Kiek kainuoja didelių konteinerių gabenimas į Angliją šiandien?

Kiek kainuoja didelių konteinerių gabenimas į Angliją šiandien? Šito klausimo sulaukiu maždaug tris kartus per savaitę. Ir visada atsakymas prasideda nuo: „na, tiksliai pasakyti negaliu, bet maždaug…“. Nes taip ir yra. Dabar, kai po Brexito viskas apsunkėjo, o kuro kainos šokinėja kaip persigandę širšės, konteinerio pervežimas iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją kainuoja visai kitaip nei prieš penkerius metus. Jeigu anksčiau 40 pėdų konteinerį į Londoną įmanoma buvo pasistumdyti už kokius 2500–3000 eurų, tai šiandien reali suma prasideda nuo 3500 ir gali užaugti iki 6000, priklausomai nuo to, kas tame konteineryje, kur tiksliai reikia nuvežti ir ar reikia papildomų paslaugų. Paprastai tariant, nėra vienos kainos visiems.

Pirmieji skaičiavimai – ką žmonės dažniausiai klausia pirmiausia

Kiek dabar kainuoja 40 pėdų konteinerio gabenimas į Angliją?

Žiūrint, ką turi galvoje. Jei tiesiog konteineris iš Klaipėdos uosto iki Felixstowe ar Londono Tilbury uosto – maždaug nuo 3200 eurų. Bet jei nori, kad jį atvarytų prie tavo namų Kaune, susikrautų ir nuvežtų iki Birmingamo durų – žiūrėk į 5000–6500 eurų. Prieš mėnesį skaičiavau vienam klientui su baldais, jie turėjo dviejų aukštų namą. Išėjo apie 5800... (palauk, buvau pasakęs 5600 – tiksliai 5900 su draudimu, atsiprašau) – na, apie tiek. Fainas vaikinas, bet nugaros operacija prieš metus, tai krovikų reikėjo. Pilnas komplektas visada brangiau nei tik laivybos dalis.

Ar 20 pėdų konteineris kainuoja lygiai pusę kainos?

Ne, ne visada. Daug kas galvoja, kad jei 40 pėdų kainuoja 4000, tai 20 pėdų bus 2000. Logiška, bet neteisinga – mažesnį konteinerį sunkiau pripildyti efektyviai, o laivų kompanijos jų neturi daug. Realiai 20 pėdų konteineris yra maždaug 70–80 procentų 40 pėdų kainos. Šiandien maždaug 2800–3800 eurų. Turėjau klientą, kuris svarstė tarp 20 ir 40 pėdų – daiktai tilpo vos vos, jam išėjo pigiau mažesnis. Kiekvienas atvejis skirtingas, ir aš nesu matematikos dėstytojas.

Kuo skiriasi FCL ir LCL ir kodėl tai svarbu?

FCL reiškia, kad visą konteinerį naudoji tik tu. LCL – daliniesi su kitais. Jei veži baldus iš didelio namo, FCL yra tavo draugas. LCL tinka, jei turi kokius 5–10 kubinių metrų. Bet žinai ką? Kartais žmonės daro klaidą. Pažįstu klientą, kuris nusprendė LCL būdu siųsti daiktus į Londoną. Konteineris vėlavo, nes laivybos bendrovei reikėjo surinkti dar tris krovinius iš Rygos. Jo daiktai pasiekė Angliją per 6 savaites vietoj 2. FCL brangesnis, bet kontroliuoji grafiką pats. LCL sutaupo pinigų, bet nervų kainos niekas neįtraukia į sutartį.

Kiek kainuoja įkrauti visą namų turinį į konteinerį?

Čia jau nebe laivybos kaina, o papildomos paslaugos. Profesionalūs krovikai Lietuvoje ima maždaug 25–40 eurų per valandą žmogui. Jeigu reikia trijų vyrukų ir kruti per visą dieną – susidėlioji. Aš skaičiuoju apie 300–600 eurų priklausomai nuo to, ar turite pianiną. Kartais žmonės sako: „įkrausiu pats su draugais“. Gerai, bet konteineris stovi 3 valandas prie kiemo, paskui vilkikas važiuoja. Jei nespėji – prasideda demirazas. Arba vairuotojas sėdi ir piktinasi, o tada susimoka valandinis. 50 eurų per valandą. Skaičiuok pats, aš seniai nustojau aiškinti kodėl pigiau samdyti iš karto.

