Kaip užsakyti vietą mikroautobuse kroviniams į Angliją?

Dirbu šitą darbą jau... na, gal 22 metai, gal 23, kas ten skaičiuoja. Per tą laiką teko rūšiuoti daiktus, krauti mikroautobusus ir aiškinti klientams, kaip užsakyti vietą mikroautobuse kroviniams į Angliją. Atrodo, paprastas dalykas – paskambini, susitari, išsiunti. Bet realybė gadina viską: žmonės niekaip neišsisiunčia matmenų, laukia paskutinės dienos, o paskui stebisi, kodėl vietos nebėra. Šitame tekste sudėsiu viską, ką reikia žinoti, kad nereikėtų manęs vėl skambinti vidurnaktį. Nors skambinkit, jeigu ką, tik ne vidurnaktį, nes tada jau miegu. Arba ne, kartais ir atsakau, jei nepatingiu.

Pirmas žingsnis – kaip pradėti

Kaip išvis užsakyti vietą mikroautobuse kroviniams į Angliją?

Na, pirmas žingnis – paimti telefoną. Ne, rimtai, paskambini arba parašai, geriausiai skambutis, nes per žinutes kartais pamirštu atsakyti. Pasakai, iš kur į kur vežti, kokių maždaug matmenų daiktai. Mes tada pasižiūrim, ar įeina į maršrutą. Jeigu įeina – sakom datą. Jeigu ne – keliam kitai savaitei. Nenoriu čia sakyti, kad tai mokslas, bet tiesiog reikia norėti išsiųsti ir nedelsti. Kuo anksčiau parši, tuo ramiau visiems.

Kiek iš anksto reikia skambinti, jei noriu išsiųsti daiktus į Londoną?

Idealiai – savaitę, dvi. Realiai – žmonės skambina vakarui, kai išvažiuosim ryt. Kartais pavyksta, jei turim vietų, bet dažniausiai tik pakraunam rėkus. Buvo stebuklų, bet jei siunti didesnius perkraustymus, ypač į Mančesterį ar Birmingamą, kur mašinos retesnės, geriau planuotis. Nebandyk laimės paskutinę minutę. Yra norinčių, bet tenka mokėti daugiau arba laukti kito reiso. Aš to nenoriu nei tau, nei sau.

Ar galiu užsakyti vietą jeigu dar tiksliai nežinau, kiek bus dėžių?

Gali, bet tai pusiau užsakymas. Mes vadinam "rezervacija be matmenų". Prisižaidi, jei dėžių ne keturios, o dvidešimt. Buvęs atvejis – žmogus sake trys maišai, o ten visas butas. Nežinau, ar pats nežinojo, ar bandė apgauti. Jei sakai "apytiksliai", mes užfiksuojam budint vietą. Tada, kai išsiaiškini, parašai. Jei nebetelpa – problema mūsų bendra. Sprendžiam vietoj, bet stenkis bent +/- tris dėžes pataikyti. Prašau.

Kokių matmenų reikia nurodyti, kad viskas tilptų į krovininį mikroautobusą?

Aukštis, plotis, gylis. Kiekvienos dėžės. Jei baldai – ir jų matmenys. Kartais žmonės siunčia nuotrauką, bet nuotraukose viskas atrodo mažesnė, nei yra. Paėmiau sykį spintą – nuotraukoje lyg vaikiška, realybėje dvimetrė. Nelabai smagu tada dėlioti. Geriausia matuoti centimetrais, ne piedais, nes mes dirbam europietiškai. Jei turi nestandartinę formą, duok ilgiausią kraštinę. Kitaip skaičiuosim, kad tilps, o paskui... balaganas. (pataisau – ne balaganas, o galvos skausmas).

Ar telefonu užtenka, ar būtina kažkur raštu užpildyti formą internete?

