Kaip užsisakyti krovinius į Angliją mikroautobusais patogiausiai

Žinai, per tuos metus, kol vežiojau daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal su mikroautobusais bei mažesnėmis mašinomis, tai mačiau visokių situacijų. Kartais klientas paskambina ir sako – tai kaip čia dabar, du šaldytuvus, sofą ir dvidešimt keturias dėžes reikia pervežt į Manchesterį? O aš jam ramiai – mikroautobusas tinka puikiai. Jei nori sužinot, kaip viskas vyksta nuo pradžių iki galo, kad nereikėtų galvą skaudint, čia surašiau atsakymus į dažniausius klausimus. Krovinių pervežimas į Angliją mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš imantis darbų. Taigi, važiuojam.

Užsakymo pradžia ir pagrindai

Tai kaip aš iš viso pradėčiau, jei niekad nesiunčiau daiktų į Angliją?

Pirmiausia, neišsidirbinėk. Atsisėdi, susivedi sąrašiuką – kas keliauja. Tada skambini arba rašai laišką, bet skambutis visada greičiau. Papasakoji apie daiktus, nurodai adresus. Mes nereikalaujam enciklopedijos, užtenka apytikslio sąrašo. Aišku, jei veši pianiną, pasakyk – mikroautobusas turi svorio ribas. Tada sutariam datą, gauni truputį info ir viskas. Po to jau lieka tik sulaukti, kol vairuotojas prisistato. Kartais žmonės mano, kad reikia užpildyti dešimt formų – ne, taip nėra. (Arba taip būna tik pas tuos, kurie dirba biurokratiškai, bet pas mus ne.)

Ar man pačiam reikia supakuot daiktus, ar jūs tai padarot?

Žiūrėk, idealiausia, kai pats bent šiek tiek apsitvarkai. Bet jei neturi laiko – važiuojam, pasiimam taip. Mes turim kelias apsaugines medžiagas, bet dėžės geriau turėtų būt jų pačių. Yra buvę, kad klientas suvertė rūbus į šiukšlių maišus ir stebisi, kodėl sulamdyti atvežė. Mikroautobusais vežant į Angliją, vietos nėra labai daug, todėl kuo tvarkingiau supakuota, tuo daugiau telpa. Kartais padedam supakuot stiklines vitrinas, bet tai ne visada, priklauso nuo grafiko ir žmonių. Šiaip, paimk dėžių iš prekybos centro, į tą didį tinklą ir darbas pusėje. Geriau pasiruošk iš vakaro, kad ryte nekankintum savęs.

Ar tikrai užtenka mikroautobuso, jeigu turiu sofą, spintą ir 12 dėžių?

Čia tas momentas, kur visi sako – oho, daug. Realiai, priklauso nuo sofos. Jeigu tai trisvietė išskleidžiama atlošu, gali būt trūksta vietos. Mes turim matavimus, paklausiam išmatavimų. Būna, kad prikraunami du mikroautobusai jei namai pilni. Bet dažniausiai vienas didelis sprinteris ar transitas sutalpina daugiau nei manai. Kartais daiktai netelpa ne dėl vietos, o dėl svorio – 1,5 tonos nėr kaip pergudrausi. Tada tenka rinktis: arba palikti kažką, arba vežt dviem reisais. Dviem reisais brangiau, vistiek, bet jei nori visko savo, tenka susitaikyti.

Kiek iš anksto reikia viską užsisakyti?

Šitam darbe savaitė prieš tai – jau prabanga. Aišku, jei planuoji balandžio mėnesį kelti visą namų ūkį, tai gali ir mėnesiu prieš pasiteirauti. Bet jei skubi, dažnai galim sutalpint ir per kelias dienas. Kartais vakare paskambina, ryt važiuojam. Tik vasaros sezono viduryje, kai visi studentai grįžta ar emigrantai kraustosi, tuomet tikrai geriau žiūrėt anksčiau. Rudenį ir žiemą – laisviau. Nežinau kodėl, bet rugsėjis visada būna kaip karščiausia mėnuo. Gal dėl mokyklų pradžios? Nesusiejau dar. Bet ruoštis iš anksto visada padeda.

Ar galima vežti ir iš Anglijos atgal į Lietuvą vienu metu?

Vienos dienos metu – ne, mikroautobusas vienu metu gali važiuoti tik viena kryptimi. Bet jei kalbi apie vežimą ten ir atgal per skirtingas savaites – taip, žinoma. Mes renkam siuntas Anglijoje, pristatom Lietuvoje, tada kraunamės kitus krovinius ir atgal. Tai toks ratukas gaunasi. Kaina atgal dažnai pigesnė, nes pilnas grįžtantis. Jeigu tau reikia ir ten, ir atgal parsivežti – galim sudėliot grafiką. Tik atsimink, kad grįžtantys terminai skiriasi nuo išvykstančių, dažnai būna kitos savaitės vidurys.

