Kaip vyksta krovinio perdavimas į Angliją nuo durų iki durų?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau kokią... na, dvidešimt trejus metus, gal net ketveriais daugiau, jau nebeskaičiuoju. Žmonės nuolat skambina ir klausia – o kaip ten iš tikrųjų, ar sudėtinga perduoti krovinį į Angliją nuo durų iki durų? Atsakymas toks – sudėtinga nėra, bet reikia žinoti kelis dalykus, kad neišsipūstų galva vėliau. Tai ne raketų mokslas, bet ir ne automobilio nuoma. Yra žingsnių, kurių negali praleisti, ypač po to Brexit'o. Toliau bandysiu viską paaiškinti paprastai, kaip pasakyčiau sėdėdamas su jumis prie kavos.

Pirmi žingsniai – kai tik pradedi galvot

Kiek iš anksto reikia užsakinėti pervežimą į Angliją?

Na, jei galvoji apie liepos mėnesį – skambink jau gegužę. Rimtai. Vasarą pas mus būna tokie maratonai, kad kartais atsisakom užsakymų, nes nebeturim laisvų mašinų. O jei žiema – laiko daugiau, užtenka dviejų savaičių. Būna, kad klientas paskambina pirmadienį, o ketvirtadienį jau nori išvykti. Darom, bet kainuoja brangiau. Anksčiau, atsimenu, galėjo ir per savaitę viską sutvarkyti, bet dabar, ypač su muitinėm po Brexit'o, reikia laiko popieriams paruošti. Taip kad planuok atbuline data, jei gali.

Ar aš pats turiu supakuot daiktus, ar jūs tai padarot?

Būna dviejų tipų žmonių. Vieni nori patys – ir gerai, sutaupysi. Bet paskui kalti mus, kad lėkštės dūžo, nors ten jau jų kaltė, kad į dėžę įsimetė tris kilogramus knygų ir viršuje porcelianą. Aš rekomenduočiau leisti profesionalams, ypač stiklui ir elektronikai. Mes žinom, kaip suvynioti į burbulinę plėvelę, kad nepūstų. Jei pats pakuoji – turi pasirašyti, kad packaging'as tavo atsakomybė. Tada ir problemų nekils. Nors žmonės vis tiek pyksta kartais.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną nuo durų iki durų?

Oho, klausimas iš karto į pinigus. Tipiška. Žiūrėk, priklauso nuo kubų. Jeigu tau dviejų kambarių butas – maždaug nuo 800 iki 1400 eurų. Vieno kambario gal ir 600 randi. Bet jei esi susikrovęs trijų aukštų namą – tada jau virš dviejų tūkstančių. Dar + muitai, kurie dabar... na, apie juos vėliau. Būna kompanijų, kurios pažada 300 eurų. Nueini, pažiūri – kažkas ne taip. Arba draudimo nėra. Skaičiuok 1000-1200 vidutiniškai.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ – ar tikrai prie namų durų atvežat?

Taip, teorijoje – iki tavo durų Anglijoje. Bet praktiškai būna niuansų. Jeigu gyveni dvidešimtajame aukšte Londone centre – didelis keltas neįvažiuos. Dažniausiai reiškia, kad mašina prieina kiek įmanoma arčiau, o tada liftais arba laiptais iki buto. Kartais, jei gatvė siaura, kaip ten tos… Oksfordo gatvės? Ne, whatever, siauros gatvės. Ten paliekam krovinį arčiausioje aikštelėje ir nešam paskutinį šimtą metrų. Tai vadinasi "door-to-door", bet realybė turi savęs taisykles.

Ar reikia draudimo ir ar jūs suteikat?

Reikia. Aš tai visada sakau – nedrauskit per mane, bet padrauskit. Mes siūlome CMR draudimą, bet jis ribotas. Jeigu vežam baldus vertus 15 tūkstančių – gali norėt pilno draudimo. Būna, kad mašina sudega (retai, bet buvo Vokietijoj porą metų atgal), tada be pilno draudimo gauni centus. Aš pats mačiau, kaip klientas atsisakė draudimo, o paskui verksleno, kad sofą įbrėžėm. Tai neįbrėžėm, bet vėlgi – jei bijot, mokėkit ir būkit ramūs.

Krovimas – kai jau atvažiuojam

Kiek žmonių atvažiuoja kelti daiktų?

Paprastai du. Jei didelė mašina – trys. Aš pats vis dar važiuoju, nors keliai jau nelabai. Būna, kad atvažiuojam ir suprantam, kad klientas pats nieko neparuošęs – tada tenka dirbti lėčiau. Kartais klientas nori padėti. Gerai, gali, bet aš turiu tave stebėti, nes neaišku, ar tu žinai, kaip nešt šaldytuvą. Du vyrukai per kelias valandas sukrauna dviejų kambarių butą. Jei antrame aukšte be lifto – pridedam valandą ir prakaito.

