Kaip užsakyti dalinius krovinius mikroautobusais į Angliją?

Per tuos turbūt jau 23, gal net 24 metus, kai vežiojam daiktus po Europą, o dabar daugiausia kelyje tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, manęs dažniausiai klausia vienas ir tas pats – kaip užsakyti dalinius krovinius mikroautobusais į Angliją. Žmonės nori suprasti, ar tai sudėtinga, ar brangu, ar saugu. Žinot, viskas žymiai paprasčiau nei atrodo, bet yra kelios vietos, kur galima nusivilti, jei nežinai, į ką atkreipti dėmesį. Šitame tekste – tiesiai, be jokių katalogų – paaiškinsiu pagal realius klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Kai skaitysit, turėtumėt suprasti, kaip tai veikia iš vidaus.

Iš kur pradėti?

Ar pirmiausia skambinu, ar rašiu žinutę?

Skambinkit ar rašykit – man visai vienodai, kad jums patogiau. Šiais laikais žmonės dažniausiai rašo į Facebooką ar WhatsAppą, nes tada galiu nufotografuoti dalinį krovinį... na, jūsų daiktų sąrašą... ir viską pasitikslinti raštu. Skambučiai irgi gerai, ypač jei jums patinka tiesiog pakalbėti žmogiškai. Būna, kad aš pats negaliu atsiliepti, jei vairuoju ar kraunu, tai žinutė tikslesnė. Vienintelė taisyklė – nesiųskite vien „labas“, o iškart trumpai aprašykite, ką, iš kur ir kur reikia nuvežti. Taupom visų laiką. Jei rašote vakare, atsakysiu kitą dieną ryte, nebent trūksta man miego – tada gal ir vidurnaktį.

Kiek prieš reikia užsakinėti, kad spėtumėte pasiimti?

Na, idealiausia – dvi-trys savaitės, ypač jei planuojate pabaigą mėnesio, kai visi kaip pasiutę kraustosi. Bet aš žinau, kad gyvenime taip nebūna. Kartais paskambina ketvirtadienį, o reikia jau pirmadienį. Mes stengiamės prisitaikyti, bet ne stebukladariai. Jeigu turite lankstumo savaitę kitą, rasime vietą. Šventiniu laikotarpiu prieš Kalėdas ar vasaros pradžioje geriau užsirašyti gerokai ankščiau, nes mikriukai į Londoną būna užbookinti kaip karšti pyragai. Tiesiog kuo anksčiau žinome, tuo geriau sukomponuojam maršrutą ir jums ramiau.

Ar vežat vieną sofą, ar tik didesnius krovinius?

Vežam ir vieną sofą, ir penkis kambarius. Dalinis krovinys mikroautobusu į Angliją reiškia, kad jūs neperimate viso automobilio, o tik dalį. Tai gali būti dvi kėdės, šaldytuvas arba dvidešimt dėžių. Žinoma, jei yra tik viena nedidelė kėdutė, kaina bus neproporcingai didelė, nes reikia mokėti už kilometrus. Būna, kad surenkam keletą smulkių užsakymų vienam reisui. Tada ir jums pigiau, ir mums apsimoka. Sofos dydis standartinis – puikiai telpa šalia kitų daiktų be problemų. Tik nepakuokit jos į celofaną be kartono – taip greičiau atsiranda įbrėžimų.

Ką daryti, jei aš pats Lietuvoje, o daiktai stovi pas draugą Panevėžy?

Tai visai įprasta situacija. Mes tiesiog susitariame, kad atvažiuosime ne pas jus, o pas tą draugą. Svarbu, kad jis būtų kitą dieną namie arba kad raktai būtų kur nors paslėpti... nors su raktų slėpimu aš labiau nerimauju, bet tai jūsų pasirinkimas. Kartais klientai paprašo kaimynės priimti daiktus. Viskas įmanoma, jei yra normalus kontaktas. Tik atsiųskite tikslų adresą, kad vairuotojas nevartytų laiko kitame Panevėžio gale. Būna, kad žmonės pamiršta pasakyti, kad tai penktas namas be lifto – tada vairuotojas (na, jo nugara) nešoka iš džiaugsmo, nors iškelia.

