Kaip vežami kroviniai mikroautobusais į Angliją?

Žinai, kiek kartų manęs klausė, kaip iš tikrųjų viskas vyksta, kai reikia nugabenti krovinius mikroautobusais į Angliją? Daugiau nei galiu suskaičiuoti. Dirbu šitame reikale jau gal kokią dvidešimt ketvirtą, gal net truputį daugiau metų, bet tiksliai nebeįsižiūriu. Svarbu tai, kad mačiau visko – ir sklandžių kelionių, ir tokių, kai klientai likdavo be daiktų savaitei kitai. Jei ruošiesi vežtis baldus, dėžes ar gal kokį motociklą, šitas tekstas tau. Ne kokį vadovėlį parašysiu, o papasakosiu, kaip yra iš tikrųjų, kai mikroautobusas ridenta per Europą link Londono, Birmingamo ar gal kur į Šiaurę.

Pradžia – ką vežti ir kaip supakuoti

Turiu pilną butą daiktų – ar tikrai tilps į mikroautobusą?

Na, priklauso nuo buto. Jeigu tai vieno kambario butas Klaipėdoje ir be sofos, tai tikrai tilps. Jeigu trys kambariai pilni baldų, tada ne, reiks didesnio transporto. Standartinis krovininis mikroautobusas, sakykim, „Mercedes Sprinter“, telpa apie 10–12 kubinių metrų. Aš dažniausiai matuoju ne kubais, o dėžių kiekiu – žmogiškiau suskaičiuojam. Kartą vienas klientas bandė įsprausti tris spintas, du fotelius ir dar šaldytuvą. Antras fotelis... nepavyko. Teko palikti jo tėvams.

Kaip ten kraunami kroviniai mikroautobusais į Angliją – tiesiog įmeti ar kaip?

Ne, normalūs vežėjai netiesiog įmeta. Kraunama tvarkingai, stropais pritvirtinama, kad važiuojant per Lenkiją niekas nepaslystų. Bet yra tokių... na, ne visai vežėjų, kurie daiktus sumeta kaip į konteinerį. Aš tokios kompanijos savo klientams nesiūlyčiau. Jei pats pakuoji, nepatingėk dėžes užrašyti – vairuotojas nežinos, kas viduje, o jei mato „Stiklas“, elgsis atsargiau. Nors ir taip turėtų.

Ar galiu vežti ir baldus, ir dėžes su drabužiais vienu reisu?

Gali. Dažniausiai taip ir būna. Baldai išardomi, čia pat šalia statomos drabužių dėžės. Aišku, jei turi minkštą kampą, tai ardymas užima vietą. Kartais pasiūlau klientams drabužius dėti maišais, o ne dėžėse – sutaupo vietos. Nors pripažinsiu, viena moteris iš Panevėžio labai pyko, kai jos kelnių džinsai atvažiavo sulankstyti maiše. Ji norėjo dėžių. Nesąmonė, bet klientas visada teisus... na, beveik visada.

Kiek kilogramų tilps į tą mikroautobusą?

Standartinis šarvo mikroautobusas pakels maždaug nuo 800 iki 1200 kilogramų. Čia priklauso nuo bazės, nuo to, ar per Europa jau pripildytas kuro bakas... kartą matėme, kad Vokietijoje svarstyklės parodė per daug, tai teko palikti kelias dėžes pas pažįstamus. Nes mašinos ir taip sunkios. Jeigu vežate akmens plančetę – na, nepatarkčiau. Bet jei standartiniai namų daiktai, tikrai laisvai. Kitaip nei lėktuvu, čia svoris ne visada pagrindinis rodiklis, kubatūra svarbiau.

Popieriai, muitinė ir visi tie pasikeitimai po Brexit

Ar reikia kažkokių popierių gabenant krovinius mikroautobusu į Angliją po Brexit?

Reikia. Čia nebe tas laikas, kai tikras vairuotojas pravažiuodavo beveik be stabdymo. Dabar reikia CMR važtaraščio, o kartais ir eksporto deklaracijos. Aš tiksliai nepamenu visų naujausių niuansų, nes taisyklės keičiasi taip dažnai, kad net muitininkai susipainioja. Priklauso ir nuo to, ar vežate asmeninius daiktus, ar prekes. Pagrindinė taisyklė – jei kroviniuose yra kažkas naujo parduotuvės pavidalo, muitas gali užduoti klausimų. Geriau pasikonsultuoti prieš nei paskui aiškintis Calais uoste.

