Kaip vyksta krovinių stebėjimas gabenant į Angliją?

Įvadas

Krovinių stebėjimas gabenant į Angliją – tai vienas iš dalykų, kurį klientai dažniausiai pamiršta paklausti, o po to nervinasi, nes nežino, kur jų daiktai. Suprantu, nes pats per 12 metų šioje srityje mačiau šimtus tokių situacijų. Iš esmės, stebėjimas šiandien yra daug geresnis nei buvo prieš penkerius metus, bet vis dar nėra tobulas. Yra keli būdai, kaip galima sekti savo krovinį, ir aš čia tau paaiškinsiu, kaip tai veikia realiai, o ne kaip parašyta brošiūrose. Kartais sistema veikia puikiai, kartais būna delsų – ir aš tau pasakysiu kodėl.

Kaip veikia stebėjimo sistema

Ar galiu matyti savo krovinio vietą realiu laiku?

Taip, dauguma įmonių siūlo galimybę stebėti krovinį realiu laiku, bet čia yra vienas bet – tai priklauso nuo to, kokį būdą pasirenki. Jei tai pilnas containeris ar sunkvežimis su GPS sekikliu, tada taip, gali matyti tikslią vietą žemėlapyje. Bet jei tavo daiktai keliauja su kitų žmonių kroviniais mažesnėje transporto priemonėje, tada dažniausiai gauni tik atnaujinimus kiekviename etape – pavyzdžiui, kada krovinys pasiekė sandėlį, kada išvyko iš jo, ir panašiai. Vienas mano klientas prieš porą metų labai pyko, nes norėjo matyti žemėlapyje, kur jo baldai važiuoja per Europą, o mes galėjome duoti tik informaciją, kad jie jau Prancūzijoje, dar po dviejų dienų – Anglijoje. Tai nėra idealu, bet taip veikia sistema su daliniais kroviniais.

Kokie yra pagrindiniai stebėjimo būdai?

Yra trys pagrindiniai būdai, kaip sekiama krovinio kelionė. Pirmas – GPS sekikliai sunkvežimyje, kurie rodo tikslią vietą visą laiką. Antras – rankinis atnaujinimas, kai vairuotojas ar sandėlio darbuotojas praneša, kur krovinys yra. Trečias – automatizuota sistema, kuri siunčia žinutes, kai krovinys pereina tam tikrus taškus, pavyzdžiui, keltą ar pasienio postą. Dauguma įmonių naudoja visus tris kartu, priklausomai nuo situacijos. Aš pats labiausiai pasitikiu tuo, kai gaunu žinutę iš vairuotojo, nes tai reiškia, kad žmogus tikrai matė krovinį, o ne sistema kažką sugalvojo.

Ar GPS sekiklis visada veikia?

Čia reikia būti sąžiningam – ne visada. Kartais sekiklis sugenda, kartais nėra tinklo zonoje, ypač kai keltas pereina Lamanšą, ten signalas kartais dingsta. Vieną kartą turėjome situaciją, kai klientui rodė, kad jo krovinys stovi Paryžiuje jau tris dienas, o iš tiesų jis jau buvo Dovere ir laukė atvykimo į Angliją. Pasirodo, sekiklis buvo praradęs signalą tunelyje po Lamanšu ir neatnaujino informacijos. Po to mes visada perspėjame klientus, kad jei matote, kad niekas nejuda ilgą laiką, nesijaudinkite iš karto – paskambinkite ir pasitikslinkite. Kartais tiesiog reikia žmogaus, kuris patikrintų, o ne sistemos.

Informacijos gavimas

Kaip dažnai gausiu naujienas apie savo krovinį?

Tai priklauso nuo įmonės ir nuo to, kokį paketą pasirenki. Paprastai pradedant gabenimą gauni vieną žinutę, kad krovinys pakrautas ir išvyko. Po to, jei viskas eina pagal planą, gauni žinutę, kai krovinys pasiekia tarpinį sandėlį arba keltą. Ir galiausiai – kada jis atvyksta į Angliją. Bet čia svarbu suprasti, kad jei kelionė trunka, tarkim, tris dienas, tai nereiškia, kad kasdien gausi žinutę. Dažniausiai būna tik du-trys atnaujinimai per visą kelionę. Vienas mano klientas pyko, nes norėjo gauti žinutę kiekvieną rytą, kad jo daiktos dar važiuoja. Aš jam paaiškinau, kad taip neveikia – vairuotojas nebus rašinėjamas tau kas kelias valandas, jei nėra jokios naujienos. Bet jei kas nors pasikeičia, tada taip, sužinosi.