Telefonu pilnai pakanka pradžiai. Aš asmeniškai geriau skambutį, nes per žinutes kartais pamirštu atsakyti, ypač jei diena karšta. Pokalbis telefonu greitesnis – tu klausi, aš atsakau, viskas čia ir dabar. Kai sutariam, atsiunčiu el. laišką su kvitu. Ten tu pasirašai. Būna įmonių, kurios verčia pildyti kilometrinius blankus. Man atrodo, biurokratija. Svarbu, kad abu žinotum, kas ir kaip. Raštiškas patvirtinimas – taip, o visokia ten formų pildymas – kam kankintis?

Kainos ir kaip nemokėti per daug

Kiek kainuoja vieta mikroautobuse siunčiant baldus į Angliją?

Čia kaip pas gydytoją – kiekvienas atvejis skirtingas. Jei vežame vieną fotelį iš Vilniaus į Londono centrą, gali kainuoti 120–180 eurų. Jei visas butas – 800–1200. Vietos kaina priklauso nuo to, kiek užimsi. Kubas, du, ar visą mašiną. Kartais klientas sako "o gal pigiau", o aš atsakau – važiuok pats, jei pigiau. Degalai, tiltai, nakvynės. Tu moki ne tik už vietą, bet ir už tai, kad kas nors vairuoja 2000 kilometrų. Šiaip nebūna labai pigu, bet dideli daiktai – dideli pinigai.

Ar mokama už svorį, už kubus ar už faktinę vietą mašinoje?

Mūsų versle – už vietą. Svoris mikroautobuse retai kada kritinis, nebent akmenukai ar metalas. Paprastai dėžės ir baldai sveria tiek, kiek telpa. Bet jei tavo daiktai labai sunkūs, mes pastebim. Sykį vežėm cinkuotą garažo vartą – svoris buvo kosminis, teko imti papildomai. Bet standartiškai žiūrome kubatūrą. Faktinė vieta gali skirtis nuo tavo skaičiavimų, nes mes krauname kaip tetrisą. Viena dėžė žemiau, kita – viršuje. Jei mano vairuotojas sako, kad užima daugiau nei planuota, linkiu jo klausyti. Jis mato gyvai, tu – per ekraną.

Kodėl vienoje įmonėje kaina 150, o kitoje 450 eurų už tą patį krovinį?

Čia jautri tema. Yra vežėjų, kurie duoda žemą kainą, pasiima daiktą, o paskui skambina Anglijoje – "reikia dar 300 arba nieko negausi". Afera. Kitos įmonės turi brangesnes mašinas, draudimus, pagalbininkus. Kartais 150 eurų – daliniai kroviniai, kurie važiuoja du mėnesius. Kartais 450 – tiesiogiai per savaitę. Nesirink vien pagal kainą. Geriau sumokėti vidutiniškai ir žinoti, kad daiktai saugūs, nei sutaupyti ir rašyti skundą, kurio niekas neskaito.

Ar įmanoma kaip nors nusitarti dėl mažesnės kainos, jei mano daiktai mažesni?

Ištarus atvirai – retai. Jei turi vieną maišą, mes galim prigrūsti kampan, bet kaina mažai keičiasi, nes vieta vis tiek užimama. Mikroautobuso grindys neužsidaro pigiau. Bet jei turi draugą, kuris irgi siuntinėja į tą patį Londono galą, kartu galit užsisakyti ir pasidalinti. Tada dalinatės kaina. Sykį trys studentai iš Klaipėdos vežė daiktus į Oksfordą – susidėjo ir sumokėjo po šimtą. Gražu. O jei vienas – sumokėsi tiek, kiek verta vieta. Nesikuklink prašyti nuolaidos, bet nepiktinkis, jei pasakysiu ne. Dyzelis brangus.

Ar reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima dalimis?

Mes imame avansą – paprastai 30 procentų. Likutis prieš pristatymą arba kai pakraunam. Yra įmonių, kurios ima viską iš karto. Yra tokių, kurios ima tik gavus. Bet jei sumokėjai viską į priekį, o įmonė prapuola... na, mažiau šansų susigrąžinti. Aš patarčiau mokėti avansą tam tikram užstatui (ar kaip ten tariasi? avansui) ir likusį atsiskaityti pristačius. Bent jau turi svertą. Sykį klientas sumokėjo viską – 900 eurų – mažai žinomai firmai. Firma prapuolė. Daugiau jos niekas nematė. Būk atsargus.