Kas yra T1, ar man tas aktualu, kai siunčiu krovinį mikroautobusu?

T1 – tai tranzito procedūra. Sakau atvirai – šitoje vietoje aš jau nebe tas ekspertas, kuris žino viską iš galvos, nes prieš metus kažkas pasikeitė. (Turėtų būti paprasčiau, bet nėra.) Jei krovinys ne Kaune neįformintas, o tiesiog varote per Europą, kartais reikia T1, kad pravažiuoti ES muitinę. Mano patarimas – turi turėti žmogų, kuris muitinėje padeda, arba tiesiog dirbti su vežėju, kuris pats tvarko. Kitaip galite įstrigti pasienyje be reikalo.

Jei važiuoju pats su savo daiktais persikraustymui, ar irgi reikia muitinės forminimų?

Reikia, bet kitaip. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, turėtiems daugiau nei šešis mėnesius, galima taikyti atleidimą nuo muito. Bet reikia įrodyti – sąskaitos, senos nuotraukos, deklaracijos forma. Beje, vienas klientas prieš porą metų vežėsi „asmeninius“ daiktus, o muitininkas rado dešimt naujų dulkių siurblių pakuotėse. Neišėjo. Teko mokėti muitą prie Doverio. Tad nepabandykite išsisukti – anglai tikrina.

Ar pakankamai uždėti lipdukus „Skiaučios“ ant dėžių?

Skiaučios – tai aš, beje, turėjau galvoje „Skubečios“... na, whatever. Lipdukai su užrašais verti dėmesio, bet jie neatstoja normalaus pakavimo. Geriau investuoti į burbulinę plėvelę nei į spalvotus lipdukus. Nors jei jau dedi, tai aišku, didelis „FRAGILE“ niekada nepakenks. Tik žinok, kad vairuotojai dažniausiai žiūri ne į lipdukus, o į svorį dėžės. Sunki dėžė = statoma apačion. Paprasta logistika.

Kelionė – kas vyksta kelyje ir durų aikštelėje

Kiek dienų dažniausiai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai trys–keturios dienos nuo surinkimo iki pristatymo. Vairuotojas važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, tada arba keltas, arba Eurotunelis. Kartais, jei maršrutas sudėtingas ir surinkinėja dar daiktus Kaune, Rygoje, gali užtrukti penkias. Buvo tokia savaitė, kai audra Calais uoste sustabdė keltus. Mano klientas laukė sofos savaitę. Realybė – negali kontroliuoti oro. Nebent esi raganas, tada ne mano sritis.

Ar vairuotojas pristato krovinį tiesiai prie namų durų Londone, ar tik į terminalą?

Jei užsisakai „nuo durų iki durų“, turi vežti iki pat adreso. Deja, su didesniais mikroautobusais Londono centras – iššūkis. Ten LEZ (Low Emission Zone), ir jei mašina senesnė, keliai mokestis. Kartais vairuotojas prašo iškrauti miesto pakraštyje. Buvęs klientas iš Islingtono pyko, kai sužinojo, kad reikės mokėti dar papildomai už įvažiavimą. (Reikėjo man tą anksčiau pasakyti, tiesa, jo kaltė irgi.) Bet taip jau būna.

Per kokias šalis važiuoja mikroautobusai, vežantys krovinius į Angliją?

Standartinis maršrutas: Lietuva, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, tada keltas arba tunelis. Kai kurie važiuoja per Nyderlandus, Belgiją – priklauso nuo to, kur kiti kroviniai paimami. Ne, ne per Ispaniją, nors kartais klientai klausia. Šiaip, darantiems maršrutą pirmą kartą, gali pasirodyti keista, kad į Britaniją reikia keltis keltu. Lyg sala ar kas. Ai, taip ir yra sala.

Kas jei mikroautobusas su kroviniu stringa pasienyje?

Blogiausia, jei stringa dėl popierių. Buvo atvejis – klientas pasakė, kad veža knygas ir rūbus. Pasieniečiai pradėjo tikrinti, radę dėžėse įrankius, techniką ir dar statybinių medžiagų. 8 valandos Doverio pusėje. Vairuotojas pavėlavo kitiems klientams, o tas klientas piktas rašė laišką. Dėlto pasikartosiu – deklaruokit tiksliai, ką vežate. (Aha, „dėlto“ – čia mano senas įprotis vietoj „todėl“ nieko tokio.)

Kur miega vairuotojas – kabinoje ar viešbutyje?

