Kaip užtikrinti dalinio krovinio saugumą į Angliją – ką svarbu žinoti prieš pakraunant pirmą dėžę

Jau dvidešimt trejus metus keliauju tarp Lietuvos ir Anglijos su svetimais baldais, dėžėmis ir kartais keisčiausiais daiktais, kuriuos žmonės nusprendžia parsivežti. Daliniai kroviniai – tai mūsų duona kasdienė, bet klientams tai dažniausiai pirmas ir paskutinis kartas gyvenime. Visi klausia to paties: ar mano daiktai neišbyrės, nepasklis, neužsivers kito žmogaus statybinėmis atliekomis? Užtikrinti dalinio krovinio saugumą į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikia proto ir vieno dalyko – suprasti, kad tavo daiktai dalį kelio praleis su svetimais dažais, o gal ir svetima minkšta sofa. Todėl jei nori, kad viskas atvažiuotų sveikai, ne tik apvyniosi tai folija.

Pakavimas – ten viskas prasideda ir daug kas pasibaigia

Ar tikrai mano daiktai saugūs, jei vežu tik kelias dėžes į Angliją?

Žinai, tie kelios dėžės dažnai būna pavojingiausios. Ne dėlto, kad joms kas nors atsitiktų specialiai, o dėlto, kad jos mažos ir jas lengva pastumti, permesti, uždėti svorio ant viršaus. Aš esu matęs, kaip trys tvarkingos dėžės su porcelianu atvažiuoja į Birmingemą sutraiškytos, nes vežėjas jas įspraustė tarp dviejų metalinių stovų. Kodėl? Nebuvo aiškios žymos. Jei vežama dalinis krovinys, mažos siuntos turi būti itin atkakriai supakuotos. Naudok dvigubas dėžes, o jei viduje trapių dalykų, rašyk ant kiekvienos pusės. Dauguma problemų kyla ne dėl blogo vežėjo, o dėl to, kad niekas neparašė „nepilti".

Ką daryti su skysčiais ir trapiais daiktais daliniame krovinyje?

Skysčiai daliniame krovinyje yra košmaras. Ne tavo – viso salono. Kartą vežėme klientės kosmetiką į Londoną, ji sakė, kad indai užsukti, bet nežinojo, kad oro temperatūros kaita per Lamanšą gali juos išspausti. Nulūžo vienas buteliukas, aliejus ištekėjo ir per tris dienas mašina buvo slidi. Traškūs daiktai – dar viena bėda. Supakuok į medžiagą, kuri sugeria smūgį, bet ne į laikraščius, kurie prakaituos. Aš nuoširdžiai patariu: jei turi brangų krištolą, geriau mokėk už visą mašiną, o ne dalinį krovinį, nes nežinosi, kas bus šalia. Statybiniai klijai šalia? O tu matęs, kaip jie sukimba su šiluma?

Ar verta naudoti medines dėžes, ar pakanka kartoninių?

Kartoninės normalu, bet jei svoris viršija dvidešimt kilogramų arba turinys brangus, medinės yra investicija. (Nors ką aš čia kalbu – pirmadienį dar tikina klientą, kad užtenka storų kartonų, bet tada supratau, kad knygos jo buvo kaip švinas, tai ten medinė jau būtino reikalo.) Mačiau, kaip šlapios sąlygos Kalloje sugadino keturias sluoksnių dėžes per kelias valandas. Medinė tiesiog išbrinks, bet išlaikys formą. Svarbiausia, kad viduje daiktai nestuktų. Tu gali turėti auksinę dėžę, bet jei viduje viskas vaikšto kaip ledai stiklinėje, prašau, sulūš.

Ar blogai supakuoti kaimynai toje pačioje mašinoje gali pakenkti mano daiktams?

