Kaip vyksta baldų transportavimas į Angliją su garantija?

24 metus vežioju baldus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Žinau, kad baldų transportavimas į Angliją su garantija skamba kaip pažadas iš reklamos lankstinuko. Bet realybė žymiai paprastesnė – reikia normalios mašinos, rankų, smegenų ir normalaus draudimo. Klientai klausia to paties šimtus kartų, nors kiekvienas atvejis skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni gabena senelės komodą į Londoną, kiti – pilną gyvenamojo kambario komplektą naujakuriams Birmingame. Štai kodėl surašiau šiuos atsakymus kaip pokalbį. Be kaukių. Kartais net be galutinių atsakymų, bet sąžiningai. Nes taip turi būti, kai žmogus pasitiki tau savo daiktais ir laukia jų sveikų kitoje pusėje.

Iš pradžių visi klausia apie pinigus ir popierius

Kiek maždaug kainuoja baldų transportavimas į Angliją su garantija, jeigu vežu sofa, spintą ir du krėslus?

Žiūrėk, tiesiai pasakysiu — nuo 800 iki 1400 eurų gali kainuoti visa šventė, priklausomai nuo to, iš kokio Lietuvos miesto kraunam ir kurioje Anglijos vietoje baigiasi kelionė. Kartais mažiau, jei pasiseka sugauti sugrįžtančią mašiną. Su garantija kaina šiek tiek aukštesnė, nes įskaičiuojame geresnį pakavimą ir CMR draudimą. Buvo toks atvejis, kai klientas iš Kauno į Bristolą mokėjo 950 eurų už pilną komplektą — viskas atvažiavo sveiki ir beveik laiku. Nėra čia jokių stebuklų. Skaičiuojam kilometrus, kurą, keltą ir rankas. Ir taip, darbų užmokestį profesionalams, kurie nešioja tavo spintą.

Ar galiu mokėti dalimis — kai tik užsakau, ar tada, kai jau atvažiuojat pasiimti?

Paprastai imame trisdešimt procentų avanso, kad užsitikrintumėm vietą mašinoje, o likutį — prieš iškrovimą Anglijoje. Žinau, skamba biurokratiškai. Realybėje kartais sutariame kitaip, ypač jei jau esame pažįstami arba vežame ne pirmą kartą. Buvo toks atvejis Panevėžy — senjoras atidavė paskutinius pinigus tik kai pamatė savo rašomojo stalo kojas sveikas ir nepažeistas. Suprantu abu variantus. Lietuvoje paprastai priimame grynuosius, o ten Anglijoje — pavedimu arba kortele, jei mūsų vairuotojas turi mokėjimo terminalą. Kartais jo tiesiog neturi, tada tik grynieji. Atsiprašau iš anksto dėl tokios asmeninės tvarkos.

Kodėl vieni vežėjai per Facebook prašo dvigubai mažiau už jus? Kame čia triukas?

Tame ir visa bėda, kad dvigubai mažiau. Arba jie turi tuščią mašiną atgal ir renka važiuojant, arba kainoja ant to, kad draudimo nėra jokio. Girdėjau šimtus istorijų per savo 24 metus. Vieni paėmę baldus į antrą aukštą pasiima papildomai po du šimtus svarų. Kiti apskritai dingsta kaip į vandenį — telefonas išjungtas, o tavo sofa kur namiškiams parduota. 2021 metais pigus pervežimas į Londoną kartais baigdavosi tuo, kad baldai du mėnesius guli kažkokioje fermoje pakeliui į Birminghamą. Nejuokauju. Garantija kainuoja, nes ji turi realią vertę ir apima atsakomybę.

Ar vežate tik į Londoną, ar ir į mažesnius miestelius? Nes aš važiuoju į Kenterberį.

