Kaip užtikrinti laiku pristatytus daiktus į Angliją?

Du dešimtmečius vežioju baldus, dėžes ir kartais net šaldytuvus į Angliją. Ir jei yra vienas klausimas, kurį girdžiu dažniausiai – tai „ar tikrai viskas atvyks laiku?“. Stengiamasi užtikrinti laiku pristatytus daiktus į Angliją, bet... žinokite, kad kelyje nutinka visko. Ne visada viskas priklauso nuo mūsų. Kartais oras, kartais muitinė, kartais klientas pats pamiršta svarbų dokumentą. Čia papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų veikia. Ne iš brošiūros, o iš to, ką mačiau per daugiau nei dvidešimt metų. Jei žinosite šiuos dalykus, tikimybė, kad daiktai vėluos, bus žymiai mažesnė.

Planavimas – čia viskas prasideda

Kiek iš anksto reikia planuoti perkraustymą, kad daiktai laiku atsidurtų Anglijoje?

Na, jei norite viską padaryti ramiai, geriausia pradėti bent prieš tris–keturias savaites. Aš turėjau klientą iš Kauno, kuris skambino pirmadienį, o antradienį jau norėjo, kad fūra būtų pakeliui į Londoną. Tas pavyko, bet suneramino visus. Kuo anksčiau žinome datas, tuo geriau galime suplanuoti maršrutą ir sutalpinti jus į tvarkaraštį. Skubūs perkraustymai įmanomi, bet jie brangesni ir visada rizikingesni. Laiku pristatyti daiktai į Angliją dažniausiai tie, kurie nepaskutinę minutę viską meta ant stalo.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar tai kažkaip paveiks pristatymo laiką?

Galite, bet būkite pasiruošę – jei kažkas suplyš ar subyrės, atsakomybė kris jums. Kai pats pakuojate, mes tiesiog krauname. Tai sutaupo laiko pakrovimo metu, bet sutaupytas laikas gali dingti iškrovime, jei dėžės neatlaikys kelių šimtų kilometrų. Aš mačiau, kaip klientas Londono centre pats suvyniojo stiklą į laikraščius – atsigabeno viską suskaldytą. Dėl pristatymo laiko tai įtakos neturi, jei pakuotė gera. Jei prasta – teks stabdyti fūrą, fiksuoti žalą, o tai jau rimtas vėlavimas angliškose gatvėse. Naudokite tikras pakavimo medžiagas, ne tai, ką radote garaže prieš dešimt metų.

Kaip man sužinoti tikslų laiką, per kurį daiktai bus Anglijoje?

Mes duodame intervalą. Pavyzdžiui, 5–7 darbo dienos. Tikslaus laiko, kaip traukinio iš Vilniaus, pasakyti negalime – juk važiuojame fūra, ne maglevu. Kelias aplenkia, muitinės eilės būna, kartais Anglijoje užsikemša M1 greitkelis ir vairuotojas sėdi bejėgiškai. Sakau atvirai: jei kas nors žada jums datą iki valandos, meluoja arba visiškai neturi patirties. Realu yra langas, ne taškas. Daiktų pristatymas į Angliją yra logistika, o ne fizika su tiksliais skaičiavimais.

Ar svarbu žinoti tikslų adresą dar prieš tai, kai fūra išvažiuoja?

Labai svarbu. Kartais klientai sako: „nuveškit į Londoną, o ten jau paskambinsiu“. Tai košmaras. Londonas didžiulis – jei fūra vyksta į Croydoną, o jūs gyvenate Harrow, tai gali būti dviejų valandų skirtumas per dieną. Mes planuojame maršrutą iš anksto, sekame, ar reikia mokėti tą... (kaip ten jis – ULEZ mokestį?) ir kur statytis fūrą. Be tikslaus adreso negalime apskaičiuoti nei kuro, nei kelionės laiko. Pasitaiso jei adresas pasikeičia pakeliui, bet ir tai geriau žinoti bent prieš dieną nei tą rytą. Tada klausimų dėl laiko bus žymiai mažiau.

Ką daryti, jei dar neturiu buto ir nežinau tikslaus adreso Anglijoje?

Tada mes galime daiktus trumpam palikti savo partnerių sandėlyje, pavyzdžiui, netoli Birmingamo. Tai kainuoja papildomai, bet geriau nei šiaip mestelėti į lauką. Turėjau klientę, kuri išsinuomojo butą tik trečią dieną po planuoto pristatymo. Sandėliavimas išgelbėjo situaciją. Tik neatidėliokite per ilgai – britų sandėliai skaičiuoja kiekvieną dieną. Ir dar: kai kurios įmonės, mažai apie tai kalbančios, priverčia mokėti beprotiškus mokesčius. Mes stengiamės būti aiškūs. Jei neturite adreso, sakykite iš karto, slėpti nenaudinga.

