Kasdien greitas krovinių pervežimas moderniais mikroautobusais

Kasdien greitas krovinių pervežimas moderniais mikroautobusais – skamba kaip reklaminis šūkis, bet realybėje tai dažniausiai reiškiasi kaip du vaikinai, pilnas bagažinės Mercedes Sprinteris ir kava termose. Dvidešimt ketveri metai šitoj industrijoj moko, kad klientui nerūpi, koks modelis važiuoja, kol daiktai atvyksta laiku ir nesudaužyti. Šiandien mikroautobusai užima keistą nišą – jie greitesni už fūras, lankstesni už kurjerines tarnybas ir kartais net pigesni nei bandyti viską sutalpinti į savo automobilį. Kasdieniais reisais važiuojame ir į Latviją, ir iš Klaipėdos į Vilnių, ir pas kaimyną į kiemą. Paaiškinsiu, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be saldžių pažadų ir be tos dirbtinės šypsenos.

Kaip tai sukasi kasdien – nuo fūros iki jūsų kiemo

Kuo mikroautobusas pranašesnis už fūrą kasdieniams pervežimams?

Fūra yra fūra – jos nepasimaitinsi siauroj gatvėj prie kliento durų. Mikroautobusas praslysta ten, kur sunkvežimis užstrigtų, o pasikrovimas trunka minutes, ne valandas. Nereikia specialių leidimų senamiestyje. Jeigu jums tereikia pusės fūros talpos, mikroautobusas rytoj ryte bus daug praktiškiau. Aš pats renkuosi Sprinterį, kai reikia į Kauną ir atgal tą pačią dieną – fūros vairuotojas turi poilsio laiką, o mikroautobusą galiu pavairuoti pats, jei pasidaro anksciau nei planuota.

Ar tikrai galima nugabenti krovinį dar šiandien?

Galima, bet priklauso nuo to, ar turime laisvą mašiną. Vakar paskambino 11 valandą, reikėjo nugabenti siuntą iš Fabijoniškių į Santariškes – padarėme per pusantros valandos. Bet jei skambinsite penktą vakaro ir visi bus Kaune, niekuo nepagelbėsiu. Kasdieniai reisai vyksta pagal grafiką, bet tarp jų būna tuštumų. Skambinkite rytoj anksti, o ne penktadienį prieš šventes – kartais net aš nebesuprantu, kodėl visi taip skuba paskutinę minutę, bet taip jau yra.

Kiek kartų per savaitę dirbate kasdieniais reisais?

Vykstame kasdien, kartais šeštadieniais, jei primoka arba krovinys – gyvūnas, kurio nepaliksiu sandėlyje be priežiūros. Paprastai mikroautobusai išvažiuoja penkis–šešis kartus per dieną, priklausomai nuo sezono. Žiemą mažiau, vasarą daugiau, ypač kai prasideda persikraustymai. Sakau, kad kasdien, bet jei užsakymo nėra, niekas tuščiai nevazineja. Nors būna dienų, kai pirmas reisas 6 ryto, o paskutinis – 10 vakaro. Tada vairuotojas grįžta, pavalgo ir vėl į kelią.

Kokius daiktus žmonės dažniausiai kiša į bagažinę?

Visokiausius. Baldus be kojų, keturis dviračius, katės narį, kartais net tai, ko neturėtų būti. Buvo atvejis, kai klientas paslėpė dujas balione po sofa, o aš netikrinu kiekvieno čiužinio vidų. (Ne, nepatvirtinu tokių dalykų.) Kasdien vežame siuntas, maistą, medicininę įrangą – tai nėra dideli, bet brangūs daiktai. Mikroautobusas idealus, nes temperatūra bagažinėje nekyla kaip metalinėj fūroj. Nors kartą vežėme žuvį be ledo, ir kvapas liko trims savaitėms. Nepasakosiu, kaip narį plovėme.

Ar aš galiu važiuoti drauge su kroviniu?

Žinoma, jei yra vietos salone. Moderniuose mikroautobusuose priekyje telpa du žmonės be problemų. Bet jei vežate sofą per visą saloną, teks sėdėti ant jos arba važiuoti atskirai. Kartais klientai galvoja, kad galima sėdėti ant dėžių bagažinėj – ne, tai nelegalu ir pavojinga. O jei kelionė trunka penkias valandas iki Rygos, gali būti nepatogu, nes daiktai barška, o kondicionierius ten veikia silpniau nei jūsų asmeniniame automobilyje, tikėkitės to.

Kainos – ką ir kodėl moki

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Kauną mikroautobusu?

