Kaip užsakyti mikroautobusą daiktų pervežimui į Angliją?

Jau su penkiolika metų vežiojam daiktus į Angliją ir atgal, o žmonės vis dar skambina suglumę ir klausia – nuo ko pradėti? Aš irgi iš pradžių galvojau, kad čia kaip taksi, paspaudi mygtuką ir važiuoji. Bet ne. Yra kainų, kurių niekas nenurodo lentelėje, yra muitinės (post-Brexit tai išvis atskira opera), o kartais klientas paskambina likus dviem dienoms iki skrydžio. Čia ne šventas pažadas, o paprastas paaiškinimas, kaip užsakyti mikroautobusą daiktų pervežimui į Angliją, kad neprisikvailintum pirma patirtimi. Paaiškinsiu kaip bičiulis, kuris matė visko.

Pradžia ir kainos – nuo ko čia viską sukti?

Kiek iš viso kainuoja mikroautobusas į Angliją?

Na, žiūrėk. Iš Vilniaus į Londoną pilnas mikroautobusas dabar kainuoja maždaug šešių šimtų iki tūkstančio eurų. Skirtumas – kur važiuoji, kiek daiktų, ar reikia kelti laiptais. Buk atsargus – jei žada už tris šimtus, tikriausiai pokštas. Kartą mačiau tokią kainą, o vairuotojas neatvažiavo, nes neužteks degalams. Tikėkis vidutiniškai aštuonių šimtų, bet rašykis konkretų pasiūlymą. Geriau brangiau ir ramiau, nei pigiai ir be daiktų.

Ar galiu užsakyti, jei turiu tik katę ir du lagaminus?

Gali, bet ar verta? Mikriukas – tai mikriukas. Kartais žmonių "visai nedaug" virsta dvidešimčia dėžių. Katei reikia dokumentų, skiepų, čipo. Du lagaminus pigiau išsiųsti siunta ar pasiimti į lėktuvą. Nebent gyvūnėlis bijo skristi – tada suprantu. Užsakydamas mažam kiekiui permokėsi. Aš tokius perduodu kolegoms, kurie veža kombinuotus krovinius. Tai pigiau. Nepulk į išlaidų duobę dėl kelių maišų.

Kaip anksti reikia rezervuoti mikroautobusą į Angliją?

Idealu – prieš tris–keturias savaites. Ypač pabaiga mėnesio arba prieš Kalėdas. Turėjau klientą, skambino trečiadienį, o kitą dieną jau reikėjo Mančesteryje. Susitarėm, bet brangiau, nes laužėm maršrutą. Kartais atsiranda laisvų mikriukų staiga. Tai jei laiko mažai, skambink, bet nesitikėk šveicariško tikslumo. Rašykis kaip lėktuvo bilietus – kuo anksčiau, tuo ramiau.

Ar reikia mokėti avansą ir kiek procentų?

Paprastai imame trisdešimt procentų (nors kai kurie kolegos ima keturiasdešimt, bet ne, dažniausiai trisdešimt), kad neatšauktum. Būna tokių, kurie ima šimtą – čia žiūriu įtariai. Kartą pinigai dingo, o mikroautobuso nė kvapo. Geriau jei avansas pavedimu, lieka pėdsakas. Likutis – kai kraunama arba pristatoma. Aš renkuosi atsiskaityti pristatymo metu, nes klientas tada jaučiasi saugiau.

Kuo skiriasi perkraustymas nuo siuntų siuntimo?

Perkraustymas – mikriukas iki tavo durų ir iki naujų durų Anglijoje. Siunta – pats veži į terminalą, o ten daiktų niekas nepriglaudžia kaip kūdikio. Perkraustant vairuotojas (dažniausiai) padeda, galima varyti baldus. Siuntų kompanijos matuoja svorį, o jei sulūš – atlyginimas juokingas. Kartą klientas norėjo siųsti pianiną siunta. Numetėm žvilgsnį ir supratom – tragedija. Mikroautobusas perkraustymui į Angliją – tai dėmesys, o ne tarptautinis paštas.

Dokumentai, muitinė ir kiti velnio popieriai

Ar reikia muitinės deklaracijos persikeliant į Angliją?