Kas pakelia kainą – ir kodėl vieni moka dvigubai daugiau

Kodėl kaina į Londoną skiriasi nuo kainos į Mančesterį?

Londonas turi kelis uostus – Tilbury, Thamesport, Gateway. Tai reiškia, kad laivai juos pasiekia tiesiogiai. Mančesteris uosto neturi. Ten tenka gabenti per Liverpulį ir vežti krovininiu automobiliu šiaurėn. Papildomi 300–500 kilometrų Anglijos viduje kainuoja. Apskritai, jei gyveni šiaurėje – Yorkšyre, Leedse – konteinerio gabenimo kaina į Angliją bus apie 200–400 eurų brangesnė nei Londone. Realybė tokia, kad Didžioji Britanija nėra maža. O ir keliai ten... na, M6 greitkelis kartais tiesiog užstringa. Tada vilkikas degina kurą stovėdamas. Ne tavo kaltė, bet tavo sąskaita.

Ką reiškia „door to door“ ir kodėl tai brangiau?

Tai yra kai atveža konteinerį prie tavo namų, tu jį pakrauni (arba krovikai), jį nuveža į uostą, perveža per jūrą, iškrauna Anglijoje ir vėl atveža prie naujų durų. Kiekvienas žingsnis kainuoja. Vien tik uosto operacijos Klaipėdoje gali siekti 400–600 eurų. O jei dar reikia specialios platformos, nes tavo gatvė siaura... Turėjau klientą Brighton'e – nuostabi vieta, bet gatvelės tokios, kad net 7 metrų sunkvežimis netelpa. Teko tempti daiktus 80 metrų. Tai kainavo papildomus 350 eur. Štai kodėl door to door nėra pigu, bet yra patogu.

Ar dar taikomas kuro antkainis 2024 metais ar jau nebe?

Taip, dar tikrai taikomas, nors kai kurios įmonės bando jį slėpti tarp kitų mokesčių. BAF – Bunker Adjustment Factor – gyvas kaip niekad. Kai kurios linijos skaičiuoja procentais nuo frachto, kitos fiksuotą sumą. Šiandien gali tikėtis 150–350 eurų priklausomai nuo maršruto. Aš pats maniau, kad jie atsisakys to po pandemijos, bet ne. Laivybos verslas myli savo antkainius. Vienas vadybininkas man bandė įsiūlyti, kad tai jau įskaičiuota. Pažiūrėjau į sutartį – ne, ten atskira eilutė. Mažomis raidėmis. Skaitinėk atidžiai, nes ten slepiasi daug ką.

Kokią įtaką daro metas – ar rugpjūtis brangesnis už lapkritį?

Absoliučiai. Rugpjūtis ir rugsėjis yra pikas – visi nori persikraustyti prieš mokyklas. Tuomet laivai pilnesni, o konteinerių gabenimas į Angliją šiandien kainuoja gal net 15–20 proc. daugiau. Lapkritis, gruodis – tamsu, niūru, bet pigiau. Tiesa, gruodį prieš Kalėdas laivai vėlstringa dėl siuntų gausos, bet tai jau prekybos tinklų prekės. Apskritai, jei neturi skubos, planuok į šaltuosius mėnesius. Tik tada žiūrėk, kad jūros audra nenuskandintų tavo sofos. Juokauju. Na, pusiau. Žiemą Šiaurės jūra būna banguota ir drėgni konteineriai pasitaiko. Faktas.

Ar reikia mokėti atskirai už terminalo mokesčius?

