Kaip vyksta krovinių gabenimas į Angliją efektyviai?

Dvidešimt ketveri metai šitame versle – skamba kaip ilgas laiko tarpas, bet kai pradedu pasakoti apie krovinių gabenimą į Angliją, viskas lyg vakar būtų buvę. Vežėm iš Vilniaus į Londoną viską: nuo vienos dėžės iki pilnų namų apyvokos daiktų. Daug kas pasikeitė, ypač po Brexito, bet esmė išlieka – jei viskas suplanuota žmogiškai, o ne biurokratiškai, perkraustymas praeina sklandžiai. Nors, tiesą sakant, sklandžiai būna tik tada, kai žinai į ką kreiptis ir klausi teisingų klausimų. O dabar apie tai ir pakalbėsim.

Pradžia ir kainų realybė

Kiek maždaug kainuoja pilnas perkraustymas iš Lietuvos į Londoną, jei turiu dviejų kambarių buto daiktus?

Trys šimtai eurų? Ne, nebent vežiesi tik orą. Realiai, jei kalbam apie standartinį dviejų kambarių butą – sofa, lova, spinta, virtuvės komplektas ir dėžės – kaina svyruoja tarp devynių šimtų ir tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Visa tai priklauso nuo sezono, kuro kainų ir ar reikalingas lipimas į trečią aukštą be lifto. Aš asmeniškai mėgstu pirmiau apžiūrėti daiktus, nes telefonu visi sako, kad „pas mus mažai daiktų“, o paskui paaiškėja, kad reikia dviejų mašinų. Nebūna taip, kad per vieną kartą nuneštum pusę pasaulio už du šimtus.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar privaloma naudotis jūsų žmonių paslaugomis?

Gali pats, bet turi suprasti, kad atsakomybė tada krenta ant tavo pečių. Mes galim vežti ir savarankiškai supakuotus daiktus, bet jei dėžė prakiuro arba indai susitrenkė dėl to, kad brošiūros trūko pakavimo popieriaus – skundas lieka tavo kišenėje. Aš kitą dieną po pristatymo nesielgiu kaip detektyvas. Kitas dalykas – profesionalai žino, kad indai eina vertikaliai, o knygos – horizontaliai. Tai smulkmena, bet ne. Kartais klientas prarandą nervus pakuodamas dešimtmetį seną porcelianą, o aš tik linguoju galvą, nes matau kur baigsis.

Kiek laiko mašina važiuoja iš Vilniaus iki Birmingemo, ar tikrai galima spėti per tris dienas?

Teoriškai – taip. Praktiškai – retai. Greitkeliai geri, bet keltas per Lamanšą arba tunelis meta savo iššūkių. Eilės pasienyje, oro sąlygos, vairuotojo poilsio laikas. Aš sakau klientams: skaičiuok keturias–penkias darbo dienas. Vieną kartą mašina strigo Prancūzijoje dvi dienas dėl sniego – klientas Birmingeme be baldų liko, bet gyvas išlipo. Organizmas, kaip organizmas. (Na, tiksliau ne organizmas, o oras buvo kaltas, bet supratot mintį.) Jei tau skubu iki konkrečios datos, geriau planuok iš anksto savaitę. Taip ramiau visiems.

Ar tiksliai turiu nurodyti kiekvieną daiktą sąraše, ar galiu parašyti „asmeniniai daiktai“?

Po Brexito reikia šiek tiek daugiau tikslumo nei anksčiau. „Asmeniniai daiktai“ – per plati sąvoka. Muitininkai gali paprašyti detalesnio sąrašo. Aš patarčiau sudaryti sąrašą: 20 dėžių su rūbais, virtuvės kombainas, dvi lempos. Nebūtina rašyti „trisdešimt septynios raudonos kojinės“, bet apytiksliai turinys turėtų būti. Viena klientė buvo įrašiusi tiesiog „siuntiniai“ – Doverio pasieniečiai uždarė patikrą pusdieniui. Taip kad sąrašas draugas, ne tik tavo, bet ir mano, nes laukti niekas nenori.

Kodėl vieni vežėjai siūlo kainą du kartus mažesnę už kitus? Kur tas gaudymas?

