Kaip vežami kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais: Realus vaizdas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo begėdiškų vilkikų, vežančių trisdešimt tonų, iki nedidelių, „nuplenti“ „Sprinter“ klasių automobilių. Pastaruoju metu labai daug kalbama apie tai, kaip vežami kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais, todėl noriu papasakoti, kaip tai vyksta be jokių gražių reklaminų frazių. Po Brexito viskas pasikeitė, o mažosios transporto priemonės tampa vis populiaresnės dėl greičio ir lankstumo. Čia ne tik apie vairavimą, bet ir apie dokumentus, nervus, pasienio užkardas bei tas smulkmenas, kurių niekas nesako, kol nepatenka į bėdą.

Bendrai apie tą verslą (ir kodėl reikia mikroautobusų)

Kodėl dabar viskas vėžama mikroautobusais?

Tiesiog dėl greičio ir to, kad su dideliu vilkiku Anglijoje dabar yra viena didelė galva su muitinės procedūromis. Kol didžiulis sunkvežimis stovi eilėje į „customs“ patikrinimą, mūsų kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais jau gali būti iškraunami prie kliento namų. Tai greitas pervežimas, kai reikia atvežti detales, prekes ar nedidelius keleivius. Be to, kai kuriems kroviniams tiesiog neturime kaip naudoti didelės mašinos, todėl šitos mažosios transporto priemonės išgelbėja situaciją.

Ar saugu vežti brangius daiktus taip?

Saugumas priklauso ne nuo mašinos dydžio, o nuo to, kas ją vairuoja ir kaip uždėtas krovinys. Jei vairuotojas geras, o krovinys užfiksuotas tvirtai, tai viskas vyksta puikiai. Tiesa, girdėjau istorijų, kai prastai užfiksuota krovinių krėslas važiuodamas "lankstėsi" kaip norėjo. Mes stengiamės uždėti gumas ir juostas, bet žmogus yra žmogus – kartais spėjame, kartą ne. Visgi, jei reikia vežti labai trapų daiktą, reikia tai pasakyti iš karto, kad uždėtume daugiau fiksatorių.

Kiek daugiau ar mažiau telpa tokiame automobilyje?

Paprastai tai apie 4-5 euro paletes, priklausomai nuo to, kaip aštuonioliktą kartą įkišame tas prekes į vidų. Kartais telpa ir daugiau, jei tai ne standartiniai aukšti siuntiniai. Tarkime, jei vežate baldus, kurie guli, tai telpa nemažai, bet jei tai dėžės ant vienos kitos, tai gali būti problemų su aukščiu. Viskas susitarta ranka, bet reikia suprasti, kad ten ne vilkikas – erdvės ribotos.

Kaip susisiegia vairuotojas su klientu?

Dauguma dabar naudojasi „WhatsApp“ ar paprastais skambučiais. Vairuotojas tiesiog skambina ir sako: „Esu prie jūsų vartų“. Kartais būna taip, kad klientas atsiliepia po valandos, o vairuotojas jau tupi ir verčia akis į dangų. Bet dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, ypač jei telefonas ne užmirštas įjungtas ir ne numestas „kablyje“.

Ar galiu nusiųsti atskirą dėžę?

Taip, tai vadinama dalinio krovinio (part load) pervežimu. Mes surinkame keletą klientų siuntinių, juos sudėliojame ir važiuojame. Kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais dažnai būna būtent tokio mišraus tipo – vieno veda plovimo mašiną, kito šaldytuvą, trečio kelias dėžes su drabužiais. Viskas turi būti pažymėta, kad neišsimestume kur ne reikia.

Kur iš tikrųjų važiuoja šios mašinos?

Važiuoja į Londoną, Birmingamą, Mančesterius... ten, kur reikia. Nėra jokio fiksuoto maršruto, kai važiuoja tik vienas miestas. Mes žiūrime, kur yra užsakymai, ir planuojame maršrutą taip, kad nuvairuoti kuo mažiau tuščiai. Kartą važiavome į tokią anglišką kaimą vietą, kur GPS net nežinojo, kaip vaziuoti, teko klausti vietinių.

Dokumentai ir ta angliška muitinė (nuobodus, bet būtinas dalykas)

Kokius dokumentų reikia?

Pagrindinis dalykas yra prekių sandėlio kvitas (CMR), o dabar dar ir išankstinis deklaravimas. Be to, jei prekės ne jūsų (t.y. perpardavote), reikia PVM mokėtojo kodų ir sutarties. Anglija dabar labai griežta dėl to. Jei dokumentai blogi, mašina gali stovėti pasienyje dienomis. Kai kurie klientai mane klausia, ar galima be sutarties... galima, bet jei suklys, tuomet gausite milžinišką baudą.

