Kiek kainuoja didelių namų apyvokos daiktų gabenimas į Angliją?

Kiek kainuoja didelių namų apyvokos daiktų gabenimas į Angliją? Tai pirmas klausimas, kurį išgirstu paskambus klientui. Per dvidešimt kelerių metų šitame darbe pripratau, kad žmonės nori žinoti kainą dar nepasakoję, ką tiksliai veš. Bandau aiškinti – tai ne pica, negaliu per penkias minutes pasakyti tikslios sumos, ypač kai vežu sofą, šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Į Londoną ar Birmingemą kaina svyruoja plačiau nei orai prie Baltijos. Yra pigūs pasiūlymai, yra rinkos vidurkis, ir yra tie, kurie bando įsiūlyti katę maiše. Štai atsakymai kaip prie vieno stalo, be kaklaraiščio.

Pirma – apie kainą tiesiai

Kiek maždaug kainuoja didelių namų apyvokos daiktų gabenimas į Angliją, jei vežu viso dviejų kambarių buto baldus?

Dviejų kambarių butas standartiškai reiškia sofą, spintą, lovą, šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dar kelias lentynas. Iš Vilniaus ar Kauno į Londoną ar Birmingemą toks krovinys dabar atsieina maždaug nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Žiemą paprastai šiek tiek pigiau, nes mažiau žmonių kraustosi. Jei furgonas pilnas ir jūs vienintelis klientas tą savaitę – gali kainuoti daugiau. Skaičiai nuolat juda. Aš savo klientams visada sakau: jei pigiau nei aštuoni šimtai – klauskite, koks triukas. Nes žinau, kiek kainuoja degalai į vieną pusę.

Ar galiu pasikliauti tomis "nuo 350 eurų" reklamomis, kurias matau internete?

Oi, čia jautri vieta. Matau tuos skelbimus – "perkraustymas į Angliją nuo 350 eurų", o paskui paaiškėja, kad tai vienos kėdės kaina arba registracijos mokestis. Būna įmonių, kurios taip prisivilioja, o tada prikrauna už kiekvieną dėžę atskirai. Realybė ta, kad pilnas furgonas kainuoja brangiau nei keli šimtai. Kai mano klientas rodė tokį skelbimą, paaiškinau: jei kaina žemesnė nei rinkos vidurkis, tikėkitės staigmenų. Tai arba sukčiai, arba kažkoks draugas su pasenusiu furgonu. Geriau mokėti daugiau, bet žinoti, kad daiktai kitą dieną bus Londone, o ne kažkur pakeliui.

Kodėl mano kaimynui ta pati trasa atsiėjo dvigubai pigiau?

Klasikinis atvejis. Jonas sumokėjo aštuonis šimtus, o jums sako tūkstantį penkis. Paprastai bėda tame, kad Jonui pasitaikė dalinis krovinys – kažkas jau važiavo, buvo laisvos vietos, ir pigiai priglaudė sofą su spinta. Jūs gi norite viso furgono rytoj. Skubūs tarptautiniai perkraustymai visada brangesni. Kitas variantas – Jonas turėjo lankstumo ir sutiko palaukti savaitę. Aš pats surenku tokius dalinius krovinius ir gaunasi pigiau. Bet tai reikalauja kantrybės. Su stambiais baldais ne visada patogu taip elgtis. Be to, kuras per tris mėnesius irgi gali paaugti. Visi šie niuansai daro savo.

Ar kaina skiriasi, jei kraunu iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?

Iš esmės taip, nors skirtumas nebus drastiškas. Vežėjai dažniausiai startuoja iš Vilniaus ar Kauno, nes ten daugiau užsakymų. Jeigu reikia specialiai vykti į Klaipėdą, reikia dengti papildomus kilometrus. Realiai kaina paauga šimtu ar pusantro šimto eurų. Kita vertus, jeigu vežėjas tą savaitę jau važiuoja pro pajūrį – gali net nesiskirti. Aš kartais suderinu maršrutus ir provincijos klientams nereikia permokėti. Bet jei gyvenate ten, kur vos keli namai aplink – derėkitės. Anglija toli, bet nuo Lietuvos pajūrio dar truputį tolėliau nei nuo sostinės. Faktas, kurį verta žinoti planuojant biudžetą.

