Kaip vyksta didelių krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją?

Kaip vyksta didelių krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją? Trumpai – kitaip, nei daugelis galvoja prieš pirmą kartą. Aš dirbu šitoje srityje jau dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti, kad idealūs pervežimai egzistuoja tik prezentacijose. Realybėje visada yra koks nors nesklandumas: vairuotojas pavėluoja dėl eilių Doverio uoste, klientas ryte supranta, kad sofa netilps į durų angą, o muitinės pareigūnai staiga užduoda klausimą apie kilmės šalį. Bet esmė ta, kad jei žinai, kas tavęs laukia, didelių krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos yra visiškai įveikiamas. Pasakau taip, lyg sėdėtumėt šalia manęs biure – be filtro, bet su patirtimi.

Prieš kelionę – paėmimo realybė

Kaip žinoti, ar mano krovinys iš viso yra "didelis"?

Didelis krovinys – tai ne tik ananasas ar dviratis. Dažniausiai kalbame apie daiktus, kurie netelpa į standartinę dėžę ir užima daugiau nei 2–3 kubinius metrus, arba sveria virš šimto kilogramų. Kartais žmonės man rašo: „Mano spinta tikriausiai vidutinė“. Paaiškėja, kad tai trys sekcijos, dvigulė lova ir dvylika kartonų. Fūros pusėje jau yra didelis krovinys. Jei telpa į mikroautobusą – dar ne. Jei reikia bent 10 kubų fūros vietos – tada taip. Matuokite viską kuo tiksliau, nes net centimetras gali pakeisti mašinos pasirinkimą.

Ar man reikia kelti patiems, ar vaikinai su viskuo susitvarkys?

Šitą klausimą girdžiu kas antrą dieną. Atsakymas – priklauso nuo sutarties. Yra "door-to-door" su pakrovimu, bet tai brangiau. Standarte vairuotojas padeda, bet du vyrai neįneš 400 kilogramų sekcijos į trečią aukštą be lifto. Buvo situacija – klientė Londone tikėjosi, kad vairuotojas vienas iškraus pianiną. Nelabai. Teko kviesti papildomus pagalbininkus, kas kainavo šimtą svarų. Jeigu name nėra lifto, pasakykite iš anksto. Tiksliau – dar prieš pakuojant daiktus (nors ir man kartais pačiam sunku viską prisiminti).

Kiek laiko prieš tai reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Ideliai – savaitę ar dvi, bet idealiai būna retai. Žmonės dažnai skambina: "Ar galite paimti rytoj?" Kartais galime, jei turime tuščią vietą. Dideliems kroviniams į Angliją reikia planuoti, nes fūros nesukame ore – jos važiuoja pagal grafiką. Ypač jei krovinys važiuos grupiniame reise, laisvos vietos baigiasi greit. Skubūs pervežimai kainuoja trigubai. Aš patarčiau bent septynias dienas paantrinti, nors buvo atvejų, kai viskas susigraibė per tris. Tiesiog nereikia rizikuoti. Geriau ramiai supakuoti nei vakarot su celofanu.

O jei aš gyvenu kaime ir sunku privažiuoti sunkvežimiu?

Tada naudojame mažesnį transportą. Didelė fūra iki jūsų sodybos kampo gali neprisprausti. Pamenu, paėmimas Šilutės rajone – sunkvežimis įsirengė kieme, nes kelias buvo siauras kaip arto vaga. Teko perkrauti daiktus į 17 kubų mikroautobusą, o paskui – jau fūroje. Klientas pyko, kad brangiau. Na, brangiau taip, nes degalai, laikas, darbas. Jei adresas užmiestyje, aprašykite: "siaura gatvė", "žvyrkelis" – kuo daugiau žinosime, tuo geriau parinksime mašiną. Kitaip vairuotojas pradės nervintis, o tai niekam nepatinka.

Ką daryti, jei krovinys nepasilipa į fūros liftą?

Pirma, nereikia panikuoti. Antra, reikia matuoti prieš pakuojant. Dažnai pasitaiko, kad žmogus sako: "konteineris 180 cm", o realybėje – 187. Fūros liftas yra 180. Tada prasideda galvosūkis. Kartais galima krovini padėti kitaip, kartais reikia kranuoto automobilio. Krano paslauga kainuoja. Kartais padeda išardymas: spinta be durų tampa plonesnė. Buvo toks atvejis Kaune – gabeno pramoninį kombainą. Nesutilpo. Teko vežti dalimis. Ne prognozė, o faktas: jei nežinote tikslaus gabarito, pasakykite, kad reikės pagalbos pamatuoti.

