taip, jei yra vietos salone. Tarptautiniuose maršrutuose tai net praktiška, nes reikia ne tik vairuotojo dokumentų. Bet žinokite: jei kelionė ilga, o žmogus nemėgsta pokalbių, teks kęsti nejaukią tylą. Klientai kartais mano, kad telpa draugas, šuo ir dar vienas šuo. Mikroautobusai nėra guminiai. Be to, važiuodami kartu tampate liudininkais – vairuotojas elgsis atsakingiau, bet ir jūs matysite viską. Nebebus pasiteisinimo „nežinojau, kas viduje". Abipusis matomumas savaitgalio reise man atrodo geras dalykas, nors kartais norisi ramiai išgerti kavos, o ne aiškinti kelią.

Kokia ten tvarka su mokėjimu — ar prieš, ar po, ir ar galiu mokėti kortele savaitgalį?

Sąžiningai – dažniausiai prašoma 30–50 proc. avanso, likutis po darbo. Tai standartas. O dėl kortelių yra niuansas: normalios įmonės priima, bet savaitgaliniai individualūs vežėjai, ypač iš skelbimų, dažnai pakraipo galvą. Grynieji jiems patogesni dėl... na, aiškių priežasčių. Aš rekomenduoju mokėti pagrindinę sumą pavedimu, kad liktų įrodymas. Buvo atvejis: klientas atidavė du šimtus grynais vairuotojui, kuris paskui dingo. Savaitgalį surasti atsakingą kontaktą sunkiau nei darbo dieną. Tad jei ne bankas – bent prašykite kvito su parašu. Ne žinutės „ačiū", o normalaus kvito. Antraip liekate be rankų.

Ar mano daiktai yra apdrausti, jei kas nors atsitiks kelyje sekmadienį?

Jei pervežimas vykdomas legalios įmonės mikroautobusu – taip, CMR draudimas galioja ir savaitgalį, čia aš tai žinau tikrai. Jei kaimynas su furgonu – ne. Žmonės pamato skelbimą „pigiai sekmadienį" ir galvoja, kad saugu. 2019-aisiais klientui lūžo lentyna, nes blogai pritvirtinta. Įmonės vairuotojas – draudimas padengė. O pigus savaitgalinis variantas būtų palikęs ant ledo. Savaitgalis nesaugo – tik didina riziką, nes skubama namo. Pasitikrinkite draudimą prieš tai, kai rankos jau maišelyje, nes tada niekas nebeišgelbės prieš pirmadienio darbo rinką.

Savaitgalio ypatumai, apie kuriuos niekas nešneka iki tol, kol nenusivili

Ar sekmadienį galima gabenti krovinius tarptautiniu mikroautobusu per Lenkiją ir Vokietiją be problemų?

Techniškai galima, bet „be problemų" – per dideli lūkesčiai. Lenkijoje eilės pasienyje savaitgalį retesnės, bet mažiau veikiančių degalinių. Vokietijoje kai kurie poilsio centrai uždaryti. O jei daiktai nauji, muitinė gali užduoti klausimų net ES viduje. Buvo atvejis: kolega vežė prekes į Hanoverį, bet dokumentuose pasimetė sąskaita faktūra – kelios valandos derybų. Tarptautinis gabenimas mikroautobusu savaitgaliais praslysta, bet reikia popierių ir kantrybės. Nėra baisu, bet ir ne pasivažinėjimas po Lietuvą. Sienos vis dar sienos, nors ir be sienos.

Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog atsisako dirbti savaitgalį, nors pinigai mokami geri?

Nes gyvenimas yra ne tik mikroautobusai. Kai kurie vairuotojai turi vaikų futbolo mačus, žmonių gimtadienius, o kai kurie tiesiog nori išsimiegoti. Aš pats esu atsisakęs gerai apmokamo šeštadienio reiso vien todėl, kad po penkių darbo dienų keliauti į Varšuvą ir atgal buvo sveikatai kenksmingiau nei naudinga finansiškai. Kiti turi nuomos sutartis, kurios riboja darbo valandas pagal tachografą – savaitgalis jau būna viršytas. Kiti tiesiog nenori turėti reikalų su klientais, kurie skubu ir nervuoja, nes patys neišplanavote savaitės. Tai nuosprendis, o ne pretekstas. Gerbti reikia. Jei kas nors dirba savaitgalį – vertinkite, o ne liepkite.

Ar verta pirkti pigiausią pasiūlymą, ką randu skelbimuose „pervežimas savaitgalį pigiai"?

Trumpai? Ne. Kai matau „pervežimai visą savaitgalį, pusė kainos", galvoju: ar tai normalu? Būna gerų išimčių, bet retai. Reali problema: prieš metus klientė užsisakė pigų sekmadienio pervežimą. Vyrukas su apdaužytu furgonu neturėjo net dratų šaldytuvui. Daiktas apvirto, durys subraižytos. Sutaupė 70 eurų, prarado 800. Savaitgalinis mikroautobuso paslaugų rinkimas reikalauja uoslės – pigūs dažnai reiškia be registracijos, be draustumo, be atsakomybės. Jie pasiima pinigus ir dingsta kaip į vandenį, o jūs liekate su sofą laiptinėje sekmadienio vakarą. Nenorėčiau būti jūsų vietoje tą akimirką.