Ar reikia EORI kodas?

Taip, absoliučiai visiems. Be jo neišvažiuosite nei iš Lietuvos, nei įsileis į Angliją. Tai toks kodas, kuris identifikuoja verslą Europoje. Jei jo neturite, gausite jį per dieną ar dvi (nors, tiesą sakant, gali užtrukti ir ilgiau, jei sistema užstrigs). Vieną kartą teko laukti savaitę, nes muitinės sistema kažkodėl „numirė“.

Kaip suvyksta muitinės patikrinimas?

Jei viskas tvarkoje – vairuotojas tiesiog pravažiuoja „žaliajuoju koridoriumi“ arba rodo kvitą telefonu. Jei ne – pasibaigia. Tada jį nuvaro į sandėlį, viską iškrauna ir patikrina. Tai kainuoja pinigus ir laiką. Moderniuose mikroautobusuose dažniausiai būna mažiau problemų nei su vilkikais, tačiau jei vairuotojas atroda įtartai, sustabdys ir jį.

Ką daryti, jei pamiršau ką nors nurodyti deklaracijoje?

Geriausia tai pasakyti iš kada. Pasirodo, jei pats prisipažinsi, baudos mažesnės. O jei sugaus... tada gali būti įdomu. Nežinau tikslaus procento, bet girdėjau, kad baudos gali siekti kelis šimtus ar net tūkstančius svarų. Geriau pasidairyti du kartus, nei vėliau dirbti su tardytojais (tai ne tas patys, kas policija, tik dar blogiau).

Ar galima vežti maistą?

Galima, bet yra labai griežtų apribojimų, ypač jei tai mėsa ar pieno produktai. Anglija labai bijo ligų. Kai kurie klientai bando nusivežti kumpio ar sūrio "namų gamybos" dovanoms draugams – tai rizikuojate. Kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais, kuriuose yra maisto produktai, dažnai patenka į papildomą patikrimą. Tiesa, sausi kepalai ar šokoladas dažniausiai praeina.

Kaip su PVM?

Jūsų PVM lietuviškai neįeina. Klientas Anglijoje turi sumokėti „VAT“ įvežus prekes. Viskas daroma per tokią sistemą kaip „POBox“ arba tiesioginio mokėjimo. Mes, kaip pervežėjai, už tai neatsakome, bet turime padėti su dokumentais, kad klientas galėtų tai padaryti. Kartais reikia įrašyti mūsų sąskaitą faktūrą į tą sistemą.

Ar sunku suformuoti eksporto deklaraciją?

Jeigu esi dirbęs su tuo – ne, jei ne – bus košmaras. Ten reikia nurodyti HS kodus (prekių kodus), svorius, kainas. Vieną kartą klientas parašė „įvairios prekės“ ir nurodė fiktyvią kainą. Muitinė to neįleido. Teko jo kreiptis į klientą ir visa kalą perdirbti. Geriau mums paduoti duomenis tvarkingai iš karto.

Kelias, techninės smulkmenos ir vairuotojai

Kiek laiko trunka važiuoti?

Į Londoną paprastai nuvažiuojame per 2-3 dienas, priklausomai nuo srauto. Jei nėra didelių spūglių prie Kalė ar dėl avarijų, viskas vyksta greitai. Tais atvejais, kai tenka važiuoti toliau į Škotiją, gali prireikti ir 4 dienų. O su tuo kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais yra tas privalumas, kad jie gali važiuoti greitaukščiais keliais, kur vilkikai negali.

Kur pernaktoja vairuotojai?

Paprastai stovėjimo aikštelėse (angliškai „truck stops“) arba viešbučiuose, jei klientas sumokėjo. Tiesa, Anglijoje vietos vilkikams yra brangios. Kartais vairuotojai, norėdami taupyti pinigus (arba jei įmonė taupanti), priversti miegoti tiesiog mašinoje. Tai nelegalu (apie tai kalbėsime toliau), bet kas nutinka, tas nutinka. Aš asmeniškai visada stengiuosi surasti vietą su dušu, nes po kelias dienas kelionės...

Ką daryti, jei sugenda mašina?