Ar galima vežti maisto produktus, prieskonius ar šaldytuve likusį šprotą?

Brexito dėka maistas tapo problema. Oficialiai – negalima vežti mėsos, pieno, šviežių produktų. Prieskoniai dar praeina, bet šaldytas šprotiklis – ne. Buvo atvejis, klientė norėjo vežti šaldytą žuvį Kauno rajone pagautą... į Birmingamą. Muitininkai pasiraitojo, kai pamatė. Geriau išmeskit prieš išvažiuodami. Sausi produktai, konservai – norma, bet tikrinam etiketes. Kartais muitinėje atplėšia dėžę ir jei uode kyšo – bėdos. Geriau nepasitestuoti kantrybės.

Kaip žinot, ar daiktai sutalpina į mašiną?

Matuojam. Aš visada prašau kliento atsiųsti sąrašą arba nuotraukas. Yra tokių, kurie sako: "ai, dviejų kambarių butukas", o kai atvažiuojam – ten trys spintos, septynios kėdės ir lauko supynės. Būna awkward momentas, kai mašina per maža. Tada tenka varyti du reisus arba palikti dalį. Matuojam kubatūrą. Vienas kubas – maždaug skalbimo mašina arba didelė kelioninė. Jeigu abejojam – imam didesnę mašiną. Saugiau permokėti už tuščius keturis kubus, negu spardytis.

Ar galiu pats važiuoti kartu su kroviniu?

Negali. Na, ne su kroviniu, ta prasme. Tu gali skristi lėktuvu arba sėst į autobusą, bet mūsų krovininėse mašinose keleivių nevežam – draudimas draudžia, be to kabinos vietos nėra. Būna klientų, kurie klausia ar gali atsisėst į galą ant sofos. Atsakymas tvirtas – ne. Mes net ne dėl to, kad nemalonūs, tiesiog jei įvyks kas nors – bėdos bus didelės. O jei tu pats vairuotojas – tada kita kalba, bet tuo atveju tu ir vežėjas.

O jei mano namuose nėra lifto ir reikia nešt iš dešimto aukšto?

Tada kainuoja brangiau. Sorry, bet taip yra. Būna, kad klientas užsimiršęs pasakoja apie "laiptus vos tris žingsnius", o ten iš tiesų trys aukštai be lifto. Mes skaičiuojam pagal aukštus ir atstumą iki mašinos. Kartais pasigriebiame dar vieną vietinį pagalbininką – mokam pinigus, bet tai ne iš fantazijos. Buvo atvejis Vilniuj, senamiestyje, kai laiptinė tokia siaura, kad šaldytuvą turėjom nešt. Ne, per langą nenešėm (nors galvojau). Prisukinėjom diržus ir ištempėm.

Muitai ir popieriai – post-brexit liūdnas reikalas

Kokių dokumentų reikia siuntimui į Angliją dabar po Brexit'o?

Reikia packing list'o – tai sąrašas daiktų su vertėmis. Reikia EORI numerio, jei perduodi kaip įmonė, o jei asmuo – asmens dokumento kopijos. Būna, kad klientas atsiunčia popierius tris dienas prieš, o mes jau turim būti pasiruošę. Kažkada buvo paprasta, dabar reikia commodity kodų net baldams. Ne visada žinau tikslų kodą kiekvienai sofai (čia jau brokeriai padeda geriau), bet packing list turi būti tikslus. Jei koks daiktas neįrašytas gali kilti klausimų pasienyje.

Ar muitas taikomas mano asmeniniams daiktams?

Jei perkeli gyvenamąją vietą ir daiktai naudoti – paprastai ne, Transfer of Residence relief taikomas. Bet turi įrodyti, kad gyvenai Lietuvoj metus ir kraustaisi visam. Buvo atvejis – klientas norėjo vežti devynis kompiuterius. Na, sakė, "asmeniniam naudojimui". Atsakymas – ne. Muitinė nekvailiai. Vienas kompiuteris, du – ok. Devyni – jau verslas. Tada muitas 20% ir dar PVM. Popieriai turi būti švarūs. Jeigu parodai, kad tikrai kraustaisi – praleidžia be muito. Bet tikrinami.

Kiek laiko užtrunka muitinėje?

