Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip užsisakyti siuntų pervežimą Anglija internetu?
Dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Britaniją ir atgal. Per tiek laiko mačiau visko – buvo, kad klientas pats supakuoja svorius kaip porcelianą, o kartais sugalvoja, jog šaldytuvas gali keliauti be dėžės. Užsisakyti siuntų pervežimą Anglija internetu šiandien atrodo vieno mygtuko reikalas, bet man vis dar skambina žmonės, kurie nežino, ar tas žalias mygtukas reiškia, kad kas nors rytoj atvažiuos. Tai visgi logistika, ne pica, nors irgi su pristatymu. Toliau rašau atsakymus į klausimus, kokie kyla tikram žmogui prieš siunčiant dėžes į Londoną, Birminghamą ar bet kurį UK kampelį. Be rinkodarinio šlamšto, tiesiai.
Pradžia – nuo ko spausti?
Ką reiškia "užsisakyti pervežimą internetu" – ar kas nors atvažiuos paimti?
Tai reiškia, kad įvedi adresus, svorį, apmokėji kortele ir gauni lipduką. Ne visada kas nors atvažiuos namolin – kartais reikia patiems nuvežti į terminalą. Jei renkiesi "door to door" – tada taip. Būna įmonių, kurios sako, kad paims, o paskui paskambina, kad per mažai siuntų ir reikia vežti patiems. Buvęs klientas iš Panevėžio kažkada laukė kurjerio tris dienas, o pasirodo – paslauga buvo tik "drop-off". Todėl prieš mokant patikrink, ar paimimas išties įskaičiuotas, ar tik paslaugos priedas. Aišku, viskas priklauso nuo to, ką pasirinksi – užsakius internetu tai ne magija, o tiesiog užsakymo forma.
Ar galiu užsakyti siuntą į Angliją tiesiog iš telefono?
Žinoma. Dabar daugelis svetainių mobilūs ir viskas veikia per naršyklę. Aš pats dažnai sėdamas ant sofos padarau užsakymą, nors akys jau nebe tos. Tiesa, telefono ekrane kartais nepatogu vesti ilgą aprašymą, ypač jei siunti daug daiktų. Būna, kad neišsaugo adreso ir reikia vesti du kartus – tai nervina. Bet šiaip, taip, iš telefono galima. Net sumokėti Apple Pay ar Google Pay dabar leidžia. Tik nepatingėk patikrinti ar teisingai suvedei pašto kodą – vieną kartą pats praleidau raidę ir siunta nukeliavo į visai kitą gatvę.
Kiek dienų prieš reikia užsakyti transportavimą į Londoną?
Mažiausiai dvi–trys darbo dienos, jei nori, kad viskas sklandžiai. Skubūs pervežimai į Londoną kartais pavyksta ir per paras, bet tada moki dvigubai. Aš patarčiau neužsakinėti paskutinę minutę, nes tada nelieka laiko ištaisyti klaidų. Kartais žmonės vakare užsako, o ryte jau skambina – kur mano lipdukas? Ne, taip greitai nedirbame. Geriau planuoti savaitę į priekį. Aišku, jei vežėjas jau važiuoja ir turi laisvą vietą, gali paimti ir rytoj, bet tai jau ne taisyklė, o sutapimas.
Ar man reikia spausdinti lipduką, ar jį atveš kurjeris?
Čia priklauso. Daugelis didžiųjų vežėjų dabar atsisiunčia lipduką į savo sistemą ir kurjeris turi skenuoklį. Bet mažesnės įmonės, ypač tos, kurios važiuoja maršrutais Lietuva-Anglija, kartais dar prašo atspausdinti. Aš pats šimtą kartų sakiau klientams – spausdinkite, nes jei kurjeris be spausdintuvo, bus nemalonu. Nors šiais laikais net ir lietuviškos įmonės turi elektroninius duomenis. (A, tiesa, yra tokių, kurios atsiunčia PDF ir sako: lipduką ten nusipjauti ir priklijuoti.) Geriausia žinoti iš anksto, nes stovėti rytoj prie durų be lipduko – nekaip.
Ką daryti, jei internetu užsakius niekas neatskambina?
