Kasdieniai išvykimai į UK užtikrina greitą pristatymą

Kasdieniai išvykimai į UK užtikrina greitą pristatymą – tai ne šūkis ant puslapio, o toks gyvenimo faktas, kurį patvirtinu jau dvylika metų sukinėdamasis tarp Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos ir Anglijos. Per tiek laiko mačiau visko: ir tokių klientų, kurie visą butą sulanksto į tris dėžes per vieną vakarą, ir tokių, kurie prašo pervežti šaldytuvą, kurio niekas nepajėgia net pajudinti nuo vietos. Žodžiu, jei fūra išvažiuoja kasdien, tavo daiktai nebeužstringa kažkokiame sandėlyje Kaune ar Varšuvoje laukdamis, kol surinks pilną krovinį. Jie tiesiog įsidedami į artimiausią reisą ir važiuoja. Aišku, yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš užsakant, bet apie viską iš eilės.

Kaip tas kasdienis ratas sukasi

Ar tikrai kasdien važiuojate į Angliją?

Taip, važiuojam. Na, tiksliau – nuo pirmadienio iki šeštadienio. Sekmadieniais tiesiog neapsimoka, nes britų muitinė dirba perpus. Bet mes turim fūras, kurios sukasi ratu: viena ryte iš Vilniaus, kita vakare iš Kauno. Jos kerta kanalą ir būna Londone per 48–60 valandų nuo pakrovimo. Kartais, ypač žiemą, keltai vėluoja dėl vėjo, bet daiktai nebestovi sandėlyje savaitę. Tai kasdieniai išvykimai ir yra visas triukas.

Kada fūra išvažiuoja ir kada daiktai jau bus Londone?

Žiūrėk, jei pakrauname pirmadienio popietę Vilniuje, trečiadienio rytą jau būname Londone. Bet jei tavo daiktai pakraunami paskutiniai, antradienio ryte, tai jie atsiras Londone labiau ketvirtadienį. Nes eilė yra eilė. Aš visada sakau – kasdieniai išvykimai į UK užtikrina greitą pristatymą, bet nebūtinai kitą dieną po skambučio. Skaičiuojame ne nuo skambučio, o nuo momento, kai krovinys fiziškai sėdi mašinoje ir durys užsidaro.

Kas bus, jeigu mano baldai netilps į šiandieninę fūrą?

Mes nepinkam svetimų daiktų ir nieko neišmetam. Jei pilna – keliauji rytojaus dienos reisu. Kasdieniai išvykimai užtikrina, kad lauksite ne savaitę, o parą. Kartais klientas paskambina vakare, o fūra pilna nuo pietų – tada kitas reisas. Buvo atvejis, kai prašė sutalpinti šaldytuvą, o likę tik koridorius. Atsisakiau, nes nenoriu, kad įbrėžtų. Geriau sąžiningai perkelti nei spausti kaip sardines.

Koks skirtumas tarp pilno ir dalinio krovinio, jeigu kasdien važiuojate?

Pilnas krovinys – fūra tavo. Krauni šiandien, renki rytoj. Dalinis – esi keleivis autobuse: sėdi su kitais, važiuoji pagal bendrą grafiką, bet pigiau. Kadangi reisai kasdien, dalinis krovinys nereiškia mėnesio laukimo, kaip anksčiau. Mes surenkam dalinį, vakare jau maršrute. Pilnas krovinys į Londoną nuo aštuonių šimtų, dalinis – pagal vietą. Kai kurie galvoja, kad dalinis = lėtas. Nebūtinai, jei fūra ryt išrieda.

Kainos – be filtrų ir be gudravimų

Kiek kainuoja perkraustymas į Londoną, jeigu kasdien važiuojate?

Jei pilnas būdas – nuo 800 iki 1400 eurų, priklauso, ar tik baldai, ar dar pianinas. Dalinis maždaug 50–90 eurų už kubinį metrą. Jei tik viena spinta ir du lagaminai – gali ir 250 eurų išeiti, nes atstumas tas pats. Kasdieniai reisai padeda optimizuoti, nes nereikia mokėti už saugojimą. Bet jei kas žada pervežti už 150 eurų – spraskite iš paskos, nes kabliukas garantuotas.

Ar kasdieniai išvykimai brangiau kainuoja nei retesni reisai?

Manęs šis klausimas visada juokina. Jei fūra sukasi kasdien, nereikia mokėti sandėlio mokesčių, nereikia laukti pilno krovinio. Mes išvežam dalinį, prisivežam dalinį – ratu. Fiksuoti kasdieniai maršrutai taupo degalus ir laiką. Jei tu pats užsakinėji pilną fūrą tik sau, kaina ta pati, nes kilometrai tie patys. Bet jei daliniesi vietomis – sutaupai. Dažnumas mažina kainą, o ne didina.