Taip, ir dar kaip. Tai viena tų baisių tiesų, kurias vežėjai retai sako garsiai. Mašinoje tavo dėžės stovi šalia svetimų. Jei kaimynas supakavo statybines atliekas į plyšusias maišes, iš kurių byra cemento dulkių, tavo sofa gali atvažiuoti pilka. Kartą mačiau, kaip vyrukas įkrovė metalo gabalus be jokios apsaugos – jie subraižė trijų klientų baldus. Geras vežėjas atskiria krovinius, bet jei vietos mažai, visi stumdomi. Todėl geriausia apsauga – pati tvirčiausia pakuotė. Jei tavo daiktai supakuoti į sandarią dėžę, net jei šalia bus šiukšlių krūva, tavo krovinys likti sveikesnis.

Ar reikia kažkaip specialiai žymėti „Dėmesio – trapu" ant dalinio krovinio?

Nežinau, ar čia padeda žmonių sąžinei, ar logistikai, bet žymėjimas yra būtinas. Tik sakyk man ne „dėmesio trapu" lietuviškai, o rašyk angliškai „FRAGILE" ir nupiešk pusantro stikliuko. Perkraunant Kalloje gali dirbti vaikinas, kuris skaito tik angliškai. „Dėmesio" lietuviškai – nulis informacijos. Per dvidešimt metų mačiau gražių etikečių ir visiškai beprasmių. Kartą klientas priklijavo dvidešimt lipdukų „neuždėti svorio" – vairuotojas juos panaudojo kaip instrukciją, kur padėti kitas dėžes ant viršaus. Geriausia – žymėti aiškiai, stambiai ir ant dviejų pusių.

Kas dedasi mašinoje ir perkrovimo punktuose

Kaip vyksta perkrovimas Kalloje arba Dovere – ar ten nesugadinami daiktai?

Perkrovimas per Lamanšą – kai dalinis krovinys yra pažeidžiamiausias. Ne dėl blogų darbuotojų, o dėl tempo. Ten visi skuba, kalba trijom kalbom ir dažnai naudoja techniką, kuri tarkim nėra pačia švelniausia. Anglijos pusėje terminalai didesni, bet ir tuo pačiu chaotiškesni. Jei tavo krovinys ant paletės – gerai. Jei tai atskiros dėžės – jas tikrai mes, stums, temps. Kartą mačiau, kaip paletė su meno dirbiniais pasviro beveik keturiasdešimt laipsnių kampu, nes skubėta į keltą. Nekenčiu to sakyti, bet perkrovimo metu netvarkingi kroviniai kenčia labiausiai.

Ar dalinis krovinys gali važiuoti kartu su baldų ar buitinės technikos siuntomis?

Gali ir dažnai važiuoja. Bet štai kas keista: buitinė technika, pavyzdžiui, šaldytuvai, turi stovėti vertikaliai. Jei tavo dėžės padėtos šalia ir staiga vairuotojas stabdo kelyje prie Doverio, šaldytuvai gali atremti kampu į tavo dėžes. Be to, kai kas atveža baldus be plėvelės, kampai trinasi. Aš asmeniškai stengiuosi neatiduoti labai minkštų daiktų į bendrą fūrą su baldais, bet kainos priežastis nugali. Jei turi vertingą kompiuterį, o šalia bus dešimt kėdžių iš Ikejos – rizika yra vidutinė. (Nežinau ar maža, bet tikrai ne minimali.)

Ką reiškia, kai man sako, kad mano krovinys bus „ant ratų" – ar tai saugu?

Anksčiau galvojau, kad „ant ratų" reiškia, kad fūra važiuoja be sustojimo – kvailystė. Tai reiškia, kad krovinys nebus iškrautas į sandėlį, o tiesiog perkeltas iš vienos mašinos į kitą per mažiausią atstumą. Teoriškai saugiau, bet praktiškai – jei pirmas vairuotojas supakavo krovinį kiek palaidai, o antras skuba, jis gali ne taip atsargiai perkraustyti. Mačiau situaciją, kur „ant ratų" sistema visiškai sužlugdė siuntą, nes nebuvo laiko pritvirtinti dėžių antrą kartą. Tokiu atveju viskas paslysta. Kai kurie vežėjai šito nevaldo gerai. Geras brokeris pasakys, kuriuo etapu krovinys paliečia asfaltą.