Tai blogiausia scenarijus. Turiu skambinti techninei pagalbai Anglijoje. Jie atvyksta, pataiso, paskui siunčia sąskaitą, kuri verčia verkti. Kartais dėl tokių dalykų vėluojame dieną-dvi. Vieną kartą mums nutiko plyšti padangai Anglijoje, o atsarginės nebuvo (kaip taip įvyko, nebeprisimenu). Teko laukti porą valandų.

Ar tikri mikroautobusai ar tiesiog perdaryti furgonai?

Dabar daugiausiai važiuoja normalios, firmos pirktos „keleivinės“ klasės mašinos, kurios yra uždengtos gale. Jie turi visus reikiamus įrenginius: kėdutes vairuotojui, geros oro kondicionierius. Žinoma, yra ir tokių „šrotų“, bet mes su jais nebevažiuojame, nes per daug daug problemų su policija.

Ar vairuotojai kalba angliškai?

Dalis kalba, dalies tiesiog pakanka „Hello“ ir „Thank you“. Anglijoje pasienio pareigūnai kartais nepyksta, jei mums sunkiai sekasi, bet jei reikia paaiškinti, kas yra krovinyje, geriau turėti bent minimalų kalbos lygį. Tiesa, pasieniečiai dažniausiai naudoja skenerius, taigi kalbos reikia mažiau negu anksčiau.

Ar taikomi „Euro 6“ ar kažkas panašaus?

Taip, jeigu norite važiuoti į Londoną, ten yra „Ultra Low Emission Zone“ (ULEZ). Jei mašina netenkina standartų, teks mokėti didelį mokestį už įvažiavimą. Kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais dažniausiai būna nauji, tad tenka mums gerai. Bet jei turite seną „Transitą“, geriau į Londoną nevažiuoti.

Kaip sekasi su tachografais?

Net jei tai mikroautobusas, jei jis naudojamas prekių vežimui komerciniais tikslais, jis privalo turėti tachografą. Angliška policija („DVSA“) labai mėgsta stebėti šiuos dalykus. Jei sugauna vairuotoją be kortelės arba su „finguotu“ judėjimu, baudos didelės, o mašina gali būti uždaryta „areštin“.

Nesklandumai ir problemos (kurios visada įvyksta pavojingiausiu metu)

Kas nutinka, jei kliento adresas neteisingas?

Vairuotojas važiuoja ratu, galvoja, kad jis kvailys, skambina man, aš skambau klientui. Jei adresą pataisome greitai – viskas gerai. Jei ne – prarandame pusę dienos. Buvo atvejis, kai klientas nurodė adresą Londono centre, o ten buvo viengungių namų aikštelė, į kurią neįvažiuoji sunkvežimiui. Teko iškrauti ant gatvės ir nešti rankomis.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų dėl Brexit?

Dabar mažiau nei pirmąją savaitę, bet vis dar pasitaiko. Kartais kompiuterinė sistema susiduria su klaida arba pasieniečiui atroda įtartai, kad vairuotojas per daug pavargęs. Tada sustabdžia ir tikrina po valandą. Tai nebe „Brexit“ kaltė, o tiesiog griežtesnės taisyklės.

O jei prekės susidūrė kelyje?

Jei uždėjome gerai – niekas neįvyks. Jei ne – gali būti. Tada reikia fotografuoti vietą, rašyti pranešimą ir siųsti draudimo kompanijai. Aš visada sakau vairuotojams: „Jei kažką susidaužysi, nesišlukšnok, o fotografuok“. Nes be įrodymų niekas nieko nepmokės. Ypač su brangia technika.

Ar pasitaiko pavogtų krovinių?

Anglijoje yra labai daug vagių, ypač stovėjimo aikštelėse. Jei paliekate mašiną neapsaugotą, gali rytą rasti tuščią gatvę. Mes naudojome saugias aikšteles, bet vieną kartą... (čia aš nenusipirsiu baimės) net ir ten kažkas bandė pralaužti spynas. Laimė, vairuotojas girdėjo ir išbėgo.

Kas daryti, jei klientas nėra namuose atvykus?

Tai klasika. Skambinam, neatsiliepia. Laukiam valandą, skambinam vėl. Nieko. Tada tenka važiuoti toliau, o klientą po kelių dienų klausinėti, kodėl jis nebuvo. Paprastai sako: „O, aš pamiršau“. O mūsų laikas ir degalai... Tai tiek, taip sakant, „nepatogu“.

Ar blogas oras trukdo?

Anglijoje visada lyja. Tai ne trukdo, tik stabdo. Arba sniegas – sniegas ten yra katastrofa. Pritrūksta druskos keliai, viskas sustoja. Tada tiesiog tenka laukti, kol išlydys. Negaliu nieko padaryti prieš gamtą, tik galiu parodyti pirštu į dangų.

