Kaip užtikrinti, kad siunta bus apdrausta į Angliją

Sveikas. Dvidešimt treji metai tarptautinių perkraustymų. Visada sakau – žmonės labiau rūpinasi, kad fūra nevėluotų į Bristolį, nei tuo, kas bus, jei konteineris apvirstų kelyje. O apvirsta, tikėk manim. Klausimas, kaip užtikrinti, kad siunta bus apdrausta į Angliją, mane pasiekia dažniausiai jau po to, kai kažkas atsitinka. Tuomet jau vėlu. Šiandien pasistengsiu paaiškinti, kaip neprisivilioti bėdos siunčiant baldus, dėžes ar visus namų apyvokos daiktus į Jungtinę Karalystę. Nes po Brexit ten viskas kitaip. Ir draudimas – ne išimtis.

Draudimo pagrindai – nes čia visi apsigauna

Kaip užtikrinti, kad siunta bus apdrausta į Angliją, kai aš net nežinau, nuo ko pradėti?

Tiesiog paklausk vežėjo. Ne, rimtai. Pirmas žingsnis – nesiųsti pinigų, kol nematai draudimo dokumento. Antras – parašyk sąrašą, ką veži. Trečias – nurodyk teisingą vertę. Aš mačiau, kaip žmonės sumoka už pervežimą, paskui skambina man iš nevilties, nes fūra jau Klaipėdos žiede. Kelias į Angliją tolimas. Nuo ko pradėti? Nuo draudiko kontaktų gavimo. Ir nuo nuotraukų darymo. Tada bent jau ramiau jausiesi, kad kažką užtikrinai.

Ar mano siunta automatiškai apdrausta, jei vežu per įmonę į Londoną?

Ne. Absoliučiai ne. Dauguma galvoja, kad sumokėję už pervežimą, automatiškai gauna ir draudimą. Klaida. Yra CMR atsakomybė, bet tai ne tavo daiktams skirtas draudimas – tai limituota vežėjo atsakomybė. Jei vilkikas sudegs, vežėjas mokės pagal CMR konvenciją, o ten ribos juokingos – keli eurai už kilogramą. Realiai gausi trisdešimt eurų už šaldytuvą, kurio vertė septyni šimtai. Visada klausk atskiro draudimo. Nepasikliauk geru vežėjo balsu.

Ką reiškia "CMR draudimas" ir ar jis manęs saugo, jei važiuoju į Angliją?

CMR nėra draudimas. Tai vežėjo civilinė atsakomybė. Atsiprašau, jei griežtai skamba, bet noriu, kad įsimintum. Šitas dalykas galioja tarptautiniuose pervežimuose, taigi ir į Angliją, bet dengia tik jo kaltę. O jei kaltas kitas kelių dalyvis? Arba audra? Arba krovikai? Tuomet CMR antraštė nieko nepadės. Tau reikia „all-risk" krovinio draudimo. Aš taip sakau jau dvidešimt metų, o žmonės vis dar maišo. Nustok maišęs. Prašau.

Koks skirtumas tarp CMR ir full cargo draudimo, nes aš šito tikrai nesuprantu?

Suprask taip: CMR – tai jei vežėjas prisidirbo. Full cargo – tai jei žaibas trenkė, tiltas uždarytas, vilkikas apvirsta be niekieno kaltės. Pastarasis brangesnis, bet ramiau. Štai pernai vežiau konteinerį į Mančesterį... į Mančesterį (taip, suvokiau, kad tai vienas miestas, rašau kaip per telefoną kalbėčiau). Gali prisidėti dar ir jūrinis draudimas, jei keltas dalyvauja. Bet keliu važiuojant į Angliją, užtenka pilno krovinio. Moki šimtą-du šimtus eurų, bet miegi ramiau.

Ar galiu apdrausti tik dalį daiktų, pavyzdžiui, tik tą seną komodą iš močiutės?

Teoriškai taip, bet praktiškai logistikos įmonės nenori prisiimti galvos skausmo deliojant sąrašus. Aš asmeniškai siūlau apdrausti visą siuntą. Nes jei atsitiks kas nors didelio, draudikai vis tiek ieškos, ką išmesti iš sąrašo. Jei nurodei tik komodą, o sulūžo komodos stiklas ir dar šalia stovėjęs televizorius – gausi tik už komodą. Arba nieko. Geriau apdrausk viską, surašyk sąrašą ir įvertink kiekvieną eilutę. Paprasčiausiai taip išeina.

Brexit, muitinė ir kiti galvos skausmai

Po Brexit ar keičiasi draudimo taisyklės siunčiant daiktus į Angliją?