Taip, reikia. Brexit liko, Anglija dabar trečioji šalis. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo – inventory list. Kartais žmonės sako "juk tai mano daiktai, ne prekės". Suprantu, bet muitininkai nori sąrašo. Daiktai turi būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius, kitaip gali priklijuoti muitą. Pamiršai deklaruoti dviratį – gali užkliūti. Geriau sąrašą atsiųsti vairuotojui prieš savaitę. Aš pats pilnai..., na, beveik pilmai muitinės procedūrų nebedarydamas konsultuoju, bet patarimų visada turiu.

Koks būna muitinės patikrinimas pasienyje?

Būna visokių. Kartais Eurotuneliu pravažiuoji parodęs pasą ir niekas neatidaro durų. Kartais sustabdo ir prašo atverti. Tada pamatai, kaip klientas supakavo – jei per greitai, gali byrėti. Praėjusiais metais Dovere atidarėm, o indauja be tvirtinimo buvo apsivertusi. Viskas sukrauta ant sofos. Muitinininkas tik numojo ranka, o mes valėm tris valandas. Patikrinimai retėja, bet jie būna. Reikia tvarkingai pakuoti ir turėti sąrašą, kuris atitinka tai, kas viduje. Jei neatitiks – gali buti bėdų.

Ar reikia draudimo perkraustymui į Angliją?

Oficialiai – taip. Realiai – ne visada žmonės jį turi. Aš stengiuosi drausti krovinius, nes kelyje nutinka visko. Kartą kalnuose perkaito stabdžiai, mikroautobusą teko staigiai stabdyti ir kelios dėžės nuslydo. Laimei, monitorius tik vienas išėjo iš rikiuotes. Draudimas padengė. Yra įmonių, kurios sako "taip, mes apdrausti", o kai įvyksta – paaiškėja, kad draudimas galioja tik vairuotojui, ne kroviniui. Paprašyk draudimo poliso kopijos. Tai trunka dvi minutes, o jei kiltų gaisras kelyje (būta ir taip, pas kolegą), nereiks verkti dėl sofos.

Ką būtinai reikia parašyti sutartyje?

Datą, adresą iš kur, adresą į kur, kainą, ir kas bus jei vėluos. Kartais žmonės pasirašo vieną popieriuką ant servetėlės, bet aš nerekomenduočiau. Turi būti aiškiai nurodyta, ar vairuotojas padės pakrauti. Vieną kartą klientas Londone įsivaizdavo, kad vairuotojas nuneš daiktus į 28 aukštą, o sutartyje rašė tik "pristatymas į vietą". Buvo nesmagu. Dar svarbu įrašyti atšaukimo sąlygas. Jei tu atšauksi dieną prieš, ar grąžins avansą? Yra vežėjų, kurie praryja pinigus ir tyli. Sutartis – tai vienintelė tavo apsauga. Perskaityk du kartus.

Pakavimas ir pasiruošimas – čia dažniausiai visi apsiverkia

Kaip reikia supakuoti baldus, kad jie nesubyrėtų?

Stora burbulinė plėvelė ir kartonas – tavo draugai. Jei veši stalo stiklą, aplink jį turi būti bent trys sluoksniai. Aš mačiau, kaip žmonės suvynioja sofą į maisto plėvelę – tai juokinga, bet neveikia. Kampams naudok apsauginius kampučius, jie kainuoja centus, o baldai neatrodo kaip po tanko apšaudymo. Vežėm spintą, klientas sakė "ji tvirta", bet durelės buvo tik įstatytos. Dvi valandos kelyje ir durelės viduje atsidarė, subraižė visas vidines lentynas. Nuimk dureles, išimk stalčius. Venk plastikinių maišų nuo baldų – slidžia ir drėgna būna. Daiktai turi judėti viduje kaip cementas – visai ne.

Ar vairuotojas padės nešti daiktus iš buto?