Ar reikia kažkokių popierių, kai vežu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Brexitas viską kiek apsunkino. Jei vežate asmeninius daiktus, reikia užpildyti muitinę deklaraciją, kurioje nurodykite apytikslę vertę ir paskirtį. Nieko baisaus, tiesiog klausimų sąrašas. Jei daiktai naudoti, muito dažniausiai nėra, bet deklaruoti privalu. Kartais klientai atsiunčia pusiau užpildytą popierių, tada tenka truputį pakoreguoti prie muitinės. Prisipažinsiu, naujausių smulkmenų dėl muitinio tikrinimo taisyklių nuo šių metų lapkričio aš ne 100 procentų tikras – reikia pasitikrinti, nes ten nuolat kažkas keičiasi. Bet mes padedame sutvarkyti, kad nereikėtų patiems galvą daužyti.

Ar galiu saugiai vežti dokumentus, kompiuterį ir stiklo vazę?

Dokumentai ir elektronika – taip, tik rinkitės kietą dėžę, o ne popierių maišą. O štai stiklo vazė... na, aš jums pasakysiu atvirai – nei viena vaza nebuvo visiškai saugi, jei ji nebuvo suvyniota į burbulinę plėvelę dvigubai ir padėta viduryje minkštų daiktų. Mes važiuojame atsargiai, bet kelias iki Anglijos tūkstančiai kilometrų, stabdymų, vingių. Geriau jūs patys supakuokite trapius daiktus taip, lyg mestumėte tai iš trečio aukšto. Jei nesupakuosite – kaltinkite save, o ne vairuotoją. Būna, kad klientai verkia dėl vazos, kuri buvo be jokios apsaugos, ir tada nežino, į ką pykti.

Kainos ir mokėjimai

Kodėl vieni prašo 300, kiti 800 eurų už tą patį krovinį?

Tai lyg pirkti batus turguj ir parduotuvėj. Būna nauji vežėjai, kurie dempinguoja kainą, kad gautų užsakymą, o po to nebeturi pinigų kuro. Būna auksu grįsti brokeriai, kurie paima 800, o samdo mane už 400. Yra sąžiningų vidurių. Tas kaina – atleiskit, ta kaina – priklauso nuo savaitės dienos, kuro kainų, ar mikroautobusas važiuoja pilnas, ar pustuštis. Pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi tuo, kad žmogus dingsta su užstatu. Aš mačiau tokį dalyką ne kartą, kai žmonės paskambindavo po savaitės ir klausdavo, kur jų daiktai.

Kiek realiai kainuoja pervežti dalinį krovinį mikroautobusu į Londoną?

Standartiškai, jei vežat keturias-dešimt dėžių arba mažo kambario baldus iš Vilniaus, kaina plaukioja tarp keturių šimtų ir šešių šimtų eurų. Iš Kauno – panašiai, o iš Klaipėdos truputį brangiau dėl atstumo. Jei krovinys tik trys dėžės, gali kainuoti du su puse šimto. Jei reikalingas greitas pervežimas į Angliją jau rytoj – kaina aukštesnė. Mes sakome kainą be jokių paslėptų mokesnių. Nors būna, kad klientai pamiršta pasakyti apie ketvirtą aukštą be lifto, o vairuotojas tada spjauna į delnus ir neša. Nemokamai, bet nelabai džiaugsmingai visiems, jei tai nebuvo derinta.

Ar reikia mokėti avansą, ir ar galiu sumokėti grynais vairuotojui?

Dažniausiai prašome trečdalį ar pusę sumos iš anksto, kad užsitikrintume vietą. Tai standartinė praktika perkraustymo versle. Grynais vairuotojui – taip, galima, bet tik likusi dalis, kai jau atvežėme. Avanso grynais neimame, nes pinigai turi patekti į bendrą buhalteriją. Būna atvejų, kai žmonės duoda viską grynais ir net neprašo kvito – tai jų reikalas, bet mes vis tiek fiksuojame. Tik yra vienas niuansas: jei mokate vėluojančiam vairuotojui Londono centre grynais, pasirūpinkite, kad prie durų būtų kur pastatyti mikroautobusą, nes baudos ten kosminės, o tada visi pralaimi.

Ar dar reikės primokėti pasienyje ar muitinėje?