Skambinti dar kartą. Rimtai. Jei užsakei siuntų pervežimą į Angliją internetu ir pragulėjai dvi dienas be žinios – tai ne geras ženklas. Normali įmonė atsako per kelias valandas. Būna, kad jų sistema stringa, arba laiškai landa į brukalą. Kartais jie tiesiog per daug prisiėmė užsakymų ir tavęs nebesugeba apdoroti. Nesėdėk tyliai. Rašyk el. paštu, skambink, jei nieko – reikalauk pinigų atgal. Blogiausia, ką gali padaryti, – laukti viltinai. Per dvidešimt metų mačiau, kad tylūs klientai dažniausiai lieka ir be siuntos, ir be pinigų.
Pakuotė, svoris ir draudimas
Kaip teisingai sverti siuntą prieš užsakant paslaugą internetu?
Reikia svarstyklių. Namuose neturisi – nueik į paštą ar pas kaimyną. Dauguma žmonių spėja iš akies. Tai klaida. Aš mačiau, kaip klientas pasakė "nuo dvidešimt kilogramų", o paskui paaiškėjo trisdešimt septyni. Kaina auga ir oro uodegą moki pats. Ypač kai siunti į Angliją internetu – ten kiekvienas kilogramas matuojamas. Jei padarai klaidą, vežėjas gali atsisakyti paimti arba paprašyti priemokos. Svark dėžę jau supakuotą, nes popierius ir juosta irgi sveria. Kartais pora kilogramų viršija planą, bet jei tai du ar trys – dažnai akių neužmerkiame.
Ar galiu siųsti televizorių į Angliją tiesiog originalioje dėžėje?
Gali, bet ar verta? Originali dėžė lengva, tačiau jei ten yra didelis ekranas – reikia papildomo burbulinės plėvelės sluoksnio. Buvęs atvejis: vežiau televizorių iš Kauno į Bristolį. Klientas paliko originalioje dėžėje. Kelionėje per bendrą konteinerį kitas krovinys į ją atsitrenkė – stiklas truputį įskilo. Nebuvo visiškai sugadinta, bet pikta. Dėžė turi atlaikyti kasdienę sandėlio brutalybę. Apvyniok storai. Jei neturi kaip – nupirk vazono fiksatorių parduotuvėj, pataisys situaciją. Arba geriau kreipkis į tuos, kas pakuoja profesionaliai.
Kas yra "volumetrinis svoris" ir kodėl už jį brangiau?
Tai toks apskaičiavimas, kai tavo siunta labai didelė, bet lengva. Lėktuvai ir mašinos turi ribotą vietą, todėl vežėjas skaičiuoja ne tik kilogramus, bet ir kubus. Formulė paprasta: ilgis x plotis x aukštis, padalini iš penkių tūkstančių – gauni "volumetrišką" svorį. Jis būna didesnis nei realus. Pavyzdžiui, siunti antklodžių maišą. Svorį – šeši kilogramai, bet vietą užima kaip trisdešimt. Tada moki už trisdešimt. Žmonės pyksta, bet taip veikia transportas. Kuras kainuoja, o vietos mašinoje nėra begalinės.
Ar verta drausti siuntą važiuojančią į Birminghamą?
Jei ten kažkas brangaus – taip. Draudimas kainuoja kelis procentus, bet nuramina galvą. Aš asmeniškai drausti siunčiu visada tada, kai siuntos vertė viršia du šimtus eurų. Buvo nutikę, kad dėžė su drabužiais, važiavusi į Birminghamą, aptėjo drėgme – draudimas padengė. Be draudimo būčiau atsakęs pats klientui, ir būtų nemalonu. Aišku, jei veži senus batus ir kelis puodus – gal ir neverta. Bet elektronika, baldai, antikvaras – tikrai. Tik skaityk sąlygas smulkųjį šriftą, nes kai kurios draudimo rūšys nepadengia netinkamo pakavimo.
Kas bus, jei dėžė suplyš transporto metu – ar atsako įmonė?
Jei tai jų kaltė – taip. Bet reikia įrodyti. Aš mačiau situaciją, kai dėžė buvo suversta jau suplyšusi, bet klientas neturėjo nuotraukos prieš pakrovimą. Tada ginčas stringa. Todėl visada nufotografuok siuntą prieš atiduodant. Net jei atrodo kvaila – padaryk tris kadrus. Geros įmonės pripažįsta klaidas ir atlygina. Blogos ieškos skylės taisyklėse. Jeigu pakuotė buvo vos laidi – tavo atsakomybė. Nepatogus faktas: kai kurie vežėjai specialiai neskuba atsakyti į tokius skundus, tikėdamiesi, kad nuleisi rankas. Nepaleisk.