Kai jau susitarei – kas toliau?

Kada man pasakys, kurią dieną atvažiuos mikroautobusas pasiimti daiktų?

Paprastai informuojam 1–2 dienomis iki išvykimo. Mes patys ne visada žinom, nes surenkamieji reisai priklauso nuo to, kiek žmonių susirenka. Jei tavo daiktai pakraunami pirmi – gali žinoti savaitę į priekį. Jei paskutiniai – gal tik ryte sužinosi, kad vakare krovimas. Tai normalu. Būna, kad skambinu pats pietų metu, o klientas kitam gale sako "o gal rytoj?", o aš "ne, šiandien, nes rytoj mes jau prie Doverio". Planuokis lanksčiai. Ir nepamiršk, kad zadintuvas turi veikti. Aš pats kartais pamirštu, bet čia jau mano bėdos.

Ar vežėjas pakraus pats, ar turiu pats nešti daiktus iki mašinos?

Klausimas, nuo kurio pradeda lįsti nervas. Turėtum pats atnešti iki mašinos, nebent sutarėm kitaip. Kai kurie atsiveria duris ir rodo į antrą aukštą. Užsilaikau, kad neįsižeisčiau. Vairuotojas nėra krautuvas, nors kartais padeda, jei daiktas vienas. Bet jei sofa be lifto daugiabutyje – susirask pagalbininką. Mūsų paslaugos ne visada įskaita krovėjus. Jei reikia, pasakom iš anksto, bet kaina auga. Ir dar – slidžios laiptai žiemą. Nepyk, kad primenu, bet buvo baisių kritimų.

Ar gaunu kokią sutartį ar kvitą, kad daiktai tikrai bus išvežti?

Taip, turėtum gauti. Pas mus – siunčiu el. laišką su aprašymu, ką vežame, kokia kaina, kur pristatom. Tai vadinasi užsakymo patvirtinimas. Jei įmonė nieko neduoda – labai keista. Verčiau tokios išvengti. Daliniams kroviniams mikroautobuse CMR ne visada sudarinėjamas atskirai, būna bendras sąrašas. Aš asmeniškai siunčiu nuotrauką su pakrauta mašina, jei paprašo. Neoficialu, bet įrodo, kad daiktai išvažiavo. Nepamiršk pasiklausti. Geriau juokinga SMS nei tyla.

Kaip sužinoti, kur mano krovinys yra kelyje į Angliją?

Šiuolaikiniai reikalai – GPS, WhatsApp, kartais tiesiog skambutis vairuotojui. Bet jei tikiesi tokio kaip Amazon, kur stebi kiekvieną posūkį – atsiprašau, pervežimo verslas dar ne ten. Mes duodam apytikslį grafiką: išvykimas trečiadienį, atvykimas sekmadienį vakare. Tarp jur informacija pasikeičia, nes miegama, valgoma, eilės prie keltų. Sykį klientas skambino kas dvi valandas, o mašina stovėjo eilėje prie Kalėjaus. Na, nenervink manęs ir vairuotojo. Patikėk procesu.

Ar galiu keisti pristatymo adresą Anglijoje jau po to, kai mašina išvažiavo?

Gali, bet kainuos. Jeigu naujas adresas nukrypsta nuo maršruto, vairuotojas turi permąstyti dieną. Londone vienas postcodas keičia viską. Sykį teko karsti nuo Birmingamo iki Mančesterio, nes klientas persikėlė. Užmokėjo papildomai, bet veidas buvo toks, lyg aš ką nors sužlugdžiau. Tai jei jau žinai, kad gali keistis – pasakyk iš anksto. O jei nežinai, tai... na, būna. Gyvenimas. Tik nepamiršk, kad papildomi kilometrai Anglijoje kainuoja brangiau nei pas mus.

Problemų zona – apie ką niekas nepasakoja

Ką daryti, jei išmatavau dėžes neteisingai ir jos netelpa į mašiną?

