Kaip užtikrinti saugų asmeninių daiktų pristatymą?

Žinai, po dvidešimt ketverių metų šiame versle aš jau esu matęs visko – nuo tobulai supakuotų pianinų iki dėžių, kurios atsidaro lyg iš šiukšlių konteinerio. Daugelis klientų manęs klausia, kaip užtikrinti saugų asmeninių daiktų pristatymą, ypač kai keliaujama per kelias šalis. Trumpai – nėra stebuklingos formulės. Bet yra daugybė smulkmenų, kurios lemia, ar tavo sofa atvažiuos sveika, ar su įdubimu. Šiame tekste – na, kad ir kaip nenorėčiau to žodžio – paprasčiau paaiškinsiu, kas realiai veikia, o kas tiesiog gražiai skamba sutartyje.

Ką verta žinoti prieš pradedant (arba kodėl planavimas gelbsti)

Ar tikrai reikia vežti viską, ką turiu, ar galiu ką nors palikti?

Ne, nereikia vežti visko. Pamenu, klientė iš Vilniaus į Miuncheną vežė net sulūžusią kėdę, nes "gal sutaisys". Ne, nereikia. Kuo mažiau nereikalingų daiktų – tuo mažesnė rizika, kad kažkas sulūš. Aš visada patariu: paimkite daiktus, kuriuos naudojote per paskutinius metus. Visa kita – donorystė arba sąvartynas. Be to, svoris mažėja, o kartais ir kaina. Ai, ir dar – nepalikite seno šaldytuvo be priežasties, nes Vokietijoje dažnai lengviau nusipirkti naują, nei mokėti už transportą ir elektros adapterį.

Kiek iš anksto reikia pradėti ruoštis tarptautiniam perkraustymui?

Idealiu atveju – trys mėnesiai. Realybėje žmonės skambina likus savaitei. Tada visi keikiame ir bandome sutalpinti. Bet jei norite saugaus pristatymo, mažiausiai šešias savaites reikia tam skirti. Kodėl? Nes vežėjų tvarkaraščiai vasarą būna lūžta nuo užsakymų. Ruošiame dokumentus, planuojame maršrutus. Kartais reikia specialaus leidimo kur nors įvažiuoti senamiestyje. O jei dar reikia saugoti daiktus sandėlyje savaitę – tada laiko dar daugiau. O jei dar skubinami... na, būna visko.

Kaip atskirti normalią pervežimo įmonę nuo tų, kurios tik žada auksą ant grindų?

Čia paprasta. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa – taip ir yra. Mačiau įmones, kurios pasiima pinigus ir paprasčiausiai dingsta. Tikrų profesionalų ženklai: ateina įvertinti daiktus vietoje, rašo viską į sutartį, turi draudimą. Ne tik gražų logotipą. Skambinkite, klauskitės – ar operatorius žino, kas yra CMR, ar tik tariamus "taip, taip, viskas bus gerai". Vienas vaikinas man sakė, kad "CMR – tas žalias popierius, na...". Tai buvo raudona vėliava. Arba žalia, heh.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar būtinai samdyti komandą?

Gali pats, bet yra niuansų. Indai, drabužiai – čia dar nieko. Bet yra daiktų, kuriuos mes supakuojame pagal taisykles, nes žinome, kad muitinėje ar krovėjai nemokamai nepataisys. Kai pats pakuoji, atsakomybė dažnai krenta ant tavęs, jei dėl pakavimo broko kas nesusidaro. Aš sakyčiau – pakuok knygas, batus, o techniką ir baldus palikite tiems, kurie tai daro kasdien. Ne todėl, kad norime daugiau uždirbti, o todėl, kad matėme, kaip žmonės vežiasi televizorius, apvyniotus tik antklodėmis. Toks daiktai neatlaiko net menkiausio smūgio. Furgonas linguoja visą kelią.

Ką daryti, jei turiu labai retų ar senovinių daiktų – ar jie išvis gali važiuoti furgone?

Gali, bet reikia atskiro aptarimo. Mes vežėme kartą seną sekstantą – klientas buvo beveik išprotėjęs dėl kiekvieno popieriaus lapelio. Suprantama. Tokie daiktai keliauja fumiguotose dėžėse, kartais oro pagalvėmis viduje. Jei vertė didelė – apie tai reikia pasakyti iš anksto, ne tada, kai krovinys jau pakeliamas ant keltuvo. Nes ratai iškrauna greitai, o jei dėžė nepažymėta "Stipriai – stiklas", gali nutikti blogai. O ir draudimo sumą reikia nurodyti realią, ne "tiesiog kažkiek".