Kaunas–Vilnius su pilnu kroviniu šiuo metu kainuoja nuo keturiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Kasdien tokius maršrutus darome kelis, todėl sąskaita nekanda kaip individualus važiavimas į Naująją Akmenę. Jei rinktumėtės fūrą tam pačiam atstumui, sumokėtumėte daugiau dėl minimalaus užsakymo. Turbūt žiūrėsite ne į kainą, o į patogumą. Buvo žmonių, kurie apsiverkė dėl dvidešimt eurų, o poto sumokėjo šimtą taksi už nevalyto daikto parvežimą. Pyktis neatperka proto.

Ar galima sumokėti tik grynais be jokių popierių?

Galima, bet aš to nerekomenduoju. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo grynais, o po trijų dienų pareiškė, kad krovinys sugadintas, nors tai buvo senas defektas. Be sąskaitos nieko negalėjome įrodyti. Jūs galvojate, kad be popierių paprasčiau – rimtai dirbančiai įmonei tai klaida. Aš rašau sąskaitas visada, net jei verkslenat. Kita vertus, prie baro pasakysiu, kad grynieji yra grynieji, bet darbe reikia dokumento.

Kodėl vieni pažada per pusvalandį, o kiti – per dvi valandas?

Kai kas pažada, ką nori išgirsti, o ne ką gali padaryti. Aš nesu toks – jei sakau per valandą, reiškia per valandą, plus minus kelios minutės kasdieniuose reisuose. Tie, kurie žada pusvalandį bet kada, dažnai meluoja arba turi šimtą mašinų, ko Lietuvoje nepamatysi. Geriau rinkitės tą, kuris sako tiesą, net jei ji – rytoj dešimtą. Pastovumas svarbiau nei vienkartinis cirko numeris. Jūsų baldai verti kantrybės, ne pažadų.

Kas labiausiai padidina kainą paskutinę minutę?

Liftas. Ne krovininis, bet aukštas be lifto. Penktas aukštas, baldai, o laiptai siauri kaip adata – dviguba kaina, nes reikia dviejų žmonių ir valandos darbo. Antras dalykas – laukimo laikas. Jei vairuotojas atvažiuoja, o jūs dar nepakavę, kiekviena valanda kainuoja. Buvo atvejis, kai liepė laukti keturias valandas, o poto pyko dėl sąskaitos. Na ką čia... aš irgi valgyt noriu, o kasdieniai reisai turi grafiką, kurį kas valanda darko. Laikas – pinigai.

Ar reikia mokėti už kurą ar kelių rinkliatas atskirai?

Ne, kuras ir kelių rinkliatos įskaičiuoti, jei važiuojame Lietuvoje ar ES. Išskyrus... hm, tiksliai nepasakysiu dėl visų mokamų ruožų Vokietijoje, bet su mikroautobusu ten retai lendame dėl limitacijų. Užsakovui duodame galutinę sumą, kurioje viskas yra. Jei kas prašo primokėti už kurą atskirai pakeliui – raudona vėliava. Dirbau su partneriu, kuris taip darydavo, ir atsikračiau. Klientas turi žinoti viską iš anksto, o ne pašokti iš lovos dėl staigmenų.

Techninė dalis – kiek tilps ir kaip

Koks realus tūris toj modernioj mašinoj?

Modernus Sprinteris XL turi apie penkiolika kubinių metrų, bet realus naudingas tūris – trylika, nes sienos nelygios, yra bėgeliai, o kampai ne visada pripildomi. Crafteris šiek tiek erdvesnis, Transit – kompaktiškesnis. Jeigu klientas sako dvidešimt kubų, žinau, kad reikia dviejų reisų arba fūros. Mikroautobusas nėra Kontinento kamionas, tai faktas. Bet kasdieniam verslui, kur pervežamos siuntos ar persikraustymo dėžės, trylika kubų – kaip dviejų kambarių butas. Tiek daug kam užtenka.

Ar galima vežti šaldytą maistą?

Galima, bet reikia izoterminės mašinos. Ne visos mūsų turi šaldymą – tik kelios, skirtos maisto pramonei. Jei klientas veža šaldytą jautieną, o paprašo įprasto Crafterio, sakau griežtai ne. Buvo atvejis, kai vežė ledus rugpjūtį ir viskas tapo sriuba. Daugiau be termoboxų nebedirbame. Kasdieniam krovinių pervežimui tai nėra standartas, bet jei sutariame iš anksto – surenkame reikiamą techniką. Kartais jau geriau perduoti specialistams su šaldytuvais, nei bandyti pigiau ir gailėtis.

Ką darai, jei krovinys vos vos netelpa?