Tai priklauso. Jei tai pirmas aukštas ir durys plačios, aš padedu be jokių kalbų. Jei penktas aukštas be lifto, tada reikia tartis atskirai. Kartais vairuotojas vienas, kartais su padėjėju. Jei turi pianiną ar šaldytuvą – ne vieno vairuotojo reikalas. Aš prisimenu, kai klientas Kente (ar Kent, kaip ten...) neperspėjo, kad turi šaldymo kameros iš didžiosios parduotuvės. Atvažiavom dviese, bet be vežimėlio. Ėmėm ant rankų. Nebuvo juokinga. Tai jei turi didelių daiktų – sakyk iš anksto. Paprastai papildoma pagalba kainuoja, bet kartais būna ir įtraukta. Klausk.

Ką daryti, jei į mikroautobusą netelpa visi daiktai?

Nepanikuok. Būna, kad liko dvi dėžės ant šaligatvio. Tada turim dvi išeitis: arba užsakom antrą reisą, kas brangu, arba atrenkam kas svarbiausia. Kartais galima prikrauti viršų ant pačio mikroautobuso, bet tik jei jis tento tipo ir tvirtinimo taškai leidžia. Mano patarimas – visada matuok daiktus prieš. Aš atsiunčiu klientams lentelę, kurioje nurodytas mikriuko tūris. Paskui palygini su tuo, ką turi. Jei abejoji – geriau užsakyk didesnį, nei tempti dežes ant kelių. Dar vienas variantas – palikti dalį saugojimui pas gimines. Arba parduok – Anglijoj IKEA yra, žinok.

Ar leidžiama vežti augalus į Angliją?

Augalai... čia jau biurokratijos viršūnė. Oficialiai reikia fitosanitarinio patvirtinimo, o tai kainuoja nervus. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežti didelių augalų, nebent tai kažkokia ypatinga vertingybė. Maži vazonėliai kartais praslysta, bet tai rizika. Buvo atvejis, kai moteris vežė didelį fikusą į Birmingemą. Muitininkai užklijavo lipduką, kad negalima, bet ji pradėjo graudytis (pagalvok – graudintis prie muitinės, rimtai?) ir jie paleido. Bet tai ne taisyklė, o išimtis. Pašto įstaigos dažnai atsisako augalų. Geriau padovanok kaimynei ir Anglijoje nusipirk naują. Ten viskas pigiau.

Ką daryti, jei savaitgalį reikia iškraustyti butą?

Bėda ta, kad Anglijoje savaitgaliais dalis kontaktinių agentūrų nedirba, o kai kurie daugiabučių administratoriai piktinasi, jei eini (judini) baldus sekmadienį. Iki penktadienio vakaro turi būti viskas suplanuota. Turėjau klientą, kuris liepė atvažiuoti šeštadienio naktį, nes šeimininkas grasino baudomis. Atvažiavom, krovėm tyliai, be lifto. Prakaitas liejosi upeliais. Jei gali rinktis – rinkis darbo dieną. Savaitgalio tarifai kai kuriose įmonėse didesni, nes vairuotojai nenori prarasti savo laiko. Tai suprantama. O beje apie kaimynus – jie visada pikti kai kraustaisi sekmadienį. Tartis reikia likus ne mažiau nei savaitei.

Kelionė ir pristatymas – kas vyksta kelyje

Kiek laiko trunka kelionė mikroautobusu į Londoną?

Iš Vilniaus maždaug trisdešimt valandų jei be didelių stabdymų. Realiai – su miego pertraukomis, krovimu, iškrovimu, pasieniu – dvi paras reikia skaičiuoti. Kartais vairuotojai stoja Vokietijoje pažiūrėti kaip eismas. Aš manau, kad per dvi naktis turi miegoti minimaliai, nes kitaip saugumas kencia. Yra vežėjų, kurie laksto kaip pašėlę be miego – to nevertink. Jei tau sako, kad per vieną dieną – tai ar meluoja, ar važiuos pavojingai. Geriau klausk realaus laiko. Aš sakau dvi dienas, bet kartais daugiau jei tenka laukti keltui.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Teoriškai taip, jei yra laisva vieta. Praktiškai – reikia tartis. Kai kurie vairuotojai nenori keleivių, nes nori klausytis radijo ramiai. Kiti – priešingai, mielai pasiima, ypač jei kelionė ilga. Svarbu, kad turėtum galiojantį pasą ir vizą (jei reikia). Penkiolika valandų su svetimu žmogumi mašinoje yra iššūkis. Jei tu rūkai, o jis ne, bus įtampa. Jei kalbi be sustojimo – irgi. Bet jei nori sutaupyti skrydžio bilietui ir turi du lagaminus – kodėl ne. Tik nepamiršk, kad daiktai gale gali spausti, tai vietos kojoms bus mažiau nei lėktuve. Aš neprieštarauju.

