Kaip vyksta krovinių pervežimas į Angliją – nuo durų iki durų

Štai – sėdi, galvojai, galvojai, ir dabar tau reikia pervežti daiktus į Angliją. Nuo savo buto Vilniuje iki kokio Nortamptonso ar ten kur tavo brolis gyvena. Daugelis mano, kad krovinių pervežimas į Angliją – nuo durų iki durų yra kažkokia magija: paskambini, atvažiuoja fūra, ir viskas. Realybė kiek kitokia. Yra pervežėjų, kurie dirba sąžiningai, yra tokių, kurie palieka daiktus sandėlyje prie Vokietijos ir nebeskambina. Aš bandau tau papasakot, kaip tai atrodo iš vidaus, kai dirbi su tuo dvidešimt ketverius metus. Nes dažnai klientai klausia tų pačių dalykų. Ir atsakymai visada šiek tiek skiriasi.

Prieš kelionę

Kiek iš viso tai trunka, jeigu aš noriu daiktų kitą savaitę?

Viskas priklauso nuo tavo daiktų kiekio. Jei turi pilną fūrą – keturiasdešimt kubinių metrų, na gal trisdešimt aštuonis, priklauso nuo mašinos – tada galima vežti ir rytoj, jei laisva. Bet dažniausiai geriausia planuoti prieš dvi-tris savaites. Yra tokių momentų, kai man paskambina klientas penktadienį vakare, o jis nori iškrauti Londone sekmadienį ryte. Na, kartais pavyksta, jei kas nors nukrito iš grafiko ir turim tuščią vietą, bet čia laimės ratas. Planuok bent savaitei į priekį, tada ramiau. Yra blogų kompanijų, kurios prižada per dvi dienas, o paskui tavo daiktai stovi Kaliningrade savaitę.

Ar man pačiam reikės dėžinti daiktus į dėžes, ar jūs supakuosite?

Dažniausiai tu pats, nes tokių paslaugų kaip kad persikraustymo įmonės gal suteikia, bet krovinių pervežimas į Angliją – nuo durų iki durų dažniausiai reiškia, kad vairuotojas atvažiuoja, krauna ir veža. Jei tu turi tik keletą krepšių – lengviausia patiems. Bet jeigu nešioji stiklų vitriną ar paveikslą, kurį davė tavo močiutė – tada reikia kartono ir burbulo. Aš asmeniškai rekomenduoju dėžes pirkti iš kartono parduotuvės, o ne iš parduotuvės kasininkės (juokauju). Rimtai – pakavimas yra tavo atsakomybė, nebent mokat papildomai už pakuotę, bet čia jau kitas lygis.

Ką daryti, jeigu mano kiemo vartai per siauri tam fūrai?

Tavo gatvė siaurutė? Kaimas Vidurio Lietuvoj? Tai reali bėda. Kartais atvažiuojame su dvylikos metrų sunkvežimiu, o ten vartai – du su puse metro. Tada tenka galvoti apie mažesnę mašiną, švyturinį. O jei tai Londono centre, ten apskritai sunku sustoti. Buvo atvejis – klientė gyveno gatvelėje prie Braitono, vairuotojas įvažiavo ir įkišo fūrą tiesiog. Nejudėjo penkias valandas. Kiti pažeidinėja taisykles, stato ant raudonos linijos ir gauna baudą, kurią... na, dažniausiai sumoka klientas, nors neturėtų. Geriausia iš anksto pasakyti apie aukščio ar pločio apribojimus.

Ar galima vežti maisto produktus, pavyzdžiui, mėsą ar sūrį?

Oho, čia delikatus reikalas. Po Brexit viskas pasikeitė. Techniškai – jokių gyvūninių produktų į JK negalima vežti be veterinarinio sertifikato. Ar gali pakištą dešrą į lagaminą tarp batų? Na, gal gali, bet tai rizika. Jei muitinė randa, bauda gali būti baisi. Aš tiksliai nežinau ar šiemet dar griežčiau tapo, nes reglamentai keičiasi kas kelis mėnesius (taip, suabejoju, bet atrodo, kad nuo sausio dar griežčiau). Patarimas: nevežk. Sūrį nusipirksi Tesco. Aišku, jei turi specialų leidimą – kitas reikalas, bet čia jau verslininkų lygis.

