Kasdienės transporto paslaugos į Angliją mikroautobusų pagalba – ką verta žinoti prieš perkant bilietą?

Hej, jei skaitai šį tekstą, greičiausiai jau dairosi kelionės į Angliją ir galvoji, kad lėktuvas per brangus ar per sudėtingas su trimis lagaminais. Aš tarptautiniuose pervežimuose – būtent mikroautobusais į Londoną, Birmingemą, Mančesterį – užtrukau gerą dvidešimt metų. Mačiau visko: ir puikių kelionių, kai vairuotojas parūpina kavą ir wi-fi, ir tokių, kai semteli kaltą dūmą iš bagažinės ir supranti, kad padangos plikos. Kasdienės transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais yra tikrai naudingos paslauga – kai jas renkiesi protingai. Bet prieš trindamas piniginę, apsidairyk. Štai ką žmonės manęs klausia dažniausiai.

Kaip tai vyksta praktiškai

Kasdienės transporto paslaugos į Angliją mikroautobusais – ar tikrai vyksta kasdien?

Na, teoriškai taip, bet praktiškai būna įvairiai. Kai kurios mažesnės įmonės rudenį sujungia kelias dienas į vieną reisą, jei neprenka žmonių. Aš pats mačiau atvejį, kai klientui paskambino vakare prieš išvyką: „Sory, bet važiuojam tik rytoj, nes šiandien esate vienišas keleivis.“ Dėl to didieji vežėjai ir turi pranašumą – jiems rinka leidžia tikrą kasdienybę. Kaina didesnė, bet stabilumas svarbesnis. Todėl jei tau reikia išvažiuoti būtent tą dieną, visada klausk: „Ar važiuosite, net jei bus tik trys žmonės?“ Tai sutaupo daug nervų.

Iš kur išvykstama – galite paimti mane iš namų Kėdainiuose?

Kiekviena įmonė turi savo taisykles. Kai kurie turi tik du taškus: Vilnių ir Kauną. Kitokiems nesudėtinga užeiti į Kėdainius ar Jonavą, bet tai kainuos papildomai, nuo keturiasdešimties iki šešiasdešimties eurų. Dažnai didelis mikroautobusas pats neatvažiuoja, o atsiunčia mašiną iki pagrindinio maršruto. Žmonės kartais tikisi, kad aštuonių vietų busas stos prie pat durų Žagarėje. Pamiršk. Verčiau jau susitikti prie magistralės ir nesivarginti.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelionė iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Aš sakau – dvidešimt keturios valandos, jei viskas idealu. Bet idealu būna kartą per mėnesį. Realiai – nuo dvidešimt šešių iki trisdešimt dviejų valandų. Ir čia su visais muitų postais, kavos pertraukėlėmis ir eilių kalu ties Kenterberiu. Kartą važiavom pro Belgiją, ten buvo avarija, ir stovėjom keturias valandas. Keleiviai pyko, bet ką pakeisi? Vairuotojas irgi nesidžiaugia, nes jis negauna pinigų už stovėjimą. Jei turi svarbų susitarimą – planuok atvykti diena anksčiau.

Ar galiu išlipti ne tik Londone, bet ir Birmingeme?

Gali, bet turi pasakyti iš anksto. Nes jei vairuotojas planuoja varyti tiesiai į rytinį Londoną, o tu staiga pirmadienį ryte pareiški, kad tau reikia į Birmingemą, jis gali atsisakyti, nes maršrutas jau suplanuotas. Šiaip Birmingemas, Mančesteris, Leičesteris – prieinama, bet ne visada kasdien. Kartais į tuos taškus važiuoja tik pilnesni reisai. Jei vežėjas samdo vairuotoją, kuris nelabai žino UK žemėlapį... (nors tokių dabar mažiau, bet pasitaiko) tada tikslus adresas jo telefone bus tavo vienintelis gelbėjimas. Nurodyk pilną gatvę, net jei atrodo, kad jis žino.

Ar mikroautobuse galima miegoti ir ar ten yra tualetas?