Vežame visur — į Londoną, Mančesterį, Bristoli, Ličegerį (ar kaip ten... Lichfield?), net į tokius kampelius, kurių pavadinimų neištariu net aš. Kenterberis — visiškai normalus destination. Tik reikia suprasti, kad mažesnis miestelis gali kainuoti šimtą-kitą eurų daugiau, nes ten nekrausime niekam kitam daiktų. Mašina važiuoja tiesiai pas tave arba iki artimiausio didelio miesto, iš kur ten tavo kaimynas su pikapu gali pasiimti. Kitaip tariant, įmanoma viskas. Tik reikia laiko suplanuoti. Kai kurie klientai sutinka atsiimti baldus iš mūsų sandėlio netoli M25 žiedo. Taip irgi būna, ir netgi pigiau.

Ar reikia man registruotis HMRC ar ką nors deklaruoti, jei vežu savo naudotus baldus?

Savi, asmeniniai, naudoti baldai — muitinės atžvilgiu tai tavo asmeninis turtas. Reikia užpildyti TMS forma... ar TAD? (taip, TOR — Transfer of Residence dokumentacija, atsiprašau, visados painioju tuos muitinės trumpinius). Jei esi persikraustantis asmuo, o ne parduotuvė — paprastai jokių muitų nėra. Bet formos vis tiek reikia tinkamai. Mes padedame jas sutvarkyti. Buvo nutikęs atvejis, kai klientas pasakė, kad tai "tik keletas dežučių", o ten išėjo komercinis krovinys. Muitinė to nemėgsta. Rimtai. Pildyk sąžiningai, o mes parodysim kaip ir iš karto perspėsim, jei pamatysime kažką įtartino.

Pakavimas — čia viskas nutinka arba labai gerai, arba labai blogai

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai reikia jūsų? Noriu sutaupyt.

Gali pats. Mes net nežadam, kad tik mes pakuotume. Bet jei tu pats supakuosi, tada garantija ant to konkretaus daikto nebegalioja. Atsakingai sakau. Kodėl? Nes matėme, kaip žmonės suvynioja stiklinį staliuką į du sluoksnius dienraščio popieriaus. Po du tūkstančius kilometrų per Europą tai tampa moderniosios meno skulptūra. O jei mes pakuojame — specialios antklodės, putų kampų apsaugos, gnitkipės ir kartonas. Tai kainuoja papildomai, bet kai matai savo miego kambario lovą sveiką Londone — pamiršti tuos penkiasdešimt eurų. Rimtai.

Kaip apsaugoti stiklines vitrinų duris? Jos man beproto gražios ir brangios.

Pirmas žingsnis — nuimti duris nuo vyrių, jei tik įmanoma. Antras — X formos lipnia juosta per stiklą, kad jei ir įskils, šukės nekristų į vidų. Tada apsaugos puta, tada storas kartonas, tada baldinė antklodė. Aš asmeniškai dar prisuku prie kampų faneros lakštus. Buvo stilinga vitrina iš Kauno į Birmingamo priemiesčius. Tą vienintelį kartą stiklo neatjungėme ir neperpakavome atskirai — atvažiavo tik pūkai viduje. Tai buvo 2019-ieji, ir aš tą datą prisimenu kaip savo gimtadienį. Nuo tos dienos kiekvienas stiklas keliauja kaip kūdikis per žiemą. Pora eurų už fanerą — juokingai maža kaina ramybei.

Ar mano sofą reikia išardyti prieš jums atvažiuojant?

Jei sofą galima išardyti — taip, geriau išardyti. Bet žinok, kartais žmonės pradeda meistrauti dešimtą valandą vakaro, kai mes turim atvažiuoti septintą ryto. Ir paskui nutinka taip, kad kažkurią varžtą pameatai, o rankovių nerandi. Aš sakau — jei rankų neužtenka ir laiko nėra, mes galim tai padaryti įkrovos metu. Už papildomą mokestį, aišku. Ne dėl godumo, o dėl laiko. Kartais Londono centre parkingo leidimas galioja tik dvi valandas. Ir tie laikrodžiai ten bjaurūs — vos tik kliudai liniją ne ten, jau bauda. Skamba juokingai, bet taip yra. Ir tas mūsų vairuotojas turi mokėti tą baudą pats, jei vėluoja dėl tavo atsuktuvo paieškos.

Kokias dėžes naudoti? Ar tiks mano pačios surinktos iš parduotuvių?