Kodėl vieni sako 300, o kiti 800 eurų už tą patį maršrutą?

Hmm, čia tiksliai nepasakysiu kodėl kiti taip daro, nenoriu šnekėti už konkurentus, bet mačiau per tuos metus. Būna įmonių, kurios įmeta žemo kainos spąstus – sako trys šimtai, o paskui prideda už pakrovimą, dokumentus, tiltų mokesčius. (taip, pataisau – ne kelių, o tiltų Anglijoje norėjau pasakyti). O normalus vežėjas iš karto sako galutinę sumą. 800 gali būti servisas su pakavimu. 300 gali būti tik vieta fūroje, o vargas – tavo problemos.

Popieriai, muitai ir postai

Ar po Brexit viskas apsunko su krovinių siuntimu į UK?

Apsunko, nesugadinsiu tiesos. Dabar reikia eksporto ir importo deklaracijų, dažnai T1 dokumento. Anksčiau varydavom per ES be jokių postų, o dabar Britanija yra trečioji šalis. Nors kasdieniai išvykimai į UK užtikrina greitą pristatymą fiziškai, muitinėje gali užtrukti, jei dokumentai kreivi. Buvo, kad klientas pasakė – vežkit kompiuterį, o paskui visą home office su monitoriais. Muitininkai tada užduoda klausimų. Bet kai popieriai tvarkingi – praeinam per kelias valandas.

Ką reikia paruošti muitams, kad viskas eitųsi greitai?

Labai paprasta. Pakuotės sąrašas angliškai su vertėmis – ne per stambiai, ne per smulkiai. Jei „buitinė technika – 50 eurų“ – per stambiai. Jei „puodas, pirkta 2019, 5 eurai“ – per smulkiai. Dar asmens dokumento kopija, gyvenamosios vietos deklaracija. Kartais C3 forma. Na, čia tiksliai nepamenu, ar šeši, ar dvylika mėnesių dabar galioja ta sąlyga – reikia pasitikrinti. EORI numeris dažnai praverčia, nors individualiai ne visada privalomas.

Ar kasdieniai reisai padeda apeiti muitinės eiles?

Ne, tai ne raketų mokslas. Muitinė yra muitinė. Bet kas duoda kasdieniai reisai – mes mokam savo brokerius ir žinom, kurie postai šią savaitę mažiau apkrauti. Pavyzdžiui, Doveris dažnai būna košė, o mažesni postai – ramiau. Jei fūra važiuoja kasdien, mes matom tendencijas realiu laiku. Tarsi Waze, tik be programos – pagal vairuotojų žinutes. Greitą pristatymą įmanu užtikrinti ne tik važiuojant, bet ir protingai renkantis maršrutą.

Kai kitapus kanalo nutinka ne taip

Ar daiktai tikrai atvyks per 48 valandas, kaip žadate?

Aš asmeniškai niekada nežadu 48 valandų nuo skambučio, nes tai melas. Bet jei jau pakrauta ir fūra išvažiavus, tada 48–72 valandos yra realus laikas. Buvo situacijų, kad vairuotojas sugedo Belgijoje. Ne tiltas, o pavarų dėžė. Tris valandas laukėme mechaniko. Kitąsyk kelias buvo užliotas. Tai 48 tampa 68 valandomis. Bet svarbiausia – daiktai neprapulsta, jie juda kasdieniais reisais. Aš visada sakau: jei tau reikia garantuotai šeštadienį – užsisaky savaitę anksčiau, o ne likus dviem dienom.

Ar teko vairuotojui vėluoti ne valandomis, o dienomis?

Praėjusią žiemą nutiko būtent taip. Vairuotojas važiavo per Prancūziją, o ten visas greitkelis uždarytas dėl avarijos. Strigo dvidešimt keturias valandas vietoje, kur net kavos nėra. Bendravau su juo kas tris valandas – žmona jau galvojo, kad meluoju. Bet ką padarysi, gamta ne mūsų rangovas. Daiktai nenukentėjo, fūra šilta, o mes informavome visus klientus. Po to dar keitėm vairuotoją Klais, nes viršijo darbo laiką. Kroviniai atsidūrė Londone trečiadienį, ne antradienį.

Ką daryti, jei muitinėje užlaiko krovinį – jūs mokate baudas?

Baudos dažniausiai kyla, jei bandai gabenti draudžiamus daiktus – pavyzdžiui, aštrųjį purškiklį. Buvo atvejis, klientas paslėpė po sofa, o muitininkai rado. Tada bauda – tavo. Jei užlaiko dėl dokumentų netikslumo – irgi tavo atsakomybė. Mes ruošiam pagal pateiktus duomenis. Jei mūsų brokeris suklysta – mes prisiimame kaštus. Realybė tokia, kad baudų per dešimt metų buvo gal du atvejai. Dažniausiai viskas praeina sklandžiai, ypač kai kasdien važinėji ir muitininkai tave jau pažįsta iš veido.