Jei naktį važiuoji, miegoti galima, bet neišsiilgusi – sėdimos vietos, nors kai kurios atlenkiamos. Tualeto? Pamiršk. Nebent labai prabangus Mercedesas, bet tie retai važinėja kasdieniais reisais. Paprastai sustojama degalinėse kas tris–keturias valandas. Aš rekomenduočiau nesišlapinti paskutinę minutę, nes vairuotojai kartais spaudžia laiką. Būna tokių, kur sustoja tik pagal savo poreikius, ne pagal keleivių. Ai, ir nepamiršk šlepetių – kojos išbrinksta, žinok.

Pinigai ir kaip neprarasti kantrybės

Kiek šiuo metu kainuoja kelionė mikroautobusu į Londoną?

Šiai dienai, jei kalbam apie standartinį sezoną, kaina svyruoja nuo aštuoniasdešimties iki šimto dvidešimties eurų į vieną pusę. Šventiniu laikotarpiu, rugpjūčio pabaigoje ar prieš Velykas, kai studentai veža pusę kambario, kaina šokteli iki šimto penkiasdešimties. Kasdienės transporto paslaugos į Angliją priklauso ir nuo naftos kainų, ir svaro kurso – šiandien vienaip, po savaitės kitaip. Pigiausia būna pirkti abi puses iš karto. Grynaisiais dalis vežėjų nebepriima, bet yra tokių, kurie mėgsta popierių – klausk individualiai.

Kodėl ta pati kryptis vienur 85, o kitur 140 eurų?

Ne, ne visada tai ta pati paslauga. Pigus variantas dažnai reiškia, kad vairuotojas pats sau bosas, mašina sena, dyzelis kvepia į saloną, o draudimo gali trūkti. Brangesnis variantas – naujesnis automobilis, keičiantys vienas kitą vairuotojai, normalus draudimas. Aš nesiūlau pirkti brangiausio bilieto automatiškai, bet kai matai septyniasdešimt eurų – pagalvok, kaip jie sumažina sąnaudas. Ar valgo sumuštinius iš namų? Taip. Ar tai blogai? Ne. Bet ar keičia padangas laiku? Štai čia svarbiau.

Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui?

Kai kurie taip ir daro. Bet aš nerekomenduočiau, jei nepirmą kartą važiuoji su tuo žmogumi. Nes jei kas nutiks – jokio čekio, jokio įrašo. Perkant pavedimu, turi įrodymą. Būna istorijų, kai vairuotojas pasiima grynus, o po savaitės įmonė skambina ir klausia, kur sumokėjai. Tu toks: „Tai va jam ir įteikiau.“ O pasirodo, kad vairuotojas neoficialus (nors pats vairavo, bet jo sąskaita įmonei neaiški). Chaoso šitoje rinkoje pilna. Geriau oficialiau.

Ar taikomos nuolaidos vaikams, studentams ar senjorams?

Kai kurios įmonės taiko dešimt–dvidešimt procentų nuolaidą vaikams iki dvylikos metų. Studentams – retai, nebent važiuoja grupė. Senjorams... atsiprašau, bet dažniausiai nieko. Kartais pagyvenę žmonės prašo nuolaidos, o aš viduje toks: „Iš kur jūs žinote, kad jums priklauso?“ – ne, čia tik pokštas, nereikia pykti. Realiai angliškose linijose nuolaidų dėl amžiaus daugiau. Pas mus – minimaliai. Jei keliaujate šeima, verčiau derėtis dėl bendros sumos. Dažnai nuleidžia po kelis eurus, nes konkurencija milžiniška.

Ar lagaminas įskaičiuotas, ar mokėsiu atskirai?

Standartiškai – vienas lagaminas iki dvidešimt–trisdešimt kilogramų ir rankinis bagažas eina į kainą. Antras lagaminas – penkiolika–trisdešimt eurų. Trečias – jau problema. Nes mikroautobusai nėra bekraščiai. Ten po sėdynėmis – krovinių erdvė, bet jei atsiveši tris didžiausius lagaminus, kažkam kitam nebeliks vietos. Karta vežiau vaikiną, kuris byrėjo su dviejų metrų aukščio plazminiu televizoriumi. Įlipo. Bet pusė keleivių sėdėjo apsivynioję striukes. Tai tokie niuansai – jei ne standartinis lagaminas, geriau perspėti.