Tiks, bet čia visada yra toks "bet". Jeigu jos jau kartą buvo šlapios arba sulamdytos, nesitikėk stebuklo. Mes turime dvigubo sluoksnio banginį kartoną — jis atlaiko. Smulkmenoms į Petestburg dėžes (ai, Petersburo? Šiaip mes taip vadiname mažas dėžutes — pats nežinau kodėl) dedame tik tai, kas netrupės. Knygos — visada mažose dėžėse, nes didelėse tampa svareliais iš pragaro. Vieną kartą klientas sukrovė enciklopedijas į gigantišką dėžę iš IKEA. Du mūsų vyrai beveik palaidojo savo nugaras laiptinėje. Nepakartosiu to niekada. Patikėk, kartonas turi ribas, kaip ir mano darbuotojai.

Ar drabužius galima palikti stalčiuose, ar tikrai viską reikia išimti?

Stalčiuose — tik lengvi drabužiai, bet patį stalčių geriau išimk arba lipnia juosta priekį prisitvirtink. Nes važiuojant per Vokietiją padangų duobės stumia stalčius atidaryti. O atidarę stalčiai keičia viso balansą spintai. Mes matėme spintą, kuri virto projektilu krovininėje mašinoje. Nesiūlau tokio freestyle. Karštuoju metu, jei veža medinius baldus — patartina nieko nepalikti viduje, kad nesikauptų drėgmė. Kartais keltas vėluoja dėl audros, krovinys pastovi saulėje. Būna ir taip. Taigi — išimk. Geriau paplušėk valandą, nei gailėsiesi vėliau.

Kelionė — kai daiktai išvažiuoja, o tu lieki suvirpęs

Kiek laiko trunka baldų transportavimas į Angliją su garantija nuo durų iki durų?

Paprastai trys–septynios dienos, priklausomai nuo to, ar turime pilną krovinį, ar dalinį. Pilnas — važiuojame tiesiai, kai tik sutvarkomi maršrutai. Dalinis — renkame kitas siuntas, bet garantuojame, kad neilgiau nei savaitė, nebent sutariame kitaip. Buvo atvejų, kai keltas iš Klaipėdos vėlavo dėl stiprios audros. Tada prisideda dvi papildomos dienos. Arba Doverio uoste eilės — 2022 metais ten buvo absoliuti tragedija savaitgaliais. Bet mes apie tai pranešame. Nesislepiame. Žmogus paskambina ir klausia "kur mano lova", o mes sakome — "stovi eilėje prie keltos, atleisk, bet ji saugi". Nėra čia ko nutylėti.

Ar aš galiu sekti, kur išvyko mano baldai kaip DPD siuntą?

Realiai — ne. Mes ne DPD. Turime GPS navigaciją mašinoje, bet tu negali atsidaryti programėlės ir stebėti taškelio žemėlapyje. Skambini vairuotojui — jis pasako, kur yra. Kartais rėžia, kad yra netoli Liuksemburgo, o realiai dar Lenkijoje. Ne dėl melo, o dėl to, kad nuovargis ir monotonija. Vairuotojas gali suklysti, ypač po dešimt valandų vairavimo. Bet jei labai rūpi — sutariame, kad kas dvylika valandų parašysime trumpąją žinutę. Buvę klientai taip ir darė, kartais net per naktį rašydavo. Tai netobula sistema, bet veikia. O ta stebėjimo magija kaip iš eBay čia neveikia. Sorry.

O jeigu mano daiktai mėnesiui užsistoja muitinėje — kas tada?

Jei pildyta dokumentacija teisingai — muitinėje daiktai neužsistoja. Nebent tenka detalus patikrinimas, o tai retai asmeniniams daiktams. Tada mes kreipiamės į savo brokerius ir stumiam procesą kiek galima greičiau. Aišku, tai užima laiko. Garantija mūsų netaikoma muitinės vėlavimams, nes tai valstybinė institucija ir mes jos nekontroliuojame. Bet mes padedame tvarkytis. Buvo istorija su vienos panevėžietės spinta — susimaišė prekės kodai. Prasitęsė keturiom dienom. Klientas pyko ant mūsų. Nors mūsų čia nebuvo jokios kaltės. Sunku, bet taip yra. Informuojam iškarto.