Asmeniniams daiktams muito mokėti nereikia, jei jie naudoti ir deklaruoti teisingai. Bet pasitaiko, kad muitiniai pareigūnai nusprendžia tikrinti detaliau, taigi gali užtrukti kelios valandos. Už tą laiką niekas jums neprimoka – nei mes, nei vairuotojas. Jei vežat kažką naujo, parduotuvių maišeliuose, gali tekti sumokėti PDV ar muitą. Kartą klientas slėpė dvylika naujų dviračių – sakė, kad naudoti. Muitinė neužkibo, bet tai buvo stresas visai dienai. Tiesiog būkite sąžiningi deklaruodami, tada viskas praeina sklandžiau nei galvojat.

Kas nutinka, jei mano daiktai užima mažiau, nei sakiau – gražinsit pinigus?

Deja, dažniausiai ne. Nes kaina formuojasi ne tik nuo kubinių metrų, bet ir nuo maršruto. Jei buvome planavę laisvą kampą mikroautobuse, o jūsų daiktai užima pusę to, mes vis tiek važiuojame tą patį kelią. Kartais, jei skirtumas drastiškas – pavyzdžiui, sakėt pilnas kambarys, o atvežat tris maišus – galima persiderėti. Bet tai jau išimtis. Štai kodėl aš visada prašau nuotraukų arba vaizdo įrašo prieš kelionę. Tada visiems aiškiau. Būna, kad žmonės paskambina ir sako „mažai daiktų“ – o ten dviejų metrų spinta ir prašom nesiskųsti dėl kainos.

Kodėl negalite pasakyti kainos telefonu per penkias minutes?

Aš galiu pasakyti preliminarią, bet noriu žinoti, ar yra liftas, ar reikės nunešti iki kelto, kokios koordinatės Anglijoje, ar savaitgalis. Kartais žmonės pyksta – „juk ten paprastas klausimas“. Bet realybėje nėra dviejų identiškų perkraustymų. Vienas klientas gyvena centre, kur negalima sustoti, kitas – užmiestyje su dideliu kiemu. Vienas veža sudaužytą senovinį veidrodį, kitas – plastikines dėžes. Visos šitos smulkmenos keičia laiką, kurį praleisime, o laikas yra pinigai. Todėl trumpa žinutė su nuotrauka padeda labiau nei valandos pokalbis be detalių.

Kaip vyksta pats pervežimas

Kas krauna daiktus – aš, jūsų žmonės, ar vairuotojas?

Standartiškai vienas vairuotojas vykdo reisą, todėl jei reikia padėti nešt, būtina užsakyti antrą porą rankų už papildomą mokestį. O krauti galima ir drauge. Jei patys galite padėti – procesas eina greičiau. Bet jei jūs vienas ir silpna nugara, pasakykite iš anksto. Atsimenu atvejį Šiauliuose, kai moteris paskambino vėlai vakare, sakė, kad viskas supakuota ir lengva. Atvažiavom – ne tik kad nesupakuota, bet ir šaldytuvą reikėjo nešti iš rūsio be lifto. Valandą traukiam. Tai matuokitės jėgas realiai ir nesakykit, kad „tik truputį“, nes tas truputis kartais sveria šimtą kilogramų.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai – dvi paras, jei plaukiate per Keltą Calais-Dover arba Eurotuneliu. Praktiškai – trys-trys su puse paros, nes privaloma poilsio laikas, kuro pylimas, pasienis. Kartais vėluoja keltas arba eilės Doverio uoste būna beprotiškos. Vieną kartą strigom A1 plentelyje Anglijoje aštuoniolika valandų dėl avarijos – klientas galvojo, kad mes jį apgavom. Ne, mes tiesiog sėdėjome kamščiuje kaip visi kiti. Jei žadate vakarą penktadienį atsiimti daiktus Londone – geriau derėtis šeštadienį ryte. Taip visi mažiau stresuoja, ypač kai orai blogi.

Ar galiu skambinti vairuotojui kas porą valandų pasitikslinti kur jis?

Galite, bet nerekomenduoju. Ypač naktį. Vairuotojai turi poilsio režimą, o kai jie vairuoja – negali atsiliepti, net jei nori. Geriausia parašyti žinutę. Aš paprastai siunčiu locaciją, kai keltas palieka uostą, ir dar vieną, kai įvažiuojame į UK. O tarpiniai skambučiai tik blaško dėmesį. Buvo toks atvejis, kai klientas skambino dvylika kartų per parą – vairuotojas tiesiog išjungė telefoną. Suprantat, saugumas svarbiau nei mano žinutės. Jūsų daiktai važiuoja ten, kur sutarta, kas porą valandų tikrinsime nebent aš būsiu be darbo.

