Kiek kainuoja pervežimas krovinių į Angliją mikroautobusais?

Žinai, kiek žmonių man paskambina ir paklausia tiesiai šviesiai – „o kiek čia dabar kainuotų visą butą iš Kauno į Birmingemą perkraustyti?“ O aš jiems atsakau – o kiek jūsų daiktų? O jie nežino. Čia prasideda visas reikalas. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra kaip autobuso bilietas su fiksuota kaina. Yra milijonas niuansų – nuo degalų, nuo kiek kubų, ar reikia žmogaus padėti įkrauti, ar muitinėje ką nors tikrina papildomai. Taigi bandysiu suplėšyti po kluoną, ką per dvidešimt keturis metus prisivaikščiojau. Kai kam tai nepatiks, bet taip yra.

Pirma – apie pinigus ir sąmatą

Kokia vidutinė kaina dabar realiai, jei vežam daiktus į Angliją mikroautobusu?

Na, pavyzdžiui, jei vežam apie 10 kubų daiktų iš Vilniaus į Londono apylinkes, reali kaina dabar svyruoja nuo 900 iki 1400 eurų. Arčiau 900 būna, jei mašina pilna tik tavo kroviniu ir tu pats sukrauni. Arčiau 1400 – jei reikia mūsų pagalbinių rankų arba paimti iš kaimo už 50 km. Kartais klientai pyksta, sako „bet gi mikroautobusas mažas“. Taip, mažas, bet dyzelio kaina iki Folkestone'o nemenka, o jei dar per keltą – ten irgi pinigai. Plius vairuotojui reikia nakvynės, ypač jei važiuojam per keltą.

O aš galiu sumokėti tik tada, kai daiktai jau Anglijoje visiškai bus pristatyti?

Oi, čia tas pats, kas klausti ar parduotuvėj gali nunešti dešrą po savaitės. Ne, draugeli, taip neveikia. Bent jau rimtose įmonėse. Mus pasitaiko visokių, bet aš asmeniškai imu avansą – dažniausiai 30 procentų, likutis prieš išvažiavimą arba pristatymo metu. Buvo atvejis, kai prieš penkerius metus sutikau ir paskui tris savaites vytis žmogų po Londono pakraščius dėl likusių keturių šimtų. Daugiau nebepasikartosiu. O jei jau pažįstam seniai – tada kita kalba. Bet pirmą kartą? Avansas arba nieko. Aš irgi turiu iš ko degalus pirkti.

Ar galima mokėti pavedimu į sąskaitą ar tik grynais?

Pavedimu, žinoma. Netgi geriau. Grynais irgi galima, bet tiksliau kai vairuotojas jau pristato ir tu pasitiki. Aš asmeniškai pereference (oi, lietuviškai – teikiu pirmenybę) pavedimui. Yra sąskaita, viskas aišku. Grynieji dažnai dingsta niekur, ypač jei vairuotojas jaunas. Ne, nereiškia, kad vagiame, bet jei tūkstantis grynų kelnėse – nevisada patogu. Beje, jei mokėsi grynais Anglijoje – svarai ar eurai? Geriau eurai prieš išvykstant. Kartais priimam ir svarus, bet kursas savas.

Ką labiausiai padidina kainą – atstumas, svoris ar dar kažkas kitas?

Atstumas, bet ne taip kaip galvoji. Labiausiai padidina ne kilometrai, o laikas. Jei reikia važiuoti užkampiu kur nors Kornvalyje – ten nėra autostrados. Vairuotojas praleidžia dieną vietoj pusdienio. Svoris mikriuke retai riboja – jie gali tempti pakankamai, bet vietą riboja kubatūra. Kartais sofą vietoj dviejų kubų padaro penkis, nes nesidėjo. O dar popieriai po Brexit – čia dabar kaip antra kaina. Taigi atstumas plus laikas plus administracija. Svoris... na, jei vežei akmenų. Tada taip.

Ar metų laikas keičia kainą, jei vežu krovinius į Angliją?

Visiškai. Gruodis – pragaras. Ne dėl sniego, o dėl to, kad visi nori iki Kalėdų. Tada kyla kaip 20-30 proc. Rugsėjis irgi karštas dėl studentų. Vasaros vidurys, birželis-liepa – ramiau, galima išderėt. Žiemą keltai kartais atšaukiami dėl audrų – tada kainą krečia ne tik tau, ir mums. Tai planuok iš anksto ne dėl kainos, o dėl vietų. Geriausia vieta mikriuke dingsta per dvi savaites prieš šventes. Kaip geriausia vieta traukinyje, supranti.

Ar gali būti vėliau kokių nors paslėptų mokesčių, kurių nežinojau?