Deja, taip. Terminalo tvarkymo mokestis – THC – yra standartas. Klaipėdoje tai gali būti 150–250 eurų, Anglijos pusėje dar 100–200 svarų sterlingų arba eurų ekvivalentas, priklauso nuo uosto. Kai kurios įmonės pateikia viskas įskaičiuota pasiūlymą, kur THC jau viduje, bet kitos išrašo atskirai. Aš asmeniškai mieliau matau skaidrią kainą. Kartais klientas paskambina ir sako: „o kodėl dar 300 eurų ant viršaus?“ O aš turiu aiškinti, kad uostas nėra mano kiemas. Uosto darbuotojai ir kranai irgi valgo kasdien. Suprantama, bet nemalonu, kai apie tai niekas nepasako iš anksto.

Kodėl vienas vadybininkas sako keturis tūkstančius, o kitas šešis?

O čia jau atsakymai būna įvairūs. Pirmasis gali matyti tik jūros frachtą iš Klaipėdos į Londoną, be krovimo, be draudimo, be dokumentų. Antrasis duoda pilną paketą. Dar būna, kad pirmasis tiesiog pamiršo pridėti mokesčius. O gal bando prisivilioti. Aš matęs įmonių, kurios meta žemą kainą, o paskui prideda už kiekvieną kilogramą, už staliuką ir už kondicionierių. Tikrinau pasiūlymą – ten eilutė „precious cargo handling“ už 400 eur. Tai buvo tik paprastas veidrodis. Skaidrumas yra raktas. Jeigu per pigu – galioja kazino taisyklės: namas visada laimi. Šiuo atveju – ne tavo namas, o jų įmonė. Būk atsargus.

Kas realiai nutinka kelyje ir po jo

Ar konteineris tikrai plaukia tiesiai į Angliją, ar gali paklaidžioti?

Gali paklaidžioti, ir dažnai paklaidžioja. Didieji konteineriniai laivai plaukia per Roterdamą, Hamburgą ar Antverpeną. Tavo konteineris gali būti perkrautas iš vieno laivo į kitą. Tai vadinama transhipment. Paprastai prideda 3–7 dienas. Kartais savaitę. Aš ne kartą mačiau, kad konteineris iš Lietuvos į Angliją važiuoja per Olandiją. Kodėl? Nes ten didesnis uostas, daugiau krypčių, pigiau logistikos bendrovei. Tau reiškia, kad tvarkaraštis šlubuoja. Bet bendrovei apsimoka. Tiesa, jei turi gyvų augalų viduje – jie nemėgsta laukimo uostuose. Geriau nevežk. O jei veši katiną – tada jau aviacija, ne konteineris.

Kiek laiko užtrunka muitinėje?

Brexit viską pakeitė. Dabar kiekvienas konteineris tikrinamas atidžiau. Jei dokumentai tvarkingi – 1–3 dienos. Jei trūksta popieriaus, gali strigti savaitę. Buvęs kolega pasakojo apie atvejį, kai Anglijos muitinėje sulaikė konteinerį dėl vienos neteisingai užpildytos tranzito deklaracijos. Savaitė. Klientas gyveno tuščiu nauju namu. Nervai. O viskas dėl to, kad eksporto deklaracijoje kilogramai nesutapo su realybe. Dabar mes visada verčiu klientus dvigubai pasitikrinti svorius. Geriau valanda darbo nei savaitė sandėlyje. Tas sandėlis, beje, kainuoja apie 50 svarų per dieną. Nuo tavo kišenės.

Kas jei mano daiktai bus apgadinti – ką tada?

Tada rašai skundą draudimui. Jei draudėsi FCL visą konteinerį, turėsi atlyginti pagal sąlygas. Realybė: dažniausiai niekas nenutinka, bet kartais laive pasitaiko drėgmės per ventiliaciją arba kroviniai pameta. Turėjau klientą, kurio LCD televizoriaus dėžė buvo kiaura – matyt, su kėlėjais nepasisekė. Draudimas padengė 80 proc. vertės. Svarbu fotografuoti pakrovimo metu. Kuo daugiau nuotraukų, tuo geriau. Kalbu iš patirties. Kartais net gerai suvyniota sofa nenukeliauja nepaliesta. Jūros bangos nėra draugiškos kartono dėžėms. Tai ne stebuklas, tai fizika. Geriau permokėti už tvirtą pakavimą.

