Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip užtikrinti saugų pristatymą asmeninių daiktų į Angliją?
Per beveik dvidešimt penkerius metus šioje srityje mačiau viską. Žmonės nuolat klauso, kaip užtikrinti saugų pristatymą asmeninių daiktų į Angliją, ypač kai ten reikia išsiųsti brangią dovana ar visai išsikraustyti. Tiesa tokia, kad po „Brexit“ tai tapo šiek tiek sudėtingiau dėl muitinės, bet jei žinai keletą pagrindinių dalykų, viskas gali vykti sklandžiai. Ne viskas visada idealiai – kartais vairuotojai prasilenkia, o dokumentai keliauja lėtai, bet pagrindas yra suprasti procesą. Štai trumpas vadovas, kaip išvengti nervingų telefonų ryšių ir tos momento baimės, kad tavo dėžė kažkur nuklydo ar buvo smarkiai pamušta kelyje.
Dokumentų šūlys ir biurokratija
Ar būtinas tarpininkas (brokeris) siunčiant daiktus?
Ne visada būtinas, bet labai rekomenduoju. Jei esi specialistas ir moki angliškai, gali bandyti pats, tačiau dažniausiai žmonės tiesiog nusipainioja su tais jų formuliais. Kai kalbame apie tai, kaip užtikrinti saugų pristatymą asmeninių daiktų į Angliją, be agento gali tekti laukti savaitėms jų sandėlyje. Turi licencijas ir ryšius, o tu? Turi tik nervus. Vieną kartą važiavome su vairuotoju, kuris bandė pats išspręsti problemą prie sienos, ir praradome tris dienas. Geriau padaryti tvarkingai iš karto.
Kokius dokumentus reikia tur�ti iš rankos?
Būtinai turi turėti sąrašą, kuris vadinasi „Packing List“. Jame turi būti išvardyti visi daiktai, jų svoris ir apytikslė vertė. Be to, reikės gavėjo duomenų – adreso, kontaktinio telefono asmens kodo (jei reikia). Jei tą svarų dokumentą pamirši, muitinė neįleis siuntos į šalį. Taip pat nepamiršk paso ar asmens dokumento kopijos, jei siunti registruota siunta. Be šių lapų niekas nebedings.
Kas dėl Transfer of Residence (ToR) dokumento?
Tai labai svarbu, jei persikeli gyventi. ToR dokumentas leidžia atgabenti asmeninius daiktus be veryti (mokesčių). Jo gavimas gali šiek tiek užtrukti, užpildysi formą internete Anglijos muitinės svetainėje. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai laiko užtruks, nes jie dirba kaip nori. Bet kai turi tą numerį, gyvenimas tampa kur kas lengvesnis. Be jo, gali tekti sumokėti VAT už savo senus drabužius ar baldus.
Ar reikia versti visus dokumentus į anglų kalbą?
Taip, pageidautina, kad bent pagrindinė informacija būtų angliškai. Anglų muitininkai nenori spėlioti, kas yra parašyta lietuviškai. Yra firmų, kurios verčia greitai, bet tai kainuoja. Kai kuriems dalykams gali tekti įrodyti vertę, pateikiant pirkimo kvitą. Neseniai vienas klientas bandė pats versti su Google Translate, tai pareigūnai vos nenušovė nuo juoko, o siunta stovėjo dvi dienas. Nereikia gi gudruoti.
Dėžės turi būti kažkaip specialiai pažymėtos?
Tiesiog aiškiai. Nerašyk „dovana“, jei viduje yra naudoti bateliai. Parašyk „Personal effects“ – asmeniniai daiktai. Jei dėžėje yra trapūs dalykai, užklijuok lipduką „Fragile“. Tačiau nerealūs dalykai – nerašyk „Ne mesti“, vis tiek gali nukristi. Geriausia užrašyti gavėjo vardą, pavardę ir telefoną ant dėžės viršaus. Taip jei dings etiketė, kurjeras galės susisiekti.
O jei aš pamiršiu įrašyti kažką į sąrašą?
Tada bus bėdų. Muitinė gali nuspręsti, kad tu bandai slėpti prekes. Jei trūksta kelių nedidelių dalykų, galima praslysti, bet jei trūksta brangios technikos, gali tekti mokėti baudą arba veryti. Geriau pasidaryk sąrašą ruošiantis ir tikrai patikrink, kas įdėta. Vienas klientas įdėjo nelegalius vaistus (nesuprato, kad ten juos draudžiama) ir už tai labai apiplėšė. Būk atsargus su vaistais.
Ar galiu siųsti maisto produktus?