Gali, jei pasirašei pas „verslininką“ be sąskaitos faktūros. Mes stengiamės viską sudėti iš anksto – keltai, kelių mokesčiai, jei ten tokie... Aš jau nebepamenu ar Belgijoje kroviniams privaloma vinjetė – reikia pasitikrinti (tiesa, Prancūzijoje apskritai kita sistema). Bet rimtoj įmonėj viskas surašyta. Jei reikia mokėti už aukštą be lifto – tai papildomai, bet įspėjam iš karto. Blogiausia – kai Anglijos muitinė apžiūri daiktus ir tau reikia mokėti už saugojimą. Ne mūsų kaltė, bet atsitinka.

Ar aš pats galiu ką nors padaryti, kad ta suma sumažėtų?

Taip. Packuok pats – sutaupysi šimtą ar pusantro. Padėk viską pirmam aukšte arba kieme – nereikės kelti. Būk lankstus datai – jei gali palaukti savaitę, sukombinuosim su kitu kroviniu. Tuomet gali sutaupyti trečdalį. Ruoškis iš anksto – jei skambini diena prieš išsikraustymą, kaina augs. Ir galutinis dalykas – mažiau daiktų. Kiekvieną kartą kai renkuosi vežti seną sofą kuri kainavo 50 eurų, pagalvoju ar verta mokėt 80 už jos transportą? Kartais neverta. Bet mes pavesim vis tiek, tik tu apsispręsk.

Kelias, laikas ir kas stringa pakeliui

Ar jūs vežate tiesiai pas mane, ar daiktai važiuoja per kokią nors surinkimo vietą?

Dažniausiai vežame tiesiai, ypač jei pilnas mikroautobusas – tarkim 12-15 kubų. Tada nėra jokios prasmės stabtelti. Bet jei tu veši mažiau, pavyzdžiui du kubus, gali sukombinuoti su kito kliento siunta. Tada kaina mažesnė, bet laikas lankstesnis... o gal ir ne lankstesnis. Kartais tie kombinavimai užtrunka, nes reikia sulaukti antro kliento. Aš jau retai taip darau, nes po to gaunu skambučių „o kur mano sofka, jūs sakėt antradienį“. Tai jei nori tikrų garantijų – pilnas mikroautobusas ir važiuoji vienas, nors ir brangiau. Bet ramiau.

Kiek laiko dažniausiai trunka toks krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais?

Iš Lietuvos iki Londono grynai kelyje – apie 30-35 valandos, jei be sustojimų. Bet sustoji. Paskui dar keltas. Realiai – savaitė. Kartais penkios dienos. Priklauso nuo to, ar važiuojama tiesiai, ar dar kažkur surenka. Aš dažniausiai planuoju 3-5 dienas nuo paėmimo iki pristatymo. Buvo atvejų, kai vairuotojui sugedo mašina Olandijoje – tada savaitė ir pusė. Tokių dalykų negali prognozuoti. Vairuotojai irgi žmonės, ne robotai, nors kartais aš abejoju dėl kolegos Vlado gyvenimo ant kavos.

O jei ne į Londoną, o į Škotiją ar Velsą – kaina labai kyla?

Taip, keletas šimtų eurų už papildomą atstumą. Škotija yra toli. Ne tik emociškai, bet ir kilometrais. Iš keltų uosto iki Edinburgo dar kokie 600 km. Tai prisideda 200-400 eurų prie bazinės kainos. Velsas arčiau, bet irgi priklauso. Jei esi nutolęs nuo autostrados – prisikalsi. Vairuotojas pavargs, nakvynė Londone ir dar viena naktis kelyje. Taip planuok iškart – mano laikas yra ne mokyklinis projektas, o pinigai. Ir mano vairuotojas turi miegoti normaliai, o ne kentėti sulūžusioj kabinoj.

Ką daryti, jei tas laikytojas tiesiog nepasirodo sutartu laiku?

Aš žinau, kaip tai erzina. Ypač kai visi laukia Londone, o vairuotojas stringa Lenkijoje. Prisimenu vieną balandį – klientas sako „jis turi būti 10 ryto“, o aš pats tik 11 sužinojau, kad padangai oras. Teko ieškotis kito arba duoti nuolaidą. Realiai skambini bendrovei kas pusvalandį. Jei vėluoja be žinios ilgiau nei trys valandos – raudona vėliava. Nebent pranešė iš anksto. Tada kava ir laukimas. Bet jei neatsiliepia visai – rinkitės kitus. Per 24 metus mačiau tokių, kurie dingo su avansu. Retai, bet skauda.

Koks yra pats greičiausias būdas daiktams atsidurti Anglijoje?

Na, jei turi keturis tūkstančius – oru. Kroviniu lėktuvu. Bet čia ne mikroautobusas. Iš mūsų realybės – pilnas dedicuotas mikriukas, kuris važiuoja be sustojimų. Tada 2-3 dienos. Bet tai brangu, nes apmokėji visą plotą. Kartais mes imam ryte Vilniuje, o vakare jau kelyje per Lenkiją. Bet tada dirba du vairuotojai. O tai reiškia dvigubas algas. Greitis kelyje – ne stebuklas, o pinigai. Kuro sąnaudos didėja važiuojant virš devyniasdešimties. Taip, galima greičiau, bet sąskaita auga greičiau.