Ar galiu pats pakrauti konteinerį ar privaloma samdyti komandą?

Gali pats, bet turi žinoti, kad laikas ribotas. Paprastai vilkikas su konteineriu atvažiuoja ir turi 2–3 valandas nemokamai. Tada prasideda demirazas. Jei pakrauti pats su draugais – imkitės, bet suskaičiuokite fiziką. Sočiai pavalgykit. Nes kilsti ne tik dėžes, bet ir baldus. Mačiau, kaip vyrukas bandė pats varyti pianiną į 40 pėdų konteinerį. Galiausiai iškvietė kraną. Nusprendė, kad taupyti sveikatos neverta. Kainavo šimtus. O ir draugai, sakė, po to porą savaičių nekalbėjo. Kartais profesionalai – ne prabanga, o racionalumas. Be to, jie atsiveža savo antklodes daiktams.

Ką daryti jei konteineris stringa Hamburge ar Roterdame?

Skambini savo vadybininkui ir klausi, kas per velnias. Jis pakels pečiais – taip ir daro, nes taip atrodo konteinerių pervežimas šiandien. Transhipment uostuose stringimai būna dėl oro, streikų ar sistemos perkrovos. Jiems tavo konteineris yra vienas iš tūkstančių. Tuomet lieki laukti. Gali prašyti logistikos kompanijos, kad informuotų apie vėlavimus. Kartais jie žino, kartais ne. Aš turiu įrašytą telefone vadybininko iš Hamburgo numerį. Kai skambinu, su juo kartais net vokiškai pakalbu. Arba aš blogai kalbu angliškai. Vienaip ar kitaip, kantrybė – tavo draugas. O alternatyvų dažnai tiesiog nėra.

Ar galima sekti konteinerio buvimo vietą?

Taip, per container tracking svetaines arba vežėjo portalą. Bet stebėti konteinerį realiu laiku yra šiek tiek kaip stebėti pyragą orkaitėje – žinai, kad jis viduje, bet atidaryti negali. Sistema parodo, kad konteineris yra jūroje. Puiku. O kur? „Indian Ocean“. Padėkui. Kartais atnaujinama kas tris dienas. Mano patarimas: klausk vežėjo tiesioginio kontakto, o ne tik sekimo nuorodos. Nes kai svarbu, vis tiek skambinsi. O sistema kartais rodo, kad konteineris dar Klaipėdoje, o jis jau Liverpool'e. Technologijos stebuklingos, bet ne tobulos. Kaip ir aš pats, beje.

Popieriai, draudimai ir kitos nemalonios smulkmenos

Ar reikia eksporto deklaracijos siunčiant iš Lietuvos?

Taip, be abejo. Lietuvoje eksporto muitinės deklaracija (EX) yra privaloma. Ją gali tvarkyti pats arba tavo logistikos partneris. Aš rekomenduoju antrą variantą, nes vienas neteisingas HS kodas ir tavo baldas tampa nelegaliu kroviniu. Deklaracija kainuoja apie 50–100 eurų. Jei siunti asmeninius daiktus, reikia pateikti sąrašą su vertėmis. Nereikia mokėti PVM iš Lietuvos pusės, jei daiktai senesni nei 6 mėnesiai, bet sąrašas turi būti. Turėjau klientą, kuris rašė sąrašą ant popieriaus lapelių. Gražus raštas, bet muitinei netiko. Teko viską pervesti į kompiuterį. Amžinai gyvensiu prisiminimu apie tą rankraštį.

Kokie popieriai reikalingi Anglijoje po Brexit dabar?

Didžioji Britanija iškrito iš ES muitų sąjungos, todėl reikia: packing list, CMR (jei kombinuotas pervežimas), EORI numerio ir dažnai importuojančio agento. Kartais reikia fitosanitarinių sertifikatų, jei gabenami augalai. Po Brexito konteinerio gabenimas į Angliją šiandien reikalauja daugiau popierių nei į Norvegiją. Ar tau reikia muitinės tarpininko? Reikia arba labai naudinga – jie Anglijoje kainuoja 80–150 svarų už dokumentų tvarkymą. Be jų gali strigti savaitėmis. Aš pats nežinau visų atnaujintų taisyklių iš galvos... (tiesą sakant, keičiasi kas kelis mėnesius, tai tikrinkis su agentu) ...bet žinau, kad be EORI nieko neįveši. Tikrai ne.