Ką daryti, jei vairuotojas susirgo?

Tai baisu. Vieną kartą vairuotojas užsikrėtė ir negalėjo važiuoti atgal. Teko skambinti kitam vairuotojui, kad jis skristų lėktuvu ir paimtų mašiną. (Nebuvo pigu). Tokios situacijos retos, bet įvyksta, ypač žiemą.

Kainos, mokėjimai ir pinigai (kaip viskas apskaičiuojama)

Kiek kainuoja viena paletė?

Kainos svyruoja. Gali būti nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kur Anglijoje reikia vežti ir kiek svorio. Londonas visada brangnesnis. Neduosiu tikslios kainos čia, nes ji keičiasi kiekvieną savaitę, pagal degalų kainas ir kursus.

Ar kainuoja daugiau nei prieš Brexit?

Taip, šiek tiek. Dėl dokumentų ir didesnio rizikos. Kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais tapo brangesni dėl to, kad reikia mokėti už deklaravimo paslaugas, kurias anksčiau nereikėjo. Taip pat ir keltų kainos pakilo.

Kaip apmokamas pervežimas?

Standartiškai – bankiniu pavedimu iš anksto. Su naujais klientais nedirbu be išankstinio apmokėjimo, nes pervežus į Angliją, jei jie nenori mokėti, bus labai sunkiems gauti pinigus atgal. Esamiems partneriams galime suteikti atidėjimą (diena-dvi).

Ar yra papildomų mokesčių Anglijoje?

Gali būti „import entry fee“ (muištinis mokestis), kurį dažnai ima tarpininkai, už tai, kad išskleidžia deklaraciją. Tai kažkiek sterlingų (GBP). Taip pat, jei atvykstate naktį ar savaitgalį, gali tekti mokėti vairuotojui už viršvalandžius, nors stengiamės tai įtraukti į kainą.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei vežate reguliariai, pvz., kiekvieną savaitę po 4 paletes, taip, visada galima pasikalbėti. Tiesiog nedarykite to pirmojo kartą. Pažvelkite į rinką, palyginkite, o tada skambinkite man. Aš ne kaimietis, žinau, kiek kainuoja konkurentai.

Kas nutinka, jei klientas nenori mokėti?

Tada mes laikom prekes kaip įkeičiamąją. Jų neišduodame, kol nebus apmokėta sąskaita. Po mėnesio ar dviejų, jei niekas neatsiliepia, prekės gali būti realizuotos arba sunaikintos (pagal įstatymus). Nėra malonu, bet verslas yra verslas.

Kaip susiformuoja galutinė kainoraštis?

Svarstomas svoris, tūris, atstumas, degalai, muitinės paslaugos ir keltas. Aš viską suskaičiuoju galvoje per minutę (ne, ne, naudojuosi skaičiuotuvu), bet gaunamas tikslus skaičius. Jei klientas sako, kad svoris mažiau nei yra iš tikrųjų, paskui gali būti nemalonūs pokalbiai.

Ar brangu užsakymas atgal iš Anglijos?

Panašiai. Tas pats maršras tik atgal. Skirtumas gali būti tik dėl to, kad tenka laukti kitų krovinių, jei važiuojate tuščia atgal. Mes stengiamės surasti krovinių abiem kryptimis, taip klientui parduoda pigiau.

Ką reiškia "fuel surcharge"?

Tai papildomas mokestis už degalus, kai jų kaina pasaulyje šoka. Dabar jis nėra didelis, bet prieš metus, kai degalai buvo po 2 eurus, tenka pridėti 10-15 proc. prie kainos. Taip gyvename.

Apibendrinant (kas iš to visko išeina)

Viskas su tuo susiję yra sudėtinga, bet įveikiama. Svarbiausia yra pasitikėjimas ir gerai paruošti dokumentai. Jei viskas tvarkoje, kaip vežami kroviniai į Angliją moderniais mikroautobusais tampa paprasta kasdiene rutina, o ne košmaras. Aš mačiau daugybę sėkmingų kelionių ir tik keletą blogų – dažniausia dėl žmogiškojo faktoriaus. Pasidarykite namų darbus, pasikalbėkite su vadybininku, ir jūsų siunta pasieks Londoną ar Mančesteriu saugiai. O jei kas nors neaišku – tiesiog skambinkite, paaiškinsiu gyvu balsu, be jokių oficialių laiškų. Sėkmės kelyje!