Ruošiantis ir pakuojantis

Ar man reikia patiems pakuoti dėžes, ar jūs tai padarysite?

Gali pats, gali mes. Jei pats – turi suprasti, kad mūsų draudimas dažniausiai dengia tik tuos daiktus, kuriuos mes supakavome, arba kurie tvarkingai supakuoti. Jeigu tu į popierinį maišą įmeti porcelianą ir jis sudūžta – aš nežinau, ar ką nors galėsim padaryti. Mes turim dėžes, burbulinę plėvelę. Kainuoja papildomai, bet tada miegi ramiai. Buvo, kad pasiūliau padėti pakuoti, o ten žmonės dar gyvena, katė laksto, viskas po kojomis. Geriau mes patys atvažiuojam ir padarom vienu ypu.

Kokia tvarka iškraunate dalinius krovinius – pagal eilę ar pagal maršrutą?

Pagal maršrutą, logiška. Jeigu pirmas Birmingamas, o tada Londonas – tai birmingamietis gauna anksčiau, nors gal ir paskutinis susikrovė. Bet dalinių kelyje pasitaiko, kad klientas vėluoja pasitikti. Tada tenka spręsti – palikti pas kaimyną, ar parvežti į sandėlį Londone. (retas atvejis, dažniausiai žmonės vietoje). Kasdieniai išvykimai leidžia lanksčiai perkratuoti daiktus kitoje fūroje, jeigu ko nereikia tempti atgal.

Ar galiu vežtis augintinį kartu su baldais?

Gali, bet nesiūlau. Augintiniai turi savo dokumentus, skiepus, ypač nuo pasiutligės. Jei šuo – dar ir tapeworm gydymas. Gyvūnų pervežimas fūroje nėra idealus, oro cirkuliacija ten tokia... na, ne kelionėms gyvai. Geriau specialūs gyvūnų pervežimai. Bet jei labai reikia – dedam į narvelį, tvirtinim prie sienos, bet tada vietą užima narvelis, ne komoda. Tad skaičiuok arba gyvūnas, arba baldai. Arba pilna fūra, tada telpa – tik nešildoma. Čia jau tavo sprendimas.

Apie tuos dalykus, kurių geriau nevežti

Ar tikrai verta pasitikėti tomis „per 24 valandas“ reklamomis?

Klausyk, jei kas rašo „per 24 valandas iš Vilniaus į Londoną“ – tai įmanoma tik lėktuvu. Fūra negali nuvažiuoti 2200 kilometrų per parą, o vairuotojui po keturių su puse valandos jau privaloma pertrauka. Dar kanalo keltas. 24 valandos – marketingas žmonėms, kurie nenori galvoti. Realiai kasdieniai išvykimai į UK užtikrina greitą pristatymą per dvi-tris dienas, bet ne per vieną. Aš jau dešimt metų žiūriu į skelbimus ir galvoju – drąsūs žmonės. Paskambink ir paklausk, kaip jiem tai pavyksta.

Kodėl kartais atsakote, kad šią savaitę nebepriimate, nors rašote „kasdieniai išvykimai“?

Kasdieniai reisai – tai nereiškia begalinės vietos. Mes turim tris keturias fūras per dieną. Jei visos pilnos, o tu turi penkis kubus – artimiausias laisvas kasdienis reisas po trijų dienų. Kasdieniai išvykimai įvyksta kasdien, bet ne tavo daiktai kasdien, jei nepatekai į tvarkaraštį. Kaip autobusai – važiuoja kasdien, bet jei visi bilietai išpirkti, sėdi ir lauki. Buvęs atvejis, kai pasiūliau palaukti dvi dienas, o ne kištis kaip sardine į pilną fūrą.

Kiek fūrų tuo pačiu metu būna kelyje tarp Lietuvos ir UK?

Žiemą mažiau, vasarą daugiau. Šiuo metu sukasi apie penkios fūros įvairiais maršrutais. Tiesiai į Londoną, kitos į Mančesterį, dar į Škotiją. Bet mes ne vieninteliai – matau lenkų, rumunų, ispanų fūras. Kartais kelyje vaizdų net galvą suki – vairuotojas belgas šnekasi telefonu, vaira oranžine ranka. Rimtai, mačiau. Bet grįžtant – penkios fūros leidžia turėti kasdienį ritmą, nes kol viena pakraunama, kita jau kerta sieną.