Bandome. Kartais praveriame duris maksimaliai, tvirtiname virvėmis. Bet jei pavojinga ar nelegalu – atsisakome. Prieš metus vežėme stalą, kuris kyšojo dvidešimt centimetrų, ir važiavome kaip laidotuvių procesija – dvidešimt km/h visą kelią iki Kauno. Nepatariu taip daryti. Geriau antras reisas arba didesnė mašina. Žmonės galvoja, kad vairuotojas – magas, bet jis tik vyrukas su ratukais, kuris nenori prarasti teisių. Būna, kad ir aš nustebstu, ką kiša.

Ar mikroautobusai turi kėlimo liftą gale?

Dalis turi, dalis ne. Naujesni modeliai – taip, hidrauliniai liftai, kurie laiko iki keturių šimtų kilogramų. Bet standartinis nuomojamas Sprinteris be paketo turi tik rampą, o juk neiškelsi stalo šimtu kilogramų be pagalbos. Klientai pamato filmuką internete, kur fūra kraunasi vienu mygtuku, ir stebisi, kodėl mūsų vairuotojas prakaitą lieja. Visada klauskite – ar yra liftas. Nes jei reikia kelti spinteles, o ten tik geležinis kėbulas, nelengva bus nei vienam iš mūsų.

Kiek sveria maksimalus krovinys?

Pagal dokumentus – apie toną–toną dvidešimt, priklausomai nuo bazinės masės. Realiai nesiimu daugiau nei aštuoni šimtai kilogramų, nes mašina turi važiuoti dinamiškai, o ne kaip senas traktorius. Buvo situacija, kai klientas paslėpė metalines trapeces, ir bendras svoris peršoko pusantros tonos. Vairuotojas vos nesugadino stabdžių posūkyje, nes stabdymo kelias padvigubėjo. Nuo tos dienos viskas, kas kvepia metalu, tikrinama. Saugumas svarbiau nei jūsų skubus terminas, atleiskit, bet taip yra.

Blogi vairuotojai ir blogos įmonės

Ar teko vežti krovinį, kurį prieš tai kažkas jau sugadino?

Deja, taip. Pernai pasiėmėme klientą, kurį paliko kita įmonė. Krovinys atėjo su šlapiu kartonu, baldai subraižyti. Mes apfotografavome, surašėme aktą, nuvežėme, bet žala jau buvo padaryta. Klientas pyko ant visų, nors mes buvome antrieji. Kasdieniame greitajame pervežime moderniais mikroautobusais tokių istorijų girdime kas savaitę. Renkitės tą, kuris sutinka fiksuoti krovinio būklę prieš pakrovimą. Graži šypsena internete dar nieko neparodo, svarbu realus darbas.

Kaip žinoti, kad įmonė nepražus su mano daiktais?

Jeigu telefono numeris sutampa trijuose skirtinguose skelbimuose su skirtingais pavadinimais – blogas ženklas. Antra, jei nėra fizinio adreso arba vengia sutarties. Trečia – per maža kaina. Ne apie nuolaidas kalbu, o apie absurdiškai mažą sumą, kuri net degalams neužtenka. Buvo įmonių, kurios pasiimdavo daiktus ir dingdavo. Rimtas kasdienis pervežėjas turi autoparką, sąskaitas, mokamus mokesčius. Jei turi ką prarasti – vadinasi, vertas pasitikėjimo. Tai paprasta logika, kurią pamirštame, kai skubu.

Ką daryti, jei vairuotojas apsvaigęs ar pavargęs?

Neįsileisti į mašiną ir iškart skambinti dispečeriui. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – ir per šventes grįžtančių, ir po bemiegės nakties. Pagal įstatymą vairuotojas turi būti blaivas. Mes tikriname, bet žmonės yra žmonės. Jei matote raudonas akis arba jaučiate kvapą – atsisakykit važiuoti. Geriau nukelti pervežimą vienai dienai, nei vėliau ieškoti kaltų dėl sudaužytų daiktų. Saugumas pirmaeilis, net jei skubu iki pietų.

Ar tikrai visada pasirašoma sutartis?

Turėtų būti, bet jei tai kaimynas Petras, kuris veža tą pačią sofą antrą kartą, rašom ant lapelio ir tiek. Rimtam verslui – taip, sutartis arba važtaraštis privalomi. Prisipažinsiu, kad kartais, kai labai skubu, pats pamirštu atspausdinti antrą egzempliorių. (Nors šiandien jau pasitaisiau – išmokau sistemos.) Bet jei krovinys pasimetė be patvirtinimo, pretenzijų niekas nenims. Nepasirašykite niekur aklaiz, skaitykite bent kas antrą eilutę. Jūsų parašas – jūsų atsakomybė.

Kodėl kai kurie vežėjai vengia rašyti sąskaitas?