Atvirai – keblu. Jei mašina prie durų ir paaiškėja, kad tavo "mažytės dėžutės" iš tikrųjų yra šaldytuvo dydžio, turėsim problemą. Geriausiu atveju – paliekam, kas netelpa, kitam reisui. Blogiausiu – jei tai pilnas krovinys ir klientas melavo, vairuotojas gali atsisakyti krauti. Buvo atvejis, kai aš pats atvykau, pamačiau dydį, ir šovė mintis: o gal aš čia per senas šitam reikalui? Išsprendėm – dalį perkrovėm į kitą mašiną. Papildomai, žinoma. Matuok du kartus, sakyk vieną kartą. Klasika.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas vėluoja kelias dienas ir kodėl?

Pasitaiko. Ne pasitaiko – būna. Technika sugedusi, eilė prie sienos arba tiesiog vairuotojas susirgo. Nesaugosiu – kartais ir pats vairuotojas pavėluoja, nes vakar buvo... sunkus vakaras. Bet tai retai. Dažniausiai priežastys rimtos: muitinė, keltas, oras prie Lamanšo. Angliją pasieki ne kaip į darbą – reikia prasibrauti. Kartais klientai pyksta, lyg aš valdau vėją. Aš neprotas. Jei vėluoja – skambinam, aiškinamės. Bet jei sutikai su daliniu kroviniu – suprask, kad tavo daiktai – vieni iš penkių. Visi laukia.

Ar buvę atvejų, kai kroviniai nukeliauja ne ten, kur reikia?

Buvę. Labai nemalonūs. Sykį ant dėžių buvo užrašytas pašto kodas SW15, o reikėjo NW. Londone viena gatvė skiriasi vienu skaičiumi, o tai maišalynė. Vairuotojas pristatė pagal kodą, žmogus pasirašė. Tik po trijų dienų paaiškėjo – ne tas žmogus. Teko derėtis su gavėju. Dėl to dabar visada tikrinu kodus dvigubai. Nurodyk tikslų postcodą. Dar kartą patikrink. Aš irgi patikrinsiu. Jei reikės, skambinsiu ir klausiu. Nepyk, geriau saugus nei teisus.

Ar tikrai mano daiktai važiuos toje pačioje mašinoje nuo Lietuvos iki Anglijos?

Ne visada. Tik jei užsisakei pilną mikroautobusą arba ekskliuzyvinį reisą – tada taip, mašina tavo. O jei dalinis krovinys – kartais perkrauvam mainų aikštelėje, pavyzdžiui, Lenkijoje arba Belgijoje. Vieni važiuoja iki ten, kiti paima ir veža toliau. Tai nereiškia, kad daiktai pamesti. Tiesiog logistika. Bet jei tau principas, kad niekas neliečia – sakau iš karto, reikia mokėti už pilną. Man asmeniškai patinka, kai mašina važiuoja tiesiai, bet ekonomija verčia kartais sukti per kitas rankas. Svarbu, kad tos rankos švarios.

Ką daryti, jei skambinu į įmonę, o ten niekas nekelia ragelio?

Skambink dar kartą. Jei tris dienas tyla – blogas ženklas. Rimtas. Verslas, kuris nekelia ragelio prieš paėmimą, tikrai neatsilieps ir kai reikės ieškoti daiktų. Yra "ofisų", kurie tvirtina, kad turi flotilę, o realiai – vienas senas Ford ir telefonas su išsilūžusiu ekranu. Aš žinau tokius. Pažiūrėk, ar aktyvūs socialiniuose tinkluose. Jei paskutinis įrašas iš 2021 – sprunk. Gera įmonė atsiliepia. Mes atsiliepiam. Kartais net per greitai, pagal klientus.

Dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pakraunant

Ar galiu siųsti ir maistą, ir drabužius tuo pačiu mikroautobusu?

Drabužius – taip, be problemų. Maistas... hmmm. Jei tai konservai, sausi produktai, gerai supakuoti – dar pusiau ok. Bet šviežias maistas, dešros, sūriai – muitinė gali bėgti. Po Brexito taisyklės griežtesnės. Kartą vežėm lietuviškų aguonų pyragų – praėjo, bet aš nežinau, ar tiesiog pasisekė, ar jie nepatikrino. (Nerekomenduoju naudoti mano istorijos kaip taisyklės). Jei siunti asmeninius daiktus, neversk manęs slėpti dešrų tarp pagalvių. Rimtai. Tai ne 1995-ieji. Muitiniai turi šunis. Ir nosys veikia gerai.

