Kiek kainuoja patikimas siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu?

Žmonės dažniausiai pradeda nuo kainos. Aš irgi taip daryčiau jei pirmą kartą siunčiau daiktus. Po penkiolikos metų perkraustymų galiu pasakyti – kiek kainuoja patikimas siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu, priklauso ne tik nuo kilogramų. Nuo to, ar vežėjas turi licenciją, kaip pakuoja, kaip veikia draudimas. Mačiau už kelis šimtus eurų ir už kelis tūkstančius. Pigiausias dažnai brangiai kainuoja galiausiai. Tiesiog pasakysiu kaip viskas veikia realybėje ir kodėl kartais verta primokėti pradžioje.

Kainos – ką tikrai sumokėsi?

Kiek kainuoja patikimas siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu?

Na, standartinė suma dažniausiai svyruoja nuo šimto iki keturių šimtų eurų už vidutinę siuntą, bet tai toks apytikslis dalykas. Jei kalbam apie baldus ar kelias dežes, gali būti ir šeši šimtai. Su draudimu prisideda dar keli procentai nuo vertės, dažnai apie du-tris. Asmeniškai mačiau atvejį kai klientas sumokėjo du šimtus dvidešimt, o kaimynas už identišką siuntą – tris šimtus. Skirtumas? Vienas vežėjas turėjo normalią sąskaitą, kitas – tiesiog vyras su furgonu iš grupės. Kaina keičiasi priklausomai nuo sezono, kurso ir to, ar vežėjas važiuoja pilnas.

Ar draudimas tikrai vertas tos kainos, ar tiesiog brangiau gaunu?

Čia tas atvejis kai sakau – žiūrėk, draudimas nepadarys tavo sofos naujos, bet padengs rinkos vertę. Aš abejoju ar verta drausti seną dviratį ar kasdienius rūbus. Tikrai verta – elektronikai, baldams, dokumentams. Praejusiais metais vežiau siuntą į Birmingemą, šeima buvo apdraudusi viską. Nutiko avarija feryje – daiktai apsemti. Draudimas sumokėjo. Jei nebūtų apdraudę, būtų likę be nieko. Tiesa, kartais draudimo sąlygos tokios miglotos kad pats ne viską iškart suprantu.

Kodėl vieni taip pigiai veža į Londoną, o kiti – dvigubai brangiau?

Klausimas kaip iš kliento lūpų. Pigūs vežėjai dažnai nesumoka draudimo mokesčių, neturi CMR ar kažkokio papildomo draudimo. Kartais tiesiog pripyksta kuro ir važiuoja. Brangesni turi sąnaudas – licencijos, kurjeriai Londone, reali draudimo sutartis. Mačiau per Facebook moteris sumokėjo šimtą eurų, daiktai dingo. Bandom skambinti – numeris neegzistuoja. Štai tada supranti kad ta dviguba kaina buvo būtent ta saugi kaina. Nors gal būna ir pigių bei sąžiningų, aš asmeniškai tokių nebepažįstu.

Ką daryti jei mano siuntinys vertas 5000 eurų?

Tada jau nebesinori žaisti rulete. Reikia ne tik standartinio draudimo, bet ir atskiros vertinimo procedūros. Fotografuok viską iš kelių kampų, daryk vaizdo įrašus. Kai siuntei senelės komodą vertinama keturiais tūkstančiais, mes dar paprašėme vertinimo dokumento iš antikvaro. Draudimas tada įsigalioja kitaip. Yra įmonių kurios tiesiog atsisako vežti tokias vertybes, nes jų furgone nėra sąlygų. Aš pats vežioju tik jei klientas sutinka su specialiomis sąlygomis ir pilnu ofiso patvirtinimu.

Ar reikia mokėti papildomai muitams jei siunčiu asmeninius daiktus?

