Kiek kainuoja dokumentų siuntimas į Angliją mikroautobusu?

Žmonės dažnai skambina ir klausia tiesiai šviesiai – kokia kaina siųsti vieną voką dokumentų į Londoną mikroautobusu. Aš visada atsakau, kad tai ne kaip autobusas, kur bilietas fiksuotas ir viskas aišku nuo stotelės iki stotelės. Vieną kartą galima sutalpinti dokumentus į jau planuotą ir važiuojantį transportą už dvidešimt ar trisdešimt eurų, o kitą kartą, jei reikia specialaus reiso arba skubaus vykimo, gali išeiti ir šimtas. Per dvidešimt ketverius metus tarptautinių perkraustymų versle esu matęs, kaip klientai siunčia teismo sprendimus, testamentus, studijų pažymas, o kartais – tiesiog senelių rankraščius ar archyvines nuotraukas. Kiekviena istorija visiškai kitokia, todėl ir kaina labai svyruoja. Šiame pokalbyje, nes tai daugiau pokalbis, o ne sausa instrukcija, bandysiu atsakyti į tai, kas rūpi iš tikrųjų apie dokumentų siuntimą į Angliją mikroautobusu – be pūtimo į akis ir be marketingo šūkių.

Kainos dalykai, kurie glumina nuo pirmo skambučio

Kiek gi kainuoja vienas vokas dokumentų į Londoną mikroautobusu?

Na, jei tiksliai, tai maždaug nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų vieno voko. Kartais pasitaiko ir penkiolikos eurų pasiūlymas, jeigu mikroautobusas važiuoja beveik tuščias ir vairuotojui reikia prisidengti kuro išlaidas. Turėjom atvejį, kai klientė siuntė notaro patvirtintą sutartį į Vilniaus gatvę Londone – sumokėjo dvidešimt tris eurus. Kitas vyrukas siuntė į Hillingdoną dėl nekilnojamojo turto – sumokėjo trisdešimt penkis, nes reikėjo privažiuoti atskirai nuo pagrindinio maršruto. Taigi, tikroji kaina dokumentų siuntimui į Angliją mikroautobusu priklauso nuo maršruto, užimtumo ir to, ar tą savaitę kaip tik važiuoja transportas.

Ar kaina keičiasi, jeigu siunčiu ne į Londoną, o į, tarkim, Birmingemą ar Mančesterį?

Žinoma, kad keičiasi, bet ne visada taip drastiškai, kaip galėtum galvoti. Jei mikroautobusas važiuoja į vidurio Angliją, tarkim, į Birmingemą ar Notingamą, ir taip jau ten veža baldus, dokumentai gali atsirasti šalia sofos. Tuomet papildomų išlaidų beveik nėra – vairuotojas ir taip turi ten važiuoti. O jeigu reikia specialiai nukrypti į kokį Dorsetą ar Šiaurės Velsą, už kelis šimtus mylių nuo pagrindinio maršruto, tada kaina auga. Kartais užsakovai pyksta, sako, kad tai juk tik popierius. Bet pažiūrėkite iš vairuotojo pusės – laikas yra pinigai, o kuras Anglijoje tikrai ne pigesnis nei pas mus.

Kodėl vieni pervežėjai prašo penkiasdešimt, o kiti penkiolika eurų už tą patį voką?

O čia jau rizikinga teritorija. Kai kurie, atvirai pasakysiu, tiesiog mato, kad klientas desperatiškas arba visiškai neišmano situacijos, ir pasideda ant kainos savo antkainį. Būna, kad penkiasdešimt eurų prašo todėl, jog turi antlerių biurą ir reikia padengti nuomą. O penkiolikos kainą duoda vyrukas su savo „Mercedes-Benz Vito“, kuris tiesiog važiuoja savaitgalį pas vaikus ir gali paimti pakeliui. Aš asmeniškai mačiau, kaip viena didelė įmonė už vieną dokumentų voką išrašė sąskaitą – keturiasdešimt devyni eurai. Klientas sumokėjo, nes bijojo. Tai yra neetiška, bet realybė tokia.