Ar verta drausti dalinį krovinį, jei jis neatrodo labai brangus?

Verta, ir ne dėl kainos, o dėl galvos skausmo. Draudimas daliniame krovinyje kartais atrodo kaip pinigų metimas, kol nesusiduri su realybe. Vienas klientas vežė į Mančesterį senų plokštelių kolekciją – pora šimtų vertės. Atrodo, kam drausti? Atvažiavo suplikyta dėl vandens, kuris pateko iš kitos siuntos – kažkas vežė augalus ir vazonai prakaitavo. Draudimas padengė ne viską, bet bent dalį. O jei vežėjas neturi CMR draudimo, galiojančio iki aštuonių eurų už kilogramą, liksi be nieko. Daugelis lietuvių vežėjų turi, bet būna ir išimčių. Patikrink.

Kiek kartų mano dėžės bus perkeliamos, kol pasieks Londoną?

Minimaliai du kartus: iš tavo namų į mašiną, iš mašinos į namus Anglijoje. Bet realybė? Tris iki penkių. Paima Lietuvoje, veža į terminalą, krauna į tarptautinį transportą, perkrauna Kalloje, gal dar rūšiuoja Londone, tada veža adresu. Jei turi penkias dėžes, kiekvienas prisilietimas – rizika. Bandau suskaičiuoti: iš namų vienas, į tarptautinį antras, perkrovimas trečias, rūšiavimas ketvirtas, pristatymas penktas. Skamba baisiai? Yra baisu. Todėl pakuotė turi atlaikyti penkis smūgius, o ne du. Kiekviena papildoma stotelė Anglijos maršrute – minusas tavo ramybei.

Muitinė ir popieriai – čia irgi gali kirsti

Ar muitinė gali atidaryti dėžes ir ar dėlto jos gali būt sugadintos?

Taip, gali ir atidarys, jei kils įtarimų. Post-Brexit situacija yra tokia, kad Britų muitinė tikrina dažniau nei anksčiau. Jei neturi tinkamos packing list, jie gali atplėšti dėžes. Sugadinti? Fiziškai taip, nes jie nenaudoja peiliuko „atplėšti atsargiai". Kartą klientas vežė antikvarinius veidrodžius – muitinė atidarė medinę dėžę gręžimo pagalba, nes neatrodė, kad ten stiklas. Laimei, nebuvo bėdos, bet dėžė liko sulaužyta. Vienintelė apsauga – tvarkingi dokumentai ir foto prieš išsiuntimą. Kuo aiškiau parodai, kas viduje, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors ardys.

Kas jei muitinėje suimamas visas krovinys, o ten yra ir mano dalis?

Katastrofa. Na, gal ne visiška, bet labai nemaloni. Jei fūroje su tavo dviem dėžėmis veža kažkas cigarečių ar vaistų, muitinė sulaiko visą transporto priemonę. Tuomet tavo daiktai nukenčia ne dėl fizinio pažeidimo, o dėl laiko – stovi kieme, saulėje, lyjant. Kartais savaitę. Dalinio krovinio saugumas į Angliją yra toks: pasikliovi ne tik savo vežėju, bet ir devyniais kitais, kurių net nepazįsti. Patikimiausi vežėjai atrenka kaimynus, bet pigiausi krauna viską iš eilės. Jeigu matyti, kad per daug rizikinga, neik su tais, kurie žada stebuklus už keturiasdešimt procentų mažiau rinkos kainos.

Kiek laiko dalinis krovinys gali stovėti terminale – ar ilgas laukimas pavojingas?