Daugiau nei prieš Brexit'ą, aišku. Anksčiau pravažiuodavom per Kalais pasibeldę – dabar ten gali stovėti keturias valandas. Jei popieriai tvarkingi – pusdienį. Jei kas neišdirbta – užtrunka iki trijų dienų. Kartais mašina stovi pasienyje, o aš skambinėju brokeriui nervingai. Klientai galvoja, kad mes tyčia pavėluojam. Ne, mes irgi norim namo ir miegot. Geriausia pateikti dokumentus prieš savaitę, kad viskas būtų "pre-lodged". Tada greičiau pro vartus praeisim.

Ar galiu siųsti ginklus, alkoholį, tabaką?

Gali, bet ne pas mus. Aš atsisakau vežti ginklus – per daug rizikos, licencijos, muitinės dėmesys. Alkoholis ir tabakas – galbūt, bet su akcizo mokeščiais. Vienas butelis vyno asmeniniam naudojimui gal praeis, bet visą dėžę – jau muitas. Tabakas – tas pats. Klientas kartą bandė paslėpti cigaretes vidury sofos. Radom. Ne todėl, kad ieškojom, tiesiog sofoj spyruoklės buvo nevirtos. Pamatėm. Grąžinom. Nevežam tokių dalykų. Saugokit savo nervus ir mūsų licenciją.

O kaip su augalais – galima vežti į UK sodinukus?

Čia aš jau nebesijuokiu. Augalai – fitosanitariniai sertifikatai, tikrinimai, karantinas. Jei perkeli privačius namų augalus – gal, bet reikia leidimų. Buvo atvejis, klientė vežėjo didelį fikusą. Muitinėje pasodino jį į karantiną. Ne fikusą, o situaciją – augalas liko sienoj. Geriau palikit kaimynams arba dovanokit. Žemė – uždrausta kategorija. Net vazonėliuose žemė sukelia problemų muitinėje. Jei labai norit – tik švarūs augalai be žemės, su sertifikatais. Bet geriau ne.

Paskutinė mylia Anglijoj – kai jau artėjam prie durų

Kaip sužinot, kada tiksliai atvešit prie mano namų?

Mes skambinam dieną prieš ir tą pačią dieną. Būna, kad klientai laukia kaip kokio stebuklo, bet realybė – Anglijos keliai, kamščiai, piko valandos. Kartais pažadam 10 ryto, o atvažiuojam 14 valandos. Ne todėl, kad linksminomės, tiesiog M1 kelias užkimštas. Visada duodam intervalą – pvz., antradienį tarp 8 ir 12. Jeigu turi liftą rezervuotą – pasakyk iš anksto, nes jei vėluosim, gali prarasti liftą ir tada viskas strigs. Flexibility – mūsų draugas.

Ką daryt, jei lietus, o mano daiktai ant grindų?

Mes turim palaidines. Rimtai, tai mūsų problema. Krovikai turi lietsargių, kilimėlių, batų uždangalų. Būna, kad Londonas merkia kaip iš kibiro, o mes vis tiek nešam. Baldai apvilkti tentu. Jei labai stipru – palaukiam 15 minučių, pažiūrim pro langą. Kartais klientas atidaro duris ir sako "oi, gal rytoj?" – ne, rytoj jau kitas krovinys. Dėžės gali sušlapti šonai, bet jei vidus tvarkingai supakuotas – nieko nenutiks. Kartais laiptai slidūs būna, tada einam lėčiau.

Ar Anglijoj reikia dar kartą muitinti?

Ne, jei jau Lietuvoj arba Kalais padaryta tvarka. Būna vienas muitinimas įeinant į UK teritoriją. Kai jau atvažiavom iš Europos pusės... palauk, iš kur mes važiuojam? Iš Prancūzijos per tunelį arba keltu. Ten jau pasienyje patikrinimas. Anglijoj viduj posto nėra, jei viskas gerai. Bet kartais atsitinka random patikrinimas Ashforde ar kur nelygiai. Tada atidaro mašiną, pasižiūri. Jeigu paklausia – atsakai mandagiai, parodai popierius. Nėra ko slėpti jei švaru.

Ar galima pasirinkti pristatymo datą savaitgalį?

Galima, bet brangiau. Šeštadienis Anglijoj yra šeštadienis – kai kurie mūsų vairuotojai dirba, bet už papildomą įkainį. Sekmadienis – beveik niekada, nebent prieš Kalėdas, kai visi kraustosi. Buvo atvejis, klientas turi pasirašytą nuomos sutartį nuo pirmadienio, bet nori įnešt daiktus savaitgalį. Darom. Bet mokėk papildomai. Kai kurios Londono seniūnijos savaitgaliais neduoda leidimo kemperiui stovėti gatvėj, tada reikia savivaldybės permitų. Daugiau problemų nei naudos, bet jei reikia – sutvarkom.