Kas dar kelia kainą arba ją numuša?

Jeigu gyvenu penktame aukšte be lifto – ar man už tai priskaitys papildomai?

Aukštai be lifto yra tikras išbandymas. Trys vyrai nešant šaldytuvą į penktą – valanda prakaito ir technikos. Papildomi šimtas-du šimtai eurų ne retas atvejis. Yra įmonių, kurios tai įtraukia iškarto į bendrą kainą, o kitos priduria sumą tik kai pamato laiptus. Aš savo klientams visada klausiu iškarto – koks aukštas, ar liftas veikia, ar laiptinėje galima pasukti sofą. Nes jeigu ne, reikia papildomų rankų ir tai kainuoja. Ir ne, nevešiu aš vienas pats, nors kai kam atrodo, kad vienas vairuotojas gali viską. Nepavyks.

Kiek kainuoja pianino gabenimas? Ar jis skiriasi nuo sofos?

Taip, skiriasi smarkiai. Pianinas – daiktas, kurio neužmesi ant peties. Reikia žmonių, žinančių, kaip atsukti kojas, suvynioti, o kartais net naudoti keltuvus per langą. Tokia paslauga gali kainuoti porą šimtų eurų papildomai prie standartinės kainos. Kartais netgi samdome atskirą komandą, nes ne kiekvienas vairuotojas sutinka su juo rankiotis. Aš asmeniškai vengiu pianinų (nors prieš dvidešimt metų pats nešiojau ir dar lyg ir moku, bet dabar per brangu rizikuoti). Jei turite fortepijoną – kaina bus didesnė. Ir nepamirškite pasakyti iš anksto – slėpti nevalia, nes pakrovimo metu viskas paaiškėja.

Ar reikia mokėti atskirai už iškrovimą Londone, ar tai įskaičiuota?

Čia svarbu žinoti, ką pasirašote. Kai kurie skelbia "nuo durų iki durų", bet turi omeny tik ant šaligatvio padėjimą. Jeigu reikia neštį į butą, į antrą aukštą – tai gali būti atskira paslauga. Aš viską išskaidau iš anksto: kaina už važiavimą, pakrovimą, iškrovimą. Taip būna aišku. Standartiškai Anglijos pusėje iškrovimas kainuoja panašiai kaip pakrovimas Lietuvoje – apie penkiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų valanda. Jei sutartis trumpa ir neapibrėžta – klauskitės. Tikrai. Nes buvo atvejų kai klientas sutiko dėl sumos, o Londone vairuotojas pareiškė, kad vidun nešti – ne jo darbas.

Kodėl man pasakė kaina "nuo durų iki durų", o paskui paprašė dar šimto penkiasdešimt eurų už Londono centrą?

Va čia atsiveria negraži tiesa – kai kurios įmonės taip daro tyčia. Pasako telefonu gražią sumą, o paskui prideda: centrui, aukštui, savaitgaliui. Buvęs klientas pasakojo apie situaciją Noting Hilso rajone – vairuotojas atsisakė iškrauti prie namo, nes "mokestis neįtrauktas". Aš įsiunkstu. Sąžiningas vežėjas iš karto klausia adreso ir pasako visus priedus. Jei jūsų adresas ULEZ zonoje ar siaurose gatvelėse – reikia mokėti arba patiems nusinešti. Bet ne po faktumą. Tai žemojo bilieto triukas, kuriuo aš nepasitikiu dvidešimt metų. Ir jums nesiūlyčiau pasitikėti.

Brexit ir kiti popieriai – kur aš pats galvojuosi

Po Brexit ar vis dar reikia mokėti muitus už savo asmeninius naudotus daiktus?