Ar tenka mokėti papildomai už terminalus, keltus ar ką nors tokio?

Pagrindinė kaina paprastai jau yra įtrauktas... (taip, turiu galvoje – įtraukta, sorry, rašau greitai ir painioju linksnius). Keltai brangūs, ypač į Angliją, bet perkraustymų mikroautobusai važinėja nuolat, todėl siuntėjas paprastai dalinasi bendromis transporto išlaidomis. Jeigu naudojatės kurjeriu, o ne perkraustytoju, tada gali papildomai išrašyti sąskaitą už keltą. Su mikroautobusu viskas paprastesniau – vairuotojas jau žino, kada plaukia keltas iš Klaipėdos ar kito uosto. Kartais jie net neį keltą, o važiuoja per Eurotunelį, kas dokumentams greičiau. Kodėl? Nežinau, gal dėl tvarkaraščio, bet taip būna.

O jeigu man reikia siųsti ne vieną, o keturis vokus – ar gaunasi nuolaida?

Tai čia jau kaip sutarsi (arba sutarsite, bet čia tarp draugų juk). Paprastai taip – jei dokumentų siuntimas į Angliją mikroautobusu yra tik vienas vokas, kaina fiksuota. O jei atiduodi penkis ar šešis vokus, dažnai paskaičiuoja pusantro ar dvigubai, bet ne penkiagubai. Nes jei bus šlapūs orai kelionės metu, vis tiek vieta užimta ta pati. Turiu omenyje, kad papildomos vietos nereikia. Kartą teko vežti visą archyvų dėžę – gal penkiasdešimt vokų. Klientas galvojo, kad sumos bus kosminės, o mes paėmėm devyniasdešimt eurų, nes mikroautobusas buvo pusiau tuščias.

Ar galima derėtis, ypač jei sutinku, kad dokumentus paims tik po trijų dienų?

Derėtis visada galima, bet ne visi vairuotojai tai mėgsta. Jei sakot, kad galima paimti po trijų dienų, kai jiems taip patogiau, tada dažnai galima numušti penkis–dešimt eurų. Bet jei sakot, kad reikia šiandien, tada kaina tik auga. Aš paprastai patariu klientams – jei neskubu, pasakykit, kad laukiam eilinio reiso. Tada dokumentų gabenimas į Angliją mikroautobusu kainuos ženkliai mažiau. Kai mylimoji laukia laiško iš Lietuvos, tada jau skubu, tada ir kaina nebesvarbi. Ne visada taip, bet būna labai panašiai.

Praktinis siuntimas: nuo durų iki durų

Kur fiziškai bus dedami mano dokumentai mikroautobuse?

Idealu – ant priekinės keleivio sėdynės, po vairuotojo ranka, arba specialioje saugioje dėžėje prie pat durų. Į bagažinę su baldais jų geriau nedėti. Nors, prisipažinsiu, buvo atvejis – ne pas mus, o pas kolegą – kai vairuotojas voką įmetė į bagažinę tarp stalo kojų. Pamiršo. Klientas pora dienų nerimo. Dabar kai kurie vežėjai turi net specialius skyrelius salone. Bet jei mikroautobusas perpildytas, dokumentai keliauja ten, kur telpa. Geriausia – parašyti ant voko didelėmis raidėmis „DOKUMENTAI – NEPALIESTI“, kad vairuotojas nepaleistų rankų.

Kiek laiko užtrunka siuntimas iš Kauno, tarkime, į Londono rajoną?

Paprastai nuo durų iki durų – nuo keturių iki šešių dienų. Taip, tai lėčiau nei DHL ar FedEx. Express siuntimas dokumentų į Angliją per kurjerinę trunka dvi dienas, o mikroautobusas važiuoja pagal savo grafiką. Jis gali sustoti Klaipėdoje pasiimti sofą, kitą dieną – Taline. Bet jei vairuotojas išvažiuoja antradienį ir laimingai pravažiuoja muitinę, šeštadienį jau gali būti Londone. Būna greičiau, būna lėčiau. Kartais keltas vėluoja dėl audros. Kartais – įsispyriusi radiatorius. Realybė, o ne idealus grafikas.