Pakrovimas ir tai, kas daroma prieš išvažiavimą

Kiek dienų daiktai paprastai guli sandėlyje prieš keliaudami į Angliją?

Jei viskas sueina, tai tik viena–dvi naktys. Bet būna, kad savaitę laukiame, kol prisrinksime dalinį krovinį. Jūsų sofas reikia sumesti su kito kliento dėžėmis, kad nevažiuotume tuščiu. Tai vadinama konsolidacija. Kartais klientai piktinasi: „kodėl mano daiktai stovi?“. Stovi todėl, kad fūra su kitomis šeimomis važiuos iškart, nes mes negalime sau leisti tuščios kelionės. Tai normalu. Jeigu kas įtikinėja, kad per tris dienas be jokio laukimo – klauskite, kaip. Nes fūra vien tik jums per tiek greitai nevažiuos iš Lietuvos į Angliją, nebent mokate trigubai.

Ar draudimas tikrai padeda dažniau, ar tai tik popierius pinigams išleisti?

Draudimas neatves jūsų sofos greičiau. Tai apsaugo, jei fūra sudaužys ar pavogs – nors vagišių pas mus retai, tiesą sakant. Dėl laiko jis nieko nekeičia. Kartais klientai galvoja, kad apdraudę krovinį gaus pirmenybę – ne, eilė tokia pati. Aš asmeniškai rekomenduoju drausti brangią elektroniką, meno kūrinius. Šaldytuvui pigesniam... na, gal ir neverta. Svarbiau pasirinkti patikimą vežėją, nei viliotis draudimo popieriumi. Blogų įmonių veikloje draudimas kartais naudojamas kaip rinkodaros triukas – „viskas apdrausta!", o paskui skaitykite smulkųjį šriftą ten kilometrų gylį.

Kokia čia muitinė, ar gali sustabdyti krovinį ir vėluoti pristatymą?

Muitinė gali ir sustabdyti, ir praleisti. Viskas priklauso nuo dokumentų. Jei pildyta neteisingai – pavyzdžiui, klientas įrašė fotelį kaip „pagalvėlę", kad sutaupyti muito – laukite problemų. Muitinė gali atidaryti, patikrinti, kartais tai užtrunka pusdienį, kartais dvi dienas. Aš nežinau tiksliai, kaip ten kurie muitininkai galvoja – priklauso nuo nuotaikos ir eilių. Nesu šimtu procentų tikras dėl kiekvieno atvejo, tiesą pasakius. Todėl paprastai patariame: rašykite sąrašą tiksliai, nebandydami apeiti taisyklių. Jie ten viską mato. Buvę atvejų, kai paprasčiausias sąžiningas sąrašas pralėkė per kelias valandas, o išpūstas – strigo tris dienas. Nekenčiu to sakyti, bet taip yra.

Ar galiu gabenti maistą ar augalus, ar tai nedels pristatymo?

Maistas – kaip taip. Šviežių produktų negalima, konservai dar kiek kitaip, bet Anglijoje dabar biologinės kontrolės taisyklės griežtos. Augalai – dar blogiau. Turėjau atvejį, kai klientė vežė didelį fikusą. Muitinėje jis užstrigo, nes reikėjo fitosanitarinio. Praradome pusantros dienos, kol aiškinomės. Jei krovinys įtartinas, tikrina ilgiau. Patarimas: maistą išmeskite, augalus atiduokite kaimynei. Jie vis tiek nenuvys kelių dienų kelionėje, bet gali užstrigti dokumentuose. O tada jūsų daiktų pristatymas į Angliją užsitęs be reikalo.

Kas yra dalinis krovinys ir ar dėl kitų klientų vėluos mano daiktai?

Daliniame krovinyje jūs dalijatės fūra su kitais. Tai pigiau, bet kiti žmonės gali vėluoti. Pavyzdžiui, aiškiai susitarėme rinktis daiktus Klaipėdoje dešimtą ryto, o ten niekas neatidarė durų. Fūra laukė, laukė... ir paskui visas maršrutas šokinėja. Jūsų daiktai dar nenuvažiuos be jūsų, bet laiko langas susitraukia. Geros firmos skambina iš anksto ir perspėja. Blogos tyliai kaip partizanai ir tada sako, kad „kelias blogas buvo". Tai neatvira ir erzina.