Pakavimas – ten viskas prasideda ir kartais baigiasi

Kokia pakuotė iš tikrųjų saugo porcelianą, o kuri tik apsimeta?

Niekada nenaudokite laikraščio viduje. Aš kartoju tai jau dvidešimt metų, o žmonės vis dar vynioja lėkštes į "Veidą". Tas rašalas nusidažo, o popierius kitoks – nelabai amortizuoja. Naudokite burbulinę plėvelę, tada standžias dėžes. Ir svarbiausia – tuštumą dėžėje užpildyti. Ne storu drabužiu, o specialiais čipsais arba bent jau susukto popieriaus kamuoliais. Nes daiktai dėžėje turi jaustis kaip vaisiai krepšyje – be laisvo judesio. Kai juda – rėžiasi. Kuo daugiau sluoksnių, tuo didesnė tikimybė, kad indai išgyvens.

Ar tikrai reikia rašyti ant dėžių ranka, jei yra spalvoti lipdukai?

Lipdukai padeda, bet kai skubu, krovėjai juos praleidžia. O ranka rašytas užrašas "Stiklas – svetainė" krenta į akis. Pamenu pervežimą į Norvegiją – klientas turėjo tokias dėžes su lipdukais, bet lietuje tie lipdukai atsiklijavo. Tada dėžės krautės bet kaip. Antra, rašykite ne tik turinį, bet ir kambarį. "Miegamasis" – tai reiškia, kad dėžę nešti ten, kur lova, o ne į garažą. Nes po to ieškosi chalato tarp gręžtuvų. Rankraštis yra auksas, kai viskas uniformoje.

Kaip supakuoti veidrodį, kuris netelpa į standartinę dėžę?

Veidrodžiai – tai mūsų košmaras numeris vienas. Jei netelpa į dėžę – statinate (taip, statinate, ne dėžė, bet apsauginis rėmas) ir gobtuvas iš kartono. Mes naudojame penkių sluoksnių kartoną, kartais fanerą prikala. Svarbiausia – kampai. Kampai turi būti apmušti, nes būtent į juos atsitrenkiama pirmiausia. Ir niekada nestatykite veidrodžio gulsčiai kitų daiktų apačioje. Pamenu, iš Amsterdamo vežėme tokį – sveikas atvyko, nes įpakavome kaip muziejų eksponatą. Kaina buvo didesnė, bet klientas apsiveikė iš laimės. O tas ašarų etapas parodo, kiek tai reiškia žmonėms.

Ar drabužiai supūna ar perdega, jei juos veža ilgai?

Jei sudėsite į švarias plastikines dėžes ir sandariai uždarysite – drėgmė gali pridaryti bėdų. Popierinėse kartoninėse dėžėse jie kvėpuoja, bet dulkės prisigeria. Aš siūlyčiau naudoti specialius drabužių konteinerius su metaliniu rėmu. Nes jie net ir lietaus metu yra saugesni. Kartais klientai veža kailinius – ten jau reikia drėgmės sugėriklio. Ir taip, aš esu matęs, kaip odinė striukė dėžėje pražilo, nes daiktai buvo laikomi laive per ilgai. Drėgna aplinka padaro savo. Tad jei yra vertingi drabužiai – nepiguokite su konteineriais.

Ar verta prieš pakrovimą fotografuoti kiekvieną daiktą?

Absoliučiai taip. Ne todėl, kad aš noriu būti fotografas, o todėl, kad tai – vienintelis tavo įrodymas draudimui. Pamenu, buvo atvejis, kai klientas teigė, kad stalas buvo be įbrėžimo, o mes rodėme, kad jis toks buvo. Bet be nuotraukos – be žodžių. Nufotografuokite elektroniką išjungtą, baldus bent jau priekį, o jei yra jau matomų įbrėžimų – priartinkite. Tai užima dešimt minučių, o sutaupo mėnesius ginčų. Geriau jau atsiminti telefonu, nei po to verkti į pagalvę. Aš taip visada sakau savo žmonai, kai kraustomės patys.

Kas dedasi kelyje, kai daiktai jau nebe tavo rankose

Ar mano baldai važiuos vienu furgonu nuo durų iki durų?