Dokumentai, muitai ir problemos
Ar siuntai į Manchesterį reikia kažkokių popierių?
Dabar po Brexit viskas kiek sudėtingiau. Jeigu siunti asmeninius daiktus, reikia sąrašo anglų kalba su verte. Kartais muitinės reikalauja įrodyti, kad tai ne prekyba. Aš šimtą procentų nesu tikras dėl kiekvieno popieriaus, nes taisyklės keičiasi, bet sąrašas (inventory list) tikrai reikalingas. Geriau turėti perteklių, nei stovėti vėliau aiškintis. Yra toks muitinės dokumentas – CMR, bet jį pildo vežėjas. Tau reikia tik teisingai aprašyti turinį. Jei siunti naujus daiktus – gali tekti mokėti PDV ar muitus, todėl teisingumas svarbu.
Ką daryti, jei muitinė atidaro siuntą ir ten yra maisto produktų?
Nešdink kuo greičiau. Muitinėje maistas – raudona vėliava. Aš turėjau klientą, kuris įsimetė į dežę šakočio, kiaušinių, rūkytos dešros. Tai buvo kelionė į Notingamą. Muitininkai atidarė, išėmė visą maistą, dar paskelbė įspėjimą. Siunta vėlavo savaitę. Dabar po Brexit į UK negalima siųsti beveik jokių maisto produktų be licencijų. Jei labai reikia mamos barščių – geriau vežkis lagamine, o ne per kurjerį. Rimtai. Nes kitaip gali gauti ne tik baudą, bet ir visą siuntą sudeginti. Nuodugniai.
Ar galiu siųsti vaistus į Angliją internetu užsisakius pervežimą?
Ne, negali be recepto ir specialių leidimų. Vaistai – tabu. Jei turi receptinius vaistus – tai tavo asmeninis lagaminas, o ne dėžė su lipduku. Buvo atvejų, kai žmonės bando slėpti tabletes tarp drabužių. Jei randa – baudžia ir tave, ir kartais vežėją. Aš nevežu vaistų. Net paprasti vaistai nuo galvos skausmo kelia riziką, nes muitiniai nežino, kas viduje. Jei reikalingi – geriau nueik į vietinę vaistinę Didžiojoje Britanijoje. Ten viskas bus pigiau ir be galvos skausmo.
Ar reikia rašyti angliškai siuntos turinį, ar galima lietuviškai?
Angliškai. Taškas. Muitinė Anglijoje nemoka lietuvių kalbos, nors kartais ir lietuvių ten dirba. Sąrašas turi būti aiškus: "2 cotton T-shirts", "1 used kettle". Jei rašysi "nedidelė buitinė technika" – jie gali atidaryti ir tikrinti, kas tai. O tai reiškia vėlavimą. Aš pats vieną kartą buvau parašęs lietuviškai, nes skubėjau. Rezultatas – siunta pasiklydo vizų skyriuje dviem dieniom ilgiau. Nemalonu. Tad neišsidirbinėk, veski sąrašą angliškai. Jei nemoki – pasinaudok Google verteju, bet geriau paklausk manęs arba draugo.
Ką reiškia "EORI numeris" ir ar man jo reikia siunčiant daiktus į UK?
EORI – tai toks registracijos kodas verslui, kuris dirba su muitinėmis. Paprastam žmogui, siunčiančiam asmeninius daiktus į Angliją, jo paprastai nereikia. Tik jei siunti kaip įmonė, tada taip. Aš asmeniškai jų neprašau nuo privačių klientų. Nors kartais pasitaiko, kad muitinė vis tiek užduoda klausimų. Tuomet padedame sutvarkyti deklaraciją be EORI, nes tai yra tiesiog persikraustymo siunta. Žodžiu, nepūsk sau saugų – jei neturi verslo, nekvaršink galvos. (Ai, ne, varno – EORI kartais reikia ir privačiam, kai siunta viršija tam tikrą vertę, bet čia jau retos išimtys.)
Kaina, laikas ir kas gali nepavykti
Kodėl vieni siūlo pervežimą į Angliją už 15 eurų, o kiti už 80?