Gali, bet labai ribotai. Jokių mėsos, pieno produktų – tai griežtas draudimas. Kai kuriuos sausus maistus galima, bet turi būti originalioje pakuotėje. Geriau nežaisti su maistu, nes jei randa, tai visą siuntą gali sunaikinti arba grąžinti atgal. Asmeniškai aš niekada neleistinau klientams siųsti šaltalavio, nes rizika per didelė. Nenukrypime nuo temos – geriau siųsk drabužius ar knygas.
Kas dėl tos dėžės? (Pakavimas)
Kokia dėžė geriausia tinka?
Naudok naujas, tvirtas dėžes. Senos, kripančios iš parduotuvių gali neišlaikyti kelioniės per kanalą. Geriausia pirkti stiprių, dvigubos sienelės (double wall) dėžių. Jei dėžė bus per daug pilna, ji gali sprogti apačioje. Vieną kartą mačiau, kaip dėžės dugnas iškrito tiesiog ant asfalto, tai nieko gero neiš to. Užtikrinti saugų pristatymą asmeninių daiktų į Angliją prasideda nuo to, ką tu į juos dedi.
Kuo reikia užpildyti tuščias vietas?
Burbulų plėvele, spaudžiamuoju popieriumi, putomis. Niekada nedaryk tuščių tarpų. Jei dėžė supurskosi, viduje esantys daiktai pradės plaktis vienas į kitą ir susidaužys. Aš visada sakau – jei gudrinsi ant krano su dėže, ir niekas nejudėja, vadinasi, pakavai gerai. O jei girdi kažką barškant, reikia dar įdėti popieriaus. Nesigailėk pakavimo medžiagų, jos pigiau už naują televizorių.
Ar galima vienoje dėžėje maišyti sunkius ir lengvus daiktus?
Galima, bet gudriai. Sunkius dalykus dėk į apačią, į vidų, o lengvus – viršun. Nerašyk į vieną dėžę knygų ir stiklinių vazų – knygos suspaus vazas. Kartais žmonės įdeda svarbų dokumentą tarp drabužių, o tas dokumentas pasiekia kažką drąsnaus (čia bandžiau pasakyti "drėgno", bet klava ne) ir sugadina. Skyk tas kategorijas. Geriausia trys ar keturios atskiros dėžės: viena baldams, kita drabužiams, trečia virtuvės reikmenims.
Kaip užsegti dėžę?
Naudok kokybišką pakavimo juostą. Ne tą ploną, kuri plyšta nuo piršto. Užsegti per sąvaras ir dar kartą per vidų. Pabraižyk plėvelę giliai. Buvo atvejų, kai dėžės atsirado atidarytos sandėlyje, nes niekas negalėjo suprasti, kas ten, o kitaip atidaryti negalėjo be žalos. Tikrai uždaryk gerai, o tada dar užrašyk „DO NOT OPEN“ (neatidaryti), jei tikrai nėra ko tikrinti.
Ką daryti su elektronika?
Ji turi būti originalioje pakuotėje, jei įmanoma. Jei ne, tada užvynioj į daug burbulų. Geriau, jei ekranas apsaugotas. Nerašyk tiesiog „kompiuteris“, parašyk „Used Laptop – value 200 eur“. Muitinė mato žodį kompiuteris ir mano, kad tai naujas prekinis objektas. Reikia aiškiai parašyti, kad tai naudojamas asmeninis daiktas (used personal item). Taip išvengsi nereikalingų klausimų.
Ar verta drausti turtą?
Absoliučiai taip. Nors tarpininkai sako, kad jie atsakingi, jei pasidarai šūdą (neklauso manęs), jie nieko nebmokės. O jei dėžė nukrenta iš krovininio sunkvežimio (o tai, tikiu man, nutinka dažniau nei galvojate), be draudimo liksi be daiktų. Draudimas kainuoja nedaug, tačiau ramybės suteikia daug. Geriausia drausti visą siuntą už realią vertę, o ne už sumą, kurią nori gauti, jei kas nutiks.
Pinigai, laikas ir Anglijos realybės
Kiek laiko trunka tas pristatymas?
Priklauso nuo to, ką renkies. Autobusu gali keliauti 3-5 dienas, o sunkvežimiu 1-2 dienas iki sandėlio Anglijoje. Bet pristatymas iki gavėjo namų gali užtrukti dar kelias dienas dėl išrašymo procedūrų. Po „Brexit“ muitinės dirba lėčiau, yra eilių. Nereikia tikėtis, kad išsiųsdams antradienį penktadienį jau gausi. Nustatok realistiškus lūkesčius – savaite yra geras standartas.
Kas daryti, jei siunta užstrigo?