Po Brexito viskas pasikeitė. Jei siunti asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę ir turi tam tikrus dokumentus, dažnai nereikia. Bet... pripažinsiu, nežinau kaip bus su naujais muitų punktais nuo kitų metų, valdžia vėl kažką keičia. Paprastai jei tai persikraustymas ir turi gyvenimo vietos įrodymus, muitų nėra. O jei siunti parduoti? Tada taip, PVM ir muitai gali užkristi kaip kalnas. Vienas vaikinas norėjo išsiųsti dvidešimt dviračių į Bristolį – tai jau komercija. Atsimink: asmeniniai daiktai, ne prekyba. (Nors, pataisysiu, šitas skirtumas muitams Lietuvoje ir UK traktuojamas šiek tiek kitaip.)

Realybė – kaip tai atrodo iš vidaus

Ar mano daiktai tikrai bus supakuoti kaip žmonės, ar tiesiog numesti į furgoną?

Tai priklauso nuo to, kas pakuoja. Rimtesnės įmonės turi kartoną, kampų apsaugas, antslip medžiagą. Bet mačiau kai pasikviesti pagalbininkai iš nežinia kur meta daiktus ant antklodžių ir lekia. Kartais pakuoja pats klientas, tada vežėjas sako – kad pakuotė prasta, draudimo nėra. Buvo atvejis kai vaikis supakavo gitarą į seną antklodę. "Juk minkšta", sakė. Taip, minkšta, bet furgone ji nuriedėjo ir subraižė šoną. Pakuotė yra pusė darbo. Nemokamai niekas normaliai nepagamins.

Kiek laiko iš viso trunka siuntimas iš Vilniaus į Manchesterį?

Ilgiausias mano maršrutas truko šešias dienas, nes teko važiuoti per Nyderlandus aplenkiant krovinį. Standartiškai – trys-keturios dienos nuo durų iki durų. Kartais vairuotojas paima siuntą trečiadienį, o į Mančesterį atvažiuoja sekmadienį, nes feryje vietos nėra arba pasienyje eilė. O iš Vilniaus iki Klaipėdos – dar viena diena. Skelbimuose "per dvi dienas į Londoną" dažnai reiškia "ne anksčiau kaip per dvi dienas, bet gali būti ir savaitė". Būna ir greičiau, nors atsargiai tikėkitės pažadais.

Kas jei vairuotojas pavėluoja dviem dienom – ar tai normalu?

Normalu? Ne. Pasitaiko? Nuolatos. Ypač žiemą kai kalba eina apie keltus iš Klaipėdos. Vienas mūsų vairuotojų buvo užstrigęs dviem dienom Olandijoje dėl rūko – paprasčiausiai negalėjo įplaukti į uostą. Mes skambiname klientui, siūlome kompensaciją ar nuolaidą kitam kartui. Blogiausia kai nemandagūs vežėjai neatsiliepia. Aš pats vairuodamas pavėluodavau valanda, dvi – nes eismo įvykis. Dvi dienos jau rimčiau, bet jei yra kontaktas ir paaiškinimas, žmonės supranta. Svarbu kad nepasimestų telefonas ir nepasikeistų pasakojimas. Būna visko.

Ar reikia man pačiam padėti krauti daiktus į mašiną?

Techniškai – ne, jei mokate už pilną paslaugą. Realybėje kartais prašome pagalbos jei laiptai siauri arba daiktas nepraeina. Mes gauname atlyginimą, neprašom almos. Bet jei gyvenate ketvirtame aukšte be lifto Londone... ten net ir stipriausias kurjeris pavargsta. Aš asmeniškai neprašau, bet jei klientas pats pasiūlo – neatsisakau. Tik nepulkite patys nešti 200 kg seifo, tada nebeaišku kas ką draudžia. Buvęs kolega pasitempė nugarą taip kad tris savaites nelipo į kabiną.

Ar galiu patikrinti kur siuntinys yra kelyje?

Jei įmonė turi sekimo sistemą – taip. Tik ne tikėkitės kaip pas DHL kad matysite kiekvieną posūkį realiu laiku. Perkraustytojai dažniausiai duoda vairuotojo telefoną. Skambinate – jis sako "esu netoli Lutono" arba "kraunuosi kitą siuntą Yorke". Kartais vairuotojas nepasiima dešimt kartų, tada skambiname mes. Buvo toks "protingas" GPS siųstuvas, bet pamiršau jį įkrauti ir jis užmigo Lenkijoje. Tai toks vidutiniškas stebėjimas, ne visada NASA lygio. Bet bent žinai ar furgonas dar Europoje.