Ką gali vežtis su savimi – ir ko geriau ne

Kiek bagažo galiu pasiimti ir kas bus, jei per daug?

Kaip jau sakiau – vienas didelis, vienas mažas. Bet žmonės visada bando prasmukti. Kartais mane juokas ima: ateina su penkiais maišais, dar dviračiu. Aš žiūriu ir galvoju: kur mes tave dėsim? Jei per didelis bagažas, vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti. Jei sutinkam pakrauti – primokėsi. Geriausia, ką gali padaryti, – apibūdink viską užsakymo metu. Matęs, kaip dėl vienos per didelės siuntos reikėjo perkrauvinėti – tada visi vėluoja. Nešvaistyk gyvenimo tam.

Ar galiu perduoti siuntą draugei Londone su tuo pačiu reisu?

Taip, labai populiaru. Vadinamieji keleiviniai siuntiniai – mitas, kad tik DHL vežioja. Mikroautobusai Anglijos kryptimi kasdien nuveža ir dokumentų aplankus, ir dėžes su rūkytu kumpiu. Bet turi turėti gavėjo telefoną ir tikslų adresą. Nes vairuotojas nėra paštininkas. Jis neturės laiko ieškoti gatvės be numerio. Kartais patariu klientams pasitarti tiesiai su vairuotoju, nes tik jis žinos, ar sutiks laukti dešimt minučių. Būna, kad draugė nepasirodo, tada siunta grįžta atgal. Ir moki dvigubai.

Ar galiu vežtis savo dviratį ar vaikišką vežimėlį?

Dviratis – taip, bet privalo būti išardytas ir supakuotas. Jei atvarysi pilnu kalnu, vairuotojas gali atsisakyti. Tai užima lygiai vieną keleivio vietą, o vietų šiaip mažai. Sulenkiamas vaikiškas vežimėlis keliauja prie bagažo lengviau, o didelis nešiojamas jau problematiškiau. Atsimenu, vežėme vieną vežimėlį, kurį šeima naudojo tarsi keturratį dviratį – buvo sulankstytas, bet masyvus. Vairuotojas pyko, bet sutiko. Sumokėjo papildomai. Supratau, kad čia toks gyvas procesas, ne mechaninis sąrašas.

Ar leidžiama vežtis maisto produktus – dešras, kiaušinius, pieną?

Po Brexito... žinok, čia aš ne visu šimtu procentų tikras, bet kiek man žinoma, gyvūninės kilmės produktai į Didžiąją Britaniją vežami labai griežtai ribojami. Nebegali tiesiog įmesti dešrų ir važiuoti. Būna atvejų, kai pasienyje konfiskuoja. Kiaušiniai, sūris, pienas – rizikinga. Daržovės, duona, šokoladas – paprastai praleidžia. Bet jei labai nori vežti lietuvišką dešrą sūnui į Londoną... aš neklausinėju. Tai tavo atsakomybė. Patarimas – pasitikrink officialiame UK puslapyje. O aš pats į tuos saitus retai lendu – per daug sausas tekstas.

Ar galiu vežtis katę ar šunį mikroautobusu į Angliją?

Gyvūnai – atskira kalba. Techniškai taip, bet su sąlyga: privalomas leidimas, skiepai, čipas. Ir dar – ne visi vairuotojai sutinka. Gyvūnas dažniausiai keliauja bagažinėje narvelyje, nors maži šuniukai kartais sėdi ant kelių. Žmonės klausia: „O jei mano katė labai jautri?“ Atsakymas toks: tada tikrai ne mikroautobusu. Dvidesimt penkios valandos kelionės, triukšmas, svetimi žmonės – stresas gyvūnui. O jei supykins ne į tą pusę, bus ir kitiems keleiviams nepakenčiama. Pastebėjau, kad žmonės, kurie myli gyvūnus, kartais nepagalvoja, kad tai kasdienės transporto paslaugos į Angliją, o ne veterinaro kabinetas kelyje.

Kai nutinka bėdos – be saldžių pažadų

Kas jei transporto paslaugos į Angliją vėluoja ir aš praleidžiu skrydį?