Kas bus per nakvynes? Ar daiktai saugūs, kai vairuotojas miega?

Mašina užrakinta. Alarmas. Daiktai neiškraujami nakčiai niekur. Pilno krovinio atveju vairuotojas miega kabinoje arba artimiausiuose saugomuose moteliuose prie magistralės. Jei vežame dalinį krovinį — neretai pasukame į saugomus parkus. Prancūzijoje, Belgijoje, net Vokietijoje yra normalių stovėjimo aikštelių su apsauga. Nemėgstame palikti mašinos be priežiūros nakties tamsoje. Kartais vairuotojas pasiima miego maišą ir miega salone šalia daiktų. Gal atrodo keista, bet taip darome jau dvidešimt metų. Aš ir pats taip dariau jaunystėje. Būdavo, sakydaudavau — neblogai, nemokamas viešbutis su vaizdu į autostradą.

Ar per karščius ar šalčius baldai netrinka, nesikeičia forma?

Mediniai baldai jautrūs temperatūrai, bet standartinėje tentinėje mašinoje jie nepatirs ekstremalių pokyčių. Lakuoti paviršiai — taip, gali įgauti porą įtrūkimų, jei temperatūra šokinės drąstiškai. Būna, kad sausas oras ir šildymas kabinoje... na, ne, salone šildymo nėra. Kartais žiemą mašina sušąla, bet apie temperatūra sunku pasakyt — medžio viduje drėgmė nesislapsto. Apdaila iš MDP plokščių — atsparesnė ir mažiau kaprizinga. Garantija, kurią duodame, dengia mechaninius pažeidimus, o ne gamtos reiškinius, nors stengiamės, kad krovinys nebūtų tiesiogiai deginamas saulėje. Vežame pirmyn atgal, žinom kelius ir orus.

Jeigu nutiko bėda — kas tada?

Tai kokia ta garantija? Pakeisite man sofą, jei suplėšysite?

Garantija reiškia, kad jei mes supakavome ir vežėme, o baldai atvažiavo sugadinti dėl mūsų kaltės — mes taisome arba kompensuojame remontą. Neperkame naujos sofos, sorry. Tai būtų beprotybė kainų atžvilgiu. Bet mes sumokame už remontą pas baldininkus arba, jei neįmanoma sutvarkyti, — kompensuojame daikto vertę pagal sąžiningą rinkos įvertinimą. Buvo atvejis: odinis kampas nutrintas. Nuvežėme į odos meistrą Londone, klientas liko patenkintas. Kita vertus, jei tu pats tempiai stalą per kiemą prieš mūsų atvažiavimą ir tik laikai mus kaltu — čia jau tavo istorija. Imame atsakomybę tik ten, kur tikrai turime įtakos.

Kas jei per avariją sudaužysite viską? Ar turite draudimą?

Taip, CMR draudimas galioja standartiškai. Bet atvirai — jis dengia tik tam tikrą sumą pagal krovinio svorį. Jeigu veži vertingą meno kūrinį ar antikvarinį bufetą, papildomai drausti reikia atskirai. Mes apie tai sakome iš karto. Kartais klientai pyksta, kad tūkstančio penkių šimtų eurų vertės stalas atlyginamas tik kokius tris šimtus. Bet CMR tarifas toks — nereikia ant mūsų pykti, reikia ant tarptautinės konvencijos (nors aš ir pats ant jos pykstu kartais). Mūsų garantija — tai mūsų moralinis įsipareigojimas būti žmonėmis. Dažnai pridedame iš savo kišenės, kad išsaugotume reputaciją. Dvidešimt keturi metai rinkoje — verta brangiau nei vienas stalas.

Kaip elgtis, jei atvežus matau įbrėžimą, kurio nebuvo prieš tai? Skambinti policijai?