Čia tas pats, kaip pirkti telefoną iš neaiškio vyro kieme. Būna, kad maža įmonė be draudimo, be licencijų, su pasenusia mašina imasi bet ko už bet ką. Tada kaina žema. Ar efektyvus toks krovinių gabenimas į Angliją? Ne, jei daiktai dingsta arba mašina sugedusi palieka tavo daiktus kelyje. Aš mačiau atvejį, kai klientas sumokėjo šimtą eurų už dalinį krovinį, o daiktai atsidūrė nuomojamame garaže netoli Kalė, nes vairuotojas pasiėmė per daug užsakymų. Sutaupė, bet paskui sumokėjo dvigubai.

Popieriai ir muitai po Brexito

Ar reikia kažkokių specialių dokumentų dabar kai UK nebe Europos Sąjungoje?

Taip, reikia. CMR važtaraštis, EORI numeris jei kalbam apie komercinį krovinį, o jei asmeniniai daiktai – gyvenamosios vietos deklaracija ir daiktų sąrašas. Muitininkai Dover'yje tapo itin atsargūs. Ankščiau, prieš du tūkstančius dvidešimtuosius (na, tiesiog prieš Brexitą), viskas ėjo kaip sviestas. Dabar parodai popierių, klausia papildomų klausimų. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai. Aš asmeniškai visada siunčiu klientui šabloną prieš savaitę, kad nesigautų kaip toj situacijoj su ta pašėlusia sąskaita faktūra.

Ar galiu gabenti augalus į Angliją? Turiu didelį fikusą, kurį labai branginu.

O, čia aš nesiimu šimtu procentų garantuoti. Buvo taisyklė, kad augalai iš trečiųjų šalių... na, UK dabar iš esmės kaip trečioji šalis, bet dėl asmeninių daiktų yra išimčių. Ar jos vis dar galioja? Reikia tikrinti fitosanitarinius reikalavimus. Aš vežiau fikusą prieš dvejus metus – praėjo, bet muitininkas žiūrėjo į jį kaip į įtariamąjį. Jei labai brangini, geriau perleisti kaimynei. Nes jei sustos pasienyje ir sakys kad reikia sertifikato kurio neturi – fikusas taps valstybinis, o tu liksi be jo. Šita vieta tikrai tokia kur nežinau visko.

Ar galima vežti motociklą kartu su baldais, ar reikia atskiros mašinos?

Galima, bet tai turi būti deklaruota kaip atskiras transporto vienetas. Motociklui reikia dokumentų – registracijos lapo, draudimo. Dažnai dedame jį į mašinos priekį ant palečių, pritvirtiname. Kaina ne tik už užimamą plotą, bet ir už krovinio sudėtingumą. Buvo klientas iš Kauno, vežė „Honda“ į Readingą. Puikiai praėjo, bet tik todėl, kad iš anksto sutarėm dėl aukščio ir svorio. Jei staiga prisimeni apie motociklą kai mašina jau užkrauta – problemos. Ankstus planavimas, va taip.

Ar leidžiama vežti alkoholio kolekciją vynų asmeniniam vartojimui?

Leidžiama, bet su saiku. Asmeniniam vartojimui – tiesiog deklaruoji. Komerciniams kiekiams – kita kalba. Aš sakyčiau, kad dešimt butelių tai dar kolekcija, o šimtas – jau verslo planas. Muitininkai turi akis. Vieną kartą klientas vežė penkiasdešimt butelių „sau“. Doverio pareigūnai pakvietė į šoną, kai pamatė kad etiketės originalios ir nenutrauktos. Paaiškino, kad tai nebe asmeninis vartojimas. Klientas sumokėjo muitus arba atidavė dalį. Tai jei turi vertingesnių butelių – geriau siųsk atskirai per specializuotą tarnybą, o ne su baldais.

Ar galima vežti maisto produktus – konservus, kruopas, šaldytus gaminius?

Atsakymas trumpas – geriau ne. Šaldyti produktai nebus šaldyti visą kelią jei nėra specialios įrangos. Konservai ir kruopos techniškai galimi kaip asmeniniai daiktai, bet UK muitinė gali paklausti kodėl vežate dešimt kilogramų grikių. Ar tai komercija? Jei turi savo vartojimui – rašyk sąraše. Bet šaldytą mėsą, pieną, sūrius – tikrai atiduok kaimynams. Muitinė gali konfiskuoti gyvūninės kilmės produktus be veterinarinių pažymėjimų. Aš asmeniškai raginu nevežti maisto. Yra Tesco, yra Sainsbury's, visko yra Anglijoje. Kam rizikuoti dėl dešimties eurų krepšelio?

Transporto tipai ir svorių keistenybės

Kuo skiriasi pilnas krovinys nuo dalinio ir ką aš turėčiau rinktis?