Tai priklauso. Jei užsisakote pilną konteinerį – taip, užsandariname ir važiuojame. Bet jei kombinuotasis krovinys (LCL, ar kaip ten... ne, pervežimams dažnai vadiname grupiniu), daiktai gali būti perkraunami sandėlyje. Tai normalu, bet ir rizikingiausia vieta. Karoliukai – krovėjai juda greitai. Aš visada klausiame kliento: ar sutinkate su perkrovimu? Nes jei ne – kaina auga. Reikia sąžiningai pasakyti, kad tiesioginis perkraustymas yra brangesnis, bet daiktai liečiami rečiau, o tai mažina tikimybę subyrėti.

Koks pats pavojingiausias daiktas transporte, kurio žmonės neįvertina?

Ne indai. Ne stiklas. O skysti daiktai. Šampūnai, aliejai, skalbimo priemonės. Pamenu, buvo atvejis, kai moteris supakavo atvirą aliejaus butelį į dėžę su patalyne. Furgone temperatūra pakilo, plėvelė poplyšio, o visas komplektas atvyko pasvilęs. Transporto įmonės atsako už pakavimą tik tada, kai jos pakuoja pačios. Jei pats supakavote – oi. Skystis važiuoja atskirai, sandariai. Ir dar – nepalikite žvakių. Tos ištirpsta. Viena kartą buvau furgone, kuriame kvepėjo vanile tris savaites. Malonu, bet ne darbuotojams, ten oras yra prastas be to.

Ar mano daiktai yra visiškai saugūs per nakvynę sandėlyje pasienyje?

Saugūs? Na, ne visada. Sandėliai būna saugomi, bet aš mačiau ir tuos, kur durys atrodo kaip po tanko smūgio. Geriausiu atveju daiktai stovi užrakinti, su vaizdo kameromis. Blogiausiu – po atviru dangumi. Prieš sudarydami sutartį klauskite: kur nakvoja furgonas ar konteineris? Ar yra apsauga? Jei vežate vertingus daiktus – tada gal geriau rinktis ekspresinį variantą be stovėjimo. Kartą pasienyje su Čekija furgonas su daiktais stovėjo tris dienas, nes vairuotojas susirgo. Daiktai buvo sveiki, bet klientas beveik neteko proto. O nervai kainuoja brangiau.

Kaip sekasi technikai, kuri neturi originalių dėžių?

Čia bėda. Originali pakuotė yra auksas, nes ji sukurta pagal tą svorį ir formą. Jei jos nėra – reikės statyti dvigubą kartoną, putų profilius, kartais net medinį rėmą aplink. Mes vežame daug biuro įrangos ir žinome: monitoriai be dėžių lūžta kur kas dažniau. Nes furgone virpesiai yra nuolatiniai. Ne dideli, bet kantrūs. Po trijų tūkstančių kilometrų net menkas smūgis pasikartoja tūkstantį kartų. Tad jei neturite dėžių – pasakykite. Mes surandame universalias, bet jos niekada nebus tokios geros kaip gamintojo. Deja, gyvenime retai kas saugo dėžes trejus metus.

Ar reikia kažkaip specialiai paruošti šaldytuvą prieš vežant per sieną?

Taip, ir tai svarbiau, nei atrodo. Šaldytuvas turi būti atitirpintas, išvalytas ir išdžiovintas. Ne užsukdami duris – palikite tarpelį, kad oras cirkuliuotų. Nes viduje esanti drėgmė per kelias savaites konteineryje sukuria tikrą pelėsių karalystę. Pamenu, iš Lietuvos vežėme šaldytuvą į Ispaniją. Klientas sakė, kad išvalė. O viduje liko ledų pagrindas. Tai atvėžėme ne šaldytuvą, o biologinį eksperimentą. Kvapas buvo toks, kad teko išmesti visą maistą iš jo. Atidarę duris vos nenusvaigome, o vairuotojas pyko porą dienų.

Draudimas, muitai ir kiti nemalonūs, bet būtini dalykai

Ar draudimas tikrai apmokės, jei braižosi sofa, kurią pats supakavau?

Tai čia jau toks dalykas... Jei deklaravote, kad pakuotė – jūsų, ir sutartyje parašyta, kad įmonė atsako tik už krovinio sutraiškymą, o ne už braižymąsi dėl prasto pakavimo – tada ne. Aš visada sakau: skaitykite sąlygas. Yra VIS rizikos draudimas, kuris apima beveik viską, ir yra tik CMR atsakomybė – ta apmoka tik akivaizdžiai didelius nuostolius. VIS draudimas brangesnis, bet mano manymu vertas, jei vežate baldus, vertus daugiau nei kelis tūkstančius. Kartais klientai pyksta ant mūsų, bet mes gi ne draudimo agentai, tik gabename.