Policijai — nebent pavogta ar sugadinta sąmoningai. Paprastam brėžimui užtenka telefono mums ir foto. Žinok, kartais brėžimas jau buvo, o tu jo nepastebėjai savo svetainėje. Nesmerkiu — pats taip turėjau su savo automobiliu tris kartus. Bet jei įsitikinęs, kad įbrėžimas atsirado kelionėje — rašyk surašymo aktą drauge su vairuotoju. Turime procedūrą: nufotografuoji, pasirašome abu, per 72 valandas pateikiame atsakymą. Jei įrodytai mūsų kaltė — taisome per keturiolika dienų. Realiai — viskas per savaitę, nes Londone turim partnerių. Vieną kartą klientas rado brėžimą, o mes rodėm savo pakrovimo nuotraukas su tuo pačiu brėžimu. Buvo nejauku, bet teisybė.

Ar garantija galioja, jei aš padėjau krauti kaimynui, kuriam duosiu alaus, ir jis numetė komodą?

Na, alus yra alus, bet jei krovisi pats arba su savo pagalbininkais, mūsų garantija ant tokio įvykio neužsiveda. Mes galime matyti, kad daiktas pažeistas dar prieš lipant į mašiną. Todėl ir darome nuotraukas prieš pakrovimą. Kaimynas Jonas gali būti auksinis žmogus, bet jei jis nemoka nešti tašydamasis, geriau tegul geria tą alų vėliau ant sofos. Mes turim savo porą rankų, kurios supras, kurioje pusėje centras sunkumo. Jei reikia, pasikviečiam dar porą pagalbininkų iš mūsų — mokam atitinkamai. Nebijok to prasitarti. Tavo baldai, tavo sprendimai, bet atsakomybė — pagal sutartį ir pagal tai, kas fiksuota nuotraukose.

O jeigu nespėsiu į iškrovimą, nes darbe kasininko pamaina? Kas tada?

Tada vairuotojas lauks sutartą laiką arba, jei iš anksto žinai, kad vėluosi — perkrausim kitą dieną arba paliksime saugomame sandėlyje Londone, jei tai buvo sutarta. Dėl saugojimo taikomi papildomi mokesčiai, nes toks gyvenimas, centai nesisuka savaime. Kartais žmonės pyksta, kad negalim palaukti keturias valandas nemokamai. O kur tada vairuotojas pietus valgys? Kur nakvos? Jis irgi žmogus su šeima. Sutark laiką iš anksto, rašyk žinutes. Mes lankstūs, bet ne į begalybę. Būna, kad kitą dieną ta mašina jau važiuoja atgal į Lietuvą, tad tada reikia skubiai galvoti alternatyvas.

Kai jau esi Anglijoje, bet viskas dar nesibaigia

Ar jūs užnešate baldus į butą, ar tik iki slenksčio?

Užnešame, jei tai buvo aiškiai sutarta. Bet jei gyveni penktame aukšte be lifto ir sofos plotis didesnis nei laiptų aukštis — turime problemą. Buvo atvejis Londone, Islington rajone. Labai graži sofa, siauri Viktorijos epochos laiptai, apatiniame aukšte gyveno toks piktas katinas, kuris nepaleido pro duris net pašnekovui. Rimtai. Teko lipti pro langą su virvėmis. Už papildomą mokestį, nes tai ne standartas. Standartas — iki pirmų durų arba lifto. Visa kita — derinam atskirai. Ir taip, Kornvalyje kartais namai tokie siauri, kad atrodo, jog statyti prieš tris šimtus metų. Nes taip ir yra. Beje, vandenyno oras ten drėgnas — mediniai baldai ten jaučiasi kitaip nei Londone.

Jeigu baldai netelpa pro duris, ar jūs ką nors išardote ten, vietoje?

Galime. Turime įrankių dėžę. Bet reikia žinoti iš anksto, nes jei tenka pjaustyti sofą (ne fiziškai, o išardyti), o tu neturi kur padėti atsuktuvus — bėda. Buvo istorija su didžiule kampine sofa iš Alytaus. Priėjom, pamatavimėm — netelpa. Klientas beveik verkė, bet jau beveik iš laimės. Teko nuimti durų staktas. Ne mūsų tiesioginis darbas, bet padėjom. Anglijos nuomojamuose butuose tai žiaurus reikalas — savininkai pjauna nuo depozito. Patikėk, ten kartais sienos plonesnės nei popierius. Manau, kad tai reikia planuoti dar prieš perkant baldus Lietuvoje. O gal dar geriau — pasikonsultuoti su mumis dėl gabaritų, mes matęs visko.