Kiek tai kainuos maždaug, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Labai priklauso nuo to, ar veža visa fūra, ar dalinis krovinys. Jei turi sofą, spintą, lovą, dėžes – gal trysdešimt kubų? Ne, dviejų kambarių butas dažniausiai telpa į penkiolika-dvidešimt. Kaina... na, šiuo metu gal nuo septynių šimtų iki tūkstančio keturių šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Vasarį pigiau, liepą – brangiau. Yra tokių pervežėjų, kurie pasiūlo per pusę pigiau, bet paskui paprašo dar du šimtus "už muito tarpininkus" (pataisau – jokių tarpininkų ten nėra, tiesiog apgavystė). Būk atsargus. Geriau brangiau, bet su sutartimi. Sutartis yra tavo draugas.

Pakrovimo diena

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus iš ketvirto aukšto be lifto?

Priklauso nuo to, ką sutarei. Jei pervežimas į Angliją vyksta su vadinamuoju "full service", tada du vyrai krauna. Bet standartiškai dažnai būna vienas vairuotojas ir jis turi teisę atsisakyti nešt 80 kilogramų spintą. Mano patarimas – pasikviesk draugą arba sumokėk papildomai už antrą žmogų. Buvo toks atvejis Vilniuje – vairuotojas išsitraukė iš fūros laiptų pakylą, bet senelė vis tiek norėjo, kad jis neštų šaldytuvą. Nešė. Sugabeno nugarą. Dvi savaites sirgo. Ne visi vairuotojai sutiks, ir jie neturi pareigos tempt visko. Supakuok prie durų.

Ką daryti, jei daiktų yra daugiau nei pasakiau telefonu?

Tai... problema. Jei fūra jau pilna, o tu išsiveži dar dvi spintas iš kaimyno, vairuotojas turi teisę atsisakyti. Kartais telpa, jei tuščios vietos dar yra – mažos deželės kur nors tarp didžiųjų. Bet jei netilpo – reikia antros transporto priemonės arba palikti. Realiausia – jei matom, kad daiktų daugiau, bandome viską sutalpinti, bet tuomet gali pakenkti daiktai, nes kampas spaudžia į kampą. Aš pats esu matęs, kaip klientas pasakė, kad "tik trys dėžės", o išėjo penkiolika. Tie daiktas... na, tie daiktai netilpo ir dalį teko palikt garaže.

Ar man reikia būti namie pats, ar galiu deleguoti draugą?

Gali deleguoti, bet reikia, kad tas žmogus žinotų, kas tiksliai važiuoja, nes jei jis nežino, bus chaosas. Reikia sąrašo. Kartais draugas pasako, kad viskas supakuota, o paskui paaiškėja, kad indai sudėti be popieriaus ir kas antras suskilęs. Atsakomybė lieka ant tavęs, nebent samdai profesionalus. Geriausiai parašyti galią ir pasirašyti aktą. Aktas yra svarbiausias popierius – jame nurodyta, kiek vietos užėmei, ar buvai laiku. Be jo, jei kas atsitinka, nevalioi nieko įrodyti. Rimtai. Imk ir pasirašyk.

Kiek laiko trunka pats pakrovimas?

Dvejų kambarių butas – pusantros dvi valandos. Jei viskas paruošta prie durų – greičiau. Jei reikia dar bėgti į rūsį, po to į palėpę, paskui surasti raktą nuo garažo – visas pusdienis pralekia. Kartais klientas sako: "nu, pusvalandukas bus." Nebūna. Yra tokių vairuotojų, kurie skuba į kitą krovinį Prancūzijon, ir pradeda nervintis. Būna ir priešingai – labai ramus lenkas, kuris rūkymo pertraukoje pasakoja apie savo šunį. Kiekvienas kartas skirtingas. Svarbu, kad tu pats būtum pasiruošęs. Laikas pinigai, o jei vairuotojas lūkuriuoja – gali pridėti už prastovą.

Ar fūroje bus tik mano daiktai, ar dar kažkieno?

Jei užsisakei pilną fūrą – tik tavo. Jei dalinis krovinys – bus ir kitų žmonių daiktai. Tai normalu. Fūra surenkama kaip puzlė: tavo sofa, kažkieno šaldytukas, dešimt dėžių iš Kauno, penkios iš Panevėžio. Kiekvienas turi savo manifesto numerį. Bet rizika – kartais klientai nežino, kad jų spinta bus pridėta prie svetimų stalo briaunų. Jei tavo daiktai trapūs – geriau pilna fūra arba labai gera apsauga tarp daiktų. Buvo atvejis – kažkas vežė senovinį laikrodį dalinėje, ir kitas krovinys – metaliniai ratai. Laikrodis... nelabai išgyveno susidūrimą.