Mikroautobusas ar busiukas – kokį skirtumą turi omeny?

Techniškai viskas, kas mažesnis už sunkvežimį, kartais vadinama mikroautobusu. Bet pas mus – dažniausiai "sprinteriai", "transitai", didžiuliai komerciniai vanai. Ne šeimyninis "Volkswagen multivan" su keturiom sėdynėm. Kai skambini, aš visada pasitikslinu: ar turi omenyje tikrą krovininį vaną, ar tai, kuo važinėja penkiese po kurortus. Nes skirtingi standartai. Krovininis mikroautobusas yra tuščias iš vidaus, be sėdynių, su medinėmis grindimis. Tai ne šeimos mašina, supranti. Nors iš šono atrodo panašiai, talpa visai kitokia nei poilsiautojo automobilio.

Kainos, laikas ir ką realiai gauni už pinigus

Tai kiek maždaug kainuoja krovinio pervežimas mikroautobusu į Londoną?

Oho, čia mylimiausias klausimas. Žiūrėk, jei turi dešimt dėžių, maršrutas Vilnius–Londonas, tai maždaug nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Jeigu pilnas mikroautobusas namų apyvokos daiktų – gali siekti ir devynis šimtus. Kainos tikrai priklauso nuo kiekio, svorio, aukšto kur gyveni (be lifto – sudėtingiau) ir ar reikia pagalbos pakraunant. Kartais žmonės lygina mano kainą su treileriu, kuris važiuoja kartą per du mėnesius. Mikroautobusas – kitas produktas. Greičiau, lanksčiau, brangiau už vieną dėžę, bet už mažą krovinyuką tikrai pigiau nei pilnas fūras vežti.

Kodėl viena įmonė prašo 200 eurų, o jūs 500? Kur čia gaudyklė?

Gaudyklių pilna šitam versle, sveikas atvykęs. Būna įmonių, kurios pasiima du šimtus eurų už vietą mašinoje, o paskui dingsta arba prigalvoja mokesčių už sandėliavimą. Aš ne seklys, bet per dvidešimt ketverius metus mačiau visko. Kai kurie vežėjai neturi licencijos, draudimo – jei avarija, tavo daiktai šiukšlynė. Normali kaina turi apimt degalus, vairuotojo algą, draudimą, kelių mokesčius. Du šimtai eurų už pilną mikroautobusą į Angliją – matematika paprasta: arba melas, arba kažkas ne taip. Ir tu tai turbūt jauti pats viduje, kai matai tokią stebinančiai žemą pasiūlą.

Ar man reikia mokėti prieš išvažiavimą, ar galiu sumokėti gavęs daiktus?

Dažniausiai imam avansą, likutį pristatymo metu arba prieš. Avansas – tai tavo užstatas, kad tu tikrai veši, o mes tikrai atvažiuojam. Būna visokių variantų, bet grynuosius pristatymo metu Anglijoje labai mėgstam, kai atsiskaitai su vairuotoju. Kortele iš anksto – irgi ok. Tik grynieji prieš pakrovimą be kvito – čia jau rizikinga. Kartais klientai pasiūlo sumokėt kita mėnesį, juokingi. Pas mus nepavyks, atleisk. Verslas verslu, o mikroautobusiukų parko išlaikymas kainuoja savo pinigus. Bet grynieji rankose pristatymo dieną – patikimiausia visiems.

Kiek laiko važiuoja siuntiniai iš Kauno iki Manchestero?

Iš Lietuvos iki Anglijos – maždaug dvi dienos, priklausomai nuo maršruto. Vairuotojai važiuoja poilsio laiką paisydami, naktį privalo miegot. Kartais pasienyje yra eilių, bet po Brexit tos eilės... sunku pasakyti, kartais greitai, kartais kelias valandas stovi. Jei orai blogi – lėčiau. Iki Londono greičiau, iki Manchestero ar toliau į šiaurę – ilgiau. Tai skaičiuok keturiasdešimt aštuonias–septyniasdešimt dvi valandas nuo pakrovimo iki durų. Realiai. Ne taip kaip oro uoste, kur sakoma "jūsų skrydis vėluoja dešimt minučių", o paskui šešias valandas sedi ir lauki kaip šarka ant asfalto. Toks jau gyvenimas.

Ar kuro kainos labai keičia jūsų įkainius?