Mažesniuose mikroautobusuose vairuotojai dažnai miega kabinoje, ypač jei du keičiasi. Vienas vairuoja, kitas snūduria ant gretimos sėdynės. Kai vežėjas dirba vienas, nakvoja kur nors pakelyje už 30 eurų, jei laiko lieka. ES vairuotojo darbo laikas griežtas – negali važiuoti po 9 valandų be poilsio. Kartą turėjau vairuotoją, kuris „pamiršo“ taisykles. Baigėsi taip, kad Vokietijoje sustabdė policija. Dėlto dabar tikrinu visus maršrutus dvigubai.

Kainos, draudimai ir kaip neapsigauti

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją – gal gali apytikslį skaičių pasakyt?

Oi, mėgstamiausias klausimas. Iš Lietuvos į Angliją, sakykim, pilnas krovininis mikroautobusas gali kainuoti nuo 700 iki 1200 eurų. Viskas priklauso nuo sezono, kuro kainų ir to, kaip užimtas vežėjas. Žiemą kartais pigiau, nes mažiau žmonių kraustosi. Vasarą – brangiau, nes visi nori tuo pačiu metu. Jei turi vieną fotelį, tada neverta samdyti viso mikroautobuso. Nors yra tokių, kurie ir už tą patį kainą ima pilną kainą. Nesąžininga, bet taip būna.

Ar kaina skiriasi, jei krovinį kraunu Kaune, o ne Vilniuje?

Nežymiai. Jei mikroautobusas važiuoja pro Kauną vistiek (o dažniausiai taip ir yra, nes Via Baltica ar kokiu maršrutu), tai skirtumas tik išlaidos iki tavo durų. Gali būti 50–100 eurų pigiau ar brangiau. Bet jei gyveni Utenoje ar Zarasuose, tada priedas didesnis, nes reikia atskiro reiso. Aš asmeniškai mėgstu rinktis klientus palei magistralę – mažiau galvoti. Na, tau tai neturėtų rūpėti, čia jau mano bėdos.

Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 1400 eurų už tą patį reisą?

Dėlto, kad ne visi vienodi. Pigiausias variantas dažnai reiškia seną automobilį be normalaus draudimo, be muitinės licencijos, be sniego padangų. Brangesnis bent jau turėtų apimti CMR draudimą, patirtį ir skaidrumą. Aš mačiau kompanijų, kurios ima 600 eurų, o po trijų dienų telefonai išjungti. Klientas neteko ir pinigų, ir daiktų. Taigi – jei pigu, yra priežastis. Nepirk pigiausio bilieto į savo komfortą.

Ar mano krovinys apdraustas, jei kas nors nutiktų autobuse?

Teoriškai taip, jei vežėjas turi CMR draudimą. Praktiškai – ne visada. Yra tokių „verslininkų“, kurie dirba juodai, be nieko. Jei mikroautobusas sudegs arba apvogs (reta, bet reali rizika), tu gali likti nieko negaudamas. Paklausk tiesiai: „Ar turite CMR draudimą?“ Ir prašyk policy kopijos. Jei pradeda suktis – bėk. Aš čia irgi buvau apgautas prieš kokią dešimt metų, dėlto dabar labai atsargiai renkuosi partnerius.

Kas jei vairuotojas vėluoja ne dieną, o savaitę?

Būna. Buvo toks atvejas – mikroautobusas sugedo netoli Hanoverio, reikėjo laukti dalies iš Lietuvos. Klientas laukė sofos dešimt dienų. Geri vežėjai skambina ir paaiškina blogi – tyliai tiki, kad neužilgs pamirši. Dėlto renkiesi ne pagal gražų puslapį internete, o pagal tai, kaip dažnai jie komunikuoja prieš pasirašant sutartį. Jei jau dabar nekelia ragelio – nekels ir vėliau.

Ar vežėjai priduria paslėptų mokesčių – kaip ten su taisyklėmis?

Deja, kai kurie taip ir daro. Pasako kainą, o paskui: „O, jums reikia pristatymo į antrą aukštą? +150 eurų. O, Londono zona? +100 eurų. O, jūsų sofa didesnė nei minėjote? +50.“ Tai klasikinis žemas bruožas. Dėlto visada prašyk išlaidų sąmatos raštu. Net jei draugas draugui rekomendavo. Aš pats kartais pamirštu paklausti apie laiptus, bet tu neturėtum. Tiesiog paprašyk visko išvardyti. Paprasta.