Kas vyksta kelyje – dalykai, kurių nesuplanuosi

Ar fūra vyksta tiesiai pas mane, ar dar aplanko kitus klientus?

Jei mokate už pilną fūrą – važiuoja tiesiai. Jei dalinis – aplanko. Kartais maršrutas atrodo beprotiškai: paima Vilniuje, paskui Kaune, tada kryptis Varšuva, Berlynas, Amsterdamas, uostas, keltas, Anglija. Kaip grandinė. Tai logistiškai prasminga, nors žemėlapyje atrodo kaip košmaras. Kiekvienas papildomas sustojimas prideda kelias valandas. Vairuotojai pavargsta, privalo laikytis poilsio laiko – kas, beje, labai gerai saugumui. Nenorite, kad vairuotojas penktą parą be miego vežtų jūsų spintą. Tiesioginės kelionės retos, jei neesate diplomatas su lydėjimu.

O jei fūra sugestų kelyje – mano daiktai liks pakelėje?

Aš prisipažinsiu, buvo tokių atvejų. Ne dažnai, gal du kartus per visus metus, bet būta. Tada kviečiame techninę pagalbą. Jei gedimas rimtas – perkeliame daiktus į kitą fūrą. Tai užima pusę dienos, kartais ir visą. Mes stengiamės, kad tai nutiktų kuo rečiau, bet fūroj – technika, o technikai dėvisi. Gerai prižiūrime parką, bet kad ir kaip besitvarkytum, kartais tie vilkikai išsidirbinėja. Svarbu, kad įmonė turėtų planą B, o ne paliktų jus stovėti prie autostrados su jūsų sofa. To negalima pažadėti šimtu procentų, deja.

Ar oras gali pakeisti visą grafiką pristatymo į Angliją?

Žinoma. Angelų keliu važiuojant žiemą – ten rūkas, lietus, sniegas. Kartais uostai uždaromi dėl audros, ypač Kalais. O jei keltas neplaukia – laukiame. Buvęs atvejis, kai vairuotojas tris valandas sėdėjo Doverio prieigose dėl smarkaus lietaus. Negalima rizikuoti. Vasarą lengviau, bet ir tada karšti orai stabdo – vairuotojai privalo daugiau ilsėtis. Pretenzingi klientai kartais pyksta: „juk saulėta!“. Taip, bet fūroje +40C kabinoj – žmogus, ne robotas. Oras yra vienas iš faktorių, kurio nesuvaldys joks dispečeris. Turi atsargos dienų plane.

Ar galiu paskambinti ir pasitikslinti, kurioje vietoje dabar mano krovinys?

Taip, bet ne visada išmaniai. Dispečeriai matys, kur fūra pagal GPS, bet vairuotojas negali atsiliepti važiuodamas. Kartais skambinate, o ten tyla – tiesiog negali rinkti. Aš pats kai kuriuos klientus raginu rašyti žinutę. Yra toks posakis mūsų versle: „krovinys juda, kol jūs miegate". Tai tiesa. Bet nervintis dėl kiekvieno kilometro – tik sau kenkiat. Patikriname ryte ir vakare. O va vienas žmogus skambindavo kas dvi valandas. Iš pradžių juokinga, bet paskui tiesiog pavargsti atsakinėti. Pasitikėjimas sutaupo jūsų nervų ir mūsų laiko.

Kodėl savaitgaliais dažnai neperkraustoma – gi Anglija laukia?

Šitą klausimą girdžiu nuolat. Nes vairuotojai irgi žmonės. Be to, Anglijoje iškrovimas savaitgalį – kai kurie sandėliai nedirba, gyventojai draudžia sekmadieniais triukšmauti. Jei fūra atrieda šeštadienį vakare į Prestbury kaimą, kur visi ramybė – vietiniai iš karto skambins policijai dėl triukšmo. Buvę ir taip. Todėl mes planuojame tik darbo dienoms. Taip, kai kurios firmos daro ilgesnes pamainas, bet aš nematau prasmės versti ekipažų dirbti be poilsio. Savaitgalį geriau pasiilsėti, kad pirmadienį jūsų baldai atkeliautu į Angliją žvalesni.

Anglijoje – paskutinė mylia ir iškrovimas

Ar man pačiam reikės iškrauti daiktus, kai fūra atvažiuoja?