Taip, ir čia aš ne visada suspėju pasivyti tas naujas taisykles. Kai kurie draudikai ėmė prašyti EORI numerius arba muitinės deklaracijas. Anglija tapo trečiąja šalimi, todėl daug kas, kas galiojo vežant į Vokietiją, dabar nebeveikia. Pavyzdžiui, jei siunta stringa muitinėje Doveryje ilgiau nei sutarta, draudimas gali nustoti galioti papildomoms saugojimo dienoms. Tai priklauso nuo poliso. Skaityk smulkųjį šriftą. Aš taip pat kartais skambinu savo agentui ir klausiu – „o tai dabar kaip yra?“ Nes pasikeičia.

Ar man reikia kažkokio specialaus draudimo, jei siunta stovi muitinėje Liverpulyje dvi savaites?

Gali prireikti. Paprastai standartinis draudimas galioja tam tikrą laiką – dažniausiai trisdešimt dienų nuo pakrovimo. Bet jei muitinėje nusprendžia, kad tavo baldai įtartini ir atidaro konteinerį, o paskui palieka dvidešimt dienų gnybti, – po trisdešimt pirmos dienos gali likti be draudimo. Yra pratęsimo galimybė, bet ji kainuoja. Buvęs klientas siuntė stalo įrankius. Muitinė juos ištraukė patikrinimui. Dvi savaites. Viskas buvo gerai, bet jis nervavosi kaip šarka. Specialaus nereikėjo, bet jis nežinojo apie laiko limitą.

Kas atsakingas, jei muitinėje Bristolėje sužalojama dėžė – mano draudimas ar vežėjo?

Čia žaidžiam katę ir pelę. Jei muitinės darbuotojai atidarė ir sugadino – vežėjas nėra kaltas. CMR čia nepadės. Jei turi krovinio draudimą, turėtum kreiptis į savo draudiką. Šiaip, apie Bristolį – prisimenu, ten uostas gan ankšas, darbuotojai skuba. Retai, bet pasitaiko, kad dėžės matomos ant piktų. Tavo draudimas turėtų tai dengti kaip „force majeure" arba paprastą žalą, jei polise nėra išimties dėl muitinės veiksmų. Bet būna, kad yra išimtis. Reikia tikrinti. Stipriai reikia.

Kas realiai kelyje nutinka – be cukraus

Vežėjas pasakė, kad apdraus viską, bet krovinys atėjo sulamdyta – ką daryti?

Pirmiausia, fotografuok. Visa. Krovėjo veidą irgi fotografuok (juokauju, neskubėk). Rimtai – jei atsiimant pažeidimai akivaizdūs, vežėjas turi tai užfiksuoti priėmimo aktu. Jei jis atsisako pasirašyti, rašyk savo aktą. Dabar realybė: pusė mažų pervežėjų į Angliją neturi normalaus draudimo. Jie tiesiog meluoja. Aš mačiau. Sakė „apdrausta“, o turėjo tik privalomąją vilkiko prievolę. Tuomet belieka teismai. Todėl prieš mokėdamas reikalauk poliso numerio ir liudijimo kopijos. Net jei draugiškas atrodo.

Ar verta drausti siuntą, jei ten tik drabužiai ir seni vadovėliai, vertė – kokios 300 eurų?

Žinai, drabužius ir knygas žmonės dažnai nuvertina. Tiek jaučiasi tarpusavyje... o šiaip, knygos Anglijoje brangus dalykas, ypač akademinės. Atsakant – jei pervežimas kainuoja šimtą penkiasdešimt eurų, o draudimas – dar trisdešimt, aš gal sakyčiau, kad neverta. Bet. Visada yra bet. Jei tai tavo bakalaurinio darbo užrašai arba močiutės megztiniai – sentimentali vertė nėra apdrauta. Tik rinkos. Aš paskutinį kartą drausčiau net ir pigų siuntinį, nes vargo dėl keliolikos eurų neverta. Ramiau miegi.

Mano kolega siuntė baldus į Birmingamą be draudimo ir viskas buvo gerai, tai ar man tikrai reikia?

Kolega buvo laimingas. Tu nebūsi toks laimingas – statistiškai. Aš per tuos du dešimtmečius mačiau, kaip puikiai supakuoti baldai virsta šiukšlėmis kelyje. Birmingamas toli. Yra duobėtų kelių. Yra avarijų. Tavo kolega laimėjo loterijoje. Tu su savo sofa, kurios niekaip nerasi mėnesį Anglijoje, nenori lošti. Aš ne agitatorius, bet sakau – rizika maža, pasekmės didelės. Moki du šimtus už draudimą arba kelis tūkstančius už naujas spinteles. Paprasta matematika.

