Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Kaip užsisakyti mikroautobusų baldų pervežimą į Angliją ir ką svarbu žinoti prieš pakrovimą
Jau gerus dvidešimt metų vežioju baldus į Londoną, Birmingamą ir visus įmanomus Anglijos kampelius. Per tą laiką teko matyti visko – ir tokių pervežimų, kurie praėjo kaip per sviestą, ir tokių, kai klientas skambindavo paskutinę minutę, o baldai jau turėjo būti iškraustyti. Šiandien pakalbėsiu apie tai, kaip užsisakyti mikroautobusų baldų pervežimą į Angliją taip, kad nesinervintum dėl smulkmenų. Nes tikrai yra skirtumas, ar veši su profu, ar su vaikinu, kuris vakar vakare įsirašė „perkraustymai“ į Facebook anketą. Kai pirmą kartą vežiau baldus į Anglija, dar nebuvo jokio Brexit, o dabar reikalauja daugiau kantrybės.
Užsakymo pradžia – kaip čia suktis
Kaip apskritai užsakau mikroautobusą baldams į Angliją?
Paprasčiausia paskambinti arba parašyti žinutę. Bet ne tiesiog „sveiki, kiek kainuoja“. Turėkite paruošę sąrašą – ką vešite, iš kur, kur konkrečiai Anglijoje. Aš asmeniškai geriausiai suprantu, kai žmogus nufotografuoja baldus arba nurodo matavimus. Tada galiu pasakyti, ar tilps į standartinį VW Transporterį, ar reikės didesnio Sprinterio. Kartais žmonės skambina ir sako „man baldai normalūs“. O kas yra normalūs? Vienam tai lova ir spinta, kitam – trys komodos bei sekcija. Jei patys nežinote ką vešite, mes irgi nežinosime kokio mikroautobuso reikia.
Kiek laiko prieš išvažiavimą reikia rašyti ar skambinti?
Idealiu atveju – savaitė ar dvi. Bet idealių atvejų, atvirai pasakius, būna mažai. Dažnai skambina trys dienos prieš, o kartais ir likus dienai. Aš stengiuosi padėti, bet jei vairuotojas jau Prancūzijoje su kitu kroviniu, stebuklų nepadarysiu. (Kol kas neturiu teleporto, nors būtų smagu.) Kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau laiko derinti maršrutą, gal net pigiau išeis, jei sukomplektuosiu krovinį su kitu klientu. Bet jeigu skubu, skambinkit, kartais pasitaiko laisvų vietų paskutinę minutę. Tik per daug skubant galima pasimesti dokumentuose.
Ar galiu tik telefonu viską suderinti, ar būtinai rašyti el. paštu?
Telefonu – greičiausia. Bet raštu – saugiau. Aš pats mėgstu el. laišką su detalėmis, nes pokalbio metu prisiminti viską yra misija neįmanoma. Buvo atvejis, kai klientas telefonu pasakė vieną adresą, o pasirodo, jog rajoną pravarde vadina kitaip, ir vairuotojas suka ratus aplink bloką. Raštas palieka pėdsaką. Jei jūsų angliškas adresas sudėtingas, tikrai geriau turėti jį žinutėje, kurią galima nusikopijuoti į navigaciją. Žodžiu, kombinuokite abu būdus, tik nereikia apsiriboti vien komentaru po skelbimu.
Ką man paklaus pirmiausia, kai paskambinsiu?
Pirmiausia – iš kur ir kur. Tada ką vešite. Trečias dažnai būna apie datas. Neišsigąskite, jei klausia daug – tai reiškia, kad nenori vėliau aiškinti jog nežinojo apie penkis aukštus be lifto. Aš visada teiraujuosi apie laiptus, nes tai lemia viską – nuo laiko iki to, ar užteks vieno žmogaus. Kartais klientai pyksta: „kam tiek klausimų?“ O po to stebisi, kodėl vairuotojas vienas neiškėlė pianino. Tai taip, tikėkitės klausimų ir atsakykite tiesiai. Nebūtina pasakoti visą biografiją, svarbiausi faktai.