Ar mikroautobusas veža tiesiai į mano duris, ar į sandėlį Londone?

Dalinių krovinių pervežimas mikroautobusais į Angliją dažnai vyksta taip – surenkam kelis krovinius Lietuvoje, vežam per Europą, o tada Londone ar kitam mieste pristatom kiekvienam prie namų. Taip, vairuotojas suka į jūsų gatvelę, jei tik ten telpa mikroautobusas. Jei gyvenate giliai centre, kur didelių mašinų stovėjimas draudžiamas – tada tenka iškrauti prie arkos arba derybomis su kaimynais. Sandėlis naudojamas tik tada, jei klientas pats prašo palikti savaitę ar mums nepavyksta susitikti laiku. Bet dažniausiai varom tiesiai ant slenksčio.

Ar mano daiktai nebus sumesti šalia kažkokios chemijos ar dažų?

Tai vienas didžiausių blogybių šioje industrijoje. Yra kompanijų, kurios krauna viską į vieną krūvą – jūsų sofa šalia statybinių dažų ar trąšų. Mes to nedarome. Turime atskirus sektorius, o jei chemija yra – ji žymima ir izoliuojama. Bet atvirai – rinkitės vežėją, kuris tai garantuoja raštu, o ne tik telefonu. Kartą mačiau, kaip kliento čiužinys atvažiavo su alyvos dėmėmis, nes prieš tai vežė automobilio dalis. Tas pats vežėjas dabar veikia po kitu pavadinimu. Nemokkit klaidų ir nepasitikėkit vien tik žodžiu be sutarties.

Ar galiu siųsti maisto produktus, alkoholį ar gyvą augalą?

Maistas – techniškai galima, bet tik konservai ir gerai supakuoti sausi produktai. Šviežia mėsa, pienas ar kiaušiniai – ne, nes nešaldytuve kelios dienos kelio nepakenks. Alkoholis – ribotas kiekis asmeniniam vartojimui, deklaruojamas. Jei vežat dėžę degtinės – gali paklausti muitinė. Augalai... na, čia jau sritis, kurioje aš nebežinau visų taisyklių, nes botanikos reikalavimai keičiasi. Geriau pasitikrinkite su veterinarijos tarnyba. Mes vežėm palmę kartą – pravedė, bet muitinėje buvo daug klausimų. Tad jei augalas jums brangus, gerai pagalvokite ar verta rizikuoti.

Kas jei mano naujasis butas Londone yra penktame aukšte be lifto?

Tai jūsų atsakomybė pasakyti tai dar prieš kelionę. Vienas vairuotojas gali užnešti nedidelius daiktus, bet spinta į viršų per laiptinę be lifto – tai nebe pervežimas, o sporto šakė. Už papildomą mokestį pasamdom vietinius pagalbininkus Londone arba derinam su jumis, kad prisidedate. Buvęs atvejis – klientas Wembley gyveno aukštai, o pamiršo mums pranešti. Vairuotojas gražiai atvežė iki durų, bet į viršų nešti atsisakė. Tada klientas supyko. Sakyčiau, komunikacija gelbsti daugiau nei ašaros ar pagrasinimai kompensacija, kuri realiai nepriklauso.

Kai kas nors eina ne pagal planą

Kas atsakingas, jei dėžė atvyko sulamdyta ir lūžęs stiklas viduje?

Jei tai mūsų kaltė – mes atsakome. Bet jei dėžė buvo sulamdyta, nes viduje nebuvo paklotas atsargiai, o išorė atrodė lygiai – problema pakavime. Mes visada prašome fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Jei stiklas buvo be ženklinimo „trapu“ ir be raudonų lipdukų, o supakuotas į minkštą antklodę – kelionėje jis slankiojo. Draudimas padengia, bet reikia įrodymų. Būna, kad norisi nurauti plaukus, kai žmonės pakuoja brangų servizą į laikraščius. Laikraščiai nepadeda per tris dienas kelyje, kai daiktai nuo stabdymų juda.

Ar verta drausti dalinį krovinį, ar tai pinigai į balą?