Kelias per žemyną

Kaip dažnai fūros važiuoja į Angliją, ar kasdien?

Kasdien. Na, beveik kasdien. Yra maršrutai, kurie lekia per Olandiją, yra tokie, kur plaukia keltu iš Klaipėdos. Nuo durų iki durų paslauga reiškia, kad tavo daiktai iškeliauja kai papulą tavo eilė, o ne pagal autobuso tvarkaraštį. Kartais būna du-trys kartai per savaitę, kartais kas antra diena. Žiemą mažiau, vasarą daugiau. Bet realiai, jei turi tikslų adresą Anglijos pietuose ar Midlands, dažnai mašinos sukomplektuojamos per dvi-tris dienas. Jei tik pavieniai daiktai – gali tekti palaukti, kol surinks pilną krovinį. Tada fūra važiuoja, kai susidaro.

Koks maršrutas dažniausiai pasirenkamas – per keltą ar tiltus?

Per keltą iš Klaipėdos į Kylį. Arba per Europą – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, per Nyderlandus arba Belgiją į keltą Folkestone'ą arba Ro-Ro uostą. Tiltas... Eurotunelis yra greitas, bet brangus. Kai kurios įmonės taupo ir eina per keltą nuo Kylio. Kelionės trukmė apie dvi dienas su vairuotojo poilsio laiku. Aš asmeniškai mėgstu keltą, nes ten vairuotojas pailsi, o per Eurotunelį kartais eilės baisios ir jis sėdi automobilyje po dvylikos valandų važiavimo. Tiesa, būna, kad vėjas Baltijos jūroje ir keltas vėluoja – tada planai suplešėja. Realybė.

Ar pasienyje tikrinami visi kroviniai, ar tik atsitiktinai?

Atsitiktinai. Bet JK muitinė yra... na, įsivaizduok griežtą mokytoją, kuri kartais visai nesigaili. Po Brexit jie tikrina dažniau negu anksčiau. Jei fūroje deklaruojama, kad yra tik baldai, o muitininkas randa dviratį be dokumentų – klausimai. Buvo atvejų, kai atidarydavo ir viską iškratydavo. Tada vėluoja pristatymas. Aš ne vieną kartą esu matęs, kaip klientai vežė, tarkim, seną motociklą "kaip dovaną", o reikėjo mokėti muito mokestį. Muitas nežino, kad tau tai dovana – jie mato prekę be akcizo. Užkliūni. Geriau viską deklaruoti atvirai. Tikrai.

Ar mano daiktai kelionėje yra apdrausti, jei kas atsitiks?

Turėtų būti. Bet ne visada pakankamai. Kiekviena sąžininga įmonė turi CMR draudimą. Tačiau CMR draudimas atlygina tik dalį, dažniausiai pagal svorį, o ne pagal sentimentinę vertę. Tavo senos močiučių porceliano lėlės gali būti įvertintos keliais eurais kilogramui. Buvo atvejis – vyras vežė kolekcinę gitarą, fūroje kitas krovinys nuslydo ir sutraiškė. Draudimas pasiūlė šimtą eurų, nes tokia taisyklių formulė. Jei veši vertingus daiktus – papildomai apdrausk. Tai kainuos, bet ramybė brangiau. Yra blogų kompanijų, kurios iš viso neturi draudimo – tik važiuoja įtemptai.

Kas atsitiks, jei fūrai kelyje įvyks gedimas?

Tada skambinama techninei pagalbai. Jei gedimas rimtas – perkeliama į kitą transportą. Tai nėra greitas procesas. Kartais tenka palaukti keturiolika valandų, kol atvažiuoja kita mašina iš logistikos centro. Tavo daiktai stovi pakelėje Vokietijoje. Ar tai saugu? Šiaip taip, jei fūra uždaryta. Bet buvo istorija, kai dėl gedimo krovinys atsidūrė lenkų pasienyje, o vairuotojas antrą savaitę negalėjo pateikti dokumentų... O, tai jau kita istorija. Bet gedimas yra vienas iš tų dalykų, dėl kurių "rytoj" tampa "poryt". Niekas nenori gedimo, bet jie nutinka.