Ar galiu gabenti automobilį tame pačiame konteineryje su baldais?

Gali, bet su sąlyga. Automobilis turi būti išvalytas viduje, be degalų – arba minimaliai, priklauso nuo tipo. Ir reikia atskiro dokumentų paketo. Mačiau, kaip klientas gabenęs VW Golf su sofomis. Išėjo pigiau nei atskirai, bet muitinėje Anglijoje jie tikrino VIN numerį ilgiau nei baldus. Dar viena sąlyga – automobilis turi būti pastatytas taip, kad nekistų. Paprastai naudojami ratų blokai. Kaina papildoma už auto – 200–400 eurų. Verta, jei paskaičiuoji, kad parduoti čia ir pirkti ten – nuostolis. O jei tai sena klasika – vežk be jokių abejonių. Aš pats taip el gaučiau.

Ar draudimas įskaičiuotas į konteinerio kainą?

Retai kada. Paprastai draudimas yra papildomas 1–2 proc. nuo deklaruotos krovinio vertės. Jei tavo daiktai verti 30 000 eurų, draudimas kainuos 300–600 eurų. Kai kurios bendrovės siūlo bazinį draudimą iki tam tikros sumos, bet aš nesitikiu stebuklų. Aš asmeniškai rekomenduoju pilną draudimą, ypač jei konteineryje yra antikvarinių daiktų. Buvo toks atvejis... šeima vežė senelės komodą. Nepadrausdino, nes „taip pigiau“. Laive buvo drėgmės problema. Komoda gyva, bet apšalus. Restauracija kainavo 900 eurų. Draudimas būtų davęs ramybę. Nebūkite kaip tas klientas. Aš tą komodą prisimenu iki šiol. Graži buvo.

Kiek kainuoja iškrovimas Anglijos pusėje?

Vėlgi, regionas. Jei Londone – 40–60 svarų per valandą krovikui. Šiaurėje – gal 5 svarais mažiau. Jeigu durų aukštis standartinis, nieko nereikia kelti per balkoną – paprastas darbas. Bet jei antras aukštas be lifto... Oho. Turėjau klientą Notting Hill'e. Grindys kaip muziejuje, laiptai siauri. Vyrukams išėjo dvigubai ilgiau. Klientas spaudė rankas ir liejo arbatą. Kitaip nei Lietuvoje, Anglijoje arbata po darbo – beveik privaloma. Dviejų krovikų komanda iškrauna 40 pėdų konteinerį per 4–6 valandas. Skaičiuok 250–500 svarų. Kartais reikia ir furgono, jei didelės priekabos negali į kiemą. Dar plius galvos skausmas.

Abejonės ir kai kas, ką reikia išgirsti

Ar šiadien apskritai verta gabenti konteinerį į Angliją?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti už tave. Jei tenki ten nuolatinai – taip, vežk. Jei metams kitiems – gal pirk ten. Aš pats svarstyčiau, ar 40 pėdų konteinerio gabenimas į Angliją šiadien prasmingas, kai pasižiūri į visas sąnaudas. Yra klientų, kurie pardavė viską čia ir nusipirko IKEA ten. Išėjo pigiau, bet neturėjo tos senos spintos su istorija. Aš negaliu pasakyti, kas svarbiau – pinigai ar prisiminimai. Logistikas aš, ne psichologas. Nors po 24 metų gale galėčiau ir psichologo diplomą gauti. Pervežimų verslas taip prakalbina. Rimtai.

Ką daryčiau aš, jei šiandien reikėtų taupyti?