Kai viskas eina ne pagal planą

Ar buvot matę kad siuntinys tiesiog dingo be pėdsakų?

Taip, ir tai yra blogiausias jausmas. Ne kaip vežėjui – kaip žmogui. Buvo atvejis kai furgoną vagys išlaužė užsienyje. Anglijoje dažniau dingsta ne viskas, o dalis – kelios dežės iškraunamos perrūšiuojant. Arba blogiausia – neaiškios įmonės sukelia siuntinius ir neatiduoda kol nemoki "papildomo mokesčio". Tai šantažas. Patikimas siuntinių gabenimas į Angliją turėtų apimti ir sąžiningumą, ne tik draudimą. Dingo be pėdsakų? Skambinkite policijai ir Citizen Advice. Mes padedam kiek galim.

Kodėl draudimas kartais nemoka – juk aš mokėjau?

Nes mažas spausdinimas. Sąlygos. Jei pats pakuoti – neina. Jei vertingi daiktai neįtraukti sąraše – neina. Jei nėra pakuočių pažeidimo aktų – neina. Vieną kartą klientas vežė porcelianą, dėjo į paprastas turgines dėžes, ant viršaus užrašė "stiklas". Avarijos metu viską sumaltėjo. Draudimas atsisakė nes pakuotė neatitiko "standartų". Skamba absurdiškai? Taip. Bet sutartyje parašyta. Skaitote sutartis? Neskaitote. Aš irgi kartais nepaskaitau sutarčių telefonui, bet čia pinigai. Skaitote.

Kas jei mano daiktai sulūžo, bet įmonė sako kad "taip jau buvo"?

Oi, tai klasika. "Jūsų sofa jau buvo suplyšusi." Klientas be nuotraukų – mes be ginklo. Prieš penkerius metus vežėm stalą, klientas paskambino po savaitės – subraižytas. Aš atsimenu kad buvo, bet negalėjau įrodyti. Dabar visada fotografuojame priekabos vidų prieš išvažiuojant. Jūs darykite tą patį telefonu. Draudimas padės tik jei yra įrodymai. Be jų – liekat vieni su remonto sąskaita. Ir žinokit, yra kompanijų kurių biznis modelis – tiesiog meluoti kol nepasiduosi. Nepasiduokite.

Ar egzistuoja visiškai saugus gabenimas, be jokios rizikos?

Ne. Neegzistuoja. Nėra. Galiu vežti pats savo furgonu, pats vairuoti, pakuoti karinėmis dėžėmis – vis tiek yra rizika. Žemė drebėti gali. Ugnis. Žmogiška klaida. Ką tada daryti? Mažinti riziką. Patikimas vežėjas. Gera pakuotė. Normalus draudimas. Ir vis tiek kartą dešimtyje gali kažkas nutikti. Gyvenimas rizikingas. Bet jei nesiusite nieko – daiktai taip pat jūsų nepasieks. Tai balansas. Riziką galima valdyti, bet nepašalinti. Aš miegu ramiai nes darau viską ką galiu. Jūs irgi taip turėtumėt.

Draudimas – ne auksinis skydas, bet vis tiek skydas

Kokia reali draudimo suma man reikalinga siunčiant baldus?

Baldai devalvuojasi. Jei sofa pirkta už tūkstantį prieš metus, draudimas duos ne tūkstantį, o tai ką ji verta dabar. Dažnai siūlomos sumos nuo dviejų iki dešimties tūkstančių eurų, bet čia maksimalus limitas. Aš patarčiau įvertinti viską realiai, ne emociškai. Vienas vyrukas nenorėjo drausti komodos už du šimtus nes "per brangu". Komoda sudužo. Nauja kainuoja tūkstantį. Matematika paprasta. Už draudimą mokėjai keturiasdešimt eurų, sutaupėi, bet praradai šešis šimtus. Draudimo suma turi atitikti realią vertę, ne sentimentus.

Kiek laiko trunka draudimo išmoka jei nutiko bėda?