Ar vairuotojas pristatys dokumentus tiesiai gavėjui, ar paliks kur nors po kilimėliu?

Čia jau priklauso nuo susitarimo. Daugelis pažadės, kad paliks tik į rankas, bet kai jau būna Londone, pamato, kad laikas spaudžia, ir palieka po kilimėliu. Aš nemėgstu tokios praktikos, bet tai realu. Jei tai svarbūs dokumentai – tarkime, paso kopija ar teisės aktas – reikia iš anksto gauti telefono numerį ir susisiekti tiesiogiai. Tada vairuotojas paskambina, sutaria laiką, perduoda. Geriausia, kai gavėjas pats atvažiuoja į sutartą vietą, pavyzdžiui, į Hounslow, kur dažnai sustoja lietuviški mikroautobusai. O jei vairuotojas bebaigia grįžti atgal – gali tiesiog palikti su raktų slėptuve.

Ar galiu sekti, kur šiuo metu yra mano vokas?

Sunkiai. Tai ne paštas su track numeriu. Kai kurie perkraustytojai turi GPS savo automobiliuose ir gali parašyti: „šiandien esam Ostende“. Bet vokas viduje – juk nepastebimas. Paskambini vairuotojui, jis sako: „taip, matau, salone yra vokas, rytoj busim Londone.“ Tai daugiau žmogiškas kontaktas nei technologija. Buvo laikas, kai WhatsApp dar nebuvo toks populiarus, ir tekdavo skambintis į mokamus numerius. Dabar paprastesnė. Bet jei ieškot pilno stebėjimo, siųsk per registruotą kurjerinę. Mikroautobusas – tai pasitikėjimas, ne logistikos stebėjimo sistema.

Ar mikroautobusai dažnai paima dokumentus tiesiai iš namų, ar turiu važiuoti į terminalą?

Taip, dažniausiai paima iš namų, jei esate pagrindiniame maršrute. Jei gyvenate kaime už Trakų, tai ne, teks atvežti į Vilnių. Bet Klaipėda, Kaunas, Panevėžys – čia paprasta. Kartais vairuotojas pats paskambina ryte, sako, kad bus apie dešimtą. Kartais atsiunčia kolegą su mašina, nes mikroautobusas jau ant Tilžės gatvės. Ne visada viskas tobula. Kartais paima iš jūsų durų, kartais sutaria – „atsiduosi tada ir tada prie degalinės.“ Tai elgesys, ne terminalio paslauga. Bet taupote laiką ir nešiojimą per pastatus.

Kas bus, jei vairuotojas užmirš mano dokumentus dėl didžiulio darbo krūvio?

O, tai klasikinė situacija. Buvo toks atvejis – pamišęs gruodis, visi veža dovanas, baldus, daiktus prieš Kalėdas. Viename mikroautobuse buvo šešiolika skirtingų siuntinių. Vairuotojas kažkodėl manė, kad dokumentų vokas – tai jo sąskaitos kopija, ne kliento siunta. Atvežė iki Londono, paliko sau salone. Gavėjas tris dienas laukė. Po to vairuotojas suprato, bet jau turėjo grįžti į Lietuvą tuščias. Dokumentai parvažiavo tik po savaitės. Taigi, patarimas: visada klauskite, ar vairuotojas DABAR įsidėjo voką į išvykstančių prekių sąrašą.

Ką galima siųsti ir kaip paruošti

Ar mano dokumentai turi būti specialioje pakuotėje, ar pakanka voko?

Žinokit, pakanka paprasto voko, bet geriau – apsauginio, burbulinės plėvelės viduje. Ne dėl to, kad kas nors taip tyčia drėksės. Bet mikroautobusuose bagažinėje kartais sklando dulkių, drėgmės, baldų apmušalų pluoštai. O jeigu vairuotojas įmeta jums ne į tą skyrelį... na, jau pasakojau. Svarbu, kad ant pakuotės būtų aiškus užrašas – adresas Anglijoje, telefonas, ir jūsų užrašas „DOKUMENTAI“. Kartais klientai sumeta dokumentus į didelę parduotuvių maišelį. Atrodo juokingai, bet saugiai, kol neužmirsta.