Pirma, vengčiau rugpjūčio. Antra, šnekėčiau su trimis skirtingais tiekėjais. Trečia, svarstyčiau LCL vietoj FCL, bet tik jei neturiu skubos. Ketvirta – pats pakuočiau daiktus. Profesionalus pakavimas kainuoja 300–800 eurų. Tu gali nusipirkti dėžių iš didžiųjų prekybos centrų ar net rinkti iš parduotuvių. Tik venk drėgnų bananų dėžių. Matei? Drėgmė. Blogai knygoms. Aš pats pakuoju daiktus su burbuline plėvele ir laikraščiais. Senas būdas. Dar siūlyčiau nevežti seno šaldytuvo – dažniausiai neapsimoka. Parduok čia, pirk ten. Vežk tai, ko negali nusipirkti: relikvijas, kolekcijas, gerus rankų darbo baldus.

Ar visos perkraustymų įmonės sąžiningai skaičiuoja konteinerio kainą?

Ne. Atsakymas trumpas. Per 24 metus mačiau visko. Buvo įmonių, kurios ima „administravimo mokestį“ 800 eurų, kuris yra oras. Buvo tokių, kurios pasiūlo 2800 eurų, o paskui prideda 1500 už „netikėtai atsiradusius muitinės mokesčius“. Anglijoje asmeniniai daiktai dažnai neapmokestinami, jei kraustaisi ten gyventi. Kai kurie tarpininkai tai žino, bet nepasako. Todėl prašyk išankstinio pilno sąrašo. Jei jie vengia – bėk. Aš nenoriu juodinti visų, bet šioje rinkoje 20 proc. žaidėjų žaidžia nešvariai. Ypač tie, kurie turi tik gražias svetaines, bet neturi savo vilkikų. Rentuoja laikinai, o paskui dingsta.

O jei aš persigalvosiu paskutinę savaitę – kiek tai kainuos?

Labai blogai. Jei atšauki konteinerio gabenimą į Angliją likus savaitei, prarasi avansą. Dažnai 30–50 proc. O jei tenka skubiai keisti uostą ar datą – laivybos bendrovės smaugia. Turėjau klientą, kuris persigalvojo, nes gavo darbo pasiūlymą kitam mieste. Teko perdaryti visus dokumentus. Ir kainą. Ir grafiką. Išėjo papildomi 700 eurų, nes konteineris jau buvo rezervuotas. Laivyba tokia: vietų nėra daug, ir kai atlaisvini, kompanija praranda pinigus. Jie tą kompensuoja iš tavęs. Todėl tikrink, ar tikrai gali, prieš pasirašydamas. Aš kartais pats užmirštu pasakyti tai garsiai... (sorry, kartais juokauju per mažai rimtai) ...bet čia svarbiausia dalis.

Ar kaina „freight All Kinds“ reiškia, kad viskas įskaičiuota iki durų?

FAK nereiškia „viskas įskaičiuota“. Tai tarifo sutrumpinimas, kai viena kaina visiems kroviniams toje pačioje linijoje. Jei matai FAK komerciniame pasiūlyme... (ta prasme, kvite) ...nesuprask, kad tai įskaičiau į namus. Tai jūros frachto dalis. Durų kainą rašo atskirai. Aš įsitikinęs, kad daug klientų supainioja FAK su DAP ar DDU. Buvau toks ir pats pirmus metus. Nebijok klausti – geriau kvailas klausimas nei kvaila sąskaita. Ai, ir dar: Anglijoje pašto kodas turi didelę reikšmę kainai. N1 Londonas, PH1 Škotija – skirtingi pasauliai logistiškai. Nepamiršk to nurodyti iš karto.

Išvada

Galų gale, didelių konteinerių gabenimas į Angliją šiandien nėra vien skaičius eilutėje. Tai visos grandinės sudėtis, kurioje kiekvienas žingsnis gali pabrangti arba sutaupyti. Aš visada sakau: neieškokite pigiausio pasiūlymo, ieškokite aiškiausio. Nes aiškios sąlygos sutaupo daugiau nei 200 eurų nuolaida. Jei kils daugiau klausimų – rašykite. Aš ne visada atsakau per penkias minutes, bet atsakau. Ir taip jau 24 metai. Konteineriai keičiasi, o esmė lieka – daiktai turi saugiai pasiekti naujus namus.