Štai čia ir yra ta vieta, kur reikia būti budriam. Tarptautiniai pervežimai mikroautobusais neturi tokio patikimumo kaip lėktuvai. Vėlavimas keliomis valandomis – norma, o ne išimtis. Jei turi skrydį – neplanuok atvažiuoti likus pusvalandžiui. Atsimenu, klientą vežiau į Mančesterio oro uostą (ne, atsiprašau, tai buvo Liverpulis, kaip aš čia susipainiojau), turėjo skristi devynioliktą, o atvažiavom dvidešimt pirmą. Kodėl? Prancūzijoje remontas, kurio dar nebuvo žemėlapiuose. Jis praleido skrydį. Aš atsiprašiau, bet bilieto neprikūriau. Todėl – visada buferis.

Ar galiu atšaukti kelionę ir atgauti pinigus?

Tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie grąžina viską, jei atšauki savaitę prieš. Kitokie laiko trisdešimt procentų už organizacinius mokesčius, nors jokios organizacijos ten nėra. Būna tokių, kurie sako: „perkelsim kitai datai“. Tada dirbi pagal juos. Atsimenu istoriją, kai moteris atšaukė dėl mamos ligos, o vežėjas atsakė: „radau kitą į jūsų vietą, grąžinsiu tik pusę.“ Negražu, bet ką padarysi? Svarbiausia – skaityk sutartį. Jei sutartis žodinė – turi nulį. Rašyk žinutėje, ką susitari, ir tegul patvirtina. Bent jau kažkoks įrodymas liks.

Ką daryti, jei bagažas dingo tarp Lietuvos ir Londono?

Pirmiausia – nepaniakuoti. Dešimt kartų iš dešimties daiktas atsiranda. Paprastai paliktas perkraunant arba kitoje mašinoje Lenkijoje. Skambink vežėjui, ne vairuotojui, nes vairuotojas nemato, kas už nugaros. Prašyk nuotraukos bagažinės prieš išvažiuojant – protingi žmonės tai daro patys telefonu. Jei bagažas tikrai dingo, o vežėjas neturi draudimo... šiaip jau jis turėtų turėti vežėjo atsakomybės draudimą, bet sumos ne visada dengia emocinę vertę. Pametėm kartą dėžę su šeimos albumais. Draudimas mokėjo du šimtus eurų už dėžę, bet ne už prisiminimus. Vertingus daiktus – su savimi į saloną.

Ar vairuotojas privalo mokėti anglų kalbą ir padėti surasti adresą?

Privalo elementariai suprasti kelio ženklus ir suktis muitinėje. O ar padės surasti adresą Anglijoje – priklauso. Ne visi laisvai šnekasi angliškai. Būna, kietais vairuoja dešimtmetį, bet adresą į GPS suveda klaidingai. Tuomet tenka pačiam aiškintis. Kai kuriose firmose vairuotojas ir koordinatorius viename, kitur – tik vežikas. Jei nesi tikras, klausk iš anksto: „Ar žino Londono rajonus?“ Nes jei taip nutiktų, kad nežino (nors šiais laikais reta), teks vadovauti pats. Anglijos gatvės painios, ypač senose gyvenvietėse. O jei dar tamsu ir lyja...

Kas jei mikroautobusas sugesta Vokietijoje?

Tada sėdi ir lauki. Rimtai. Vežėjas privalo turėti techninę pagalbą Europoje. Geros įmonės turi kontraktus su ADAC. Blogos – skambina draugui Berlyne. Mačiau, kai sugedus mašinai pakeičiamą garantuoja per dvi dienas. Ką per tas dvi dienas daro keleiviai? Gyvena viešbutyje, jei vežėjas sąžiningas. O jei ne – miega degalinėje ant suolelio. Tai vienas iš nepakeliamų momentų. Mikroautobusai važinėja daug, gedimai neišvengiami. Bet kaip įmonė su tuo tvarkosi – parodo jos tikrąjį veidą. Klausimų apie gedimus nebijok.