Kokiu būdu gausiu informaciją – SMS, el. paštu, ar programėlėje?

Dauguma įmonių siūlo kelis variantus. Dažniausiai tai el. paštas ir SMS, kartais ir programėlė, jei įmonė turi savo sistemą. Aš rekomenduoju susitarti iš anksto, kokiu būdu nori gauti informaciją, ir įsitikinti, kad tavo telefono numeris ir el. paštas yra teisingi. Vieną kartą buvo situacija, kai klientė nieko negavo ir labai pyko, o pasirodo, kad mes siuntėme žinutes į seną jos el. paštą, kurį ji jau nebenaudojo. Po to visada prašau patvirtinti kontaktus prieš pradedant gabenimą.

Ar galiu susisiekti su vairuotoju tiesiogiai?

Čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios leidžia, kitos – ne. Aš asmeniškai manau, kad geriausia, kai yra tarpinis žmogus – mūsų koordinatorius, kuris gali susisiekti su vairuotoju ir perduoti informaciją. Priežastis paprasta – vairuotojas važiuoja, jis negali atsiliepti į telefoną visą laiką, o tu gali pradėti panikuoti, jei jis neatsilieps. Geriau turėti žmogų, kuris žino, kas vyksta, ir gali tau paaiškinti. Kartais tiesioginis kontaktas su vairuotoju sukuria daugiau problemų nei naudos, ypač jei abi pusės kalba skirtingomis kalbomis.

Etapai ir kontrolės taškai

Kokie yra pagrindiniai etapai gabenant į Angliją?

Pagrindiniai etapai yra tokie: pirma, krovinys pakraunamas Lietuvoje arba sandėlyje; antra, jis vežamas iki kelto uosto, dažniausiai tai yra Klaipėda arba Ryga; trečia, keltas pereina Lamanšą; ketvirta, krovinys iškraunamas Anglijoje, dažniausiai Dovere arba Folkestone; penkta, jis vežamas į galutinį sandėlį arba tiesiai į tavo naują namą. Kiekvienas iš šių etapų turėtų būti užfiksuotas ir tau pranešta, bet čia vėl gi – kartais kažkuris etapas praleidžiamas be žinutės, ir tai nereiškia, kad kažkas blogai. Kartais tiesiog sistema nepraneša, o žmogus pamiršta.

Kaip vyksta kontrolė pasienyje?

Kai krovinys pereina iš Lietuvos į Lenkiją, o po to į Vokietiją ir Prancūziją, jis paprastai ne sustoja, o tiesiog važiuoja. Bet kai ateina prie kelto – čia jau yra kontrolė. Pirma, krovinys turi būti deklaruotas, ir tai daro įmonė, antra, muitinėje Anglijoje taip pat reikia praleisti tam tikras procedūras. Dabar, po Brexit, tai trunka šiek tiek ilgiau nei anksčiau, ir aš tau atvirai pasakysiu – kartais tai sukelia vėlavimų. Vienas mano klientas laukė savo krovinio dvi dienas ilgiau nei planuota, būtent dėl muitinės procedūrų. Iš pradžių buvo labai piktas, bet po to suprato, kad čia ne mūsų kaltė, o tiesiog naujos taisyklės.

Ar galiu pats pamatyti, kur mano krovinys yra pasienyje?

Jei turi GPS sekiklį, tada taip, gali matyti žemėlapyje. Bet čia reikia suprasti, kad pasienio postuose kartais būna eilės, ir krovinys gali stovėti valandą ar dvi, kol praeis kontrolę. Tai nėra problema, tai tiesiog normali procedūra. Jei matai, kad krovinys stovi ilgai, nesijaudink iš karto – paskambink ir paklausk, kas vyksta. Kartais tai tiesiog eilė, kartais gali būti papildoma patikra, bet tai retai trunka ilgai.

Problemų atvejai

Ką daryti, jei negaunu jokios informacijos ilgą laiką?