Radau skelbimą „baldų pervežimas į Londoną nuo 500 eurų“ – ar galiu bendrauti tik per Messengerį?
Galite, bet aš nepatersčiau. Tie „nuo 500“ dažnai būna panašūs į tuos skelbimus, kur paskui priduria: „bet degalai ir tiltai – jūsų sąskaita“. Rimtas vežėjas turi ir telefoną, ir el. paštą, ir sutartį. Jei tik Messengeris, rizikuojate, kad žmogus neišvažiuos kitą rytą. Buvo istorija, kai moteris sumokėjo avansą per Messengerį, o vežėjas kitą dieną ištrynė paskyrą. Tikra. Rimtas mikroautobusų baldų pervežimas į Angliją atrodo taip: yra kontaktai, yra sutartis arba CMR, nėra paslapčių. Nežaiskite su neaiškias figūromis, nes taupymas čia gali tapti brangiausiu sprendimu gyvenime.
Kainos ir kas įeina į tą sumą
Kiek realiai kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją nuo durų iki durų?
Realiai – nuo 800 iki 2500 eurų. Platus intervalas, bet čia kaip su automobiliais: yra Dacia, yra Mercedes. Jeigu vešite iš Vilniaus į Londoną pilną Transporterį su Danijos tiltais, kaina bus artimesnė tūkstančiui ar daugiau. O jei dalinis krovinys į Mančesterį – mažiau. Svarbu, kad kaina apimtų kuro kaštus, tiltus, keltą po vandeniu, vairuotojo darbą. Kartais meta mažą kainą, o po to sako: „o dabar dar 300 eurų už keltą“. Tai žiūrėkite, kad viskas būtų aišku iškart. O jei kaina žemiau kaštų – aš jau žinau, kad kažkas čia nešvaraus.
Ar kaina keičiasi, jei pats padedu pakrauti baldus?
Žinoma. Jei patys nešate iki mašinos, reikia mažiau samdyti porininkų. Viena ranka kraunasi lėčiau, o Anglijoje laikas yra pinigai – ypač jei vairuotojas stovi prie dvigubų geltonų linijų Londone. Aš skaičiuoju pagal valandas ir žmonių skaičių. Jei esate tvirto sudėjimo, galite padėti, bet mikroautobuso nuoma ir dyzeliai vis tiek kainuoja. Nors kai kurie vežėjai skiria nuolaidą aktyviai pagalbai. Pas mus taip nėra. Geriau pridėsiu apsauginių paketų, nei rizikuosiu, kad klientas susilaužys nugarą. Nugaros verte kainos nemažėja, deja.
Ar degalai, tiltai ir keltas įskaičiuoti į kainą?
Rimtoje kainoje – taip, viskas įskaičiuota. Bet jei matote „tik transportas“, vadinasi ne. Tiltai ir keltai su dideliu kroviniu nėra pigūs. Keltai per kanalą kartais priverčia aiktelėti. Klientai klausia, kodėl taip brangu? Atsakymas paprastas: kilometrai, tiltai ir dyzelis. Štai visa matematika. Aš duodu „all inclusive“ pasiūlymą, kad paskui nekiltų ginčų. Tik dėl kuro priemokų kartais pasiginčijame, jei kainos staigiai pašoksta. Taisyklė paprasta – kas sutarta raštu, tas galioja. Būna vežėjų, kurie surenka pinigus pirma ir tik tada pradeda galvoti apie pusryčius.
Kodėl vieni prašo 800, o kiti 1800 už tą pačią kelionę iš Kauno į Birmingamą?
Pirma, paslauga gali būti skirtinga. Pigiausias variantas dažnai reiškia grupinį krovinį, kai mikroautobusas važiuos tada, kai užsipildys. O privatus pervežimas, kai išvažiuoja rytoj ir veža tik jus – brangesnis. Be to, 1800 gali reikšti pakavimą, draudimą, dviejų vyrų komandą. 800 – tik vairuotojas ir jūsų pareiga krauti. Yra ir patirties faktorius: pigiausias ne visada apsimoka, jei baldai atvažiuoja sutrypti arba įbrėžti. Čia kaip pirkti batus turguje – sutaupote, bet neilgam. Aš mėgstu, kai daiktai atvažiuoja sveiki.