Keičia, aišku. Mes ne degalinė, kad turėtumėm fiksuotą tarifą amžiams. Kai dyzelis pašoka – tenka koreguot kainas. Nors stengiamės išlaikyt kuo ilgiau senesnius tarifus nuolatiniams klientams. Jei tu pirmą kartą skambini ir kuro kaina ką tik pašoko dvidešimt centų – gali pamatyt šiek tiek didesnę sumą nei draugas, kuris vežė prieš pusmetį. Tokia realybė. Nekenčiu tos dalies darbo, bet ką padarysi. Geriau jau pasakyti tiesiai šviesiai, nei vėliau aiškinti kodėl vairuotojas pareikalavo papildomai pusės šimto. Bet juk kažkaip visi kartu gyvenam su tuo.

Ką vežam ir kaip tai supakuoti

Ar galima vežt maisto produktus, pavyzdžiui, rūkytą lašinį mamai?

Šeštadienį parke – rūkyti lašiniai, jei tai asmeniniam vartojimui ir nekomerciniai kiekiai, praslysta. Oficialiai taisyklės griežtesnės, bet žmonės veža. Kietieji sūriai, džemai, sausainiai – dažnai važiuoja. Šviežia mėsa – čia jau problematiškiau, temperatūros režimas. Būna, kad muitai neužkliūva mažoms dovanėlėms, bet jei parveši penkis šernus – bėda. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežt visko, kas dvokia stipriai, nes mikroautobusas bendro naudojimo, kitų žmonių daiktai šalia. Ir mamai lašiniai svarbiausi, suprantu, bet nepirk pusės kiaulės.

Kaip su gyvūnais – katę galima?

Katę, šunį – galima, bet reikia dokumentų. O tie dokumentai po Brexito... na, ten taisyklės pasikeitė. Kalbant apie mikroautobusus – gyvūnas važiuoja salone su vairuotoju, ne bagažinėje. Reikia vakcinacijos, klinikos pažymų. Kartais žmonės nori žuvų akvariumą vežt – čia jau dramos žanras. Prisimenu, važiavom su katinu, kuris dvylika valandų pramiegojo, atsibudo vos prie Calais, apsižiūrėjo ir vėl užsnūdo. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas. Karštom dienom kondicionuojam salone orą, bet žiemą – šildom. Gyvūnas jaučiasi kaip turistas, tik be paso į rankas, nes pasą pasiimam mes.

O jeigu mano daiktai – stikliniai, ar saugu bus?

Stiklas baugina visus. Mes vežam, bet tu turi gerai supakuot. Aš dažnai kartoju – popierius, burbulinę plėvelę, kampų apsaugas. Mikroautobusai truputį kliba kelyje, ypač angliški keliai, kurie... na, ne visur kaip Lietuvos autostrados. Kartais duobė, staigus stabdymas, ir jeigu stiklas neapsaugotas – gali crack. Nors per tiek metų pilna stiklinių komplektų išvežiau gyvų gyvus. Skalbinių pridėk arba antklodžių, kad neslidinėtų. Ir pažymėk "trapūs" – vairuotojas mato ir žino, kad varyt atsargiai. Didesniems vitrinams netgi vežam specialų ratukinį stovą kartais.

Ar galiu siųsti drabužių maišuose, ar tik dėžėse?

Gali, bet nerekomenduoju. Drabužių maišai maišosi, plyšta, ir paskui rūbai kaip šieno kupeta atrodo. Dėžės yra dėl to, kad daiktai "stovėtų" savo vietoj. Buvęs atvejis – moteris supakuot sukneles į juodas šiukšlių... atleisk, į maišus, ir kurjeris užlipęs ant laipto nežinojo, ar nešt į vidų, ar išmest į konteinerį. Rimtai. Jei jau neturi dėžių, naudok tvirtus kelioninius krepšius. O šiaip, kokybiškos kartoninės dėžės kainuoja centus, o nervai brangūs. Ypač jei tai tavo mylimiausi džinsai. Geriau atiduot tuos pinigus už dėžes, nei verkti paskui.

O technika – kompiuteriai, televizoriai?

Vežam, bet labai atsargiai. Televizoriui tinkamai supakuot – reik originalios dėžės geriausiu atveju. Jei ne – bent jau įvyniot į antklodę ir dėt į tvirtą dėžę. Ekranai bijo spaudimo. Kartais klientai prašo pervežt visą stalą su monitoriumi surinktą – nerealu. Turim išmontuot. Mikroautobusai ne tokie dideli, kad būtų vietos surinktiems stacionariems kompiuteriams. Brangi technika turėtų būt minimaliai apdrausta, bet pilnai apdrausti kompą vežant į UK... sunku pasakyti, ar visos kompanijos tai daro iki galo. Mes stengiamės, bet šimtu procentų garantijų neduodu. Būk atsargus su vertingais ekranais.