Ką daryti, jei draudimas atsisako mokėti, nes pakavimas buvo "neprofesionalus"?

Aha, klasika. Yra sąvoka „adekvačios pakavimo priemonės“. Jei sudėjai krištolinę vazą į maišelį iš „Maximos", draudikas juoksis kartu su manimi. Ir atmes pretenziją. Būna, kad vežėjas pažada supakuoti, o ateina pasiimti nieko neturėdamas. Tada dedi į kartoną, kurį radai rūsyje. Vėliau draudikas sako – „neatitinka standarto." Ką daryti? Fiksuok pakavimo procesą. Fotografuok. Jei vežėjas pakuoja – reikalauk pasirašyti, kad pakavimas atitinka reikalavimus. Kitaip liksi kvailio vietoje. Gaila, bet tiesa.

Kainos, pinigai ir skaičiai

Kiek kainuoja apdrausti siuntą į Angliją – vežu čiužinį ir noriu gabenti iš Kauno?

Čiužinys. Vienas didžiausių galvos skausmų. Minkštas, didelis, problemiška prispausti. Vertė, tarkim, keturi šimtai eurų. Draudimas gali kainuoti nuo penkių iki penkiolikos eurų tūkstančiui vertės. Taigi maždaug keturiolika–keturiasdešimt eurų. Kai kurie brokeriai ima fiksuotą mokestį. Aš žinau vieną biurą Kaune, kur ima trisdešimt eurų bet kokiam kroviniui iki dešimties tūkstančių. Bet jie ne visada priima perkraustymus – tik komercines siuntas. Reikia klausti. Kainą įtakoja ir maršrutas, ir transporto priemonė.

Ar turiu įrodyti daikto vertę prieš drausdamas, jei tai dovana broliui Mancesteryje?

Jei brolis tau nieko nemokėjo – vis tiek turi nurodyti vertę. Draudikas nesisneka sentimentais. Tau reikia sąskaitos faktūros, mokėjimo išrašo arba banko kvito. Jei dovana sena, gali rašyti rinkos vertę, bet ginčų atveju gali prašyti vertintojo išvados. Prisimenu, siuntėme paveikslą iš Panevėžio į Mancesterį. Klientas nurodė vertę tūkstantį, o įsigijo prieš dešimt metų už du šimtus. Sugedus paveikslui, draudikas siūlė du šimtus. Teko ieškoti eksperto. Broliui daryk sąrašą ir bent jau susirašyk pirkimo kainas. Rimtai.

Ar galiu padidinti draudimo sumą vėliau, jei prisimenu, kad tame konteineryje dar buvo senelio laikrodis?

Teoriškai taip, bet praktiškai – tik iki pakrovimo arba tol, kol transportas nepajudėjo iš sandėlio. Jei fūra jau rytinėje ritėje prie Kento, niekas nepapildys. Laikrodis – rizikingas daiktas. Mechanizmai. Aš asmeniškai žinau atvejį, kai klientas prisiminė du sidabrinius šaukštus ant palubės... Vėlu. Jei pamiršai – blogai. Kai kurie draudikai leidžia elektronu pakeisti deklaraciją per kelias valandas po pakrovimo. Skambink nedelsdamas. Kartais padeda, jei dar neišvažiavęs iš Lietuvos. Po to – viskas.

Kodėl viena įmonė siūlo draudimą už 50 eurų, o kita už 15 – kas čia per gudravimas?

Gudravimas tame, kad už penkiolika eurų gali gauti popierinę prabangą. Yra įmonių – aš jas vadinu „popierinėmis" – kurios parduoda orą. Polisas atrodo gražiai, bet kai įvykis, paaiškėja, kad bendrovė registruota kažkur Azijoje arba turi šimtą išimčių. Už penkiasdešimt eurų dažniausiai gauni vokišką arba lietuvišką solidų draudimą. Aš nesakau, kad pigu – blogai. Sakau – skaityk smulkųjį šriftą. Ir pasitikrink draudiko licenciją Lietuvos banke. Rimtai. Nesąžiningų pervežėjų į Londoną pilna. Neik į kompromisus.

Iš praktikos – ką siūlyčiau savo draugui

Ar geriau drausti per vežėją ar ieškoti savo draudimo brokerio?

Per vežėją – patogiau, nes viena sąskaita, vienas kontaktas. Per brokerį – kartais pigiau ir lanksčiau. Bet jei vežėjas dirba su normaliu draudiku, aš renkuosi patogumą. Problema, kad mažieji vežėjai į Angliją dažnai nesutaria su draudikais dėl sąlygų. Tada brokeris tavo draugas. Aš turiu du patikimus brokerius Kaune ir Vilniuje, kuriems rašau SMS kai reikia skubiai. Jie atsako per valandą. Tokie žmonės – auksas. Būna vežėjas neturi, tada renkuosi brokerį. Jei vežėjas turi – tikrinu draudiko pavadinimą Google.