Ką reiškia „skubus siuntų gabenimas mikroautobusu šeštadienį" — ar tai tik marketingas, ar tikrai greičiau?

Daugelis naudoja „skubus" kaip magnetą, bet realybėje skubumas priklauso nuo to, ar mašina jau važiuoja jūsų kryptimi. Jei furgonas tuščias ir šalia, per kelias valandas daiktai pajudės. Bet jei „skubu" reiškia, kad įrašė į eilę po pietų, kai baigs žiūrėti rungtynes, tai ne skubu. Klientas sumokėjo 30 proc. antkainį už „skubų" šeštadienį, o mašina neatvažiavo iki keturių – prieš tai vairuotojas tvarkėsi. Skubus savaitgalinis gabenimas tikras tik tada, kai matote mašinos judėjimą jūsų link, o ne tik gražius žodžius telefone. Gražūs žodžiai netrumpina kelio.

Kaip elgtis, jei mikroautobusas su mano daiktais stringa kelyje penktadienio vakarą — kas tada?

Pirmiausia – be panikos. Mašinos genda bet kada. Bet savaitgalį servisai prasčiau dirba. Rimta įmonė turi keitimo planą: kitas furgonas, perlaikymas. O jei samdėte iš skelbimo, o mašina sugedo prie Raseinių, tai jūsų rūpestis, ne jų. Buvo taip: alternatorius sugedo, vairuotojas nakvojo kelyje, klientas į butą pateko tik sekmadienį. Kainavo papildomas reisas. Savaitgaliai gali paversti smulkią gedimą dideliu skausmu, todėl klauskite iš anksto: „O jei suges – kas toliau?" Jei atsakymas tylėjimas – žinote, ko tikėtis.

Ar galiu tikėtis nuolaidos, jei užsakau pirmadieniui, bet sutinku, kad pasiimtų jau sekmadienio vakarą?

Tai protingas manevras, kartais veikia. Jei vairuotojui kryptis „namo", jis gali sutikti už mažiau. Aš pats siūliau tokius variantus, kai sekmadienio vakaro maršrutas tuščias. Bet reikia laimingo atsitiktinumo. Negalite planuoti vien tikėdamiesi, kad kas važiuos pro šalį. Kartais vežėjas paprašys daugiau, nes sekmadienis yra sekmadienis. Bandyti verta, ypač tarptautiniuose maršrutuose, bet turėkite planą B. Nes jei sekmadienio vakarą niekas neatsiliepia, liksite su dėžėmis kieme ir reikala pirmadienio 7 ryto. O tada kaina nebesvarbi – svarbu, kad kas nors atvažiuotų.

Daiktai, procedūros ir tie erzinantys smulkumai

Kiek daiktų telpa į perkraustymų mikroautobusą — ar mano vieno kambario buto baldams pakaks?

Standartinis mikroautobusas talpina 12–15 kubų – sofos, spinta, lova, stalai, dėžės. Bet žmonės pamiršta dviračius ir balkono baldus. Aš sakau: verčiau per didelis furgonas... na, ne visada, bet dažniausiai. Kartais klientas turi „tris daiktus", o pasirodo trys sofos. Vieno kambario baldai telpa, bet jei antra sofkė ir veidrodinė spinta – sakykite iš anksto. Vairuotojas vienu reisu nori sutalpinti, o ne žaisti tetrisą sekmadienio ryte. Yra buvę, kad teko atsisakyti augalo, nes niekaip netilpо į tą kampą tarp dviejų kėdžių.

Ar reikia kokių nors dokumentų siuntiniams, vežamiems mikroautobusu į Latviją savaitgalį?

EU viduje asmeninius daiktus vežant dokumentų nereikia – pakaks asmens tapatybės kortelės. Bet jei siuntiniai yra naujos prekės, muitinė gali užduoti klausimų. Dėl to šimto procentų... hm, aš čia neįsišaknijęs, bet turėkite pirkimo kvitus. Vežėme biuro įrangą į Rygą šeštadienį, pasienyje smalsumo dėl monitorių. CMR buvo, bet be sąskaitų būtų buvę nejauku. Geriau popierių daugiau nei mažiau. O jei senos vonios spintelės – ramiai sėdėkite šalia vairuotojo be baimių. Tiesiog nevežkite kontrabandos ten, kur nereikia, ir viskas bus gerai.

Kas atsako, jei per savaitgalinį gabenimą lūžta kojelė nuo stalo?