O jeigu noriu pasiųsti tik vieną stalo dviratį? Ar imat tokius mažus krovinius?

Imam, bet turi suprasti, kad vienas dviratis nepigiai atsieis, nes vieta mikroautobuse vis tiek kainuos. Stengiamės sukomplektuot kelis mažus krovinius į vieną reisą, tada kaina mažesnė. Jei turi draugą, kuris irgi siunčia – puiku, dalinatės. Jei vienas – skambinam, kai renkam rinkinuką. Anglijoj dviračiai paklausūs, ypač lietuviški (juokauju, bet tik pusiau). Esmė ta, kad mikroautobusas nėr pašto dėžutė, minimalus mokestis bus už organizavimą ir degalus. Nepyk, toks biznis, bet mes surandam variantą net ir vienam dviračiui, jei tikrai reikia.

Kelyje, pristatymo metu ir kas nutinka realybėje

Ar mano dėžės gali sušlapti kelyje?

Mikroautobusai, kuriuos naudojame, turi sausas krovinines dalis. Bet išorinės dėžės, ypač jei perkraunama lauke lyjant... na, kraštai gali šlapt. Tiesiog fizika. Tad storas kartonas – tavo draugas. Plėvelės viduje, jei žinai, kad bus kritulių. Buvęs maršrutas per Belgiją, lijo kaip iš kibiro, o klientas naudojo senas knygų dėžes iš prekybos centro – jos tiesiog sulipo. Dėl to mes ir siūlom folijavimą arba nešlampančius konteinerius drėgniems maršrutams. Vairuotojas neuždengs kiekvienos dėžės skėčiu, atleisk. Būna drėgmės, ypač žiemą, kai slidūs keliai ir drėgnas oras lenda visur.

Ar vairuotojas padės iškraut ir nešt iki buto?

Taip, bet čia priklauso nuo susitarimo. Vienas vairuotojas arba du, jei mikroautobusas didelis. Jie meta daiktus iki durų arba į vidų, jei pirmas aukštas. Bet jei tu gyveni penkioliktame aukšte be lifto Londone – ne, nešimas ant pečių per visus laiptus neįeina į standartinę kainą. Kartais žmonės pyksta dėl to. Aš suprantu, esi pavargęs, emigrantas, pinigai dideli. Bet vairuotojas irgi tik žmogus su savo nugara. Pasikviesi pagalbininką arba sumokėsi papildomai. Jei žinai, kad yra liftas – labai gerai. Jei ne – būk pasiruošęs išsitraukti piniginę arba savo bicepsus.

O jei mikroautobusas sugestų pakeliui į Angliją?

Dar nebuvo taip, kad sugestume visiškai. Būta variklio problemų, bet dažniausiai sprendžiama per kelias valandas. Turim partnerių Europoje. Kita kalba – jei avarija. Tada keičiam mašiną, persikraunam viską į kitą mikroautobusą. Aišku, delsimas. Tokiais atvejais skambinam tau iškart, kai tik žinom situaciją. Blogiausia, kai klientas skambinėja kas pusvalandį, nors aš jam pasakiau – žinok, remontuojam, dar truputį. Būk kantrus. Žmonės dažnai galvoja, kad mes valdome orus ir sankasas. Nevadintumėm to katastrofa, tiesiog – force majeure, jei taip profesionaliai išsireikšti.

Kaip aš sužinosiu, kur dabar mano siunta?

Skambini arba rašai. Mes ne tokie dideli kaip DHL, kad turėtum aplikaciją su palydovu (nors kartais norėtųsi). Bet vairuotojas telefone. Jeigu važiuoja – skambink po poros valandų, kai sustos. Naktį – nerekomenduoju skambint, vairuotojas turi miegot, saugos dėl visų mūsų. Kartais atsiunčiam nuotrauką iš pakrovimo, paskui iš Doverio ar Calais. Draugiškas patarimas – su mikroautobusais vežant krovinius į Angliją nereikia stebėt kiekvieno kilometro. Pasitiki arba nepasitiki. Jei nepasitiki – rinkis kitą vežėją, o ne kamuok su žinutėmis kas pusę valandos. Tai nervina labiau nei padeda.

Kas jei aš negaliu būt namuose tuo metu, kai pristato?