Paprastai – taip, jei pats perkraustymas pigesnis. Fūroje yra liftas, vairuotojas padeda, bet neveža į septintą aukštą be lifto. Kartais klientai sako: „aš galvojau, kad jūs įnešite“. Ne, jei nebuvo atskirai mokėta. Tai užima laiko, kurį reikėjo numatyti. Aš mačiau, kaip žmonės kviečia draugus į pagalbą, o draugai neatvažiuoja. Tada stovi fūra gatvėje, minutės eina, o Londone stovėjimo vietos brangios. Gerai suplanuokite pagalbininkus. Kita vertus, jei uzsakote pilną servisą su iškrovimu – tada atsivežame komandą. Tik tas kainuoja papildomai, natūraliai.

Ką daryti, jei pristatymui reikalingas kranas, o aš apie tai negalvojau?

Baldų iškėlimas pro langą – retas dalykas, bet pasitaiko. Jei sofa netelpa į laiptinę, o jūs gyvenate trečiame aukšte be lifto, kranas būtinas. Apie tai reikia žinoti dar Lietuvoje. Mes galime užsakyti kraną Londone, bet tai kelia kainą ir laiko grafiką krečia, kadangi reikia leidimų gatvei uždaryti. Turėjau atvejį viename siaurame Londono rajone – o Dieve, tie namai. Sofą teko kelti per balkoną. Jei žinote, kad baldai dideli, perspėkite mus. Kranas Anglijoje rezervuojamas ne iš vakaro, o geriausiai prieš savaitę. Ne viskas taip lanksčia, kaip norėtųsi.

Ar fūra gali įvažiuoti į centrą, kur gatvės siauros?

Būna, kad negali. Didelės fūros – dvylikos metrų ir ilgesnės – netelpa į senus kiemus. Tada iškrauname artimiausioje galimoje vietoje ir nešame rankom ar vežimėliais. Tai prideda valandos ar dviejų. Kartais klientai pyksta: „bet aš sakiau, kad gyvenu centre!“. Taip, bet centras skirtas automobiliams, ne fūroms su priekaba. Dispečeriai šitą žino, bet klientai ne visada supranta. Londono West End'e beveik neįmanoma privažiuoti prie durų. Būna ir taip, kad reikia mažesnės mašinos persikrovimui – shuttle service, kaip sakoma. O tai jau dvigubas darbas ir laikas.

Kas jei aš negaliu būti namuose tą dieną, kai planuotas pristatymas?

Bėda. Fūra su jūsų daiktais nestovės dieną laukdama. Mes bandome persiderėti, jei žinome iš anksto, bet jei tai paskutinė minutė – gali tekti sandėliuoti. Anglijos sandėlių kainos – nuo 15 iki 40 svarų per dieną. Kartais pasitaiko, kad klientas sako: „nuveškit kaimynui“. Gerai, bet kaimynas turi pasirašyti. Be jūsų ar įgalioto asmens – niekaip. Juk tai jūsų turtas, mes nepaliksime bet kam. Geriausia – atostogas planuoti po pristatymo, ne prieš. Arba palikite raktus draugui, bet įspėkite mus raštu. Žodžiu nepakaks.

Ar daiktai gali vėluoti, jei pats pavėluoju pasirašyti dokumentus?

Be eksporto deklaracijų ir sąrašų fūra negali išvažiuoti. Mes primename, bet jei jūs penkias dienas neatsiunčiate sąrašo, mes negalime planuoti. Buvo klientas, kuris tris savaites rinko „galutinį" variantą. Fūra laukė, bet tik tam tikrą laiką. Paskui kiti klientai užpildė vietas, ir jis atsidūrė kitam reisui. Nekenčiu taip sakyti, bet daugelis vėlavimų prasideda ne nuo mūsų, o nuo kliento stalo. Dokumentai – variklis. Be jų laiku pristatyti daiktai į Angliją tiesiog neįmanomi. Suraskite tuos popierius.

Sutartys, kainos ir tai, kas neduoda ramybės

Ar raštu sutarta data yra kažkas ant ko galima pagrįsti?

Sutartyje mes rašome planinį intervalą, o ne datą su valanda. Jeigu kas nors jums pažada: „sausio 10 d. 14:00", tai arba jie meluoja, arba važiuoja specialiai jums vieni, kas kainuoja tūkstančius. Aš per savo karjerą mačiau įmonių, kurios žaidžia ruletę su datomis, kad tik pasirašytumėte. Vėliau iškrato atsakomybę. Reali sutartis sako: „pristatymas per 7-10 darbo dienų nuo pakrovimo". Tada dar pridedame force majeure sąlygą. Jūs pasirašote, mes pasirašome, ir visi turime aiškią lentelę. Nebent nutinka kažkas visiškai beprotiško. Tada jau visi vežėjai Europoje stringa.