Kokia reali tikimybė, kad per tarptautinį perkraustymą kas nors nutiks blogai?

Sąžiningai? Maždaug apie penkis ar dešimt procentų, priklauso nuo maršruto. Ilgesnis kelias – didesnė rizika. Jei važiuojame per Balkanai – na, ten keliai būna įvairiai. Vakarų Europoje mažiau problemų. Bet tai nereiškia, kad nenutiks. Kartais nutinka net ir puikiai supakuotiems daiktams. Aš asmeniškai mačiau, kaip vilkikas buvo priverstas staigiai stabdyti Italijoje, ir konteineryje netinkamai pritvirtinta spinta nutrūko. Buvo VIS draudimas – klientas gavo pinigus. Be draudimo būtų verkęs. Tai skaičiai realūs, ne iš oro paimti.

Kodėl kai kurie asmeniniai daiktai užstringa muitinėje savaitėms?

Dažniausiai dėl popierių trūkumo. Jei vežate asmeninius daiktus – reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalbomis, kartais vertimu. Jei sąrašas nutekęs, o dėžėje radęs ką nors kito – stabdoma. Muitininkai kartais atidarinėja dėžes. Pamenu, vienoje dėžėje buvo pamirštas obuolys. Taip, paprastas obuolys. Dėl to konteineris buvo nukreiptas į fytosanitarinę patikrą. Savaitė vėlavimo. Šventa teisybė, taip buvo. Tad patikrinkite – jokių maisto produktų, jokių augalų, jokių neaiškių skysčių. O jei vežate alkoholio – deklaruokite sąžiningai.

Ar reikia notariškai patvirtinti kažką, jei daiktai važiuoja ne mano, o sutuoktinio vardu?

Nesu šimtu procentų tikras dėl visų šalių, bet jei kertate ES sieną į Norvegiją ar Šveicariją – taip, gali prireikti įgaliojimo arba vedybinio liudijimo. Geriau turėti, nei neturėti. Kartais užtenka paprasto raštiško sutikimo, kartais reikia notaro. Aš patarčiau pasitikrinti su muitinės brokeriu, nes taisyklės keičiasi. Prieš dvejus metus į Jungtinę Karalystę viskas buvo kitaip, o dabar po Brexitų ten – visai kitokia dainelė. (Taip, Brexitų, nes jų ten tikrai daug chaos'o). Tai va – dokumentai turi sutapti su krovinio deklaracija, kitaip stovėsite kaip įkalti.

Kiek kainuoja pilnas draudimas ir ar jis ne per brangus paprastam buto perkraustymui?

Kaina svyruoja apie 1-2% krovinio vertės. Pavyzdžiui, jei daiktai verti 30 000 eurų – draudimas kainuos kokius 300-600 eurų. Gal atrodo daug? O jei sugadinama vertinga sofa? Ar pianinas? Ar šaldymo spinta? Tada 600 eurų neatrodo. Bet jei vežate tik dėžes su knygomis ir drabužiais, vertomis 2000 eurų – gal ir neverta. Aš asmeniškai renkuosi VIS draudimą tik tada, kai yra trapių arba didelės vertės daiktų. Kitais atvejais pakanka standartinės vežėjo atsakomybės. Bet neapsimesiu – esu matęs, kaip ir pigūs daiktai sulūžta kelyje. Tiesiog mažiau skauda sumokėti už draudimą nei verkti vėliau.

Kai daiktai jau beveik namie – pabaiga, kurioje viskas paaiškėja

Ką daryti, jei pristatymas vėluoja tris savaites, o man jau reikia gyventi?

Būna. Būna taip, kad furgonas stringa dėl technikos gedimo, streikų arba muitinės. Sutartyje visada turėtų būti numatyta bauda už vėlavimą, bet realiai dažniausiai apie tai pamirštama skaitant smulkųjį šriftą. Aš siūlyčiau turėti rezervinį planą: atsivežkite tik būtiniausią daiktų dalį lėktuvu, o sunkieji baldai tegu keliauja vėliau. Arba apsistokite apgyvendinime su baldais. Patikėkite, verčiau išsinuomoti sofą mėnesiui, nei miegoti ant grindų tris savaites. Mes stengiamės nevėluoti, bet... kartais ten toli. Ir žiemos pasitaiko, o tada keliai blogesni.