Gali trukti savaitę, gali – tris mėnesius. Priklauso nuo dokumentų kaupimo, įmonės draudiko ir to, ar vežėjas pateikė greitai aktą. Kartais mes kalti kad vėluojame su popieriais, nes furgonas jau Vokietijoje o aktas liko Lietuvoje. Buvęs atvejis – dokumentai keliavo mėnesį, klientas pyko ant mūsų, o paaiškėjo kad tiesiog draudimo brokeris atostogavo. Negerai, bet taip yra. Jei viskas tvarkinga, pinigus pamatote per dvi-keturias savaites. Nežinau kodėl pas kai kuriuos taip ilgai, gal susimeta procesai.

Ar galiu apdrausti siuntinį pats, ar tai privalo daryti įmonė?

Gali pats per bet kurį draudiką, bet tada vežėjas turi sutikti su tavimi ir tavo sąlygomis. Realybėje tai sudėtinga. Dažniausiai įmonė perka bendrą CMR ar krovinio draudimą, o papildomą draudimą pasiūlo kaip paslaugą. Jei drausi pats, skaityk smulkųjį šriftą – kai kurie draudimai negalioja profesionaliems vežėjams. Buvęs klientas turėjo savo draudimą, bet jis galiojo tik asmeniniam naudojimui. Siuntimas į Angliją su pervežėju – komercija. Draudimas nepadengė. Nuostoliai žvėriški. Geriau derėtis su vežėjo siūlomu paketu.

Ar draudimas padengia ir elektroniką, ar tik baldus?

Elektronika – sudėtingas reikalas. Draudimas dažnai padengia fizinį pažeidimą – išorinį. O jei kompiuteris nustojo veikti pats nuo savęs po kelionės? Tada reikia ekspertizės. Ar dėl suvibravimo? Ar dėl temperatūros? Vos ne teismas. Planšetės, televizoriai – taip, dažniausiai įtraukti. Bet senas kompiuteris su kietais diskais – čia jau duomenų atsakomybė, o dažnai draudimai jos neapima. Aš pats stengiuosi nevežti serverių jei galiu vengti. Kartą vežėme spausdintuvą viskas gerai, bet garantijos po transportavimo... nebeaišku. Ypač jei gamintojas draudžia transporto žalą. Nuotraukų darykite.

Paskutiniai patarimai prieš paskambinant

Kaip atskirti patikimą įmonę nuo tuščių pažadų?

Jei telefonu pažada kad "viskas bus kaip laikrodukas" ir kaina perpus mažesnė nei pas kitus – bėkite. Rimta įmonė nurodo konkrečią datą, turi registracijos numerį, sako "draudimas kainuoja papildomai, bet paaiškinsiu kodėl". Žiūrėkite ar turi fizinį adresą, ne tik Facebook puslapį. Aš mačiau "įmones" kurios registruotos prie kažkokios parduotuvės kiosk. Skambinate – atsiliepiamos "labas, čia tai aš". Tai ne verslas. Patikimas siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu nėra pigus ir visada turi aiškių taisyklių. Jei taisyklių nėra, vadinasi laisvai interpretuos jums į nenaudą.

Ar galiu rinktis tikslų pristatymo datą svarbioms progoms?

Gali rinktis, bet rekomenduoju neplanuoti vestuvių dienai ar gimdymui. Feryje gali būti stabdymas, M1 greitkelis gali stovėti. Sakome "savaitės viduryje" arba "trečiadienio-penktadienio rėmuose". Buvęs atvejis klientė planavo persikraustymą prieš Kalėdas. Pažadėjau gruodžio 20. Atvažiavom 22. Krizenėdami. Ji supyko, bet vistiek atsidarė duris. Dabar sakau – jei labai svarbu, darykite maržą tris dienas atgal. Nežinau kaip kiti, bet aš tikslaus laiko nepasirašau ant kraujo. Gyvenimas per nepastovus.

Ką reiškia kai sako "kaina su draudimu nuo durų iki durų"?