Ką daryti, jei tarp siunčiamų popierių yra originalas – juk baisu paleisti?

Baisu. Aš pats baiminčiausi siųsti originalų testamentą ar turto dokumentus be kopijos. Bet jei kito kelio nėra, tai pasirūpinkite, kad pervežėjas suprastų tai. Kai kurie vežėjai neturi draudimo būtent dokumentams – jie turi krovinių draudimą, o dokumentai... kokia čia vertė? Sąžiningumas. Bet originalai kasdien keliauja. Patarimas: padarykite spalvotą nuskaitymą prieš atiduodami. Ir nepamirškite – oro sąlygos kelyje gali būti nepastovios. Vokas (nors vėlgi, ne vokas, o dokumentų laikymo sąlygos) turėtų būti sausa. Kartais aš pats nežinau, ar verta rizikuoti, bet klientai daro tai nuolat.

Ar lietuviški dokumentai, skirti JK institucijoms, gali keliauti be vertimo ar apostille?

Čia jau aš nežinau šimtu procentų – reikia patikslinti pas notarą arba advokatą. Kai kurie dokumentai, pvz., gyvenamosios vietos deklaracijos ar santuokos liudijimai, jei skirti UK institucijai, kartais turi būti su apostille. Bet jei siunčiate tiesiog sutartį verslo partneriui į Readingą, dažnai užtenka originalo lietuvių kalba. Svarbiausia – klauskite tos institucijos, kuriai siunčiate. Mes, pervežėjai, vežame popierius, bet neatsakome už jų juridinį statusą. Būna, kad klientas vėliau pyksta ant mūsų, kad dokumentas nepriimtas. Bet mes tik vairuojam, neatverčiame vokų ir netikrinam antspaudų.

Ar pervežėjas gali atsisakyti vežti mano dokumentus?

Gali. Ir turi teisę. Jeigu dokumentai atrodo kaip komerciniai popieriai su neaiškia verte, arba jei viduje – atsitiktinai ar ne – atsidaro kažkas įtartino, vairuotojas gali pasakyti „ne, aš tokių daiktų neimu“. Taip pat, jei dokumentai susiję su elektronika, brangiomis vertybėmis, neaišku, ką siunčiate. Jie veža krovinius, o jei muitinėje atsidurs ne tik jūsų vokas, bet ir klausimai apie turinį – vairuotojui problemos. Todėl neslėpkite, kas viduje. Aiškumas pirmiausia, o jei kyla įtarimai – geriau atsiimti voką ir siųsti paštu.

Ar reikia sudaryti sąrašą, kas yra voko viduje, kaip perkraustant baldus?

Ne, nereikia tokio smulkumo kaip su baldais. Nors, jei norite dėl savęs pasirašyti ant popieriaus lapuko, ką įsidėjote – kodėl gi ne. Vairuotojai paprastai nereikalauja inventorizacijos sąrašo vienam vokui. Bet stenografija tokia – jeigu siunčiate archyvą su penkiasdešimt antraščių, galbūt verta parašyti „archyvas x1“. Kai mes vežame dokumentų siuntimą iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu, kartais klientai prideda ir mažą dovanėlę gavėjui, ką nors lietuviško. Tai reikia minėti, nes tai tampa siuntiniu, o ne tik voku. Muitinei skirtumas gali būti svarbus, ypač jei dovana valgoma.

Brexit, muitinė ir kas pasikeitė

Ar po Brexit reikia pildyti muitinės deklaracijas siunčiant dokumentus į Angliją?