Kokia dokumentacija man reikia, jei noriu drausti asmeninius daiktus į Birminghamą?

Sąrašas. Inventorinis sąrašas, kaip muitinėje. Kiekvienas daiktas, vertė, metai. Jei elektronika – serijiniai numeriai padeda. Fotografuok viską prieš pakrovimą. Turiu klientą, siuntusį į Birminghamą techniką. Jis padarė trisdešimt nuotraukų. Kai kilimėlė buvo suplyšęs, jis parodė „before/after“. Draudikas sumokėjo per savaitę be kalbų. Dokumentacija – tavo skydas. Be jos esi vaikas be kepurės lietuje. Ir nepamiršk paso kopijos, jei tai perkraustymas – draudikai kartais prašo gyvenamosios vietos įrodymo (nors aš nesu visai tikras, ar tai dar galioja visais atvejais; keičiasi).

Ar mano namų draudimas Lietuvoje galioja daiktams, kurie važiuoja į Angliją?

Oi... čia aš ne visada tikras. Kai kurie išplėstiniai namų draudimai turi punktą apie daiktus kelionėje. Bet standartinis KASKO arba būsto draudimas? Ne, dažniausiai ne. Galioja tik naujoji gyvenamoji vieta, kai jau užsiregistravęs. O važiuojant? Hmm... Aš manau, kad ne. Geriau papildomai nedrausti per namų draudimą, o imti krovinio. Buvęs atvejis – klientas skambino savo draudikui, tas pasakė „taip, dengia". Po eismo įvykio pasirodė, kad dengia tik iki pusės vertės ir su franšize penki šimtai. Vargas. Nepasikliauk namų draudimu be raštiško patvirtinimo. Būsi nustebęs.

Ar galima apdrausti siuntą, kurią jau išsiunčiau – vakar pakrovė, o aš šiandien susimasčiau?

Tikėtina, kad ne. Draudimas pradeda galioti rytoj arba po valandos, bet ne atgaline data. Jei fūra jau rytinėje ritėje prie Kalė (o šiaip anglų kanalas vasarą gražus, vien dėl to verta vizito), labai abejoju. Yra retų atvejų, kai brokeriai turi sutartis leidžiančias apdrausti per pirmąsias dvylika valandų. Bet čia loterija. Skambink iškart. Jei pakrovimas vakar 18:00, o dabar 9:00 ryto – dar gali spėti. Jei paros – vėluoji. Aš turėjau klientą, kuris paskambino po dviejų dienų. Nors ir verkė, niekas neapdraudė. Faktas.

Kai viskas eina ne taip – nemaloni dalis

Vežėjas pasiėmė daiktus, aš sumokėjau, o jis dingo – ar mano draudimas čia padės?

Dingo. Vagystė. Jei drausti per normalų draudiką krovinio vagystę – turėtum gauti išmoką. Bet jei drausti per vežėjo „draudimą", kuris pasirodo esąs tik jo pažadas... Tada niekas nepadės. Aš mačiau tokią istoriją: žmogus pervedė penkis šimtus eurų, vežėjas su fūra dingo Latvijoje. Paaiškėjo, kad vilkiko savininkas iš viso nežinojo. Dokumentai suklastoti. Polisas buvo padirbtas. Draudimas tokiu atveju nepadeda, jei vežėjas – aferistas. Todėl pirma tikrink vežėją, paskui drausk. Nevaryk visko į priekį tik dėl žemesnės kainos. Būna ir taip.

Kiek laiko trunka išmoka, jei sugadinamas baldas Kento kelyje?

Anglijoje, Kento apylinkėse, būna spūstys ir siauri keliai. Jei avarija – dokumentus tvarko ir vietos policija, ir lietuviškas draudikas. Paprastai išmoka trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Viskas priklauso nuo žalos apimties ir dokumentų pateikimo greičio. Turi pateikti žalos aktą, vežėjo paaiškinimą, nuotraukas, sąskaitas. Jeigu vežėjas bendradarbiauja – greičiau. Jei jis tau meta bloką telefone... tada kankiniesi. Turiu pažįstamą, kuris laukė keturis mėnesius, nes vežėjas nepateikė CMR kopijos. Be jos – stoja viskas. Reikia kantrybės.

Ar turiu teisę atsisakyti apmokėti vežimą, jei siunta atėjo apdaužyta, nors buvau apdraudęs?