FTL – full truck load, visas krovinys tavo. LTL – dalinis, dalinamas su kitais. Jei turi daugiau nei dvylika kubinių metrų daiktų, rinkis pilną. Mažiau – dalinį. Efektyvus krovinių gabenimas į Angliją dažnai reiškia būtent dalinį krovinį, nes taupai. Bet esi priklausomas nuo kitų klientų maršrutų. Kartais tenka palaukti dieną kitą kol surinks pakankamai. Pilnas krovinys kainuoja daugiau, bet važiuoja tada kai tau reikia. Jeigu tau patogu siųsti daiktus ketvirtadienį, o daliniame krovinije jie išvažiuoja tik pirmadienį – skaičiuok ar tau tinka laikas ar pinigai.

Kiek realiai daiktų galiu sutalpinti į standartinį krovininį automobilį?

Standartinė mašina – iki dviejų tonų arba apie 90 kubinių metrų. Bet tai teorinis maksimumas. Praktiškai jei veži pianiną, jis užima daug vietos bet sveria kaip trys sofos. Tada svoris baigiasi greičiau nei erdvė. Buvo atvejis kai klientas į Doverį vežė armatūros gabalus (ne, ne sporto inventorius, o geležinius strypus). Svoris perkopė, nors vietos mažai užėmė. Vairuotojas pareiškė, kad arba lieka dalis, arba reikia antros mašinos. Matas yra du: tūris ir svoris. Mes visada žiūrime kas pirmiau pasiekia ribą.

Kas yra taip vadinama groupage sistema – ar tai patikima?

Tai tas pats dalinis krovinys tik gražiau pavadintas. Groupage reiškia, kad tavo dėžės stovi šalia kito vyrioko kompiuterio ir tretiesos sofos. Patikima? Taip, jei įmonė turi normalų sandėlį Londone arba Birmingeme kur perskirsto. Problemos prasideda kai pervežėjas krauna tris klientus į mašiną bet kaip, o ne taip kaip reikia pagal pristatymo tvarką. Tada tavo daiktai yra viduryje, o pirmas iškraunamas paskutinis. Aš matau dažnai kad žmonės išsigąsta kai sužino, kad mašina aplankys dar du adresus. Bet taip veikia logistika, kitaip kaina būtų kosminė.

Ar mano daiktai bus apdrausti jeigu kas atsitiks kelyje?

Teoriškai – taip, jei renkiesi normalią įmonę. CMR konvencija numato atsakomybę, bet ji ribota. Draudimas galioja tik tam tikram kiekiui pagal svorį. Kitaip sakant, jei tavo išskirtinė antikvarinė komoda kainuoja dešimt tūkstančių, o draudimas dengia tris eurus už kilogramą – tu liksi nuostolingas. Aš visada sakau klientams: brangius daiktus drausk papildomai. Vieną kartą pasitaikė kad mašinoje (na, ant jos laiptinės, bet ten buvo kampas) užkrito sunkus daiktas ir be papildomo draudimo būtų blogai. Skaityk sutartį. Ne tik parašus dedėk.

Ar galima vežti augintinį – šunį ar katę – kartu su baldais?

Ne, gyvūnai nevežami kartu su baldais. Tam yra specializuotos gyvūnų pervežimo tarnybos arba galimybė vežtis su savimi mašinoje jeigu skrendi. Krovininėje mašinoje nėra sąlygų gyvūnui – temperatūra, oras, maitinimas. Be to, UK turi griežtą PETS schemą. Reikia skiepų, mikroschemos, pažymėjimo. Aš žinau kad skamba kaip biurokratija, bet tai gyvas padaras. Kai žmona manęs klausia ar katė gali važiuoti su sofa, aš atsakau – gali, bet ne mūsų mašinoje. Geriau skristi ir pasiimti oru, arba samdytis specialų pervežimą gyvūnams.

Problemos kurias mačiau per dvidešimt metų

Ką daryti jei vairuotojas vėluoja dvi dienas ir nekelia telefono?

Pirma, nepanikuok. Vairuotojai pasienyje kartais praranda ryšį, o kartais baterija išsikrauna (jų, ne mūsų). Bet jei praeina para be žinios – skambink įmonei. Rimta įmonė turi dispetčerį kuris žino kur mašina. Jei įmonė irgi nežino – tada jau problema. Aš esu matęs atvejį kai mašinoa (užrašiau greitai, turėjau galvoje „mašinoje“) sugedo Alpėse ir vairuotojas tiesiog neturėjo ryšio dėl kalnuotos vietovės. Daiktai atvyko vėlai, bet atvyko. Jei vėluoja ilgiau nei tris dienas be žinios – rašyk laišką ir reikšk pretenzijas raštu, ne tik telefonu.