Šitas klausimas kartais suglumina ir mane. Po Brexit viskas pasikeitė, bet atrodo, kad jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir tikrai naudoti, muito neturėtų būti. Jei nevežate naujos sofos paslėpdami prekybą. Ar taip ir toliau 2024 metais? Man rodos, taip, bet čia jau nežinau šimtu procentų, nes taisyklės stringa. Geriausia pasitikrinti su muitininku arba su vežėju, kuris tvarko popierius kasdien. Kai vežiau paskutinį kartą, reikėjo formos C3. Bet jaučiu galįs klysti, todėl nepasikvosiu – pasitikrinkite gyvai. Vežėjas turėtų tai žinoti geriau nei aš šiandien.

Ar tikrai reikia pildyti kažkokią formą C3, ar tai vežėjo rūpestis?

Formą C3 paprastai pildo pats savininkas, nes ten asmeniniai duomenys, paskirties adresas Anglijoje ir daiktų aprašymas. Tai nėra raketų mokslas, bet reikia laiko. Vežėjas gali paaiškinti, bet atsakomybė lieka ant jūsų. Aš siunčiu pavyzdžius kaip užpildyti. Kartais klientas klausia "o gal jūs patys?" – ne, negaliu pildyti už jus, nes reikia jūsų parašo. (Tikriausiai taip, bent jau aš visada taip supratau – jei klystu, kolega pataisys). Jei forma neteisinga – krovinys stringa. Ir stringęs krovinys kaupia saugojimo sąskaitas. Tikrai taip. Popieriai – ne pokštas.

Ką daryti, jei muitininkai nusprendžia patikrinti sofos vidų – ar aš turiu už tai mokėti?

Deja, taip. Tikrinimas kainuoja, ir tai ne vežėjo sąskaita. Muitinė turi teisę atidaryti krovinį, jei kyla įtarimų, kad vežate komercinį krovinį, o ne asmeninius daiktus. Tada mokate už patikrinimą, sandėliavimą tą laiką ir pakrovimą atgal. Tai gali būti šimtas ar du šimtai eurų. Aš visada sakau – paremkite daiktus normaliai, turėkite senas sąskaitas ar nuotraukas, rodančias, kad sofa sena. Nes jei muitininkas pamanys, kad bandote išvengti importo mokesčių, turėsite papildomų galvos skausmų. Ir popierinį karą. Aš tokių situacijų stengiuosi išvengti bet kokia kaina.

Kas vyksta kelyje – pavojai ir apgavystės

Ką daryti, jei prieš pakraunant vežėjas staigiai pareiškia, kad kaina didėja trečdaliu?

Nepakrauti. Rimtai. Jei vairuotojas atvažiavo ir sako "oi, pamiršau paklausti, tamsus koridorius, tai dar trys šimtai" – tai jau spaudimas. Tokius atvejus vadinu agresyvia rinkodara. Pasitaiko. Yra vairuotojų, kurie tyčia siūlo mažą kainą telefonu, o atvažiavę grasina palikti daiktus kieme. Nesileiskite. Geriau atšaukti, iškraustyti iš furgono, jei jau įkrauta, o jei reikia – kviesti pagalbą. Tiems žmonėms reikia rodyti ribas. Per mano karjerą mačiau du tokius bandymus ir abu kartus galutinė kaina liko sutarta. Nesąžininga, bet rinkoje yra visokių. Tik saugokitės pernelyg saldžių pažadų.

Ar tikrai saugu mokėti viską iš anksto, ar aš tik kvailas, kad taip galvoju?