Ar reikia mokėti avansą ir kaip apsidrausiu, jei žmogus neišvažiuos?
Dažniausiai taip, apie dvidešimt ar trisdešimt procentų. Standartas, nes jei klientas persigalvos, vežėjas lieka su prarastu laiku. Jei avansas tik penkiasdešimt eurų, įtartina – rimtas pervežimas kainuoja daugiau. Dėl apsaugos – prašykite sąskaitos arba raštiško patvirtinimo. Jei vairuotojas pagal verslo liudijimą dirbantis sąžiningas žmogus – nedings. (Blogiausia, kai pats vežėjas bijo, kad klientas pabėgs su pinigais, bet tai jau kita istorija.) Rašykite sutartis, nors ir skamba biurokratiškai. Po dvidešimties metų galiu pasakyti – geriau popierius nei ašaros.
Pakrovimas, daiktai ir paruošimo keblumai
Ar man pačiam reikia išardyti spintą prieš kelionę, ar jūs tai padarysite?
Jeigu turite suktuką ir kantrybę – darykite patys, bus pigiau. Bet jei spinta sudėtinga, su stiklais ir daugybe varžtų, verčiau palikite mums. Aš ardinu, bet ne visi vairuotojai tai daro ir ne visur turi vietos įrankiams. Buvo prieš penkerius metus: klientas sakė, kad lova jau išardyta. Atvykęs radome, kad lovos rėmas niekaip neprasispraustų pro duris. Teko ardyti vietoje su drėlėm. Užtrukom valandą. Tai jei sakote „galėsiu ardyti“ – tikrai galite, bet geriau jau padarykite prieš dieną. Nes laikas lygus pinigams, o ant laiptinės aš neuždirbu.
Ką daryti, jei sofa netelpa pro duris bute Vilniuje?
Tada prasideda nemalonus procesas. Kartais tenka palikti baldą laiptinėje ir susitaikyti su nuostoliais, o kartais dar laiko turint iškviesti stalių. Aš mačiau situaciją, kai vitrina neišėjo nei pro duris, nei pro balkoną. Teko grąžinti pardavėjui. Tikrai ne įdomiausia diena. Išmatuokite ne tik baldą, bet ir durų angą, laiptų posūkius, lifto dydį. Vieno kliento bute Naujamiestyje liftas buvo toks mažas, kad net dėžės netilpo. Turėjom nešti iš devinto aukšto. (Ne, šiaip fortepijono nebuvo, tiesiog taip sakau.) Nešimas aukštyn niekam nesmagu.
Ar reikia bubble wrap kiekvienai stiklinei lentynai?
Bubble wrap yra šventas daiktas stiklui. Antklodės gerai apsaugo nuo įbrėžimų, bet nuo smūgio jau nebe. Aš visada vežioju kilimėlių, putplasčio plėvelės (ar kaip čia ji vadinasi, šitą baltą medžiagą) ir kampų apsaugų. Kartais klientai sako: „čia gi tik valanda kelio“. Bet valanda gali būti su dvidešimt kilometrų duobėto kelio. Arba staigus stabdymas dėl kiškio. Tada lentyna tampa dėlione. Kuo daugiau apsaugos, tuo geriau, ypač jei baldai brangūs ar sentimentalesni. Aš savo mašinoje stengiuosi viską surišti, bet jei pats daiktas neapsaugotas, gali subyra net ant lygaus asfalto.
Gyvenu penktam aukšte be lifto – ar už tai reikia mokėti atskirai?