Pirmiausia – nesijaudink. Antra – paskambink į įmonę ir paklausk. Trečia – jei vis dar nieko nežinai po kelių valandų, vėl skambink. Aš suprantu, kad tai nervina, bet dažniausiai tai yra techninė problema, o ne kažkas blogo su tavo kroviniu. Vieną kartą buvo situacija, kai sistema nustojo veikti dėl serverio problemų, ir mes nežinojome, kur keli kroviniai yra. Iš pradžių klientai labai pyko, bet kai sužinojo, kad tai techninė problema, o ne kad jų daiktai dingo, tapo ramiau. Geriausia visada turėti tiesioginį kontaktą su žmogumi, kuris gali patikrinti, kas vyksta.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia sužinok, kodėl vėluoja. Gali būti kelios priežastys: blogi orai, eilės prie kelto, techninės problemos su transportu, arba muitinės procedūros. Kiekviena iš šių priežasčių yra skirtinga, ir kiekviena turi savo sprendimą. Jei tai dėl oro – nieko nepadarysi, reikia palaukti. Jei dėl eilės – vėl gi, reikia palaukti. Jei dėl techninių problemų – įmonė turėtų rasti alternatyvų sprendimą. O jei dėl muitinės – čia reikia kantrybės, nes tai ne visada priklauso nuo įmonės. Aš visada sakau klientams – jei krovinys vėluoja, svarbiausia yra žinoti priežastį, o ne pykti ant kažko, kas negali kontroliuoti oro ar muitinės.

Ar galiu gauti kompensaciją, jei krovinys vėluoja?

Čia priklauso nuo sutarties ir nuo to, kodėl vėluoja. Jei vėluoja dėl įmonės kaltės, pavyzdžiui, jie blogai suplanavo maršrutą arba transportas sugedo, tada gali būti kompensacija. Bet jei vėluoja dėl oro, kelto problemų ar muitinės – tada tai yra force majeure, ir kompensacija paprastai nepriklauso. Prieš pasirašydamas sutartį, perskaityk sąlygas dėl vėlavimų, nes ten viskas būna parašyta. Aš žinau, kad niekas neskaito sutarčių, bet čia verta bent jau žinoti bendrą principą.

Ką daryti, jei krovinys dingsta?

Pirma – nepanikuok. Krovinių dingimas yra labai retas atvejis, ypač gabenant į Angliją, kur yra griežta kontrolė. Bet jei taip nutiktų, pirmiausia susisiek su įmonės, kuri gabeno, ir sužinok, kas vyksta. Jei jie negali padėti, kreipkis į policiją ir į draudimo kompaniją, jei krovinys buvo apdraustas. Aš per 12 metų turėjau tik vieną atvejį, kai krovinys iš tikrųjų dingo, ir tai buvo dėl to, kad vairuotojas tiesiog pamišo ir išvyko į kitą šalį su visu sunkvežimiu. Po dviejų savaičių viską suradome, bet tai buvo labai keista situacija. Paprastai krovinys niekur nedings.

Skirtingi gabenimo būdai ir jų stebėjimas

Kaip skiriasi stebėjimas, jei gabenu pilną sunkvežimį ar tik dalį?

Jei gabeni pilną sunkvežimį, tada dažniausiai turi GPS sekiklį ir gali matyti visą kelionę žemėlapyje. Jei gabeni tik dalį, tada krovinys keliauja su kitų žmonių daiktais, ir tada gauni tik atnaujinimus etapais. Abu variantai turi savo pliusų ir minusų. Pilnas sunkvežimis yra brangesnis, bet turi daugiau kontrolės. Dalinis krovinys yra pigesnis, bet informacijos mažiau. Aš visada aiškinu klientams skirtumą prieš jie nusprendžia, nes kartais žmonės mano, kad jie gaus tą patį stebėjimą už mažesnę kainą, o taip nėra.

Ar galiu naudoti savo paties GPS sekiklį?

Taip, dauguma įmonių leidžia naudoti savo sekiklį, bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti. Pirma, sekiklis turi veikti tinkamai, antra, jis turi būti pritvirtintas taip, kad jo nematytų pašaliniai, nes kartais vairuotojai nėra patenkinti, kad kažkas seka jų judėjimą visą laiką. Aš pats rekomenduoju naudoti įmonės sekiklį, nes tada jie yra atsakingi už tai, kad jis veiktų, o jei naudoji savo, tada gali būti problemų, jei jis nustos veikti.

Ką daryti, jei gabenu per keletą skirtingų įmonių?

Jei tavo krovinys keliauja per keletą rankų, pavyzdžiui, viena įmonė veža iki kelto, kita – per keletą, trečia – iki galutinio adreso, tada stebėjimas gali būti sudėtingesnis. Kiekviena įmonė turi savo sistemą, ir gali būti taip, kad turėsi kreiptis į skirtingus žmones dėl informacijos. Geriausia iš anksto sužinoti, kas bus atsakingas už krovinį kiekviename etape, ir turėti kontaktus. Kartais tai būna painu, bet įprastai pagrindinė įmonė žino, kas vyksta visame kelyje.