Svarbu, kas krovė. Jei vairuotojas pakavo profesionaliai ir yra draudimas – atsako jis. Jei jūs patys susimetėte stiklą į antklodę – jūsų problemą. Buvo taip: stiklinis stalas, trys pagalvės, staigus stabdymas prieš žiedą – skilimas. Ar galėjo lėčiau važiuoti? Gal. Ar pakavimas gali būti geresnis? Tikrai. Savaitgalį, kai skubu, nepamirškite putų plėvelių (nors kartais ir dešimt pagalvių nepadeda, jei duobė netikėta). Atsakomybė dalijasi, bet pakuotė – jūsų pirmoji gynyba. Nep pitched on vilties, kad „vairuotojas atsargiai važiuos" – duobių jis nemato.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų važiavimą mikroautobusu per nelygius kelius sekmadienį?

Stiprios dėžės, lipni juosta, burbulinė plėvelė – šventoji trejybė. Nenaudokite silpnų prekybos centrų dėžių. Savaitgalį kai kurie keliai prastesni, ypač kaimo trumpinukai. Mikroautobusai duobes jaučia kaip visi. Teko vežti porcelianą, suvyniotą į laikraščius – per mažai. Dėl duobės prie Joniškio dėžė atsidarė. Putos brangios, bet vertos. Užklijuokite kampukus, neprisipildykite dėžių iki šimto kilogramų, nes tampysite pirmadienį, kai nugara pailsėjusi nuo šeštadienio. Tik neskubėkite pakuoti penktadienio vidurnaktį, nes tada viskas painiojasi ir gimsta klaidos.

Ar mikroautobusu galima vežti ir šaldytuvą, ir augalą, ir katę tuo pačiu metu savaitgalį?

Katė – narvelyje, ne ant baldų. Šaldytuvas – atleistas, durys užlipdytos juosta. Augalas – stabilus, be laistymo prieš kelionę, nes vanduo išbėgs. Čia apie sveiką protą. Buvo taip: palmė, šuo, šaldytuvas į Palangą sekmadienį. Palmė pradėjo lieti ant šuns dėžės, vairuotojas keikėsi. Uždarame krovininiame skyriuje augalams gali būti per karšta. Šaldytuvai nemėgsta gulėti ant šono. Galima, bet reikia plano, o ne grusti kaip į kuprinę. O katėms savaitgalinis karštis mikroautobuse gali būti tikras išbandymas, todėl geriau palikite gyvūną salone, jei vairuotojas sutinka.

Koks yra tikrasis atsakymas — verta gabenti savaitgalį ar geriau palaukti pirmadienio?

Žiūrėkite, jei pirmadienis neegzistuoja jūsų kalendoriuje dėl termino – tada savaitgalis yra vienintelis kelias. Mokėsite brangiau, pasirinkimo mažiau, bet daiktai pajudės. Jei turite laiko, pirmadienis yra ramesnis, pigesnis ir patikimesnis. Aš renkuosi darbo dieną, kai tik galiu, nes tada veikia dispečeriai, servisai, muitinės. Savaitgalis paliktas tam, kas neišvengiama. Ir nepamirškite: savaitgalinis siuntinių gabenimas mikroautobusu yra paslauga, kuri kainuoja ne tik pinigus, bet ir truputį ramybės. Kartais verta palaukti dvi dienas ir sutaupyti sau kelių šimtų eurų bei nervų celiuliozės. Nebent turite labai daug daiktų ir labai mažai laiko – tada nervų bus vis tiek.

Kur rasti normalų vežėją, kuris neapgaus su savaitgalio tarifu?

Ne pagal gražią nuotrauką vieną. Geri ženklai: įmonės kodas, rašomas patvirtinimas, atsakymai apie draudimą be pykčio, kaina ne iš dangaus. Yra įmonių su puikiomis Facebook galerijomis, bet be vieno savo mikroautobuso – perpardavinėtojai. Savaitgaliniai tarifai turi būti aiškūs, be mokesčių už „vairuotojo kavą". Jei vengia raštu – bėkite. Rimtas vežėjas pasakys: „tiek kainuos, antkainis toks, sąlygos štai." Kas slepiasi už miglos, slepia ir problemas. Būna, kad su savaitgalio antkainiu paaiškėja ir „kuro papildomas priedas", ir „naktinis mokestis", ir dar kažkas, apie ką nebuvo užsiminta. Iki tol, kol nepasirašėte.

Išvada

Tad kiek gi kainuoja siuntinių gabenimas mikroautobusu savaitgaliais? Nėra tokio skaičiaus ant sienos. Yra minimumas, yra antkainis, yra jūsų daiktų apimtis ir vairuotojo sąžinė. Dvidešimt metų šitame darbe išmokau, kad pigiausias pasiūlymas dažnai atslenka brangiausiai, o savaitgalis reikalauja kantrybės. Jei galite – planuokite pirmadieniui. Jei negalite – rinkitės ne pagal kainą, o pagal žmogų. Tai kainuos brangiau nei įprasta, bet ramybė brangesnė už pinigus. Ir nepamirškite paskambinti bent prieš tris dienas. O geriau – prieš savaitę. Sekmės kraustantis.