Kas jei mikroautobusas stringa pasienyje ar ant keltų?

Būna. Ypač jei oras blogas arba keltai atšaukiami dėl audros. Tada vairuotojas tau paskambina ir pasako – stovim. Tu gali planuoti savo gyvenimą Londone, o tuo tarpu mes sėdim Olandijos pakrantėje ir valgom sumuštinius. Tai force majeure, tai iš vairuotojo nepasiūlysi. Įmonėje turi būt aišku – kas mokės už papildomas nakvynes. Kartais tai įskaičiuota, kartais ne. Aš savo klientams sakau – jei keltas vėluoja dėl oro, tai ne mūsų kaltė, bet ir ne tavo. Dėl pasienio – jei dokumentai tvarkingi, eilė prabėga per kelias valandas. Jei ne – gali užtrukti dieną. Tada skambink agentūrai.

Kaip sužinoti, kur yra mano daiktai kelyje į Angliją?

Paklausk prieš išvykdamas – ar yra sekimo sistema. Daugelis šiuolaikinių mikroautobusų turi GPS, bet tai nereiškia, kad tu gausi nuorodą stebėti realiu laiku. Dažniausiai vairuotojas tiesiog skambina kai pervažiavo sieną arba kai artėja prie Londono. Aš siunčiu žinutes pats, tipo "pravažiavau Prancūziją". Kai kurios didelės kompanijos turi programėles. Jei tau tai labai svarbu – klausk konkrečiai. Būna, kad žmonės sėdi namie nervinasi, o vairuotojas ramiai miega vokiškėje aikštelėj. Jam nereikia skambint kas pusvalandį. Tiesiog tartis dėl kontaktavimo tvarkos prieš kelionę. Tai sutaupys nervų abiem pusėms.

Ar pristatymas Anglijoje būna tiksliai sutartu laiku?

Svajok toliau. (Tik juokauju.) Ne, rimtai – M25 aplink Londoną yra pragaras dėl spūsčių. Vairuotojas gali planuoti atvykti šeštą vakaro, o atvažiuoja devintą. Arba atvažiuoja ketvirtą, nes pagreitino. Geriau būti lankstiam. Aš visada sakau klientams – planuok dieną, o ne valandą. Jei tu turi darbą ir negali laukti – susitark, kad paliks raktus kaimynei arba saugojimo patalpoje. Buvo atvejis, kai klientas taip įsispaudė į tikslų laiką, kad pradėjo grasinti neapmokėti sąskaitos už pusantros valandos vėlavimą. Nesąmonė. Eismas Anglijoj neprognozuojamas. Kartais aš pats nežinau kodėl ten tiek mašinų vidury dienos. The traffic is the traffic. Atsipalaiduok.

Situacijos, kurių bijo visi

Ką daryti, jei daiktai atkeliavę sulūžę?

Fotografuok iš karto. Prieš pasirašydamas, kad viską priėmei gerai – apžiūrėk. Jei matai braižymą ant sofos – rašyk aktą. Jei jau pasirašei, o po to radai problemą – bus sunkiau. Draudimas (jei yra) prašys nuotraukų ir pakavimo įrodymų. Kartais brokas yra dėl to, kad pats klientas blogai supakavo. Tada vairuotojas nekaltas, o pas mus biure būna nesmagi diskusija. Turėjau situaciją, kai vežėm stiklinį stalą – supakavom gerai, bet klientas pats prieš tai atsuko kojas ir pametė varžtus. Stalas atvažiavo be kojų, žmogus pyko. Bet kaip mes galėjom žinot? Tai jei kaltė aiški – spausk. Jei neaiški – šnekėkis kultūringai.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją?