Muitinė ir dokumentai

Ar muitinės procedūros įtakoja stebėjimą?

Taip, ir tai yra vienas iš dalykų, kuris gali sukelti vėlavimų ir mažiau informacijos. Kai krovinys yra muitinėje, jis paprastai būna sustojęs, ir kol procedūros nebaigtos, gali būti sunku gauti naujienas. Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar kroviniai į Angliją turi eiti per muitinę, o tai kartais užtrunka. Aš visada perspėju klientus, kad pirmas gabenimas po Brexit gali užtrukti šiek tiek ilgiau, kol viskas susitvarkys. Vienas mano klientas sakė, kad jo krovinys buvo muitinėje tris dienas, ir jis labai pyko, bet aš jam paaiškinau, kad tai dabar yra normalu, ir po kelių mėnesių turėtų būti greičiau.

Kokie dokumentai reikalingi stebėjimui?

Pagrindiniai dokumentai yra waybill arba CMR važtaraštis, kuriame yra krovinio numeris, ir šis numeris yra naudojamas sekti krovinį. Be to, reikalingi muitinės dokumentai, jei gabeni į Angliją. Viskas priklauso nuo to, ką gabeni – asmeninius daiktus, baldus, ar kažką kita. Aš visada sakau klientams – pasilik visus dokumentus, kuriuos gauni, nes jie gali prireikti, jei kils problemų.

Ar galiu pats patikrinti krovinio statusą muitinėje?

Taip, yra tam tikros sistemos, kuriose galima patikrinti, ar krovinys praėjo muitinę. Bet čia reikia turėti tam tikrus kodus ir žinoti, kur žiūrėti. Dažniausiai tai yra įmonės darbas, o ne kliento. Bet jei nori, gali paklausti įmonės, ar gali gauti prieigą prie tam tikrų sistemų. Aš asmeniškai manau, kad geriau palikti tai profesionalams, nes kartais bandymas patikrinti viską paties sukelia daugiau streso nei naudos.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia pradėti sekti krovinį?

Pradėk sekti tada, kai gauni patvirtinimą, kad krovinys pakrautas ir išvyko. Iki tol nėra ko jaudintis, nes viskas gali dar keistis. Aš žinau, kad norisi žinoti viską iš karto, bet geriau palaukti oficialaus pranešimo. Kartais žmonės pradeda skambinti jau tada, kai krovinys dar tik planuojamas, ir tai tik sukuria painiavą. Palauk, kol gausi žinutę, kad viskas prasidėjo, ir tada pradėk sekti.

Kaip dažnai turėčiau tikrinti informaciją?

Nereikia tikrinti kas valandą – tai tik padidins tavo stresą. Geriausia tikrinti kelis kartus per dieną, jei žinai, kad kažkas turėtų keistis, arba tiesiog palaukti, kol gausi žinutę. Aš visada sakau klientams – jei nieko nežinote, vadinasi, viskas eina pagal planą. Naujienos paprastai būna tada, kai kažkas negerai. Žinoma, tai nėra 100% taisyklė, bet dažniausiai taip ir būna.

Ką daryti, jei turiu klausimų, bet nežinau, kam skambinti?

Pirmiausia žiūrėk į sutartį arba į el. laiškus, kuriuos gavai – ten turėtų būti kontaktai. Jei ne, eik į įmonės puslapį ir ten ieškok kontaktų. Geriausia turėti vieną žmogų, kurį gali skambinti, o ne skambinti į bendrą numerį ir aiškinti viskam naujiems žmonėms. Aš visada duodu savo tiesioginį numerį svarbiausiems klientams, nes taip greičiau išsprendžiamos problemos. Bet ne visos įmonės taip daro, todėl geriausia iš anksto sužinoti, kas bus tavo kontaktinis asmuo.

Išvada

Krovinių stebėjimas gabenant į Angliją šiandien yra daug geresnis nei buvo prieš keletą metų, bet vis dar nėra tobulai. Turėk omenyje, kad kartais informacija vėluoja, kartais sistema sugenda, ir kartais tiesiog reikia paskambinti žmogui, kad sužinotum, kas vykdo. Svarbiausia – iš anksto susitark dėl to, kokiu būdu gausi informaciją, ir turėk kontaktą, kurį gali skambinti, jei nieko nežinai. Nesijaudink iš karto, jei krovinys stovi vienoje vietoje ilgai – dažniausiai tai yra eilė arba procedūros, o ne problema. O jei tikrai nieko nežinai – skambink, rašyk, klausk. Geriau paklausti nei sėdėti ir nervintis.