Ne, nekvailas. Gaunantys viską iš anksto dažnai neturi gerų ketinimų. Aš siūlau suskaidyti mokėjimą: dešimt ar dvidešimt procentų avansas datą užsitikrinti, o likutį tik kai daiktai Anglijoje ar net po iškrovimo. Žinoma, solidžios įmonės prašo visos sumos ir ją gauna – su sąskaita-faktūra, rekvizitais. Bet jei tai facebookinis vairuotojas Vardenis ir furgono numerio nepamatysite – neskubėkite. Dešimtys tūkstančių eurų kasmet dingsta klientams perkraustymų rinkoje. Nebūkite vienas iš jų. Aš taip sakau visiems, net pažįstamiems. Pinigus laikykitės iki galo, kol viskas aišku ir pasirašyta.

Kodėl mano daiktai dvi savaitės stovi kažkur Belgijoje, nors pažadėjo Londone per penkias dienas?

Oho, taip. Daliniai kroviniai kartais sustoja persikrovimo centruose – būna, sustoja Olandijoje ar Belgijoje. Penkios dienos teorinės, jei viskas tobula: oras geras, muitinė praleidžia. Realybėje Belgijoje visada spūstys, o jei furgoną pakiša kitas krovinys su vėlavimu – laukiate. Aš pats ne visada kontroliuoju tokias grandines, bet žinau, kad nutinka. Klientai pyksta, o aš aiškinu: jei mokate už dalinį krovinį, prioritetas – ne jūsų daiktai, o logistinis tinklas. Kartais savaitė papildomo laukimo. Bet jei terminas svarbus – rinkitės tiesioginį pervežimą. Brangiau, bet tiksliau ir be tarpinių stotelių.

Kas yra dalinis krovinys ir kaip tai keičia kainą?

Daliniu vadinu situaciją, kai jūsų daiktai užima tik dalį furgono – likusi vieta kitiems klientams. Taip sutaupote trečdaliu ar net puse kainos, palyginti su pilnu furgonu. Bet laikas lankstesnis, o kelionė gali vykti per kitas šalis. Aš siūlau tiems, kurie neturi skubių terminų. Jūsų sofka stovi šalia kažkieno dviračio. Jei neužima daug vietos – skaičiai krenta. Tačiau jei perkraustote visą butą – dalinis nebeįmanomas. Tada reikia pilno sprendimo. Aš pats renku tokius krovinius ir klientai lieka patenkinti santaupomis. Reikia tik suprasti, kad greitis tampa antros eilės reikalu.

Techniniai dalykai – ką vežėjas pamatys, ko nepasakys

Ar pats turiu supakuoti daiktus, ar vežėjas turi tai daryti už mane?

Galite patys, bet dideliems daiktams rekomenduoju profesionalų pakavimą. Matau apdaužytas sofas tik todėl, kad jos buvo apvilktos plonu plastiku, kurį vėjas nutraukė kelyje. Specialus popierius, kampų apsaugos, lipni juosta – tai kainuoja, bet saugo. Jei pakuojate patys – naudokite storą kartoną, ne laikraščius. Standartinė paslauga prideda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Kai kurie atveža medžiagas ir palieka jus dirbti – pigiau, bet rizikingiau. Aš mieliau moku už ramų miegą, žinodamas, kad stiklinis staliukas suvyniotas į burbulinę plėvelę, o ne į seną antklodę.

Kaip suprasti, ar baldai tilps į standartinį furgoną, ar reikės vilkiko?

Kubatūra – štai ko reikia. Dviejų kambarių buto baldai telpa į maždaug dvylika-keturiolika kubinių metrų. Pasižiūrėkite į daiktus: ar sofa modulinė, ar spinta išardoma. Kartais žmonės galvoja, kad turi daug, o iš tikrųjų – tik aštuoni kubai. Aš telefonu bandau įsivardinti: lova, spinta, šaldytuvas – trys didžiausi. Jei dar komoda ir skalbimo mašina – tilps. O jei trys lovos, du šaldytuvai ir stalas keturiems? Tada jau reikia vilkiko arba dviejų reisų. Matuokit aukštį, plotį, ilgį. Nes jei nematėte furgono viduje – sunkiausia įsivaizduoti erdvę. Aš siunčiu matmenis, kad klientai suprastų.