Tuomet arba rezervuoji tikslų laiką, arba prašai palikti pas kaimyną. Blogiausias variantas – palikti po laiptais Londone, nes dings kaip į vandenį. Rimtai, ten dėl vienos dėžės gali prasidėti spektaklis su visais namais. Geriau suderink su draugu, kad priims. Arba mes laikinai pasidedam sandėlyje, bet tada mokestis už saugojimą. Būna, kad žmonės skuba į darbą, pamiršta laiką (būna ir dėl to, kad laikas skiriasi, beje). Tai parašyk kalendoriuje raudonai ir dar kartą paskambinam rytą prieš pristatymą. Nepamiršk, kad Anglijos laikas valanda atgal.

Ar man reikia pakuotės lapo ar sąskaitos, kai atveža?

Tai čia kaip taisyklė – taip, gauni važtaraštį arba sąskaitą faktūrą. Jei vežam asmeninius daiktus, ne visada spausdinam popierinį variantą, bet elektroniniu būdu – užtenka. Muitams Anglijoj kartais prašo pateikti packing listą, ypač jeigu siuntas įmonėms vežam. Asmeniniams daiktams – mažiau formalumų. Pas mus nėra tokio dalyko, kad be keliolikos parašų neišduosim. Gyvenimas per trumpas popierių kalnams. Bet jei reikia muitinei – paruošiam. Būna, kad pamirštu atsiųst PDF'ą, tada primink, nieko baisaus, paprastas dalykas, nors daug darbo ir stringam.

Ar užtenka vieno vairuotojo, ar reikia dviejų?

Smulkūs kroviniai pervežami mikroautobusais dažniausiai su vienu vairuotoju, jei maršrutas iki dviejų dienų. Jei ilgesnis – einam po dviese, keičiamės. Yra toks dalykas, kad vairuotojas, važiavęs dvidešimt valandų, privalo pailsėt. O Lietuva–Anglija nėr aplink kampą, nors kai kuriems taip atrodo. Kartais klientai stebisi, kad vairuotojas sustoja nakvynei. Ką padarysi, jis ne robotas. Blogai, kai vežėjai verčia vairuotoją važiuoti be miego. Tada ir avarijos pasitaiko. Mes to nedarom, net jei tau ir nepatogus tas sustojimas. Geriau veluoti dieną nei pareigūnai rašyt protokolą dėl nuovargio.

Muitai ir paskutinis žodis

Ar po Brexit dabar nebeužtenka paso daiktams įvežt?

Brexit viską apsunkino. Dabar reikia muitinės deklaracijos netgi asmeniniems daiktams, jei jų vertė didesnė nei tam tikra suma. Kažkuriuo metu buvo taisyklė, kad tik nauji daiktai deklaruotini, bet dabar... atvirai, pasikeičia taip dažnai, kad geriau pasitikrink su mumis konkrečios savaitės taisykles. Mes pildom pagrindinę deklaraciją, bet jei veši verslo siuntas – ten jau tavo atsakomybė turėt sąskaitas. Būna klientų, kurie veža autodetales parduotuvei Anglijoje, o deklaruoja kaip "naudotą statybinį įrankį". Ne, taip neveikia. Muitininkai ne kvaili ir per dvidešimt ketverius metus matė visas schemas.

Koks patarimas svarbiausias, kai pirmą kartą veži daiktus į Angliją mikroautobusu?

Nepasitikėk tais, kurie žada per greitai, per pigiai ir be tavo pastangų. Krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją – čia dalyvauja žmonės, mašinos, keliai, muitai. Visur gali būti nesklandumų. Rinkis vežėją, kuris pasako ir blogąją pusę. Kuris klausia, ką veši, o ne tik linkteli. Kuris atsiunčia patvirtinimą raštu. Ir nepamiršk – patogiausias būdas nėra tas, kur pigiausia, o tas, kur mažiausiai galvos skausmo. Kartais pats pavargstu nuo patarimų, bet jie padeda. Atsisėsk, išrūšiuok daiktus ir skambink. Paprasčiau nebūna.

Turint omenyje viską, ką pasakiau, krovinių gabenimas į Angliją mikroautobusais yra apie pasitikėjimą ir planavimą. Mikroautobusai man pasirinkimas numeris vienas, kai reikia lankstumo ir greito pristatymo be ilgų laukimų. Sutark detales iš anksto, nepasikliauk vien kaina, žiūrėk į verslo skaidrumą. Pasiruošk tinkamai daiktus, atsižvelk į taisykles ir ramiai lauk, kol vairuotojas paskambins iš jūsų durų. Per dvidešimt ketverius metus mačiau, kad patogiausia klientams būna tada, kai jie žino, ko tikėtis. Ir aš visada mieliau penkis kartus pakartosiu, nei paliksiu neaiškumo. Sėkmės kraustantis.