Reiškia kad jie turėtų paimti iš jūsų namų ir atvežti į kitus Anglijoje. Bet "turėtų" ir "padaro" – du skirtingi dalykai. Ar įskaičiuoti mokesčiai už Londono congestion zone? Ar liftas veikia? Jei ne, ar neprašys dvidešimt svarų viršaus? Aš savo kainoje įskaičiuoju viską ką galiu numatyti. Bet jei pasirodo kad pristatymo gatvė pravažiuojama tik balandžio mėnesį – na, nežinau, už mane Londone gatvės keičiasi kasdien. Sutartyje turi būti parašyta kas įskaičiuota. Jei nėra – klauskite balsu.

Kokių daiktų geriau nesiųsti į Angliją net ir su draudimu?

Ginklus aišku. Narkotikus aišku. Bet ir augalus – muitai gali sugluminti. Jei turite bobutės orchidėją, paleiskit lietuviui kaimynui. Pusfabrikačiai maisto produktai – problematiški. Aš pats nesiunčiu sergančių gyvūnų net su visais leidimais, per daug streso. Ir dar vienas dalykas – seni šaldytuvai. Žmonės mano kad verta naudoti, bet UK kištukai kitokie, nors adapterius nusipirkt galima. Realybė tokia kad šaldytuvai po transportavimo dažnai provėpuoja paskutinį. Verčiau parduoti čia ir nusipirkti vietoje. Neviskas verta kelionės.

Ar verta pirkti dėžes pačiam, ar jas duoda pervežėjas?

Dvigubai klausiate – kai pakuoju pats ar kai pervežėjas? Jei pats – pirkite kokybiškas, dvigubos sienelės. Iš parduotuvių konteinerių nebus gero. Pervežėjas dažnai turi, bet brangesnis. Kartais duodu nemokamai jei klientas perka pilną paketą. Kartais paimu du eurus už dėžę. Svarbu kad būtų tvirtos. Vieną kartą klientas atėjo su bananų dėžėmis. Atrodo juokingai, bet jos labai stiprios. Taigi, bananų dėžės geriau negu turginės. Nors ne visada estetiška. Vežėjas turėtų pasiūlytas turėti, bet pasidomėkite kokybės.

Kur dabar geriausia ieškoti pervežėjų – Google, pažįstami, ar Facebook grupės?

Pažįstami – geriausiai. Jei kas nors jau vežėsi ir buvo patenkintas, pusė darbo padaryta. Google – ten moka didieji, bet nebūtinai geriausi. Aš pats gyvenu iš rekomendacijų. O Facebook grupės... ten yra perlas tarp šiaudų, bet daugiausia šiaudų. Buvo toks "Tomas" kuris veža kas savaitę, nuotraukos gražios. Kai atėjo laikas mokėti – ėmė pinigus ir nebeatsiliepė. Aš nekenčiu melagių, nes jie gadina visam verslui reputaciją. Jeigu grupėse – tikrinkite komentarus ne tik po reklama, bet ir senesnius postus. Atsargiai.

Ar reikia atsispausdinti sutartį, ar užtenka žodinio pažado?

Žodinis pažadas vertybė tik viešoje diskusijoje. Versle – nieko vertas. Atsispausdinkite, pasirašykite, fotografuokite. El. paštas irgi rašytinis įrodymas, bet sutartis geriau. Aš kartais sakau klientui "viskas bus gerai", o jie patiki. Neturėtų, be rašto. Turėjau atvejį kai pažadėjau paimti penktadienį, bet susilaužiau ranką. Jei nebūtų sutarties su avanso grąžinimo punktu, galbūt klientas būtų pagalvojęs kad aš sukišu. Raštas saugo mus abu. Ir dar – draudimo polisas turi būti atskiras dokumentas, ne tik frazė sutartyje.

Išvada

Kiek kainuoja patikimas siuntinių gabenimas į Angliją su draudimu? Atsakymas paprastas – tiek, kiek reikia kad nereikėtų verkti paskui. Per penkiolika metų supratau kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai kainuoja brangiau negu atrodo. Imkitės fotografijų, skaitykite sutartis, klauskite netikslių klausimų. Patikimas vežėjas nebijos jūsų abejonių. Jei bijo – bėkit. Draudimas nėra magija, bet be jo tikrai per daug rizikinga. Sekmės kraustantis. Ir jei ką – skambinkite, pasistengsiu atsakyti kaip žmogus, o ne kaip brošiūra.