Ar tikrai pigiausia įmonė visada yra blogiausia pasirinkimas?

Ne visada blogiausia, bet dažnai pavojinga. Yra mažų šeimyninių įmonių kurios dirba sąžiningai ir pigiai. Bet yra ir tokių kurios pasiima užstatą ir dingsta. Arba vairuotojas be jokios patirties. Aš mačiau situaciją kai klientas rado skelbimą internete – pervežimas iš Kauno į Londoną už tris šimtus eurų. Mašina atvažiavo be baldų tvirtinimo diržų. Daiktai važiavo kaip lašišos statinėje. Baisu. Sutaupė du šimtus, bet sofa atsidūrė su įskilimais, o indų liko penkiasdešimt procentų. Kartais verta sumokėti šiek tiek daugiau ir turėti galvą ramiau. Nuoskauda ilgiau trunka nei kelios sutaupytos dešimtys.

Kaip elgtis jei atsiėmus daiktus Londone pastebiu kad dėžė sulamdyta ir viduje kas nors sudužę?

Fiksuok iškart. Nuotraukos, vaizdo įrašai, žiūrėk ar ant dėžės yra krovinio ženklas „fragile“. Tada parašyk aktą. Draudimo kompanijoms reikia įrodymų. Jei pasirašei važtaraštį be pastabų o paskui radai žalą – jau sudėtingiau. Aš patarčiau net ir sąžiningam vairuotojui parodyti kad tu tikrini. Buvo klientė Londone, atidarė pirmą dėžę, šampūnas buvo išsiliejęs ant vilnonio megztinio. Ji iškart paskambino, mes per dieną sutvarkėm kompensaciją. Nes ji nedarė dramos, tiesiog dokumentavo. Jeini „ai, turbūt pati kokia dėžė atsivėrus“ – vėliau niekas nebeprivers vežėjo prisiimti atsakomybės.

Kas jei baldai netelpa į naujo buto duris Londone – ką tada darote?

Atsukame, nešame per langą, arba... paliekame kieme. Nejuokauju, bet taip būna. Kai kurie sovietmečio baldai buvo daryti taip, kad neįlįstų pro duris. Buvo atvejis Harrow rajone – sena sovietinė spinta. Laiptinė siaura, durys dar siauresnės. Vairuotojai ne kritikai baldų. Teks samdytis baldų surinkėją arba aukštalipį jei pro langą. Mes galim padėti bandyti, bet jei matom kad bus žala sienoms – atsakomybė tavo. Geriau iškart pasitark su šeimininku ar laiptinėje galima nuimti duris. Londone tai dažnas reikalas. Kartais net balkonas – vienintelė išeitis. Bet aš to nedaryčiau be draudimo.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą kai daiktai jau pakeliui į Angliją?

Galima, bet kainuos. Jei mašina jau išvažiavusi iš Lietuvos ir tu sakai „oi, nebe Birminghamas, o Kornvalis“ – turi suprasti kad maršrutas keičiasi. Kartais vairuotojas sutinka jei naujas adresas pakeliui. Bet jei reikia važiuoti šimtą mylių atgal – mokėsi papildomai. Buvo klientas kuris pamiršo pasakyti kad parduot butą. Iš viso. Mašina buvo kažkur prie Notingamo, reikėjo sukti į Bristolį. Už papildomą kuro ir laiko sąskaitą klientas supyko, bet teisiškai mes teisūs. Tai jei žinai kad gali keistis adresas – pasakyk prieš savaitę. Dėl visa ko.

Pristatymas Anglijoje ir smulkmenos

Ar privalau pats padėti iškrauti mašiną Londone ar tai jūsų darbuotojų pareiga?

Jei susitarta dėl perkraustymo su krovikais – jie krauna. Jei susitarta tik transportas – tada tavo arba tavo pasamdytų žmonių problema. Aš mėgstu pasakyti tiesiai: du stiprūs lietuviai draugai ir kartono dėžės – gera kombinacija. Bet jei kilimas sveria šimtą kilogramų – nesijuokinkime. Sukomplektuoti durys, liftai, Londono laiptinės... Kartais klientas sako „aš pats“ o paskui žiūri kaip mes nešame sofa vieni. Mes padedam, bet jei tai nebuvo sutarta, neturim moralinės pareigos tempti tavo šaldytuvo. Fantastiškai jei iš anksto žinom kad reikalinga pagalba – atsivežam dviejų žmonių komandą.