Ar privaloma tikrinti kiekvieną dėžę atsiimant, jei vairuotojas skuba?

Vairuotojas visada skuba. Tai jo darbas – važiuoti toliau. Bet jūs pasirašote aktą. Jeigu pasirašysite "gauta be priekaištų", o paskui surasite sugadinimą – bus labai sunku įrodyti. Aš sakau: atidarykite dėžes su trapiu turiniu, apžiūrėkite baldus. Ne viską vienu metu, bet patikrinkite akivaizdžius dalykus. Pamenu, klientas pasirašė skubėdamas, paskui rado sulūžusią stiklo lentyną. Sutartis buvo pasirašyta be pastabų – teisiškai pralaimėjome. Nekenkiu to sakyti, bet patikrinkite. Gerai? Parašykite pastabas ant popieriaus, net jei vairuotojas piktinasi. Tai jo darbas palaukti, o jūsų – apsisaugoti. Tiesiog nesileiskite į kalbas, kol neapžiūrėjote.

Kodėl kartais ant dėžių matomas svetimas lipdukas arba aplankytos žymės?

Tai reiškia, kad muitinė tikrinosi. Arba kad sandėlyje buvo perklasifikuojama. Kartais krovėjai nuklijuoja senus lipdukus ir pamiršta, o kartais tiesiog važiuoja per kelias rankas. Jei matote pažeistą plombą – fotografuokite prieš pasirašant. Aš esu matęs atvejų, kai konteineryje būna svetimų daiktų dėžių. Ne, rimtai – kažkas įmetė savo dėžę į kitą krovinį. Chaosas. Tada lipdukai padeda atskirti. Jei dėžė atrodo, kad buvo atidaryta be jūsų žinios – rašykite pastabą. Geriau pagrįstai įtarti, nei tiesiog atleisti. O paskui kentėti tyliai.

Ar visos įmonės tikrina, kas viduje, prieš pakraudamos į furgoną?

Tos, kurios vertina savo licenciją – taip. Tos, kurios veža viską, kas moka – ne visada. Yra tokių "palėpių", kur paprasčiausiai krauna ir važiuoja. O jei viduje netikėtai bus dezodorantas su dujomis? Keliasdešimt kilogramų svorio, kuris gali sprogti? Atsakingos įmonės tikrina sąrašą, kai kuriose šalyse net skenuoja. Mes tikriname vizualiai, jei matome neaiškias dėžes. Kartais klientas pyksta – "nedarykite manęs vagimi". Bet mes ne. Mes saugome ir jus, ir save, ir vairuotoją. Nes sprogimas furgone – ne pokštas. O baudos... ach, tos baudos būna didelės. Ir tada nei klientas, nei mes nesidžiaugiame.

Ką daryti, jei atidaręs dėžę randu kiaurai sudaužytą vazą, nors dėžė atrodo sveika?

Tai reiškia, kad vaza lūžo dėl vibracijos, o ne smūgio. Ir čia bręsta problema – draudimas kartais ginčija, ar tai pakavimo brokas, ar transporto. Jei dėžė sveika, bet viduje trūkinėja – dažnai kaltas netinkamas pakavimas. Bet ne visada. Aš patariu: nufotografuokite dėžę iš išorės, tada atidarinėkite. Surašykite aktą, kreipkitės į vežėją per septynias dienas (ar kiek ten nurodyta sutartyje – paprastai savaitė). Jei turite VIS draudimą – greičiausiai apmokės. Jei tik CMR – nudegsite. Kartais, žinokit, ir gerai supakuoti daiktai neatlaiko kelio. Deja, fizika negailestinga. O emocijos – irgi.

Pabaigai pasakysiu taip: saugus asmeninių daiktų pristatymas prasideda ne vežėjo furgone, o jūsų galvoje. Nes jei skubėsite, taupysite pakavimui ir pasirinksite pirmą pasitaikiusį pasiūlymą – rizikuojate. O jei pagalvosite tris kartus, paklausite dvylikos klausimų ir pasirašysite vieną sutartį su aiškiomis sąlygomis – daiktai pasieks jus sveiki. Tai nėra raketų mokslas. Tai tiesiog darbas, kurį darant reikia kantrybės. O mano kantrybė jau baigiasi, tad sėkmės jūsų perkraustymuose. Jei kils dar klausimų – rašykite, bet ne penktadienio vakarą, nes tada aš neatsakinėju.