Ar galite padėti išrinkti senus baldus, kuriuos palieku, ar turiu pats susitvarkyti?

Anglijoje daugiabučiuose dažniausiai turi užsakyti atskirą savivaldybės šiukšlių išvežimą. Mes nevežame atliekų oficialiai, nebent atskirai sutarta ir yra kur tai padaryti legaliai. Kartais londoniečiai palieka seną sofą ant šaligatvio ir galvoja, kad magiškai dings. Dingsta — ir dar bauda ant viršaus nuo savivaldybės, nes fly-tipping ten baudžiamas griežtai. Mes galime suvesti tave su vietos utilizacijos žmonėmis. Kainuoja apie aštuoniasdešimt – šimtą penkiasdešimt svarų, priklauso nuo kiekio. Geriau tai padaryti prieš atvežant naujus. Buvo klientas, kuris turėjo dvi sofas svetainėje savaitę. Sėdėjo ant senos, žiūrėjo į naują. Nerealu.

Ar jūs tikri profesionalai, ar tiesiog gavote furgoną ir įkūrėte įmonę?

Manau, kad kiekvienas turi pradėti nuo kažko, bet atsakysiu rimtai. Mes turime licencijas, CMR draudimą ir sunkvežimius su tachografais. Bet žinok, šioje rinkoje pilna vargingų artojų, kurie nusiperka seną Transitą ir skelbiasi "perkraustymai į Londoną per dvi dienas". Aš juos pažįstu. Kai kurie iš jų — nuoširdūs vyrai, tiesiog neturi dokumentų ir draudimo. Kitos — tiesiog tragedija. Dvidešimt keturi metai versle nepaslėpsi nieko. Gali paklausti mūsų įmonės kodo, patikrinti draudimą. Tikrai. Kartais galvoju, kad mes brangiai kainuojame, nes esame per daug atviri. Bet kai matai, kaip atvažiavęs be žemėlapio ir be kalbos žinių vairuotojas sukasi Šiaurės Londone pusvalandį — supranti, kodėl verta mokėti už patirtį.

Mano anyta sako, kad vežti baldus į Angliją labai rizikinga ir neišeis nieko gero. Ką jai atsakyti?

Pasakyk, kad dvidešimt keturi metus dirbantis vyras matė tūkstančius laimingų baldų. Ir tie baldai dabar stovi mančesteriečių, londoniečių, leedziečių svetainėse su vyno taurėmis ant jų. Rizika yra tik tada, kai renkiesi atsitiktinį numerį iš interneto arba kaimietį, kuris "vakar parvežė krovinį iš Kent, nu važiuos ir pas tave". Garantija, draudimas, sutartis — tai ne tušti žodžiai, jei žinai, su kuo dirbi. Bet anyta gali būti teisi dėl ko kito — gal verta pagalvoti, ar tie baldai tikrai telpa tavo naujame bute? Nes jei ne... tada anyta turės kur atsisėsti ant savo teisybės. O tu — ant grindų.

Taigi, baldų transportavimas į Angliją su garantija yra visiškai įmanomas ir daugeliui jau tapęs įprastu dalyku. Reikia tik nepagailėti laiko pasiruošimui ir rasti žmones, kurie neslepia nei kontaktų, nei galutinių kainų. Aš per du dešimtmečius mačiau, kaip viskas gali būti nuostabiai sklandu, ir kaip visa tai gali baigtis ašarom bei nesibaigiančiais skambučiais. Nenoriu gąsdinti. Tiesiog pasakysiu – jeigu nori ramybės, rinkis tą, kuris atsako į skambutį ir nebijo įvardyti kainos be paslėptų mokesčių ar šešėlinių antkainių. Daugiau nieko stebuklingo čia nėra.