Kaip ten su parkavimu Londone – ar turiu rezervuoti vietą prie namų?

Oi, Londonas. Ten parkavimas – tai atskira drama. Jeigu gyveni centriniame rajone be parkingo, pasiruošk. Mašina yra didelė. Ji netelpa tarp dviejų medžių kaip mažas fordūkas. Geriausia iš anksto pasitarti su kaimynais arba gauja (na, kaimynyste, ne gauja tikrai, bet kartais atrodo kad ten visi siauri gatvių kariai) ir numatyti laisvą atkarpą. Vairuotojas negali sustoti dvipusio eismo viduryje Berkšyro gatvėje, nes policija tuoj ateis. Kartais reikia gauti leidimą savivaldybėje iš anksto. Aš patariu klientams tai padaryti bent porą dienų prieš atvažiavimą, ypač jei gyveni Westminster ar Camden rajonuose.

Ar turiu laukti namie visą dieną ar tiksliai žinosiu valandą kada atvažiuos mašina?

Deja, negaliu pasakyti kad atvažiuosim lygiai 14:37. Kelionėje per Europą kasdien pasitaiko kliūčių. Duodam intervalą – pavyzdžiui, trečiadienį tarp aštuonių ryto ir dviejų popiet. Tada tiksliname rytoją kai vairuotojas jau yra UK teritorijoje. Jei tau reikalinga tiksliai valanda – neskambink mano numerio, nes nemeluosiu. Buvo atvejų kai Doverio eilės buvo tokios ilgos, kad planas išsiderino penkiomis valandomis. Geriau tą dieną atsižymėti darbe arba paprašyti draugo pagalbos. Kai yra dvidešimt metų patirtis, žinai kad pasakyti tikslų laiką – tai prašyti Dievo telefono numerio.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais svarais sterlingų kai jau atvežėte daiktus, ar tik pavedimu iš Lietuvos?

Aš asmeniškai mieliau imu pavedimą eurais prieš kelias dienas iki transporto. Bet suprantu, kad kartais žmonės tik atsiskaitę gauna algą arba pardavė mašiną. Svarai sterlingai – galima, bet kursas turi būti fiksuotas sutartyje. Nekenčiu kai klientas sako „o dabar pažiūrėsim koks kursas Google“. Ne, taip neveikia. Buvo klientas Notingame kuris norėjo mokėti dalimis – pusę dabar, pusę po mėnesio. Atsakiau kad mes ne bankas ir nesuteikiame paskolų. Grynaisiais taip pat reikia turėti tiksliai sumą, nes vairuotojas neturi atsargai atiduoti grąžos už tūkstantį svarų. Banko kortelė – dar vienas variantas jei turi terminalą.

Koks geriausias metų laikas planuoti krovinių gabenimą į Angliją kad viskas būtų efektyviausia?

Pavasaris, vasaros pradžia. Rugsėjis-spalis irgi darbo metas, bet artėjant Kalėdoms visi nori pabaigti greičiau ir kainos auga. Žiema – pavojingiausia dėl orų. Kalėdų savaitė – pamiršk, nebent mokėsi trigubai. Aš patariu rinktis balandį, gegužę arba birželį. Oras stabilus, dienos ilgos, vairuotojai nepavargę. Rugsėjo mėnesį būna daug studentų vežimų į universitetų miestus – Oksfordą, Kembridžą, Bristolį. Tada irgi brangiau. Tai jei turi laisvę rinktis – gegužė. Arba rugsėjo pradžia. Žodžiu, venk švenčių ir pirmadienių. Nes pirmadienis bloga diena pradėti viską. Net perkraustymą.

Dvidešimt ketveri metai moko vieno – efektyvus krovinių gabenimas į Angliją ne tik apie mašinas ir kelius. Tai apie žmones, planavimą ir sąžiningumą. Nesvarbu ar veži kambarį baldų ar visą namą, svarbiausia turėti šalia žmogų kuris nebijo pasakyti tiesos net jei ji nepatogi. Jei aš galėčiau duoti vieną patarimą: rinkis patirtį, o ne kainą. Ir visada, visada paklausk kas bus jei kas nors nutiks ne taip. Nes nutinka. Ir tada geriau žinoti su kuo turi reikalą. Sėkmės renkantis.