Ar muitinė tikrina krovinius važiuojant į Angliją ir kiek tai trunka?

Tikrina, nors ne visada kiekvieną mašiną. Dokumentus – privalomai, fizinį kravą – selektyviai. Paprastai nuo 10 minučių iki pusės dienos. Sykį stovėjome Pasvalyje 4 valandas, nes priešais buvo vilkikas su mediena. Mūsų mikroautobusą paleido per 20 minučių. Po išstojimo iš ES reikia customs deklaracijos, net asmeniniams daiktams. Paruošk sąrašą angliškai. Juodraštis ant popieriaus laiko nepakeičia. Vairuotojas nėra deklaruotojas, jam reikia dokumentų. Kartą pats pabandžiau muitininkui piešt buto planą – juokinga buvo, bet nepadėjo.

Ar reikia drausti siuntinį atskirai, ar jis jau draustas vežėjo CMR?

CMR draudimas yra, bet jis ribotas. Jei dėl mūsų kaltės dingo daiktas – atlyginam pagal tarifą, bet ten ne visada padengia visą vertę. Jei vežu brangius baldus ar elektroniką, patarčiau pagalvoti apie papildomą draudimą. Aš pats nesu draudimo agentas, todėl tikslaus žodžio kaip ten vadinasi... (uff, neatsimenu to termino) – papildomas krovinio draudimas. Kaina nedidelė, ramybė – didelė. Sykį perkraustymo metu sudužo monitorius – CMR davė tik dalį, nes iš pradžių taip parašyta sutarty. Klientam nepatiko. Man irgi. Draudkis, jei bijai.

Ar galiu gabenti gyvūną tame pačiame mikroautobuse su baldais?

Čia aš tikrai nežinau šimtu procentų, nes gyvūnai – ne mūsų kasdienybė. Techniškai, jei šuo ar katė važiuoja su savininku, reikia skiepų, paso, kartais karantino Anglijoje. Ar jie gali būti šalia baldų? Mašinoje oro gali trūkti, temperatūra kinta. Aš asmeniškai nesiūlyčiau gyvūno vežti kaip krovinio. Geriau aviakompanija ar specializuota tarnyba. O jei jau beviltiška situacija – skambink veterinarinei tarnybai ir muitinei, ne man. Aš perkraustau sofą. Sofą! Gyvūnai turi sielą. Nenoriu prisiimti atsakomybės, kad tavo žiurkėnas liūdėjo kelyje.

Koks yra blogiausias scenarijus, kurį esi matęs per savo praktiką?

Oho... prieš dešimt metų klientas Londone nupirko butą septintam aukšte, liftas sugedęs, leidimo statyti – nėra. Niekas nepranešo. Vairuotojai nešė sofą laiptais, grįžo – baldai apdaužyti, sienos nutrintos. Klientas rėkė telefonu, aš bandžiau raminti, o vaikis, kuris nešė, galvojo meta viską į balą. Blogiausia, kai planuoji idealiai, o realybė paleidžia tau kiaulę po kojom. Todėl klausk apie liftą ir parkavimą. Anglija ne Lietuva – ten vietos nėra, kaip parduotuvėse prieš Kalėdas.

Išvada

Tai va, tokie reikalai, kai nori užsakyti vietą mikroautobuse kroviniams į Angliją. Nėra čia raketų mokslas, bet ir aklai pirmo pasitaikiusio vežėjo rinktis nereikėtų. Aš pats matęs visko – nuo puikių pervežimų iki absoliutių fiasko. Skambink, klausk, matuok dėžes dukart ir nepamiršk pašto kodo. Jei ko nors nesupratai – rask mane. Arba kitą normalų vežėją. Svarbu, kad tavo daiktai nenuvažiuotų ten, kur tu nepasiuntei. Sėkmės kraunantis.