Ar sezoniškumas keičia tuos kasdienius reisus?

Keičia, bet ne taip, kad viena dieną mes sėdim be darbo. Kalėdų metu kiek mažiau žmonių kraustosi, nes nori ramiai šventes. Bet padaugėja siuntinių ir dovanų. Vasarą, birželį-rugpjūtį, juda aktyviausiai, ypač studentai ir šeimos. Tada pasiimam papildomų vairuotojų iš partnerių. Vasarą keltai irgi būna perkrauti, ypač liepos pradžioje, kai britai važiuoja į žemyną. Tada net kasdieniai reisai į UK gali užtrukti valanda-kita ilgiau dėl ferry eilių. Bet daiktai vis tiek juda.

Kokią draudimo sumą gaunu, jei kas nors sulūš?

Standartiškai CMR draudimas dengia iki 8,33 eurų už kilogramą. Reiškia, jei sofa sveria 30 kg, gausi apie 250 eurų. Bet sofa kainavo 800. Tada ką? Verta užsisakyti papildomą draudimą, pilnai padengiantį vertę. Kainuoja apie 1-2 procentus nuo vertės. Dauguma žmonių to nedaro, galvoja – vat kas čia galit sulūžti. O paskui sulūžta stiklo durų komoda, kurią senelis atsivežė iš Vokietijos. Tada verkiame visi. Aš siūlau draustis, jei vežiesi antikvarinius daiktus.

O jeigu naujas butas Londone dar neparuoštas, o daiktai jau važiuoja?

Klasika. Skuba, nes čia išeina iš buto, o ten sienos nedažytos. Tada mes pakraunam, o daiktai keliauja į sandėlį Londone. Saugojimas – apie 15-20 eurų už kubą per savaitę. Geriau nei gatvėje. Kartais galvoja – palauksiu pas draugę. O paskui draugės vyras pasiunta, kad svetainė primena sandėlį. Tad taip, galim saugoti, bet pranešk iš anksto. Kasdieniai išvykimai leidžia atidėti pristatymą, nes grįžtamieji reisai juda kasdien.

Ar galima siųsti maistą – sūrius, dešras – kartu su kitais daiktais?

Deja ne, ypač po Brexit. Į UK negalima vežti gyvūninių produktų be veterinarinio sertifikato. Sūris? Dešra? Muitininkai išims ir sunaikins. Buvo atvejis, kai moteris vežė šaltibarščių sultinį. Geriau suvalgyti prieš kelionę. Žinau, skaudu – ypač jei mama įdėjo dešrų į lagaminą. Bet taisyklės yra taisyklės, ir už tai gresia ne bauda tau, o visai fūrai gali užtrukti valandomis. Tada vėluoja ir kiti klientai.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš pats negaliu būti vietoje?

Tada reikia žmogaus, kuriam pasitiki. Kaimynas, draugas – kam duosi raktus. Mes nepaliekame baldų po medžiu arba prie durų. Buvo, kad klientas atidarys duris per programėlę. O ten internetas neveikia. Sėdėjo vairuotojas pusantros valandos laukdamas. Geriau duok raktą žmogui. Arba grįžtam į sandėlį, o kitą reisą atvežam – kitą savaitę ir papildomos išlaidos. Jei pilna fūra ir tu vienintelis klientas – galim derėtis dėl laiko.

Kokia didžiausia nesąmonė, kurią žmonės bando prigrūsti į fūrą kartu su baldais?

Oi, čia galėčiau ilgai. Buvo tokių, kurie norėjo vežtis statybinį šlaką – trys maišai cemento. Atsakau – cementas sveria, užima vietą, ir aš ne vežu sąvartyną. Buvo augalų be vazono. Mes vežam baldus ir techniką, bet atliekos ir gyvi augalai be tinkamos pakuotės – ne. Kartais žmonės nesupranta, kad fūroje yra kitų daiktų ir jie neturi kvepėti cementu. Jei kasdieniai reisai ir greitas pristatymas svarbus – neprikrausk beprasmių daiktų.

Išvada

Tai va, jei mąstote apie perkraustymą į Angliją ir norite, kad daiktai judėtų, o ne stovėtų – kasdieniai išvykimai į UK tikrai yra tas kelias, kuris užtikrina greitą pristatymą. Per kelias dienas jūsų sofa gali atsidurti ne Kauno sandėlyje, o Birmingamo svetainėje. Aišku, visada yra jei ir bet – dokumentai, oras, muitinė, kaimynai be raktų. Bet kai fūros sukasi kaip laikrodis, turite lankstumo ir greičio, kurio tiesiog nebūna laukiant retesnių reisų. Paskambinkit, pakalbėkim – aš papasakosiu, ar jums tiks artimiausias laisvas reisas.