Dėl to tiksliai... na, kiek pamenu, Brexit metu pasikeitė taisyklės, bet jei tai tik popieriai be komercinės vertės – asmeniniai dokumentai, laiškai – muitinė tikrai nestabdo. Bent jau taip buvo praėjusį mėnesį kelyje į Londoną. Arba gal du mėnesius atgal Birmingeme. Oficialiai, jei siunčiate teisinius dokumentus ir jie nėra prekių dalis, muitinės forma kaip C3x ar panaši nereikalinga. Bet jei kartu su dokumentais slėpsite prezentaciją su CD disku – tada taip, kils klausimų. Aš jau nebesu visiškai tikras dėl naujausių taisyklių jų smulkmenų, nes jos keičiasi kas pusmetį.

Kas nutinka, jeigu muitininkai nusprendžia patikrinti būtent tą mikroautobusą su mano voku?

Tada vairuotojas atidaro lagaminą arba saloną, parodo – dokumentai, popieriai, nėra ko slėpti. Jei tai tikri dokumentai, jokių problemų. Problemos prasideda, jei vairuotojas jūsų voką įmetė į krovininę dalį su vaikų žaislais ir muitininkai mato neaiškų turinį. Kartais dėl to vėluoja visas reisas valandą ar dvi. Jei vairuotojas bent kiek drausmingas ir vokas aiškiai pažymėtas, paprastai muitininkai numoja ranka. Siekiant tikrumo, siuntėjas į Angliją mikroautobusu neturėtų būti paskutinės minutės sprendimas, kai baiminiesi muitinės.

Ar galiu siųsti dokumentus kartu su baldais ar technika, kurią jau veža mikroautobusas?

Taip, ir tai dažnas scenarijus. Klientas perkelia studijos baldus iš Kauno į Bristolį, ir kartu atiduoda voką su nuomos sutartimi naujam šeimininkui. Dokumentai keliauja salone arba prie pat kabinos, o ne šalia technikos. Bet buvo vieną kartą... na, vairuotojas įlindo į vidų ir vokas nuslydo už šaldytuvo kartono. Radome tik iškrovus. Niekas nenukentėjo, bet vėlgi – jei siunčiate kartu su kroviniu, įsitikinkite, kad vokas pritvirtintas prie kažko akivaizdaus. Kartais žmonės galvoja, kad jei veža mano sofą, gali ir voką mesti vidun. Taip, gali, bet protingai.

Ar reikia drausti dokumentus atskirai, jeigu jie važiuoja su kitais daiktais?

Atsakymas trumpas – praktiškai neįmanoma atskirai apdrausti voko dokumentų, kurio vertė neapčiuopiama. Perkraustymo draudimas dengia baldus, daiktus, bet ne popieriaus lapo vertę. Jei advokatas rašo, kad nuostolis – milžiniškas, tai jau teisininkų reikalas. Realybėje pervežėjas atsako tik savo garbės žodžiu. Todėl rinkitės ne pagal draudimą, o pagal reputaciją. Aš mačiau, kaip didelės firmos prarado dokumentus ir atsiprašė vėliau. O maži vežėjai kartais saugo voką kaip savo pasą. Kaina dažnai priklauso nuo paslaugų lygio... aha, kaina, rašau vėlai – atleiskite. Tai va, draudimas čia ne pagrindinis faktorius.

Kai kas netaip – istorijos iš dvidešimt metų praktikos

Ar teko matyti, kad pervežėjai visiškai pamesdavo dokumentus?

Taip. Ne pas mus firmoje, bet rinkoje teko girdėti atvejį, kai dokumentai dingo tranzitu per Prancūziją. Vairuotojas pametė voką degalinėje netoli Liono. Kaip? Nežino pats. Gal iškrito per patikrinimą, gal paliko ant stalo. Klientas prarado archyvinius popierius, kurių nebepridarėsi. Tada paaiškėjo, kad pervežėjas neturėjo jokio sąrašo, jokio kvito. Tai buvo juodasis sąrašas tokiam vežėjui. Todėl visada imkite atskaitomybę – net jei tai tik vokas. Geras pervežėjas visada pasirašo, kad priėmė. Jei atsisako rašyti – tai įspėjimo signalas.

Kodėl kartais dokumentai pasiekia Angliją savaitę vėliau, nei žadėta?