Ką daryti, jei gavau daiktus ir matau, kad šaldytuvas įbrėžtas?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašai. Antra – skambink per 24 valandas. Mes turim protokolus. Būna, kad įbrėžimas buvo jau prieš tai, bet klientas pirmą kartą pamato, kai išpakuoja. Aš netikėsiu iš piršto, bet ir nelaikysiu tavęs melagiu. Patikrinsim. Jeigu mūsų kaltė – draudimas padengia. Jeigu plovėm per neatsargumą – ieškom kompromiso. Buvo atvejis Kentryje... oi (ar ne, Kelleryje? Whatever, Londone). Baldas atsipjaustė durų staktą, bet suremontavom.

Pinigai, klaidos ir patarimai iš karto

Ar kaina gali pasikeisti pakeliui?

Neturėtų, jei sąskaita fiksuota. Bet... būna. Jei tu pridėjai keturis kubus daiktų, kurių nebuvo sąraše – keičiasi. Jei muitinė laiko mašiną savaitę dėl tavo netvarkingų popierių – gali būti papildomi saugojimo mokesčiai. Aš stengiuos visus dalykus pasakyti iš anksto, bet kai kurios įmonės... žinau atvejų, kai klientui paskutinę dieną priėjo 800 eurų. Skaityk sutartį. Jeigu ten parašyta "gali keistis dėl muitų" – tai ir bus. Fiksuota kaina galioja tik tam, kas sutarta.

Kodėl vieni pervežėjai kainuoja du kartus mažiau?

Nes jie ne pervežėjai. O jei rimtai – gali būti, kad neturi draudimo, moka vairuotojams vokelį, naudoja senas mašinas be ABS. Būna "vieno vyro kompanijos", kurios surenka septynis užsakymus ir važiuoja ratu mėnesį. Tavo sofos gali gulėti prie konteinerio kartu su kažkieno žvyru. Aš nesakau, kad brangu visada gerai, bet jei kaina 400 eurų – klausk, ką gauni. Dažniausiai gauni stresą. Sutaupai 300, prarandi nervus.

Ar galiu siųsti tik vieną dėžę – ar verta?

Galima, bet tai vadinasi ne perkraustymas, o siunta. Mes vežam mašinomis, minimalus užsakymas dažniausiai keli kubai. Vieną dėžę geriau per DPD ar UPS. Būna, kad paskambina su "turiu vieną lagaminą", o aš jiems atvirai pasakau – neapsimoka. Ne dėl to, kad nenoriu uždirbt, tiesiog jūs permokėsite. Nors... kartais jeigu lagaminas svarbus ir reikia priežiūros, galim sutalpint į bendrą krovinį. Tada taip, paprašom 100-150 eurų. Vienetiniai daiktai – kita rinka.

Ką reiškia „bendras krovinys“?

Tai kai tavo daiktai važiuoja kartu su kitais trijų klientų daiktais vienoje mašinoje. Pigiau, bet lėčiau, nes važiuojam per keletą adresų. Jei tau neatiduos viską per 48 valandas – tai normalu. Mes surenkam krovinį Kaune, tada Klaipėdoj dar paimam, tada Taline, tada važiuojam link Anglijos. Tavo dėžės yra, bet jos penktoj vietoj. Gali tekti palaukti dieną ar dvi. Aš mėgstu atvirai pasakyti – jei skubat, imkit atskirą transportą. Jei taupot – laukiam.

Kaip elgtis su apmokėjimu – ar reikia užmokėt prieš visas?

Mes imam 30% avansą, likutis pristatymo metu. Kai kurios kompanijos ima viską iš anksto – aš to nerekomenduočiau kaip klientui. Būna kad prašo pilno apmokėjimo, o paskui dingo. Rimtos įmonės dalį ima, dalį gavus. Kartais klientai pyksta, kad nepaliekam daiktų, kol neapmokėta. Nu, sorry, bet pasitaikė atvejų, kai žmogus atsisakė mokėti paskutinę minutę. Tada kur mes su baldais? Už sandėlį Londone? Ne, pinigai arba daiktai lieka tamponuoti.

Tai va, taip ir vyksta krovinio pervežimas į Angliją nuo durų iki durų. Sudėtinga? Ne, jei žinai kam skambinti. Svarbiausia – nebijok klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausti prieš, negu verkti po. Aš per dvidešimt metų mačiau visko – nuo idealių išsikraustymų iki tokių, kai norisi išeit į pensiją anksčiau laiko. Jei kraustaisi, planuok atbuline data, drauskis ir rinkis tuos, kurie atsako telefonu. Sėkmės kraustantis.