Terminale Lietuvoje gali stovėti dieną ar dvi, kol susidarys pilnas konteineris. Anglijoje – panašiai. Pavojinga? Iš tikro, gali būti. Jei terminalas drėgnas (o daugelis yra), kartono dėžės prisisiurbia drėgmės. Žiemą temperatūra krenta, paskui kyla – kondensatas, vadinamas „krovinių prakaitu". Mačiau elektronikos prietaisus, padengtus rūdu, nes stovėjo Felikstou terminale per ilgai. Ilgas laukimas didina ir dokumentų maišymo tikimybę. Kiekviena papildoma valanda – minusas tavo ramybei. Aš stengiuosi, kad mano kroviniai nestovėtų ilgiau nei būtina, bet daliniame krovinyje tai ne visada kontroliuojama.

Ar mano daiktai gali „pasimesti" tarp kitų siuntų dėl dokumentų klaidos?

Deja, taip, ir tai nėra reta problema. Ypač jei vežėjas naudoja brokerius, kurie tvarko popierius per seną programinę įrangą arba ranka rašytus excel'ius. Kolega prieš porą metų prarado siuntą, kuri buvo sukrauta teisingai, bet lipdukas nulūpo ir dėžė atsidūrė be adreso. Tai buvo Brisolio terminale – dėžė suavo... (oi, su jos) šeimos nuotraukomis dingo trims savaitėms. Atsirado tik tada, kai kas nors atidarė ir rado telefoną viduje. Aš visiems sakau: lipdukai – išorėje, bet viduje irgi palik popieriuką su kontaktais. Dokumentų klaida gali būti ne tavo kaltė, bet padariniai – tavo galvos skausmas.

Ar reikia fotografuoti krovinį prieš išsiunčiant – ar tai padeda jei kas nutiktų?

Absoliučiai taip, ir ne tik fotografuoti, bet filmuoti. Ne dėlto, kad negalime pasitikėti, o dėlto, kad nuotraukos – vienintelis objektyvus įrodymas. Kai klientas skambina ir sako, kad dėžė subraižyta, klausiu: ar turite nuotraukų prieš pakrovimą? Jei neturi – ginčai tempiasi mėnesius. Yra vežėjų, kurie bando aiškinti, kad subraižymas buvo prieš. Nuotrauka laiko žyma nurašo pasiteisinimus. Aš darau nuotraukas net tada, kai klientas stovi šalia ir sako „kam reikalinga". Po dviejų savaičių gaunu žinutę „ačiū, kad padarėte". Fiksuok kampą, fiksuok etiketes, fiksuok kokybę. Tai tavo draudimas prieš nelaimę.

Kai nutinka bėda – ką daryti ir ko tikėtis

Ką daryti, jei atsiėmęs krovinį Londone matau, kad dėžė sulūžusi?

Nesignuok priėmimo akto be komentaro. Pirmas dalykas. Pasirašyti, kad gavai tvarkingai, o paskui skųstis – tas pats, kas pirkti sugedusį automobilį pas notarą. Jei matai pažeidimą – fiksuok foto, prašyk vairuotojo aktą. Jei atsisako, rašyk pats ir daryk, kad pasirašytų. Kartais vairuotojai spaudžia: „pasirašyk, aš skubu". Nepasirašinėk kaip avinėlis. Jei dėžė sulūžusi – atidarai priekyje, patikrini turinį. Jei viduje trupiniai – tuojau registruok. Veloji – esi kaltas tu pats.

Ar vežėjas visada atsako už sugadinimus, ar yra kokių nors kiaulių?

Teoriškai taip, praktiškai landų yra. CMR konvencija numato atsakomybę, bet yra išlygų. Jei vežėjas įrodo, kad pažeidimas atsirado dėl pakuotės trūkumų – kaltė ant siuntėjo. Kartais sutartyje smulkios raidės numato, kad kompensacija tik keli eurai už kilogramą. Mačiau sutartį, kur buvo parašyta, kad už brangius daiktus be specialaus draudimo vežėjas neatsako. Klientai nepaskaito. Todėl – taip, yra kiaulių. Yra tokių firmų, kurios specialiai merkia vandenį ant sąlygų, kad išsisuktų. Patikimas tarpininkas paaiškins, kur jo atsakomybė baigiasi. Jei tyli – varpas.