Popieriai, muitai ir tie Brexit dalykai

Kokius popierius reikia paruošti, kad krovinys praeitų muitą UK?

Po Brexit viskas pasikeitė. Reikia eksporto deklaracijos, CMR, prekių sąrašo su verte, o jei verslas – dar ir EORI numerio. Asmeniniams daiktams reikia packing list. Muitininkai Doverio uoste dabar žiūri griežčiau nei anksčiau. Vežėme biblioteką į Liverpulį – 47 dėžės knygų. Muitininkas paprašė įrodyti, kad tai naudotos knygos. Teko rodyti senas nuotraukas iš telefono. Dokumentai turi būti tikslūs, be klaidų svoriuose. Kartais klientas CMR'e rašo 120 kg, o krovinys sveria 340 – tada kyla klausimų. Surašykite tvarkingai (na, arba bent jau suprantamai, kad muitininkas nenusimestų).

Ar nuo mano senelės komodos reikia mokėti muito mokesčius?

Čia aš nesu šimtu procentų tikras, bet pasistengsiu. Jei daiktai yra naudoti asmeniniai daiktai ir senesni nei šeši mėnesiai, teoriškai tarifų neturėtų būti. Bet po Brexit viskas pasikeitė. Dabar, jei vertė viršija tam tikrą ribą, gali tekti mokėti importo PVM. Kokia ta riba – aš jau nebežinau tiksliai, nes taisyklės vėl koregavosi. Geriausiai pasitarkite su muitininku. Aš vežu, muitininkai skaičiuoja. Mes bendradarbiaujame su agentais Doverio uoste, kurie padeda, bet visada rekomenduoju pasidomėti papildomai. Nenusiminkite, jei paklaus – tai normalu.

Kas bus, jei dokumentuose bus klaida – pvz., neteisingas svoris?

Tada krovinys atsistoja. Rimtai. Buvo atvejis – fūra su staklėmis savaitę stovėjo Doverio uoste, nes prasmukti neteisingas prekės kodas. Kiekviena diena sandėlyje kainuoja. Jei svorio neatitikimas didelis, muitinė gali paleisti tik po papildomo patikrinimo, o kartais baudos tenka. Blogiausia, kai klientas pamato, kad jo krovinys stringa, o jis pats kaltas dėl vienos klaidos deklaracijoje. Todėl prieš pateikiant popierius viską peržiūrime dukart. Kartais net tris kartus, jei klientas pirmą kartą veža. Patikėkite, geriau pusvalandis biure nei savaitė prie Lamanšo.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be jokių muito formų?

Galite bandyti, bet aš to nerekomenduočiau net priešui. Būna tokių įmonių, kurios sako: "duok daiktus, mes sutvarkysim". Paskui krovinys dingsta muitinėje arba grįžta atgal kaip bumerangas. Ypač po 2021 metų. Asmeniniams daiktams reikia packing list, aprašymo, kartais draudimo dokumento. Jei kas nors siūlo "viską lengvai", paklauskite, kaip jie deklaruoja "knygų dėžę". Dažnai atsakymas būna neryškus. O neryškumas čia kvepia problemomis. Mes rašome viską atvirai – jei reikia formų, sakome. Tai ilgainiui sutaupo nervų. Nesąžiningų tarpininkų šioje rinkoje pasitaiko.

Kiek laiko krovinys gali užstrigti muitinėje?

Normaliai – viena į dvi dienas, jei dokumentai švarūs. Būna, kad tik perkeliama per kanalą, viskas sklandžiai. Kartais stringa savaitę. Pernai Kalėdų priešpriešėje eilės Doverio uoste buvo kosminės. Vienas krovinys su baldais laukė keturias dienas. Kodėl? Nes muitinė patikrino kiekvieną antrą fūrą. Ar galima to išvengti? Šimtu procentų – ne. Tai ne mes sprendžiame. Bet galima sumažinti riziką, jei dokumentai pateikiami elektroniniu būdu iš anksto ir deklaracijos sueina greitai. Kai kurie mūsų klientai net nepajunta muitinės, nes viskas vyksta fūroje stovint.

Fūroje ir kelyje – kas vyksta pasienyje

Kokią mašiną paprastai naudoja didelims kroviniams į UK?