Nes nemoka mokesčių. Paprasta. Jie dirba šešėlyje, neturi leidimų, o jei įvyks bėda – liksite vieni su sulūžusiu šaldytuvu. Nemėgstu tokių, nes darko visos industrijos vardą. Kasdienis greitas pervežimas moderniais mikroautobusais kainuoja ne tik degalus, bet ir draudimą, remontą, algas. Jei siūlo dvigubai pigiau be popierių – pagalvokite, kas bus, kai pames daiktus. Skambina tokių klientų dešimtys kas mėnesį. Aš jų nepriimu, bet girdžiu skundus ir gaila žmonių.

Tarptautiniai ir skubūs reisai

Ar galima vežti į Latviją ar Estiją mikroautobusu kasdien?

Galima, bet kasdien – tik su suplanuotu grupiniu kroviniu. Viena mašina nepuls į Taliną dėl dviejų dėžių, nebent mokėsite už visą reisą. Kasdieniai tarptautiniai maršrutai dažniausiai į Rygą, retkarčiais į Taliną per Rygą. Latvija arčiau, paprasčiau. Visada reikia atsiminti, kad krovinio transportui ES viduje galioja tos pačios taisyklės kaip fūroms, tik mašina mažesnė. Mūsų mikroautobusai turi licencijas tarptautiniams vežimams, bet ne visų įmonių turi. Paklauskite – jei vengia atsakyti, bėkite.

Kiek laiko užtrunka kelionė iki Varšuvos su kroviniu?

Iš Vilniaus – apie aštuonias–devynias valandas, priklausomai nuo kelių A2 kamščių ir Greitkelio informacinio centro pranešimų. Mikroautobusas lenkia fūras, bet nėra greitesnis už skrydį, suprantama. Buvo dienų, kai Lenkijos pasienyje praradome dvi valandas dėl inspekcijos. Planuojant kasdienį reisą aš visada sakau – jei reikia iki rytoj pietų, išvažiuokite šiandien vakare. Nes poto lieka tik stebuklas arba velenas. Iš tikrųjų, po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti, kad Lenkijoje visada reikia papildomo laiko. Visada.

Ar reikia krovinio aprašymo važiuojant į Europos Sąjungą?

Taip. Net jei ES vidus, reikia važtaraščio CMR arba vidinio aprašymo. Kai kurie galvoja, kad mikroautobusas kaip asmeninis automobilis – klaida. Jei policija sustabdys be dokumentų – lauksite. Buvo atvejis, kai vairuotojas pamiršo popierius ant stalo, ir pusdienį vartėmės su Lenkijos inspektoriais. Nuo to laiko turime skaitmenines kopijas telefone. Geriau būti kruopščiam nei draugiškam su uniformuotais vyrais. Jie nelabai juokauja, ypač kai krovinys neatidarytas iš anksto.

Ar galima vežti naktį per Lenkiją?

Galima, bet vairuotojui galioja poilsio laikas kaip ir kamionistui. Negalima važiuoti devynias valandas be pertraukos. Naktinis važiavimas atima daug jėgų, regėjimas silpnėja. Aš pats naktimis vengiu siųsti mašinas, nebent tai ypatingai skubus medicininis krovinys. Kasdieniai reisai naktį – brangesni dėl dviejų vairuotojų poreikio. Kartą pasiuntėme vieną vyrą naktį, o jis užmigo statybų zonoje. Laimei, nieko neatsitiko. Daugiau taip nerizikuojame. Jūsų daiktai neverti mūsų vairuotojų sveikatos.

Kas bus, jei pasieniečiai paprašys atidaryti visus daiktus?

Atidarote. Neturite kito pasirinkimo. Jei krovinys legalus, slėptis nėra ko. Mes instruktuojame klientus – nepakuokite dėžių taip, kad be peilio neatidarysi. Buvo istorija, kai klientas suvyniojo krovinį į daugiasluoksnę plėvelę, o pasieniečiai galvojo, kad ten brangi elektronika. Prakišo dvi valandas vyniojimui. Kasdieniams kroviniams mikroautobusu tikrinimai reti, bet pasitaiko. Ypač iš Ukrainos ar Baltarusijos kryptimi. Tada tikrinimas – kaip pusryčiai. Pasiruoškite atidaryti, nieko baisaus, tik laiko gaila.

Išvada

Kasdien greitas krovinių pervežimas moderniais mikroautobusais nėra raketų mokslas – tai darbas, reikalaujantis sveiko proto, tvarkingo automobilio ir gebėjimo pažvelgti žmogui į akis. Renkitės tuos, kurie nebijo pasakyti "ne", rašo sąskaitas ir drąsiai klausia, kas yra dėžėse. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti tik vieną – pigiausias dažniausiai nėra geriausias, o skubantis dažniausiai ką nors pamiršta. Skambinkite, klauskite, palyginkite. O pote jau pasitikėkite, bet palikite sveiko atsargumo. Jūsų daiktai to nusipelno.