Skambėk brokeriui arba pervežėjui. Nebeidik laiškų, geriau pašnekoti. Dažniausiai trūksta kokių nors duomenų arba pasirinko klaidingą mokesčių kodą. Kartais tiesiog reikia laukti, kol pareigūnas peržiūrės dokumentus. Pati blogiausia situacija, kai dėl klaidingai nurodytos prekės (pvz., akcizinės prekės), siunta užšaldoma. Tenka vykti į muitinę arba mokėti didelius veryti.
Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?
Teoriškai taip. Dauguma sistemų duoda numerį, kurį galima įvesti. Tačiau realybėje būna, kad numeris „užstrigs“ kažkur prieš Kanalą arba Doverio uoste. Tada tenka laukti atnaujinimo. Geriausios firmos duoda tikslų laiką, blogesnės – tik rodo, kad siunta išvežta. Nereikia pervargti prie ekrano, jei pamatai, kad niekas nepasikeitė per dieną – tai normalu.
Kiek tai viskas kainuoja?
Kainos šokinėja kaip šuo. Priklauso nuo kuro kainos (dabar aukšta), svorio ir matmenų. Už 10 kg dėžės gali mokėti nuo 30 iki 70 eurų, už 100 kg – daugiau. Verta palyginti keletą pasiūlymų. Būna, kad viena firma kainuoja 50 eurų, kita 150, bet pirmoji neduoda jokio draudimo ir ant galo užkerta papildomus mokesčius už „išrašymą“. Žiūrėk, kas įskaičiuota į kainą.
Kas yra tie „išrašymo mokesčiai“ (handling fees)?
Tai Didžiosios Britanijos muitinės ir brokeriaus mokestis už tai, kad jis perima tavo siuntą ir deklaruoja ją už tave. Net jei siunta yra asmeniniai daiktai ir mokesčių nėra, brokeris vis tiek pasidarys už darbą. Įprasta kaina yra apie 10-20 svarų, bet kai kurios firmos ima iki 50. Klausk apie tai iš karto, kad nebūtum staiga nustebintas, kai reikės atsiimti siuntą.
O jei aš noriu atsiimti pats?
Gali, tačiau tik iš to sandėlio, kurio pasirinkai. Negali atsiimti iš kurjerio depo, jei tai nebuvo sudaryta sąlyga. Dažniausiai atsiimti pats pigiau, nes nereikia mokėti paskutinio kilometro pristatymo. Bet turi turėti transportą, nes tų dėžių gali būti daug. Ir tą svarbų asmens dokumentą, kad įrodytum, kad tai tavo daiktai. Be to, reikia susitarti dėl laiko, o ten dirba kaip kad nori (dažniausiai tik iki keturių).
Ar galima siųsti važiuoklę ar didelę techniką?
Galima, bet tai jau kita lyga. Reikalingas krovininis transportas. Vienai važiuoklei ar šaldytuvui reikės kur kas daugiau dokumentų (galima tekti pateikti numerį). Be to, turi būti įrengtas pakėlėjas, jei gavėjas gyvena ne pirmame aukšte be lifto. Tokiu atveju geriau kreiptis į specializuotus išsikraustymo pervežimus. O bandyti gudruoti ir įkišti šaldytuvą į autobusą... (čia nėra galimybių). Ne, nebandyk.
Kas daryti, jei gavėjo nėra namie?
Jeigu siunti kurjeriu (DPD ar pan.), jis paliks pranešimą ir nuveš į depą. Ten gali tekti laukti dvi dienas, kol bus galima užsiregistruoti atsiėmimui. Jei tai krovininė siunta, vairuotojas gali tiesiog išmesti dėžę prie durų (jei nėra reikalaujama perdavimo akto) arba važiuoti toliau. Būtinai įsitikink, kad gavėjas žinos, kada atvyks. Kitu atveju dėžės gali stovėti kieme po lietumi.
Ar saugu siųsti brangius daiktus?
Auksą, grynusius pinigus ar labai brangius juvelyrinius dirbinius geriau nevežti šitokiais būdais. Nėra 100% apsaugos. Jei labai reikia, turi būti specialus draudimas ir galbūt asmens lydimas (palydovas). Paprasta siunta tampa per daug traukanti. Tiesiog nesiųsk to, kas tau labai brangu, jei negali susitaikyti su mintimi, kad galbūt jo nebepamatysi. (Beje, aš nebūčiau siuntęs savo motinos vedybų žiedų).
Kaip išvengti vartotojo sukčių?