Jei kaina žemiau rinkos tris kartus – bėk. Jei nėra kontaktinio telefono, tik Messenger – irgi signalas. Jei rašo "mes geriausi, pigiausi, greičiausi" – dažniausiai priešingai. Patikimi žmonės atsakinėja į klausimus tiesiai, net jei atsakymas nepatinka. Nepatogi tiesa – rinkoje yra daug "vairuotojų" be licencijos, be draudimo, kurie tiesiog turi kaimyno mikroautobusą ir nori uždirbti. Jie gali būti geri vyrukai, o gali dingti su avansu. Aš pažįstu kelis tokius. Nėra jie blogi žmonės, bet verslas jiems nepasisekė ir jie emigruoja į Ispaniją su tavo sofa ant vienos algos. Tikrink rekvizitus, jei abejoji.

Ar tikrai reikia išrašyti sąskaitą faktūrą?

Tu klausi ar man reikia? Man taip, nes aš dirbu legaliai. Tau reikia? Jei įmonė kompensuoja perkraustymo išlaidas – be sąskaitos nieko negausi. Jei moki pats – sąskaita yra tavo garantija. Jei vairuotojas sako "galiu pigiau be sąskaitos" – tai dažnai reiškia, kad pinigai į kišenę. Aš to nerekomenduočiau. Be sąskaitos sunkiau įrodyti, kad kas nors buvo sutarta. Kartais žmonės specialiai prašo be sąskaitos, o paskui skundžiasi, kad negražino avanso. Tada nėra kaip pagelbėt. Čia kaip su remontu namuose – kas be popieriaus, tas be teisių. Asmeniškai aš be dokumentų nevažiuoju, net jei draugas draugui. Nes vėliau draugystė baigiasi.

Ką jei aš pats nebūsiu Anglijoje priimti daiktų?

Įgaliojas ką nors. Draugą, kaimyną, agentą. Turi parašyti įgaliojimą ar bent jau nurodyti vardą vairuotojui. Klientas negali tiesiog palikti raktų po kilimėliu – vairuotojas nepriims tokios atsakomybės. Buvo situacija, kai žmogus liepė palikti dėžes bute, duris atrakino valdytojas. Po dviejų dienų klientas skambina – dingo kompiuteris. Tada kaltė krenta ant mūsų. Ne, taip neveikka. Turi pasitikėti žmogumi, kuris priims. Jei nieko neturi – na, galima išsinuomoti saugyklą Anglijoje ir ten pristatyti, bet tai brangiau. Aš patarčiau pasiimti bent porai dienų atostogų perkraustymui. Anglija nedingsta, o daiktai – gali.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Neturi keistis, jei viskas buvo aiškiai sutarta. Bet būna "pikantiškų" situacijų. Pavyzdžiui, vairuotojas atvažiavo, pamatė, kad reikia kelti į devintą aukštą be lifto, ir pareikalavo papildomai. Arba pasienyje paaiškėjo papildomas muito mokestis dėl klaidingo sąrašo. Aš iš karto fiksuoju kainą sutartyje su punktu "jei sąlygos nesikeičia". Jei keičiasi – aiškiai pasakau, kodėl. Jei kas nors pakeliui prašo surinkti dar šimtą svarų "nes degalai pabrango" – drąsiai radinėk sutartį. Normali įmonė to nedaro. Kartais, tiesa, pasitaiko netikėtų keltų bilietų antkainių sezono metu, bet tai turi būti aptarta prieš. Nenorėk būti mulkinamas.

Ką pasiimti pirmiausia į naujus namus Anglijoje?

Įsivaizduok – atvažiuoji pavargęs po dviejų dienų kelyje, atidarai dėžes, o ten viskas išversta. Pirmiausia – chalatas, tualeto popierius, puodelis ir arbata. Rimtai. Nes rasti puodelį šimto dėžių krūvoje – misija neįmanoma. Aš visada sakau klientams: pažymėk atskirai dėžę "atidaryti pirmiau". Ten – patalynė, rankšluosčiai, kava. Viskas kita gali palaukti savaitę. Vieną kartą moteris atidarė dėžę ir rado nešvarius batus ant savo pagalvės, nes supakuota skubiai. Nebuvo malonu. Tai pasiimk tai, kas padarys pirmąją naktį kęstiną. O ne lygintuvą. Lygintuvą rasi ir vėliau.

Perkraustymas į Angliją nėra magija, bet ir ne vidutinis pasivažinėjimas.