Kodėl kartais saugiai supakuoti daiktai vis tiek atvažiuoja subraižyti?

Kartą vežėme į Liverpulį dešimt medinių dėžių, puikiai supakuotų. Atvažiavo devynios idealios, vienos kampe – mažas įbrėžimas. Kodėl? Nes kažkas kitas krovinys, metalinis profilis, buvo netinkamai pritvirtintas toje pačioje zonoje. Kelio vibracija per keturiolika valandų padarė savo. Tu gali daryti viską teisingai, bet dalinis krovinys dalinasi erdvę, absoliutus saugumas neegzistuoja. Tai ne pasiteisinimas, o realybė. Retai daiktai atvažiuoja tobulai. Klausimas – ar pažeidimai menki, ar kritiniai. Jei kritiniai – reikalauk. Jei menki – atsimink, kad tai kompromisas tarp kainos ir absoliučios kontrolės. Visada taip bus.

Ar galiu nepasitikėti vežėju, kuris siūlo gerokai mažesnę kainą nei rinkos?

Gali ir turi. Aš nesakau, kad brangiau visada geriau, bet kai kaina krenta keturiasdešimt procentų žemiau vidurkio, kažkas ne taip. Mačiau schemą: vežėjas surenka krovinius už žemiausią kainą, bet neturi leidimų į Jungtinę Karalystę taip kaip deklaruoja. Meta krovinius į Londono sandėlį ir iš ten mažais vanagais skirsto. Tavo daiktai persikraulo ne tris, o dešimt kartų. Arba stovi savaitę aikštelėje be priežiūros. Žmonės skundžiasi, kad radiniai dingsta. Žemesnė kaina – ne rodiklis, bet jei kvaila, tavo dalinio krovinio saugumas į Angliją bus antras galvojimas po to, kaip ten apskritai prasisukti.

Kiek laiko turiu pranešti apie žalą – ar tiesa, kad terminų reikia laikytis griežtai?

Taip, ir šitas dalykas pražudo daug nuostolių. CMR dažnai reikalauja, kad žala būtų raštu per septynias dienas nuo gavimo. Jei matai, kad dėžė ne ta, o praneši po dviejų savaičių – pozicija silpsta. Buvo atvejis: klientas atsiėmė siuntą Liverpoolio terminale, nieko nepamatė, o po dešimties dienų radęs trupinius – vežėjas atsisakė mokėti, nes nebuvo išankstinio akto. Būnu griežtas: fiksuok viską iš karto, net jei atrodo nieko baisaus. Vėlavimas pranešime – vienas triukų, kuriuo naudojasi blogi veikėjai. Septynios dienos – niekai logistikoje, bet teisiškai tai gali būti kardas tavo galvą nukertąs.

Ko niekas nepasakys, bet aš pasakysiu

Ar turėčiau pats atvežti krovinį į terminalą, ar geriau, kad paimtų iš namų?

Pats atveždamas sutaupysi, bet prarasi kontrolę. Kai paima iš namų, vairuotojas mato, kaip supakuota, kartais pataria. Terminale būsi vienas iš šimto – numesi dėžę, gausi kvitą ir viskas. Nei kas patikrins sandarumą, nei paaiškins. Aš asmeniškai renkuosi paimti iš durų, net jei brangiau. Bent žinau, kad pirma grandis – saugi. Jei pats veši į terminalą, pakuotė turi būti dar atsparesnė, nes ten visi skuba. Be to, ne visi terminalai priima privačius asmenis be rezervacijos – gali atvažiuoti, o tave nušluoti nuo slenksčio. Tada kur dėsi daiktus?

Koks yra pats blogiausias dalykas, kurį mačiau dėl nepakankamos saugos dalinių krovinių vežime?