Kokia reali kaina perkraustymo į Angliją ir ar brangiau visada reiškia greičiau?

Ne. Brangiau kartais reiškia tiesiog didesnes įmonės sąnaudas arba didesnį norą pasidabinti. Mačiau, kad 3000 eurų kainuojantis perkraustymas vyko tiek pat lėtai, kaip ir 1400 eurų. Kaina priklauso nuo apimties, atstumo, paslaugų lygio. Greitis – nuo maršruto ir eilių. Jei kas nors ima 5000 eurų ir žada per dvi dienas – klauskite, ar jie turi teleportą. Greitas pristatymas tikrai kainuoja daugiau, bet tai nėra tiesioginė proporcija. Kartais tiesiog pataikote ant geros datos. Negalima mokėti už orą. Yra įmonių, kurios įpjauna ant neatidėliotinų klientų baimės.

Ar galiu pasitikėti tuo, kas žena visas mano baldus Londone per dvi dienas?

Ne. Nebent jūs perkraustote vieną kėdę. Pilnas butas iš Lietuvos į Londoną per dvi dienas – misija neįmanoma legaliai. Nuvažiuoti iki Kalais – jau diena. Keltas – dar kelios valandos. Tada Anglija ir Londono spūstys. Galima atskristi lėktuvu, bet baldai – ne. Tokius pažadus daro arba naujokai, kurie dar nieko neišvežė, arba tarpininkai, kurie parduos jūsų užsakymą kažkam kitam, o paskui dings. Neduokite viso avanso tokiems. Aš žinau, kad skamba bauginančiai, bet deja, rinkoje pilna šarlatonų. Tikri vežėjai duoda realius terminus. Dvi dienos – mitas, jei ne ES viduje ir netgi tada sunku.

Kas yra ta „priimta praktika“, apie kurią niekas nekalba iš anksto?

Pavyzdžiui, kad fūra ne visada atvažiuoja ryte. Ji gali atsukti aštuntą vakaro. Arba kad daiktus reikia tikrinti iškraunant – jei pasirašote be tikrinimo, vėliau pretenzijas kelti labai sunku. Dar viena: kai kurie vežėjai „pamiršta" paminėti, kad kuro mokestis perskaičiuojamas. Štai jums staigmena. Arba kad draudimas galioja tik jei pakuotė profesionali. Tokių smulkmenų krūva. Mes stengiamės viską pasakyti, bet žmonės kartais neišklauso, paskui pyksta. Būkite budrūs. Ne viskas, ko neparašė, yra apgavystė – kartais tiesiog nesusipratimas. Bet patikėkite, sąžiningų yra daug, o blogų – nestinga. Klauskite, kol nepasirašėte.

Ką daryti galų gale, jei daiktai vistiek vėluoja – skambu į teismą?

Pirmiausia skambinkite mums. Tikslinamės, kas nutiko. Teismas – paskutinė stotelė, ir jis brangus. Jei vėlavimas dėl muitinės ar force majeure – iš vykdymo sutarties nieko nepaimsi. Jei dėl mūsų kaltės – derame kompensaciją. Kartais tai nemokamas sandėliavimas, kartais dalinė nuolaida. Teismai trunka metų metus. Aš siūlau taikos sutartį. Gyvenime kartais nutinka. Jei kas nors žada, kad niekada nevėluos – nuo to ir bėkite. Tai nerealu. Svarbiausia, kaip vėlavimas tvarkomas. Ar jums meluoja, ar pasako tiesą. Tiesą pasakius, dauguma vėlavimų išsprendžiami normaliu pokalbiu. Nereikia antradienį kviesti advokatų dėl penktadienį atidėto pristatymo.

Taigi, kaip užtikrinti laiku pristatytus daiktus į Angliją? Pradėkite anksti, pakuokite tvarkingai, paruoškite popierius ir – svarbiausia – rinkitės vežėją, kuris nebijo pasakyti „nežinau" arba „taip nebus". Per dvidešimt keturis metus supratau, kad puikybė slypi ne pažaduose, o sąžiningume. Jūsų daiktai atkeliaus. Gal ne tą sekundę, kai norite, bet atkeliaus saugiai ir pagal planą, kurį abi pusės supranta.