Nes vieni skaičiuoja tik degalus, o kiti – visą paslaugą. Pigūs pasiūlymai dažnai reiškia, kad tavo siunta važiuos katik atsiradusioje vietoje mikroautobuse be draudimo. O gal niekur nevažiuos, nes surinkę pinigus dingsta. Aš mačiau tokių istorijų Facebooke: paėmė dvidešimt eurų už siuntą, o žmogus nieko negavo ir nebegali prisiskambinti. Už aštuoniasdešimt eurų gauni sekimą, draudimą, normalią dėžę ir garantiją, kad kas nors atsakys telefonu. Pigūs vežėjai neskaičiuoja savo laiko, todėl jo neturi tau. Skamba sunkiai, bet taip yra rinkoje.
Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Londono centrą ar į kokią kaimą netoliese?
Taip. Londono centras – vieni taškai, o kaimas Skotijoje – visai kas kita. Vežėjai turi maršrutus, kur dažniausiai važiuoja. Jei tavo adresas nuo magistralės atšakoja valandą kelio – kaina auga. Kartais paprašo priemokos už kurjerio laiką. Aš patarčiau, jei turi galimybę – siųsk į didesnį miestą, kur gali atsiimti. Pavyzdžiui, į Londoną patogu, nes ten viskas sukasi. Bet jei adresas kažkur Kornvalyje – teks dairytis specialaus pristatymo. O specialus pristatymas visada kainuoja brangiau. Net jei internetu viskas atrodo vienodai.
Ar būna akcijų užsisakant siuntą į Angliją internetu?
Būna, ypač rugsėjo pradžioje, kai studentai važiuoja studijuoti, arba prieš Kalėdas. Bet aš nelabai pasitikiu tomis nuolaidomis. Kartais kaina "nukrenta" dešimčia eurų, bet paslauga lieka ta pati. Arba prieš akciją kainą pakėlę dvidešimčia. Klasikinis triukas. Jei matai per gerą pasiūlymą – padaryk screenshotą ir pasitikrink standartinę kainą savaitę prieš. Normali įmonė akcijas daro retai, nes transportas degalus kainuoja visada vienodai. Mano patarimas: geriau ieškok patikimo vežėjo nei nuolaidos. Pinigus sutaupysi, kai siunta pasieks tikslą laiku.
Ką veikti, jei siunta į Liverpoolą vėluoja jau dvi savaites?
Pirma, skambink vežėjui. Nesėdėk ir nelauk. Buvo atvejis, kai siunta į Liverpoolą užstrigo muitinėje, o klientas man paskambino tik po dviejų savaičių. Paaiškėjo, kad trūko sąrašo. Per tą laiką jie tiesiog nieko nedarė. Jeigu vežėjas nepakėlė ragelio rašyk el. laišką su užsakymo numeriu. Jei vis tiek tyli – tikrink sekimą. Kartais siunta pakliūva į kitą sandėlį, arba etiketė nukrito. Po trijų savaičių gali reikalauti grąžinti pinigus ar ieškoti kurinio. Deja, vėlavimai pasitaiko, ypač jei vežėjas sukaupė per daug krovinių ir nepajėgia laiku visko išvežti.
Ar galima atsiimti siuntą iš terminalo Anglijoje, jei nieko nėra namie?
Taip, ir tai dažnai yra protingiausias variantas. Didžiuosiuose UK miestuose yra terminalai, kur gali atsiimti patogiu metu. Pats siūlau tai daryti, jei nebūna kam atidaryti durų dieną. Nes pirmas pristatymas nepavyksta – kurjeris veža atgal, o antram kartui gali imti papildomai. Aš esu matęs, kaip žmonės laukia visą dieną, o kurjeris praleidžia, nes skambina tik kartą. Terminalas sprendžia šią bėdą. Užsakydamas internetu pasirink "pick-up point" arba "drop-off location". Tada gauni kodą ir atsiimi. Paprasta.
Ar galiu pakeisti pristatymo adresą Anglijoje jau po to, kai užsakiau internetu?