Dažniausiai – standartinę 90 kubinių metrų tentinę fūrą. Jei krovinys didelis, bet ne pilnas, vežame daliniu kroviniu – tada jūsų baldai važiuos su kito kliento siunta. Jeigu turite penkias kambarių sekcijas, dvigubą šaldytuvą ir dar dviračius – reikės visos fūros. Kartais tenka naudoti ir mažesnius vilkikus, jei galutinis taškas Londone – ten daug gatvių nepravažiuoja 16 metrų sunkvežimiu. Perkrovimas kainuoja, bet ką darysi. Fūros pasirinkimas priklauso nuo gabaritų. Svarbu žinoti: net ir "lengvas" krovinys gali užimti daug vietos. Kubai svarbiau nei kilogramai, kai kalbame apie vietą fūroje.

Ar mano baldai važiuos tiesiai iš Vilniaus į Londoną, ar bus perkraunami?

Tiesiogiai – tik jei užsakote pilną fūrą. Bet didelių krovinių pervežimas į Angliją dažniausiai vyksta per tarpinius taškus. Fūra iš Vilniaus važiuoja į Kalais, ten perkeliama kanalu, o jau Anglijoje – į Londono terminalą. Ten daiktai persikrauna į mažesnę mašiną. Tai vadinama konsolidacija. Vienam klientui tai atrodo baisu: "o jei pames?". Bet taip dirba 80 proc. rinkos. Svarbu, kad perkrovimo metu krovinys būtų perregistruotas. Mes fiksuojame numerius, bet pripažinsiu – kartais terminaluose būna chaosas, lyg pirmadienio ryto turguje. Ten nespėjame visko prižiūrėti.

Kaip aš galiu sekti, kur yra mano krovinys?

Šiuolaikinės įmonės siūlo GPS sekimą. Realybė? Vairuotojas turi telefoną ir paskambina, kai yra pusvalandžio kelio. Dalinių krovinių atveju tikslus sekimas sudėtingesnis, nes krovinys keičia mašinas. Aš renkuosi seną gerą komunikaciją: žinome, kada fūra išvyko, kada atplukdė keltą, ir tada numatome pristatymo langą. Kartais klientas rašo: "o kodėl jūsų programėlė nerodo?". Nes programėlės kainuoja, o vairuotojai pameta telefonus. Atvirai. Jei norite šimtaprocentinio sekimo – imkite kurjerinį pervežimą. Suprantate skirtumą? Aš pats kartais pavargstu nuo tų technologijų ir jų trikdžių.

Kiek maždaug trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su dideliu kroviniu?

Vidutiniškai trys iki penkios darbo dienos, jei viskas pagal planą. Vienas toks pervežimas iš Kauno į Bristolių (Bristolį, atleiskit, taip įpratau sakyti) truko šešias dienas dėl milžiniškų eilių. Kelionė iki keltų – diena ar dvi. Pats keltas – pusdienis ar visas būgnas, priklauso nuo maršruto. O tada Anglija. Jei galutinis taškas Edinburgas – jau kitas galas salos. Žiemą, kai sniegas Prancūzijoje, pridėkite dieną. Vasarą, kai poilsiautojai kimba į eiles – irgi. O jeigu krovinys su žuvimi šaldytuve... palaukite, gal geriau ją suvalgyti prieš kelionę. Buvę atvejų.

Ar krovinys saugus, jei fūra važiuoja su kitomis siuntomis?

Teoriškai taip, jei gerai užtvirtintas. Praktiškai – buvę visko. Viena įmonė, kurią geriau nereklamuosiu, pakrovė mūsų kliento sekciją šalia metalinių vamzdžių. Vamzdžiai laisvai voliojosi. Aišku, kelionės pabaigoje sekcijoje buvo įbrėžimų. Mes po to vežame atsargiai arba atskirai, bet terminaluose, kur krauna daug operatorių, kontroliuoti nepavyksta. Todėl paklausite, ar apdrausta. CMR draudimas yra, bet jis ribotas. Jei norite ramybės – prašykite pilno draudimo. Ne visada malonu apie tai kalbėti, bet geriau žinoti tiesą: fūroje su 15 skirtingų siuntų rizika visada didesnė nei su vienu kroviniu.

Pristatymas Anglijoje – kai atidarai fūros galą

Kaip man sužinoti, kada fūra atvyks į mano adresą Londone?