Vienas vyrukas vežė į Bristolį visą gyvenimo turtą – penkiasdešimt dėžių. Išsirinko pigiausią variantą. Vežėjas sukrovė jo daiktus po statybinėmis lentomis ir cemento maišais. Lyjo. Maišai prakiuro. Cementas su drėgme tapo akmeniu. Penkiasdešimt dėžių, drabužiai, knygos, vaikų žaislai – viskas akmeninėje masėje. Draudimas nepadengė, nes buvo įrašas „pakuotė netinkama drėgmei". Nesąžininga? Ypač. Bet legalu pagal sutartį. Prisimenu tą skambutį iki šiol. Todėl sakau: saugumas priklauso ne tik nuo dėžių, bet ir nuo to, kas vyksta aplink jas. Ir nuo to, ar perskaitysi smulkųjį šriftą.

Ar galima prašyti vežėjo, kad mano siunta būtų vežama atskirai nuo metalo laužo ar cheminių medžiagų?

Galima prašyti bet ko, bet jie ne visada gali įgyvendinti. Jei fūra jau dalinai užpildyta, o liko vieta tarp tavo spintos ir dažų kibiro – tie dažai ten bus. Sutartyje gali užrašyti, kad tavo krovinys nesimaišo su pavojingais, bet realybėje pažiūrėti, kas konkrečiai šalia, tu nematysi. Bent jau gali pareikalauti sandėliavimo klasės. Patyrę vežėjai patys atskiria pavojingus, bet auditorijos... (oi, mašinos) ne visada tos pačios. Jei pervežimas į Angliją konteineriu, ten dar sudėtingiau, nes ten maišomi skirtingi srautai. Geriausia – rašyti aiškiai pakuotėje ir tikėtis geriausio.

Ką reiškia „krovinio saugumas" – tik fiziniai pažeidimai, ar ir vėlavimai, praradimai?

Daugelis galvoja, kad saugumas – tai kad niekas nesubyrės. Aš sakau, kad tai ir laiku atvažiuojanti siunta, ir ta, kuri apskritai atvažiuoja. Vėlavimas Anglijos maršrute sugriauna planus: lauki baldų Londone, o jie stringa terminale dėl blogo eksporto deklaracijos. Praradimas – kai siunta dingsta rūšiavimo klaidos metu. Daliniame krovinyje saugumas turi tris kojas: fizinė, laiko ir dokumentų. Jei viena lūžta –visa konstrukcija svyruoja. Aš labiau bijau praradimo nei įbrėžimo. Įbrėžimą pamatysi ir sutvarkysi, o praradimas gali tęstis mėnesiais. Ypač jei krovinys mažas – mažos dėžės turi polinkį pasimesti labiausiai.

Jei pervežu vertingą kompiuterinę įrangą daliniu kroviniu, ar tai protingas sprendimas?

Prizemiškai – ne, bet jei neturi kitos išeities, įmanomas. Tada įranga turi keliauti su temperatūros kontrole, vibracijos apsauga ir pilnu draudimu. Daliniame krovinyje negali kontroliuoti, ar kas nors statys ant tavo serverių dežės sofą. Kartą kolega vežė grafikos plokštes į Readingą, supakavo į putų plastiką, atvažiavo sveikos. Bet tai buvo laimė, ne taisyklė. Jei turi vieną kitą kompiuterį – užteks geros dėžės. Jei penkis darbo kompiuterius su SSD – apsvarstyk visą krovinį. Arba specializuotą IT pervežimo paslaugą. Taupymas čia gali skaudžiai atsiliepti, kai atidarysi dėžę Anglijoje.

Taigi, kaip užtikrinti dalinio krovinio saugumą į Angliją? Viskas prasideda nuo tavo spintos kampo ir baigiasi pasirinkimu, kam patikėti daiktus. Nebūna tobulų pervežimų, būna atsakingų žmonių ir gerų dėžių. Skirk laiko pakavimui taip, lyg daiktai kris iš metro laiptų. Patikrink vežėją ne pagal kainą, o pagal atsakymus. Saugumas – tai ne viena taisyklė. Tai daugybė mažų sprendimų prieš pakrovimą. Dėl kokybės pakentės biudžetas, bet ramybė kainuoja.