Nesitikėk, kad pigiausia pasiūlyma internete yra geriausia. Jei firma neturi normalios svetainės, adreso arba registruotos buveinės – vaikštok toliau. Patikrink atsiliepimus, bet ne tas, kurios atrodo per idealios. Tikrosios firmos turi ir neigiamų atsiliepimų, nes niekas nėra tobulas. Jei kas klauso mokėti už sąskaitą į užsienio sąskaitą be sutarties – bėk.
Kas nutinka su siunta, kai ji sugadinta?
Reikia nedelsiant pranešti brokeriui. Daryk nuotraukas – dėžės išorę (kad matytųsi etiketės) ir vidų. Jei dėžės perštos, o viduje daiktai sugriuvę, tai brokero (kurjero) kaltė. Jei dėžė atrodo gerai, o viduje daiktai sudaužyti – vadinasi, blogai pakavai. Draudimo kompanijos labai gerai tai išsiaiškina. Vieni klientai bandė gudruoti sakydami, kad sugadinta televizija, bet o, ji buvo supakuota be burbulų tik į lakštą. Nesumoke jie nieko.
Ar dabar sunkiau nei prieš 5 metus?
Taip, burokratijos tikrai daugiau. Anksčiau tiesiog užkeliavai ir važiavai. Dabar kiekviena dėžė turi būti skaitmeniškai perduota muitinei. Bet technologijos taip pat pažengė, todėl sekimas tapo geresnis. tiesą sakant, ką reikia, kai reikia, ir sugebėti užpildyti anketą be klaidų. Tas pats principas kaip ir anksčiau, tik daugiau popieriaus (arba jo elektroninio varianto).
Galiu siųsti vaistus?
Kai kuriuos galima, bet tik su recepto kopija arba originalia pakuote, kurioje matosi, kad tai asmeninis kiekis. (Nes tikrai nežinau ka dabar ten su jais). Geriausia pasikonsultuoti su brokeriu prieš siunčiant. Narkotiniai vaistai arba stiprūs analgetikai be dokumentų bus konfiskuoti, o gavėjas gali turėti problemų su įstatymu. Geriau patikrinti dukart, nei atsiprašinėti prieš pareigūnus.
Kaip elgtis, jei pareikalauja sumokėti VAT?
Jei esi asmuo, persikeliantis gyventi, ir turi ToR numerį, VAT neturi mokėti asmeniniams daiktams. Jei tau siunčia dovaną ir ji verta daugiau nei 39 svarų (arba kitokia riba dabar galioja), gali tekti sumokėti. Jei manai, kad klaida, rašyk pareiškimą (appeal). Su įrodymais (pirkimo kvitas su data, prieš „Brexit“) gali susigrąžinti pinigus. (Čia galiu suklysti, terminai keičiasi, bet principas toks).
Ar saugu palikti daiktus laikinai sandėlyje Anglijoje?
Taip, dauguma firmų siūlo laikiną saugojimą (storage). Naudinga, jei dar neturi buto ar namų. Kaina paprastai užimamas vienetui (paletei ar dėžei) per savaitę. Būtinai pasidomėk, kaip ilgai gali laikyti nemokamai (paprastai 1 savaitė). Po to kainos šok tiesiai į viršų. Geriau susitarti dėl ilgesnio laiko iš karto.
Kas daryti jei dingo numeris?
Nerealaus dalyko, bet būna. Turi kurti prašymą (claim). Reikės pateikti sąrašą, ką buvai įdėjęs, ir vertę. Be dokumentų (kvitų) gali būti sunku įrodyti vertę, todėl išsaugok kvitus iš brangesnių daiktų. Procesas gali trukti mėnesį ar daugiau. Nervuojantis nepadės, reikia tik laukti ir rašyti laiškus.
Galutinis patarimas tiems, kas ketina išsikraustyti.
Jeigu keliaujate visą gyvenimą, geriau niekada nedarykite „mišrios“ dėžės, kurioje yra ir virtuvės peiliai, ir vaikiška kūdikių lovytė. Pareigūnai atidaro tokią dėžę ir juokiasi. O jei randa kažką įtartino – viską išbarsto. Sekite logiką. Dirbu su tuo kaip užtikrinti saugų pristatymą asmeninių daiktų į Angliją jau ilgai ir galiu pasakyti – tvarka dokumentuose ir dėžėse yra pusė sėkmės.
Viskas susikerta ant to, kiek gerai pasiruoši. Jei aiškiai ir sąžiningai pateiksi informaciją, procesas bus sklandus. Liko 10% tai tas lietaus, kuris gali užlyti pro sandėlio stogą arba įstrigti Doverio uoste dėl audros. Geriausia patirtis – turėti patikimą žmogų kito gale, kuris nebėgs nuo atsakymo. Sėkmės kelyje, Anglija laukia, nors ir su savo muitinės barjerais.