Teisiškai – ne, jei pažeidimai nėra tokie, kad siunta tapo visiškai beverte. Jei sulamdytas šaldytukas – vežimas vis tiek įvyko. Draudimas atsakingas už žalos atlyginimą. Vežėjas – už pervežimą. Tai atskiros sritys. Nors aš suprantu pyktį. Kartais norisi griebti už gerklės abiejų. Yra atvejų, kai galima sustabdyti mokėjimą, jei vežėjas pats prisipažino kalčiu ir sutinka atskaityti. Bet tai ne teisė, o deryba. Neverta rizikuoti teismais dėl vežimo sąskaitos. Draudikas sumokės, jei viskas tvarkinga. Palauk.

Ką reiškia "ypatingos atsargumo priemonės" draudime – ar turiu pats krovinius saugoti?

Oi, šitą punktą dievinu draudikai. Reiškia, kad negali tiesiog užmesti ant sofosdešimčia kilimų (taip, neatskyriau, rašau skubėdamas) – turi tinkamai sutvirtinti. Jei pats pakuoji ir krauni, privalai laikytis standartų. Jei vežėjas krauna, jis atsakingas. Bet jei trūko ratukai ant spintos ir ji krito viduje dėl to – draudikas gali pasakyti, kad tu nebuvai atsargus. Todėl geriau mokėk už profesionalų pakavimą. Skamba brangiai, bet pigiau nei nauja indaplovė. Rimtai. Kurjeriai neklauso tavo raudų.

Smulkmenos, bet kam jos svarbios

Ar reikia drausti, jei vežu daiktus savo fūra ir pats vairuoju į Angliją?

Jei turi CMR arba vežėjo atsakomybę – tavo krovinys dengiamas pagal tuos pačius CMR limitus. O jei vairuoji asmeninį džipą su priekaba? Tuomet tai nėra komercinis pervežimas – reikia kitokio draudimo. Kai kurie draudikai siūlo „perkraustymo draudimą". Aš draugui, kuris pats važiavo į Londoną vežti dukteriai baldus, pasiūliau būtent tokį. Jis sutaupė, palyginti su krovinio. Bet jei atsitinka avarija, o tavo privalomas draudimas galioja tiktai priekabai, o ne daiktams viduje – liksi be nieko. Drausk atskirai daiktus. Nebūk fanatikas savo jėgom.

Kokias klaidas žmonės daro užpildydami draudimo anketą siuntai į Londoną?

Meluoja. Nuvertina. Arba dzin skaito sąlygas. Viena dažniausių klaidų – neparašyti, kad vežama elektronika. „O kas čia tokio, mikrobangukė?" – gali būti sutrikdymo signalas draudikui. Kita klaida – neteisingai nurodyti adresą Londone. JK indeksai svarbūs. Dar viena: pasirašyti, kad daiktai buvo gerai supakuoti, nors realiai buvai pridaręs dėžių iš parduotuvių. Tai sutarties pažeidimas. Ir paskutinė – pamiršti nurodyti, kad reikalingas liftas Anglijos gale. Ne draudimo, bet logistikos klaida, kuri brangiai kainuoja. Būna ir taip.

Paskutinis klausimas – jei aš viską patikrinau, ar galiu būti ramus?

Negali. Atsiprašau. Gali būti ramesnis, bet ne ramus. Aš pats po dvidešimt trejų metų prieš kiekvieną reisą į Angliją vis dar suimu save už galvos – ar neužmiršau. Nes žmonės pamiršta. Padarai viską idealiai, bet pasitaiko, kad draudikas tuo metu keičia sąlygas. Arba vežėjas pakeičia maršrutą. Arba... nežinau, žemės drebėjimas (juokauju, Anglijoj jų beveik nebūna). Bet taip, riziką sumažini dešimt kartų. Ir tai jau daug. Uždaryk sąrašą, atsigerk kavos ir paskambink dar kartą vežėjui. Patikrink. Aš taip darau.

Tai va. Daugiau mažiau viskas, ką reikia žinoti, kaip užtikrinti, kad siunta bus apdrausta į Angliją. Nepasikliauk karštais pažadais – reikalauk popieriaus. Patikrink smulkų šriftą. Ir prisimink: CMR nėra tavo draugas, kai vežama vertinga sofa ar senelis laikrodis. Jei turi dar klausimų – rašyk, skambink. Geriau paklausi manęs dabar, nei advokato po pusmečio. Sėkmės ruošiant dėžes. Ir nepamiršk aštrių daiktų apvynioti – tai ne draudimo, bet sveiko proto reikalavimas.