Smulkmenos, kurių ne visi paklausia, bet vertėtų

Ar galiu pats važiuoti kartu su kroviniu iki Anglijos?

Taip, jei mikroautobuse yra laisva keleivio vieta. Nors turi žinoti – kelionė 40 valandų, miegant sėdynėje, nėra atostogos. Vienas vaikinas iš Šiaulių važiavo su savo motociklu – atvyko pavargęs, bet patenkintas, kad nereikėjo skristi. Dėlto galvok savo sveikatą. Jei turi galimybę atskirai – geriau atskirai. O jei labai trūksta biudžeto, tai bent pasiimk pagalvę.

Ar galiu vežti katę ar šunį kartu su kroviniu mikroautobusu?

Gyvūnai – atskira biurokratija. Keleiviniame mikroautobuse su kroviniu gali būti sudėtinga, nes vairuotojai nenori atsakomybės. Be to, į Jungtinę Karalystę reikia veterinarinio paso, skiepų, deklaracijų. Aš neesu veterinarijos eksperte (beje, „eksperte“ – čia ta klaida, turėjo būti ekspertas), todėl tiksliai nepasakysiu apie visus naujausius reikalavimus gyvūnams. Kreipkis į veterinarą ar specializuotą gyvūnų pervežimo tarnybą. Mažiau galvos skausmo.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, siūlančių pervežimą į Angliją?

Paprasta. Paklausk jų licencijos numerio. Jei tikras vežėjas – nesutriks. Paieškok Google atsiliepimų, bet ne vienų. Jei firma įsteigta prieš du mėnesius, o jau turi šimtą penkių žvaigždučių atsiliepimų – tie atsiliepiai pirkti. Taip pat klausk apie draudimą. Vienas mano klientas prieš metus sumokėjo avansą kažkokiems „perkraustymo profesionalams“ iš skelbimų portalo. Mikroautobusas neatvažiavo, o numeris tapo neveikiantis. Nuostolis – 300 eurų ir dvi savaitės streso.

Ar mikroautobusas gali įvažiuoti į Londono centrą – ten gi LEZ zona?

Gali, bet senesni dyzeliniai mikroautobusai moka mokestį. Tai nėra didelė paslaptis, tik ne visi vežėjai įskaičiuoja tai į kainą. Prieš porą savaičių vienas vairuotojas turėjo primokėti šimtą svarų sterlingų už dieną Londone, nes klientas gyveno Westminster rajone. Gerai, kad sutartyje buvo numatyta, kad klientas dengia. Aišku, jei mikroautobusas naujas, elektrinis – tada ramu. Bet tokių dar mažai tarptautiniuose reisuose. Kol kas.

Ką daryti, jei dalis daiktų sulūžta kelyje į Angliją?

Pirmiausia – fotografuok prieš pakrovimą ir po iškrovimo. CMR draudimas galioja, jei daiktus pakuoja vairuotojas arba jei pakuotė akivaizdžiai tinkama. Jei tu pats supakei stiklą į popierinį maišą ir jis dužo – atsakomybė tavo. Buvo atvejis – klientas vežė veidrodį, suvyniojo į antklodę. Veidrodis... antklodė liko sveika. Aš tada pasakiau, kad reikėjo karūnos apvadų, bet jis nenorėjo mokėti. Teks gyventi be veidrodžio.

Iš viso, ar verta vežti krovinį mikroautobusu, ar geriau siųsti konteineriu iš Lietuvos?

Mikroautobusu verta, kai renkiesi greitį ir ne viso namo turinį. Konteineris – jei vežiesi trijų kambarių butą, automobilį ir sodo traktorių. Bet konteineris į Angliją plaukia 4–6 savaites, dar muitinė, dar perkrovimas. Mikroautobusas – per kelias dienas pas tave. Aš asmeniškai renkuosi mikroautobusą, kai reikia operatyvumo. Nors kartais, pagalvojus apie kurą ir keliones, konteineris atrodo ramiau. Bet gi norisi greičiau. Žmonės nori greičiau.

Išvada

Kroviniai mikroautobusais į Angliją vežami kasdien ir tai nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias taisykles. Rinkis patikimą vežėją, neskuba tik dėl kainos, paklausk apie draudimą ir visada, visada pasirašyk raštišką sutartį. Aš per savo karjerą mačiau visko – nuo tobulų perkraustymų ikivisiško chaoso. Tikiuosi, kad tavo variantas bus pirmasis. Jei ką – rašyk, atsakysiu kai tik nusileisiu iš maršruto. Sėkmės kraustantis.