Renkiesi vežėją – ką būtina patikrinti

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Žiūrėk, ar jie turi fizinį adresą Lietuvoje. Ne tik internetinį puslapį, kurį pasidarysi už penkiasdešimt eurų. Ar atsako telefonu ne tik kai parduoda, bet ir kai skambini su problema. Paskaityk atsiliepimus, bet ne tik Google – ten prisipirkęs atsiliepimų gali bet kas. Pažiūrėk Facebook grupėse, kur žmonės atvirai sako, kas yra kas. Atsimenu istoriją, kai įmonė prasitampė du mėnesius, rinko užstatą, o paskui – dingo. Paaiškėjo, kad tai buvo biuro nuoma be autobusų. Tad jei kaina dvigubai mažesnė – arba afera, arba juoda schema. Abiem atvejais rizikuoji pats.

Ar gali vežti lenkas ar rumunas, ar geriau lietuvis?

Gali ir vežti, bet aš matau riziką. Ne dėl tautybės, o dėl komunikacijos. Jei kils konfliktas kelyje, o tu nemoki lenkiškai, o vairuotojas – vos tris žodžius lietuviškai, turi bėdą. Be to, kasdienės transporto paslaugos į Angliją reikalauja žinoti lietuvių įpročius: kur renkamasi, kokie adresai svarbūs. Lenkas gali puikiai varyti, bet jei net nežino lietuviškos parduotuvės Londone, o klientas paklausia... Yra puikių tarptautinių bendrovių, bet jei renkiesi mažą, niekam negirdėtą – geriau, kad kontaktinis asmuo šnekėtų tavo kalba. Ne dėl nacionalizmo, o dėl saugumo. Mane dabar kažkas gali supykdinti, bet taip yra.

Ar reikia draustis atskirai, jei važiuoju mikroautobusu?

Paprastai keleivių draudimas įskaičiuotas į bilietą, bet tik iki minimalios sumos. Jei vežėjas turi normalų draudimą – gerai. Jei neturi – problemos. Aš pats rekomenduočiau metinį kelionių draudimą. Kainuoja kokius trisdešimt eurų per metus, bet apima sveikatos bėdas visoje Europoje. Nes jei pasimesi Belgijoje dėl skrandžio, o vežėjas pasakys: „aš tik vežu, ne ligoninė“, tu būsi bėdoje. Geriau turėti savo. Šiaip apie draudimus žinau tiek, kiek reikia darbe, bet ekspertu savęs nelaikau – turėčiau galbūt daugiau domėtis, bet diena per trumpa.

Ar galima per kasdienius reisus vežti automobilį, jei dar neturiu teisių UK?

Techniškai taip, kartais vežami automobiliai priekabose, bet tai jau nebe kasdienės keleivių paslaugos, o krovinių pervežimas. Jei nori atsivežti savo mašiną ir neturi ten teisių – turi kitą problemą. Geriau pasirūpink teisėmis pirmiau. O jei kalbam apie detales bagaže – jos turi būti nuorinktos, supakuotos. Nepakuok tepalų atidarytų, nes kvepės visi. Pamenu, klientas vežė variklį. Taip, variklį. Mikroautobuso gale. Buvo absurdiška, bet tik iki pirmos rimtesnės kontrolės. Nepatarčiau to daryti be specialaus leidimo.

Koks dalykas kasdieniniuose reisuose erzina labiausiai?

Atsakysiu tiesiai. Blogiausia, kai vežėjas sąmoningai apgauna žmogų, kuris neturi kur dėtis. Kartą mačiau, kaip pensininkė buvo palikta Belgijoje degalinėje, nes jos lagaminas buvo per sunkus, o vairuotojas nenorėjo vargti. Ji nežinojo nei kalbos, nei kur eiti. Turėjome pasiimti ją kitu reisu. Dar baisiau – kai važinėja be tinkamų padangų žiemą per Alpes. Tai pavojinga gyvybei. Aš apie tokius vežėjus kalbu tiesiai – jie gadina visos rinkos vardą. Rinkis ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus atrodo patikimas dar prieš sėdamąsi.

Išvada

Apibendrinant: kasdienės transporto paslaugos į Angliją mikroautobusų pagalba yra geras pasirinkimas, kai nori paprastumo ir tiesioginio kontakto. Bet tai nėra stebuklinga piliulė – reikia laiko, kantrybės ir sveikos nuovokos renkantis vežėją. Jeigu kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Keliauk protingai, tikrink, su kuo kalbi, ir nepamiršk – kelionė prasideda ne tada, kai sėdi mašiną, o tada, kai renkiesi partnerį. Saugios kelionės.