Taip, ir dar kaip. Nešimas aukštyn ir žemyn yra fizinis darbas. Penki aukštai be lifto – tai gera valanda vien į iškrovimui. Aš moku savo porininkams normaliai, todėl kiekviena valanda skaičiuojasi. Kai kuriose įmonėse paslėptai įtraukia į bendrą sumą, bet aš viską dedu ant stalo atvirai. Buvo atvejis Londone: vaikinas pasakė, kad laiptai trys aukštai, bet „maži“. Pasirodo – spiraliniai, siauri, tamsūs. Dvi valandas sukome ratą su sofa. Tai jei klausiate apie aukštus – sakau tiesiai, be lifto mokate daugiau. Nes tai ne vairavimas, o treniruotė su baldais. Nugara nejuokauja.
Ar vežate ir dėžes su drabužiais, ar tik baldus?
Vežame viską, kas telpa ir legalu. Dėžės su drabužiais – jokie nusikaltimai. Tik neturi būti šviežios mėsos ar augalų, nes Anglijos pasieniečiai aštriai žiūri. O drabužiai, knygos, puodai – dėžėmis į mikroautobusą ir važiuojam. Praktiškai žmonės veža pusę gyvenimo. Kartą klientui vežiau dvidešimt dėžių avalynės. Sako, kolekcija. Gerai, kad tilpo po sofa. Svarbu, kad dėžės nebūtų per sunkios – kartonas šlapras, ir jei kraunate knygas, nenaudokite gigantiškų dėžių. Nes paskui neiškilsime. Tai turbūt dažniausias dalykas, kurį sakau: mažesnės dėžės, prašau.
Kelionėje – muitai, tiltai ir netikėtumai
Ar Brexitui pasibaigus vis dar reikia popierių baldams vežti į Angliją?
Brexitas viską apsunkino, bet baldai kaip tokie nėra apriboti. Reikia deklaruoti, jei vešite naujus baldus – gali kilti muito klausimai. O naudotiems asmeniniams daiktams paprastai taikoma išimtis. Aš vežu su CMR ir sąrašu. Kartais muitininkai tikrina, bet baldus domina mažiau nei maisto produktai. Vis dėlto jei vešite ne tik sofą, bet ir pilną studiją su įrankiais prekybai, tada jau reikia komercinių dokumentų. Nežinau tiksliai, kaip bus ateinančiais metais su papildomais patikrinimais, bet šiuo metu taip: pasiruoši sąrašą, turi CMR, ir laiki kryžmelyje, kad eilė netruktų valandų.
Kiek laiko mikroautobusas važiuoja iš Lietuvos į Londoną?
Teoriškai – apie tris paras be sustojimų. Realiai – keturios ar penkios, nes reikia miegoti, pavalgyti, ir kartais stovi eilėje. Buvo kelionė, kai po Lamanšu (o gal šachtoje – oi, tunelyje) laukėm penkias valandas dėl gedimo. Klientas skambino kas valandą. Aš irgi nervinausi. Tai jeigu žada per dvi dienas – arba du vairuotojai, arba meluoja. Ypač jei krovinys renkamas iš kelių adresų. Geriau susitaikyti su penkiom dienom. Kartais pasiseka per tris, bet neplanuokite gyventi be baldų dar savaitę atsargai. Tiesiog taip yra.
Kas bus, jei aš jau būsiu Anglijoje, o krovinys užstrigs muitinėje?
Tada turite problemą. Ne didelę, bet reikės sprendimo. Jei vairuotojas negali pristatyti, nes jūs dar nepasiruošę iškrauti, kaupiasi papildomos išlaidos. Kartais trasoje yra laikino saugojimo galimybė, bet tai ne standartas. Geriausia planuoti tarpą – atskridote, per kelias dienas įsikursite, tada atvažiuoja baldai. Mačiau atvejį, kai klientas nusipirko skrydį tą pačią dieną, kai išvažiavo mikroautobusas. Atrodo logiškai, bet jei keltas vėluoja dieną, jūs stovite tuščiame bute Londone be sofos. Planuokite atsargiai. Geriau nuliūdę kaimynai, nei jūs vakare ant grindų.
Ar mikroautobusas važiuoja tiesiai pas mane, ar bus dar kitų iškrovimų kelyje?