Daiktai, pakavimas ir taisyklės

Ką reiškia tie kubiniai metrai ir kaip žinoti kiek mano daiktų aš turiu? Nes aš visiškai neįsivaizduoju.

Kubinis metras – tai dėžė maždaug metro iš kiekvūos šono (taip, aš žinau, kad rašo „kiekvienos“ – man taip kartais išlekia, sorry). Praktiškai – skalbimo mašina užima apie pusantro kubo su pakavimu. Trivietė sofa – apie du. Kai skambini, mes klausinėjam – „kiek spintų, sofų, dėžių?“ Ir taip už akies apskaičiuojam. Kartais apsidedam. Vieną kartą klientas pasakė „trys dėžės ir niekai“ – o ten dar dvigubas šaldytuvas. Tada arba mašina per maža, arba reikia antros. Geriau jau iškart viską pasakyt – savesi sau nervus.

Ar būna, kad daiktai pametami ar sulaužomi pervežant juos į Angliją?

Būna. Aš nebūsiu tas, kuris sako „pas mus viskas šimtu procentų saugu“. Nėra taip. Per keliasdešimt metų teko matyti ir nubrozdintų baldų, ir dėžės, kuri pateko po kita dėže, nes vairuotojas (ne mūsų, aš tikiuosi... nors kartais ir mūsų) nematė, kad ten stiklas. Mes stengiamės supakuoti, bet jei klientas pasako „ten tik drabužiai, nieko nereikia plėvesuot“ – o ten senas kompiuteris – kaltės dalis bendra. Geriausia – viską deklaruok iš karto. Yra draudimas, bet jis dažniausiai nepadengia „savaiminio“ lūžimo jei netinkamai supakuota. Soriukas.

Ar turiu pats supakuoti ar jūs tai padarote?

Gali pats, gali mes – klausimas kiek turi rankų ir laiko. Mes padarom už papildomą mokestį, dažniausiai 80-150 eurų. Bet jei jau renkiesi pats – plėvelės, dėžės, kamščio juosta. Neišradinėk dviračio – Ikea dėžės tinka, bet šlapos, jei lyja. Tada daiktai atsiduria ne ten kur reikia. Aš visada sakau – knygos į mažas dėžes, niekada į didelius maišus, nes maišai plyšta. Ir ženklink kiekvieną dėžę. Ne dėl mūsų, dėl savęs, kai Londone atidarinėsi po savaitės ir pamirši kas kur.

Ar galiu pats įsimesti į tą patį mikroautobusą kartu su daiktais?

Ne. Absoliučiai ne. Mikriukas skirtas kroviniams, keleiviams reikia keleivinės licencijos, o ten savos taisyklės. Buvę laikai, kai galėjai atsisėst šalia vairuotojo – baigėsi. Jei nori važiuoti – renkiesi lėktuvą, autobusą ar savo automobilį. Yra keleivių pervežėjai, mes nesame jie. Kartais žmonės pyksta, sako „o tai kodėl?“ Todėl, kad taip sako įstatymai. Ir draudimas. Vairuotojas turi teisę vežt tik krovinį. Čia neoficialiai galiu pasakyt, kad žmonių vežimas be leidimų gali baigtis areštu pasienyje. Nejuokauju.

Ar jūs pristatote ir išnešate daiktus į butą, ar tik iki mašinos?

Taip, bet tai vadinasi „dviejų vyrų komanda“ arba trise – priklauso nuo aukštų. Pirmam aukšte – gal pats pakelsi. Dvyliktam be lifto – tada jau mes. Bet kelti dėžes į butą Londone kur laiptai siauri – tai laikas ir sveikata. Už tai mokama atskirai arba įtraukta į bendrą. Pasakyčiau, kad ant kainos sėdi dar 100-200 eurų jei reikia pilno iškrovimo. Kartais klientai sako „padėkit“. Na, jei viena sofka pro duris – padėsim. Bet jei pianinas – be susitarimo nenueisiu nė pusės laiptinės. Negaliu rizikuot stuburu.

Būna, kad klientai kažką slepia – ką tada darote?

Oi, buvo atvejis prieš kelis metus. Vyrukas sako – trys dėžės drabužiai. Atidarom Londone – o po vien dėže pilna butelių su kažkokia trąša... arba ne trąša, supranti? Kvapas atskiru mikroautobusu. Mes tokio nesivežam. Nei legaliai, nei moraliai. Reikėjo palikt muitinėje, o ten biurokratijos. Dabar sakom – jei neaprašyta, tikriname prie paėmimo. Randam neštampuotą šampaną ar augalų purškalą – atsisakom.