Aš asmeniškai drausčiau bet ką, kas verta daugiau nei trys šimtai eurų. Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, o jei nutinka kas nors blogo – be jo atsistotumėt prieš prarają. Yra žmonių, kurie sako „ai, nieko nenutiks“. Ir dažniausiai taip ir būna. Bet pernai pamesčiau vieną užsakymą dėl avarijos Prancūzijoje – viskas sudegė. Klientas buvo apdraudęs, gavo kompensaciją. Kitas, kuris taupė dešimt eurų – verkė ir skambinėjo veltui. Jūsų rizika, bet aš rinkčiausi ramybę, ypač jei vežat senelių daiktus su sentimentais.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiavo sutartu laiku ir nepaskambina?

Pirmiausia – kelis kartus paskambinkite patys. Kartais ryšys stringa, ypač keltuose ar tunelyje. Jei neatsiliepia per pusdienį – skambinkite į ofisą. Jei ir ten tyla – blogos naujienos. Tai gali reikšti, kad užsakymą paėmė neaiški firma ir tiesiog apsivėlė. Būna, kad vairuotojas sugedo kelyje ir negali paskambinti, nes baterija mirė. Bet profesionalai visada praneša per kolegas. Aš esu matęs, kaip žmonės sumoka užstatą random žmogui iš skelbimų portalo, o tas dingsta į orą. Todėl rinkitės tuos, kurie turi realų adresą, o ne tik gražią nuotrauką mikriuko.

Ar galiu atšaukti kelionę jei pasikeitė planai, ir ką prarandu?

Galima, bet priklauso nuo laiko. Jei atšaukiate savaitę prieš – dažniausiai grąžiname visą avansą arba didžiąją dalį. Jei šaukiate dieną prieš išvykimą, kai maršrutas jau suplanuotas ir kiti klientai sudėlioti – avansas dega. Ne todėl, kad mes blogi, o todėl, kad laikas ir vieta buvo išnuomota būtent jums. Būna gyvenimiškų situacijų – susirgimai, skrydžio atšaukimai – stengiamės susitarti žmogiškai. Bet verslas yra verslas. Kartą klientas atšaukė, nes nusipirko bilietą anksčiau, nei pranešė mums. Teks čiulpti pirštą, nors ir gaila mums abiem.

Ar tikrai mano daiktai nebus pamesti tarp kitų siuntų?

Čia svarbiausia dalis. Kiekvienas dalinis krovinys mikroautobusu į Angliją turi turėti savo anksčio numerį arba lipduką. Mes fotografuojame kiekvieną vienetą prieš pakrovimą. Būna, kad mažos dėžutės nuslysta į kampą, bet pamesti – ne, jei sistema veikia. Jei vežate be dokumentų sąrašo ir be žymėjimo – tada rizikuojat. Aš visada siūlau klientams parašyti ant šono „virtuvė“ ar „miegamasis“. Tada ir ieškant yra paprasčiau. Yra buvę, kad kas nors pasimiršo mažą maišelį po sėdyne – radom tik kitą savaitę ir tada pavyko grąžinti.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį per šitą darbą teko matyti?

Oho. Vienas vyrukas sumokėjo puikiai atrodžiusiai firmai iš skelimuko – jie atvažiavo, pakrauno brangius antikvarinius baldus iš Kėdainių ir išnyko. Nei Anglijoje iškrovė, nei grąžino. Policija ieškojo, bet ten veikė kaip šešėliniai persiuntėjai. Kita klientė gavo savo daiktus, bet visi jos džinsai kvepėjo dyzelinu, nes mikriuke buvo prakiuręs bakas kitam kroviniui per tą patį reisą. Realybė tokia – rinkitės ne pagal pigiausią kainą, o pagal tai, ar žmogus gali pažiūrėti jums į akis ir atsakyti už klausimą. Ne visi vežėjai yra tokie pat, nors apie save visi gražiai šneka.

Išvada

Taigi, kaip užsakyti dalinius krovinius mikroautobusais į Angliją? Paprastai – susisiekite ankščiau, nufotografuokite daiktus, sužinokite kainą ir pasirašykite bent minimalų susitarimą. Kelias iki Londono nėra raketų mokslas, bet smulkmenos nulemia, ar viskas bus sklandu, ar teks nervintis. Dirbau su tūkstančiais klientų ir galiu pasakyti – sąžiningumas iš abiejų pusių yra geriausia draudimo polisa. Jeigu turit klausimų – rašykit, atsakysiu, kai tik nulipsiu iš kelto.