Jei mokate už privatų pervežimą – važiuoja tiesiai. Jei renkatės pigesnį kombinuotą variantą, gali būti sustojimų. Aš stengiuosi derinti krovinius logiškai, bet kartais tenka sukti į Paryžių, nors tikslas – Mončesteris. Tai prideda laiko. Mikroautobusų baldų pervežimas į Angliją dažnai vyksta su keliais klientais, nes kitaip kaina neįkandama. Bet jei sutariame dėl privataus reiso, kitų baldų nebus. Tiesa, kartais privačiame reise atsiranda „draugo draugas“ – aš tokių dalykų vengiu. Nepatikima. Gerai žinoti maršrutą iš anksto.
Ar galiu skambinti vairuotojui kas tris valandas ir klausti, kur jis?
Galite, bet vairuotojas nustos atsiliepinęs. Ne iš blogo noro, o dėl saugumo. Jis privalo vairuoti ir pailsėti pagal tachografą. Jei kas tris valandas skambinsite – tampa asmeniniu dispečeriu, o ne vairuotoju. Aš savo klientams duodu apytikslę vietą arba pasakau, kurioje šalyje yra. Kai kirto sieną – parašau. Kai keltą laukia – parašau. Per daug informacijos erzina abu puses. Be to, važiuojant per Belgiją ryšys ne visur geras. Sulaukite to skambučio, kai jis sako „esu po laiptais“. Nereikia mesti darbo kas tris valandas, jei vairuotojas dar tik ant kalno prie Doverio.
Anglijoje – iškrovimas ir paskutiniai patarimai
Ar iškraustysite baldus į butą Londone, ar tik paliksite prie durų?
Tai priklauso nuo sutarties. Aš nešu į butą, jei pirmas ar antras aukštas bei yra liftas. O jei trečias, siauri koridoriai, ir sofą reikia versti – kalbam atskirai. Kai kurie kolegos sako: „iki kelio galelis, toliau – jūsų bėda“. Aš nesu toks, nes Londone viena klaida ir jau vėluoji į kitą adresą, o baudos kandžios. Jeigu planuojate viršutinį aukštą be lifto – praneškite iš anksto. Ir nepiktinkitės, jei atsivešiu antrą žmogų, nors to nepatarėte. Geriau saugiai, nei skubiai sulaužyti. Laiptiniai Londone siauri, tai faktas.
Ką daryti, jei gavus baldus Anglijoje pastebiu įbrėžimą, kurio anksčiau nebuvo?
Pirmiausia – fotografuokite telefonu. Tada kalbėkite su vairuotoju. Jei yra draudimas arba CMR sutartis, tai ne paskutinis žodis. Geriausia tikrinti prieš pakrovimą ir pasirašyti aktą. Aš pats siūlau klientams apžiūrėti daiktus, nes paskui aiškinti, kad įbrėžimas atsirado dėl duobių – sudėtingiau. Buvo atvejis, kai pamačiau, kad stalas jau turėjo įskilimą prieš kraunant, o klientas to nebuvo pastebėjęs. Gerai, kad fiksavau nuotrauka. Darykite nuotraukas prieš ir po. Tai ne paranoia, tai protinga apsauga. Pasitaiko ir tokių klientų, kurie nori pigaus remonto ant vežėjo sąskaitos.
Ar galima susitarti, kad pristatysite kitą savaitę, nes dar neturiu naujo buto raktų?
Galima, bet tai saugojimas. Aš turiu sandėliuką netoli Londono, bet jis nemokamas nėra. Kitas variantas – palikti pas giminaitį, jei jau ten gyvena. Mikroautobusas nėra sandėlis ant ratų, kad ten laikytumėte savaitę. Dyzeliai, draudimas, vietos trūkumas – viskas kainuoja. Yra buvę, kad klientas žinojo jog raktus gaus pirmadienį, o mikroautobusas atvažiavo penktadienį. Teko derėtis dėl savaitgalio saugojimo. Tai jei data neaiški – geriau atidėkite pervežimą. Planavimas yra pusė darbo. Štai kodėl visi ir klausia apie datą pirmu numeriu. Pasiruoškite iš anksto, kitaip teks mokėti už tą tarpinį laiką iš savo kišenės.