Anglijoje – paskutiniai žingsniai

Ar daiktus tikrai atveš tiesiai prie mano naujų durų, ar tik iki miesto?

Klausimas dėl patikslinimo – nuo durų iki durų kaina dažniausiai reiškia iki tavo buto durų Londone, Birmingame, kur bebūtum. Bet jei gyveni kaime Škotijoje, už šimto mylių nuo artimiausio miesto – gali reikėti papildomo mokesčio. Arba jei tavo gatvė, kaip minėjau, per siaura. Kartais vairuotojas paskambina ir sako: "Aš esu prie tavo vartų, bet negaliu įvažiuoti." Tada kraunama ant šaligatvio. Geriausia iš anksto pasakyti apie prieėjimą. Nes jei jis atvažiavo vakarų Londone, kur vienos juostos gatvės, stresas garantuotas.

Jeigu aš dar nesu Anglijoje, ar galima palikti daiktus sandėlyje?

Taip, bet neilgam. Yra saugojimo sandėliai Londone, Birmingame, Deryšire. Savaitė ar dvi – dažniausiai nemokamai arba už simbolinį mokestį. Ilgiau – kainuos. Buvo atvejų, kai klientas pasakė, kad atvyks po mėnesio, o daiktai prigulėjo sandėlyje ir prisikaupė sąskaita už saugojimą. Ne visada pranešame laiku – kartais jie tiesiog sėdi. Jei planuoji atvykti vėliau – geriau pasakyk iš karto. Sandėliavimo kaina kuriam laikui kartais geriau sumokėti negu mokėti mėnesio nuomą bute be daiktų.

Koks laikas geriausiai tiktų iškrovimui Anglijos laiku?

Rytas, iki dešimtos. Ne dėl mūsų, o dėl tavo kaimynų. Anglijoje kaimynai nemėgsta, kai triukšmauji vėlai. O jei Birmingame ar tam tikruose Londono rajonuose, vietinės tarybos turi taisykles, kada galima kaupt. Jeigu vairuotojas atvažiuoja sekmadienio vakarą – iškrovimas prieš vidurnaktį gali baigtis skundu. Be to, vairuotojai po dviejų dienų kelionės būna pavargę. Vakarinis iškrovimas reiškia, kad jie važiuos tik rytą, jei per ilgai užtruks. Aš rekomenduoju rytą, turėti kavos puodelį paruoštą – neprivaloma, bet moraliai padeda.

Ar reikia mokėti kam nors Anglijos pusėje dar kartą?

Neturėtum, jei atsiskaitai pilnai prieš tai. Bet yra tokių... na, vadinamųjų "agentų", kurie pristato sąskaitą už "išleidimą iš uosto" ar "muito mokestį". Jei tai buvo sutarta – ok. Jei ne – atsispausk. Tikras pervežimas iš Lietuvos į Angliją apima viską viename pasiūlyme. Kai kurios įmonės tyčia slepia mokesčius. Vieną kartą klientui paprašė dar šimto svarų už tai, kad nuvažiavo į jo namus, nors tai buvo sutartyje. Skambini, ginčijiesi. Nemalonu. Gerai skaityk sutartį.

Tai, apie ką retai paklausia, bet verta žinoti

Kodėl vienos įmonės prašo dvigubai mažiau nei kitos?

Nes kažkur nusprendė sutaupyti ant draudimo, mokesčių, arba tiesiog pasiima užstatą ir dingsta. Rimtai, yra tokių schemų. Pigiausia kaina dažnai reiškia, kad tavo daiktai bus perkrauti į trečią fūrą kažkur prie Varšuvos, paskui į ketvirtą prie Berlyno, ir galiausiai atsiras po trijų mėnesių. Kai kurie brokeriai parduoda krovinį keturioms skirtingoms kompanijoms, kol kas nors pagaliau paima. Tau skamba: 400 eurų! Super! O realybė – plėšikai. Sąžininga kaina yra kažkur viduryje. Nebūk naivus. Tavo daiktai verti daugiau nei pigiausias pasiūlymas rinkoje.

Ar galiu siųsti daiktus be mokesčių deklaravimo?