Dispatcheris paskambins ryte arba prieš pat atvykimą. Londonas turi vieną problemą – parkingas ir ULEZ zonos. Vairuotojas negali sau leisti stovėti pusvalandį ir laukti, kol jūs išeisite iš dušo. Mes duodame apytikslį langą: "antrą dieną tarp devynių ir dvylikos" arba "trečiadienio popietė". Būna, kad skambinu aš pats, kai matau, kad fūra ką tik išlipo iš keltų. Kartais vairuotojas paskambina ir sako: "Aš čia per dvidešimt minučių". O jūs dar pusrūsyje. Todėl rekomenduoju telefoną laikyti garsiai. Ir žinokite savo postkodą – Londono gatvės kartojasi, gali būti NW5 ir SE5. Keista, bet taip yra.

Ar pristatymas į antrą aukštą be lifto įskaičiuotas į kainą?

Deja, ne. Standartinė tarptautinė kaina – iki durų iš lauko pusės. Vairuotojas padeda iškrauti fūroje ir nuvesti iki įėjimo. Jei reikia nėsti į viršų – tai papildoma paslauga. Birmingeme klientas pyko, kad du vyrai atvežė sofą, bet neįnešė į butą. Mes iš anksto aiškiai rašėme sutartyje. Jis nepastebėjo. Būna ir blogų vairuotojų, kurie bando paimti grynaisiais papildomai net nesutarus – tokiu atveju skambinkite mums iškart. Mes su tuo kovojame. Nepriimkite to dosniai. Pristatymas į aukštą kainuos papildomai, bet visada galima aptarti iš anksto, tik ne tada, kai daiktas jau ant slenksčio.

Ką daryti, jei pristatymo metu matau, kad baldai subraižyti?

Fiksuokite viską. Pirmas instinktas – pasirašyti važtaraštį, kad viskas gerai, nes vairuotojas skuba ir žiūri į jus kaip į kaltę. Atsigaukite. Jei matote įbrėžimą, rašykite į CMR pastabas: "priekinėje plokštėje matomas įbrėžimas apie 15 cm". Fotografuokite telefonu iš kelių kampų. Be šito įrašo draudimo kompanija sako: "o gal tai buvo jūsų bute?". Buvęs atvejis Islingtone – sekcija atvaryta su įskilusia durele. Klientas pasirašė švariai, o paskui skambino. Teko aiškintis mėnesį. Geriau būti nemaloniam priimdami nei bejėgiškam vėliau. Vairuotojas supras, jei mandagiai, bet tvirtai pareikalausite fiksuoti pažeidimus.

O jei aš nebusiu namuose tą dieną – ar galiu įgaliojimu palikti kaimynui?

Galima, bet reikia raštiško įgaliojimo. Ir dar – geriau, kad tai būtų žmogus, kuriam nerūpi pasirašyti. Kartais kaimynai atsisako atsakomybės. Tada krovinys grįžta į terminalą, o tai kainuoja. Jei žinote, kad negalėsite būti – geriau iš karto derinkite kitą datą. Anglijoje pristatymas įvyksta tik kai kas nors priima. Mano patarimas: jei galite, paimkite atostogų dieną. Rimtai. Geriau pasiimti vieną laisvą dieną, nei paskui tris savaites aiškintis, kur dingo jūsų sofos porankis. Beje, porankiai dažnai pasimeta. Nežinau kodėl. Gal jie pabėga kur nors pakeliui. Būna keistų dalykų.

Ar Anglijoje sunku privažiuoti su fūra prie senų namų?

Londone ir kituose senesniuose miestuose – taip, pragariškai. Gatvelės siauros, namai priglausti vienas prie kito, o jei dar raudonoji maršrutinė zona – vairuotojas gali gauti baudą. Buvę, kad fūra įsikibo į medį Braitone. Ne dėl greičio – dėl siauros gatvės. Dėl to didelių krovinių pristatymas į Angliją dažnai baigiasi mažuoju mikroautobusu paskutiniam kilometrui. Tai yra standartinė praktika Kensington ar Noting Hil. Žmonės stebisi: "kodėl nepristatė fūra?". Nes fūra neišsisuktų ties jūsų kampu. Be to Londonas taiko ULEZ – senesnės mašinos negali net įvažiuoti. Todėl reikia atitinkamų standartų. Čia aktualu.

Kainos, sutartys ir kaip neprisivilioti problemų

Kiek kainuoja pervežti 15 kubinių metrų baldų į Manchesterį?

Čia atsakymas, kurio nenori girdėti: priklauso. Jei grupiniame reise ir tik iki durų lauke – maždaug nuo 900 iki 1500 eurų. Jei pilna fūra ir su viskuo – gali būti 3000 ir daugiau. Kainą lemia ne tik atstumas, bet tai, ar reikia lifto, ar fūros, ar mikroautobuso. Ar reikia dviejų vyrų? Ar Manchesteris yra centre ar priemiestyje? Visa tai keičia skaičių. Aš nemėgstu vardinti kainų telefonu nepamatavęs, bet orientyrą duodu. Jeigu kas nors sako fiksuotą kainą per pirmą minutę – tai arba melas, arba paslėptų mokesčių liūnas. Atsargiai.