Kartais taip, bet ne visada. Jei siunta jau pakelyje – keisti adresą labai sunku. Buvo, kad klientas išsikraustė iš Cambrige į kitą butą, ir mes sugebėjome pakeisti tik todėl, kad krovinys dar stovėjo Lietuvos sandėlyje. Kai jau perėjo sieną – beveik neįmanoma. O jei tik skirtingas namo numeris toje pačioje gatvėje – dar gali pavykti. Bet reikia skambinti kuo greičiau. Aš kiekvieną kartą sakau: pasitikrink adresą du kartus prieš spausti "mokėti". Nes vėliau tas pakeitimas kainuoja ir nervus, ir pinigus. Ypač Londone, kur gatvių yra tūkstančiai.
Ką reiškia "door to door" paslauga – ar tikrai iki durų?
Teoriškai taip, bet praktiškai – iki pirmų durų, be lifto. Jei gyveni aukštai ir nėra lifto – kurjeris turi teisę atsisakyti nešti. Būna, kad įspėja iš anksto, o kartais tiesiog pasako vietoje. Aš mačiau situaciją, kai Londone, trečiam aukšte, be lifto, kurjeris paliko daiktus laiptinėje. Pagal taisykles – negalima, bet žmogiškai – suprantama. Jei nori, kad neštų aukštyn – derėkis iš anksto. "Door" paslauga dažnai reiškia "iki namo durų", o ne "iki buto viduje". Skaityk smulkųjį šriftą. Arba tiesiog padėkok kaimynui, kuris padės nunešti.
Ar galiu siųsti asmeninius daiktus į Angiją perkraustymo metu per tą patį internetinį užsakymą?
Ne Angiją, o Angliją. Bet šiaip gali – juk rašau apie tą patį. Perkraustymo siuntas dažnai galima registruoti per specialias formas, bet jei siunti per paprastą siuntų sistemą – geriau nurodyk, kad tai "personal effects". Vertė turi būti tiksli ir nekomercinė. Aš patarčiau nesiunti visko vienu metu per vieną langelį, jei pervežėjas nėra perkraustymų specialistas. Būna, kad standartiniai kroviniai ir asmeniniai daiktai keliauja skirtingai. Geriau kelios mažesnės siuntos nei viena milžiniška dėžė, kurią niekas nežino kur dėti.
Ar reikia mokėti papildomai, jei reikia nešti į trečią aukštą be lifto Londone?
Taip, beveik visada. Ypač Londone, kur kiekvienas papildomas žingsnis kainuoja. Aš esu matęs, kad už nešimą be lifto ima dvidešimt svarų sterlingų. Kartais tai vadinama "extra carry" mokestis. Jei nesutarsi iš anksto, kurjeris gali palikti prie įėjimo. Londono laiptinės siauros, senos, vargina. Nuoširdžiai patariu: jei tik gali – nusileisk žemyn ir padėk pasiimti. Arba pakviesk draugą. Užsakydamas internetu pažiūrėk, ar svetainėje nėra varnelės "lift available?" – ją uždėk, jei yra liftas, arba paminėk komentaruose, kad nėra. Sutaupysi staigmenų.
Kur geriau užsisakyti – pas didelę įmonę ar pas vežėją iš Facebook grupės?
Didelė įmonė brangesnė, bet turi ką spausti, jei kas negerai. Facebook vežėjas gali būti auksas, gali būti aferistas. Aš pažįstu žmonių, kurie vežioja šeimyniškai ir puikiai dirba per socialinius tinklus. Bet pažįstu ir tuos, kurie paėmę pinigus ištrina profilį. Rizika tavo. Aš pats dirbu viduryje – turime svetainę, bet ir bendrauju tiesiogiai. Jei renkiesi iš Facebook – tikrink atsiliepimus, prašyk sutarties, neapmokėk visos sumos prieš paimant siuntą. Rimtų žmonių tai neįžeis. O jei įžeidžia – ženklas, kad kažkas ne taip. Didelės įmonės mažiau lanksčios, bet stabilumo suteikia.
Taigi, jei svarstai, kaip užsisakyti siuntų pervežimą Anglija internetu – dabar maždaug žinai, į ką atkreipti dėmesį. Svarbiausia nesudėtingai supakuoti, teisingai sverti, patikrinti adresą du kartus ir rinktis ne pigiausią, o protingiausią variantą. Jei abejoji – visada parašyk ar paskambink prieš apmokant. Geriau paklausti kvailai nei padaryti kvailą klaidą. Aš dar kelis metus čia dirbsiu, tai jei reikės – kreipkis. Sėkmės siunčiant.