O dėl tokių dalykų aš irgi pykstu. Būna, kad vairuotojas pažada „trečiadienį bus Londone“, bet pasiligoja Roterdame, paskui keltas atšaukiamas, o dar paskui paaiškėja, kad Anglijoje gavėjas neatsiliepia ir vairuotojas turi tempti voką atgal į Hounslow. Savaitė pralekia. Kartais vėlavimas dėl to, kad mikroautobusas perpildytas ir reikia laukti kito reiso. Kartais – dėl vairuotojo aplaidumo. Jeigu jums tikrai skubu, mikroautobusas – ne pats patikimiausias dėl griežtų datų. Kita vertus, kai neskubu – tas pats vėlavimas sutaupo dvidešimt eurų, palyginus su avialinija ar express paštu.

Kaip atpažinti nepatikimą pervežėją, kuriam dokumentų patikėti nevalia?

Jei jie neaiškiai atsako, kur bus jūsų daiktai, jei nieko nerašo ant popieriaus, jei kaina keičiasi du kartus per dvi dienas – bėkit. Taip pat, jei telefonu kalba tik „nu, atvešim, nekaskit“ ir nesiūlo jokios kontaktinės informacijos. Tikri profesionalai sako maršrutą, datą, vairuotojo vardą, numerį. Aš nemėgstu šiepti kolegų, bet yra tokių, kurie per Facebook pasiima užsakymą, o paskui ieško, kas nuvažiuos. Jūsų dokumentai tampa kamuoliuku. Geriau rinkitės tuos, kurie turi savo transportą ir realų biurą Lietuvoje, net jei kaina didesnė. Saugumas svarbiau.

Ar visada gaunu kažkokį kvitą, kad perdaviau dokumentus?

Turėtumėte gauti. Realybė – ne visada. Maži pervežėjai, ypač vyrukai, dirbantys cash in hand, pamiršta kvitus. Jie pasako „ai, aš juk sąžiningas, ko čia saugoti“. Nemėgstu tokių situacijų, nes jei kas nutinka – neturi kuo įrodinėti. Aš pats pasiūlau klientui nufotografuoti voką su vairuotoju fone arba atsiųsti SMS žinutę, kad perduota. Bet jei kompanija rimta, ji turi važtaraštį net ir vienam vokui. Jei ne – tai signalas. Nors pripažinsiu, kartais ir aš pats esu pametęs tuščią lapelį, bet dokumentai – ne baldai, juos reikia fiksuoti. Visada.

Ką daryti, jeigu dokumentai atsidūrė ne to žmogaus rankose Londone?

Tai reta, bet baisi situacija. Būna, kai vairuotojas painioja adresą – ypač jei keli lietuviai gyvena toje pačioje gatvėje. Vokas atiduotas kaimynui, o kaimynas negalvoja ir padeda į stalčių. Laimei, dažniausiai lietuviški mikroautobusai važinėja į tuos pačius rajonus, ir vairuotojas kitą kartą sutaiso klaidą. Bet jei jau atsitiko – skambinkite pervežėjui nedelsiant. Kartais jie turi kopiją sąrašo arba atsimena, kam atidavė. Prevenciškai – rašykite aiškų gavėjo vardą, telefoną, ir dar vieną kontaktinį asmenį. Taip nepamirškite pasakyti vairuotojui, kad skambins pats gavėjas, o ne tik siuntėjas.

Tai va, dokumentų siuntimas į Angliją mikroautobusu nėra raketų mokslas, bet ir ne automatinis procesas. Kainą lemia ne tik kilometrai, bet ir vairuotojo sąžiningumas, maršruto laimingumas bei jūsų kantrybė. Jei ieškote pigiausio varianto – pažiūrėkite, ar kas savaitgalį vyksta į Londoną ir gali paimti siuntinį pakeliui iš Kauno ar Vilniaus. Jei skubu – geriau rinkitės patikimus kontaktus, nors kaina didesnė. Bet visada – visada – išsiaiškinkite, kas prisiima atsakomybę už tą voką. Nes popieriai sveria mažai, o jų reikšmė gali būti visiškai begalinė.