Kodėl viena įmonė sako 800, kita 2500 eurų už tą patį krovinį?

Nes tai yra ne tas pats krovinys toms įmonėms. Pigus 800 – dažnai grupinis, be pakrovimo, be draudimo, o gal dar ir be muito formalumų. Brangus 2500 – pilnas servisas, draudimas, lifto fūra, du vyrai, viskas legalu. Pamenate, pasakojau apie tą su vamzdžiais? Tai jie tikriausiai ir veža už 800. Pigiausias tarptautinis perkraustymas į Angliją dažnai reiškia, kad jūsų komoda aplankys tris skirtingas fūras ir du terminalus. Kuo daugiau rankų liečia krovinį, tuo didesnė rizika. Ne viskas, kas brangu, yra gera, bet jei kaina kelia įtarimą – tikrai klauskite, kas įskaičiuota. Nes niekas neveikia už dyką.

Ar tikrai reikia draudimo, jei įmonė sako, kad "ir taip viskas apdrausta"?

CMR – tai ne viskas. Tai minimali vežėjo atsakomybė, kuri dažnai apmoka kelis eurus už kilogramą. Jūsų sofa sveria 80 kg – CMR atlygins gal šimtą eurų, kai reali vertė 1500. Ar tokia apsauga padės? Ne. Todėl siūlome pilną draudimą per draudimo brokerius. Kainuoja apie 1–2 proc. krovinio vertės. Būna, kad klientas sako: "jūs tiesiog norite parduoti papildomai". Ne, aš noriu, kad naktį miegotumėte ramiai. Buvęs atvejis: vežėme stiklinį stalą. Suplėšė. CMR būtų davęs centus formaliai, o draudimas padengė viską. Nesakyčiau, kad privalomas, bet labai rekomenduoju nepataupyti.

Ką reiškia "perkrovimas" ir kodėl tai pabrangina?

Perkrovimas – kai daiktai perkeliami iš didelės fūros į mažesnę. Arba atvirkščiai. Kiekvienas perkrovimas yra papildoma operacija. Vadinasi – rizika, laikas, žmonės, technika. Jūsų didelių krovinių pristatymas į Angliją gali reikalauti dvigubo perkrovimo: iš kliento namų į fūrą, iš fūros į terminalą, iš terminalo į UK fūrą, iš jos į mikroautobusą. Skamba baisiai? Taip. Būna ir taip. Todėl kai kuriuos daiktus geriau siųsti tiesiogiai pilna mašina, jei verti. Perkrovimas yra neišvengiamas terminaluose, bet kuo mažiau kartų, tuo geriau. Tai kaip persėdimas į lėktuvą – lagaminą gali pamesti.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui ir gauti kvitą?

Aš žinau, kad kai kurie nori apeiti buhalteriją, bet nerekomenduočiau. Grynieji vairuotojui – nebe mūsų operacija, o asmeninis susitarimas. Kvitą gausite galbūt ant popierėlio. O jei kils ginčas – kur kreipsitės? Mes dirbame tik pavedimu. Taip saugiau visiems. Buvo atvejis, kai klientas sumokėjo 900 eurų grynaisiais vairuotojui, o šio telefonas kitą dieną išsijungė. Mes sprendėme situaciją, bet streso buvo. Tarptautiniai perkraustymai į Angliją – verslas, kur reikia apskaitos. Paprašykite sąskaitos faktūros iš anksto. Jei kas nesioko mokėti į sąskaitą – paklauskite, kodėl. Atsakymas dažnai atskleidžia įmonės lygį.

Kaip vyksta didelių krovinių paėmimas ir pristatymas į Angliją? Iš esmės – tai žmonių darbas, o ne mašinų. Dokumentai, fūros, muitai, kainos svarbu, bet svarbiausia rasti tuos, kurie nežada auksinių kalnų, o pasako, kur yra bėda. Per dvidešimt ketverius metus supratau: geriausios siuntos tos, kai klientas žino, ko tikėtis. Ne viskas bus tobula. Kartais bus įbrėžimų ar vėlavimų. Bet jei daroma atvirai – jūsų baldai pasieks Angliją sveiki. O ten jau galėsite ramiai išgerti arbatos.