Negali. Na, techniškai – tavo daiktai, naudoti, asmeniniai – ne prekybinis krovinys, todėl tam tikra prasme "muito nemokamai". Bet reikia pildyti T1, T2 arba kitus dokumentus. Kartais muitiniai mokesčiai vis tiek atsiranda, jei kažkas neįtinka. Vienas klientas vežė naują kompiuterį – muitininkai pasakė, kad tai prekė, o ne namų apyvokos daiktas. Susimokėjo. Būna keistų interpretacijų. Pildyti popierius privaloma. Tas, kuris sako, kad "nieko nereikia, aš viską sutvarkysiu" – kartais turi omenyje "slapčia", o tai tavo galvos skausmas jei pagaus. Aiškiai deklaruok. Visada.

Ar galima vežti augalus?

Augalai – neliesti. Phyto-sanitarinis sertifikatas reikalingas. Žmonės bando vežti kaip asmeninius daiktus, bet medis iš Lietuvos sodų nėra asmeninis daiktas muitinei. Buvo atvejis – močiutė vežė savo pelargoniją. Muitinė paėmė. Naktį pasienyje. Taip, galima oficialiai, bet popieriai ir laikas kainuoja šimtus. Paprastesnė augalą padovanoti kaimynei ir nusipirkti B&Q parduotuvėj. Nes jei dėl to užstrigsi muitinėje, krovinys vėluoja ir visi pikti. Vairuotojas pyksta, nes jis gauna už važiavimą, ne už stovėjimą pasienyje. Dažniausiai neverta.

Ką daryti jei daiktai atvažiavo pažeisti?

Fiksuok iš karto. Telefonas, nuotraukos, aktas. Jei pasirašei aktą, kad viskas gerai, o paskui atidarei ir matai įskilusią veidrodį – bus labai sunku įrodyti. Kartais pažeidimai atsiranda per pakrovimą, ne per kelią – bet jei nefotografavai prieš, nežinosi. Aš esu matęs, kaip spinta subraižė sieną krovimo metu. Vairuotojas nematė. Klientas nepamatė. Tik vakare. Rašyk pretenziją per septynias dienas. Jei neturi papildomo draudimo – bus vargo, bet CMR gal duos kažką. Svarbu nepraleisti termino.

O jeigu aš persigalvosiu ir nenorėsiu siųsti dalies daiktų vis tik?

Turi galimybę tai padaryti iki pakrovimo. Jei fūra jau pakrauta ir tu paskambini iš Lietuvos, kad nereikia tų dviejų dėžių – vairuotojas neprivalo atidaryti ir iškrauti. Logistiškai katastrofa. Buvo klientas, kuris viduryje kelio paskambino: "Oi, o kur mano gitara?" O ji liko koridoriuje. Tada reikia antro siuntimo, kainuoja kaip atskiras krovinys. Todėl prieš pakrovimą padaryk galutinį patikrinimą. Eik per kambarį. Pažiūrėk po lova. Po sofa. Nes kai fūra pajuda, pasikeisti galvą kainuos labai brangiai. Ir nervai, ir pinigai. Rimtai.

Ar reikia vairuotojui duoti arbatpinigių?

Nesiūlau tai daryti kaip prievolės, bet jei jis nešė daiktus iš penkto aukšto be lifto ir neprarado kantrybės – dešimt svarų ar kava tikrai nepamaišys. Yra tokia kultūra... na, Anglijoje arbatpinigiai nėra kaip Amerikoje, bet pas mus, rytuose, vis dar įprasta padėkoti. Jei vairuotojas dirba samdininkas ir gauna tik algą – tai malonus gestas. Bet neverta jausti prievolės. Aš asmeniškai pasakau klientams: jei patiko – duok. Jei vėlavo šešias valandas ir nieko nesakė – ne. Pakanka mandagaus žodžio. Nors, tiesa, dažnai tas arbatpinigis padeda prisiminti paskutinį adresą ir rūpestingiau iškrauti.

Išvada

Taigi, krovinių pervežimas į Angliją – nuo durų iki durų nėra raketų mokslas, bet ir ne automobilio nuoma. Tai procesas su daugybe gyvų žmonių, muitų, siaurų gatvių ir kartais sulūžusių fūrų. Rinkis įmonę ne pagal kainą, o pagal tai, ar jie atsako į telefoną vakare, kai nerimauji. Geriau paklausk iš karto, nei po to ieškok daiktų kažkur prie Hamburgo. Sėkmės persikraustant – ir nepamiršk kavos vairuotojui.